Civilinė byla Nr. e2-530-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00572-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5; 3.4.4.7; 3.4.4.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Memel city projects“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkinti prašymai pratęsti restruktūrizavimo terminą ir panaikinti priverstinę hipoteką bei restruktūrizavimo byla nutraukta,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Memel city projects“ iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizuojamos įmonės administratore paskirta UAB „Valeksa“. 2016 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, kurio įgyvendinimas ne kartą buvo pratęstas. Paskutinį kartą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi restruktūrizavimo plano įgyvendinimo procedūra pratęsta iki 2019 m. gruodžio 11 d.
2. Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Memel city projects“ administratorė kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo
Nr. (23.31-08)492-407 pagrindu įregistruotą priverstinę hipoteką, identifikavimo kodas 20520190104504, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-228 pagrindu hipotekos registre įregistruotą priverstinę hipoteką, identifikavimo kodas 20520190114613. Be to, RUAB „Memel city projects“ administratorė prašė teismo patikslinti kreditorinius reikalavimus bei, atsižvelgdama į 2019 m. gruodžio 9 d. įvykusio kreditorių pakartotinio susirinkimo metu priimtą nutarimą, pateikė teismui prašymą pratęsti restruktūrizavimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d.
3. Administratorė nurodė, kad įmonės restruktūrizavimo plane nurodyta, jog pagrindinė įmonės veikla yra nekilnojamojo turto vystymo projekto vykdymas adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Restruktūrizavimo plane numatyta, kad įmonė baigs rekonstruoti pastatą (šiuo metu pastato baigtumas yra 86 proc.) ir vykdys butų pardavimą, iš gautų lėšų tenkindama kreditorių finansinius reikalavimus. Rangos darbams vienu iš rangovų buvo pasitelkta UAB „Litgoras“. 2019 m. balandžio 29 d. vykusiame įmonės kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas už atliktus darbus rangovei UAB „Litgoras“ parduoti RUAB ,,Memel city projects“ nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ruošiant dokumentus buto perleidimui paaiškėjo, kad VMI 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu nustatė priverstinę hipoteką daliai bendrovės turto, tarp jo ir butui (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Be to, priverstinę hipoteką daliai bendrovės turto 2019 m. birželio 26 d. sprendimu nustatė ir VSDFV Klaipėdos skyrius. Administratorės teigimu, VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriaus nustatyta priverstinė hipoteka yra neteisėta, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019 pateiktiems išaiškinimams, kad mokesčių administratorius neturi teisės vienašališkai nustatyti priverstinę hipoteką turtui, kurio atžvilgiu jau taikomi disponavimo apribojimai. Nagrinėjamu atveju įmonės turtui yra taikomi disponavimo apribojimai – juo gali būti disponuojama tik restruktūrizavimo plane ir kreditorių susirinkimo nutarimais nustatyta tvarka. Nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos įmonės turtas valdomas bei juo disponuojama Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nustatyta tvarka. Draudimas mokesčių administratoriui nustatyti priverstinę hipoteką restruktūrizuojamos įmonės turtui išplaukia ir iš ĮRĮ 8 straipsnio l punkto. Taigi įmonės turtui (butams (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje), kurį pagal restruktūrizavimo planą yra numatyta perleisti ir kurio atžvilgiu areštai panaikinti išimtinai siekiant sudaryti galimybes vykdyti restruktūrizavimo planą, priverstinė hipoteka negali būti taikoma. VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriaus nustatyta priverstinė hipoteka restruktūrizuojamos įmonės turtui, kurį restruktūrizavimo procese numatyta realizuoti, iš esmės užkerta kelią tolesnėms restruktūrizavimo procedūroms.
4. VMI atsiliepime prašė RUAB „Memel city projects“ prašymo dėl priverstinės hipotekos panaikinimo netenkinti bei paaiškino, kad priverstinė hipoteka bendrovės turtui buvo pritaikyta todėl, kad pagal 2019 m. gegužės 15 d. apskaitos duomenis UAB „Memel city projects“ einamųjų įmokų įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 81 628,67 Eur. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ
8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį. VMI taip pat atkreipė dėmesį, jog, įgyvendinus kreditorių susirinkimo nutarimą už atliktus darbus UAB „Litgoras“ parduoti butą (duomenys neskelbtini), būtų nesilaikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. būtų atsiskaitoma su žemesnės eilės kreditoriumi, kai einamųjų įmokų įsiskolinimas VMI didėja, dėl ko būtų pažeisti VMI kaip kreditorės interesai, padaryta žala.
5. VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime prašė RUAB „Memel city projects“ prašymo dėl priverstinės hipotekos panaikinimo netenkinti bei nurodė, kad ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintas draudimas išieškoti skolas ne ginčo tvarka taikomas tik toms skoloms, kurios susidarė iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme dienos UAB „Memel city projects“ turi pareigą į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetą mokėti einamąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas. Priverstinė hipoteka bendrovės turtui buvo pritaikyta todėl, kad RUAB „Memel city projects“ nevykdo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų ir, 2019 m. gruodžio 11 d. duomenimis, jos skola Fondo biudžetui po restruktūrizavimo plano patvirtinimo sudaro 3 272,22 Eur. Atsakovės skola Fondo biudžetui yra susidariusi nuo 2018 m. rugsėjo mėn., taigi RUAB „Memel city projects“ jau nuo 2018 m. rugsėjo mėn. netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą. VSDFV Klaipėdos skyrius atkreipė dėmesį, jog butui (duomenys neskelbtini) priverstinės hipotekos netaikė, o kitam atsakovės turtui pritaikyta priverstinė hipoteka nėra pirminė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi iš RUAB „Memel city projects“ kreditorių sąrašo išbraukė UAB „Klaipėdos miestprojektas“, atsakovės prašymų pratęsti restruktūrizavimo plano terminą ir panaikinti priverstinę hipoteką netenkino bei RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo bylą nutraukė.
7. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu atsakovės į balansą įrašyto turto vertė sudarė 576 100 Eur, iš kurio pastatų ir statinių vertė buvo 214 550 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 198 343,02 Eur. Restruktūrizavimo administratorė 2020 m. sausio 8 d. rašte nurodė, kad bendrovės įsiskolinimai, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sudaro
295 145 Eur einamiesiems mokėjimams, o bendra nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 424 240,11 Eur. Teismas iš VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų duomenų nustatė, kad RUAB „Memel city projects“ nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2020 m. sausio 2 d. nemoka einamųjų įmokų į valstybės biudžetą ir tokiu būdu nesilaiko IRĮ 8 straipsnio 4 punkte įtvirtintos pareigos. VMI duomenimis, bendrovės įsiskolinimo dydis – 81 066,93 Eur, o VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis – 3 165,99 Eur. Restruktūrizavimo administratorė pareiškime dėl informacijos apie restruktūrizavimo procesą teikimo patvirtino, kad restruktūrizavimo planas nebuvo tinkamai vykdomas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad restruktūrizuojamos įmonės būklė yra sunki, įmonė nėra pajėgi sumokėti einamųjų įmokų, todėl neturi būti restruktūrizuojama.
8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2015 m. gruodžio 11 d. praėjo 4 metai ir 1 mėnuo. Restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2016 m. liepos
14 d. nutartimi, t. y. nuo plano patvirtinimo praėjo 3 metai ir 7 mėnesiai. Restruktūrizavimo plane, be kita ko, buvo nurodyta, kad įmonė planą įgyvendins per dvejus metus, t. y. atkurs įmonės veiklą, padengs kreditorinius įsipareigojimus, tačiau įmonė nepasiekė planuotų veiklos rezultatų, restruktūrizavimo plano faktiškai nevykdė. Atsižvelgdamas į tai, kad einamosios įmokos nėra mokamos ilgą laiko tarpą, nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo praėjo daugiau kaip 4 metai, plano įgyvendinimo terminas faktiškai yra beveik dvigubai ilgesnis nei nurodytas plane, teismas padarė išvadą, kad restruktūrizavimo plano metmenys šiuo metu nebeatitinka tolimesnio įgyvendinimo realumo kriterijų. Teismas konstatavo, kad restruktūrizuojama įmonė nėra pajėgi toliau įgyvendinti restruktūrizavimo plano, todėl netenkino restruktūrizavimo administratorės prašymo pratęsti restruktūrizavimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo bylą nutraukė (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9. Spręsdamas dėl priverstinės hipotekos pagrįstumo teismas pažymėjo, kad restruktūrizuojama įmonė ilgą laiką nemoka einamųjų įmokų valstybės biudžetui, dėl ko susidarė įsiskolinimai. Atsakovė mokestinių prievolių neginčija, kaip ir neginčija fakto, jog mokesčių tinkamai nemoka, o įsiskolinimai valstybės biudžetui toliau didėja. Teismo vertinimu, tai, kad mokesčių administratorius pasirinko turtą, kurio rinkos vertė yra didesnė nei hipoteka užtikrinamų reikalavimų, šiuo atveju nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų, nes vykdymo proceso eigoje turto vertė mažėja ir gauta kaina už įkeista turtą iš esmės nebėra didesnė nei hipoteka užtikrinamų reikalavimų suma, be to, hipoteka užtikrinamos ne tik esamos, bet ir būsimos turtinės prievolės įvykdymas, o šiuo atveju restruktūrizuojamos įmonės skola kiekvieną mėnesį didėja. Atsižvelgdamas į tai, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti restruktūrizavimo bylą, tolimesniam vykdymui antstoliams bus grąžinti byloje esantys vykdomieji dokumentai, o ginčijamais sprendimais dėl priverstinės hipotekos yra užtikrinamas skolos išieškojimas, bei į tai, kad VMI ir VSDFV įstatymai suteikia teisę nustatyti priverstinę hipoteką, teismas sprendė, kad pagrindo naikinti VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų pagrindu Hipotekos registre įregistruotą priverstinę hipoteką atsakovės turtui nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. RUAB ,,Memel city projects“ pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkinti administratorės prašymai pratęsti restruktūrizavimo terminą ir panaikinti priverstinę hipoteką bei bendrovės restruktūrizavimo byla nutraukta, ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir panaikinti VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Netenkindamas prašymo pratęsti restruktūrizavimo terminą ir nutraukdamas RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo bylą, teismas pažeidė ne tik pačios įmonės, bet ir daugumos jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes RUAB ,,Memel city projects“ restruktūrizavimo proceso pratęsimui pritaria dauguma įmonės kreditorių, t. y. už nutarimą dėl termino pratęsimo balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 73,14 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos.
10.2. Restruktūrizavimo planas nebuvo tinkamai vykdomas bei einamųjų mokėjimų įsiskolinimas susidarė dėl objektyvių aplinkybių (neteisėtai taikytų priverstinių hipotekų), kurias pašalinus ir pardavus įmonės turtą, skolos būtų padengtos. Jei būtų panaikinta priverstinė hipoteka, rangovui atsirastų galimybė perimti natūra butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei pabaigti statybos darbus. Atsižvelgiant į šiuo metu vyraujančias teigiamas nekilnojamojo turto kainų kilimo tendencijas, RUAB „Memel city projects“ atsirastų galimybė sėkmingai parduoti likusį turtą ir padengti likusius einamuosius mokėjimus bei atsiskaityti su kreditoriais.
10.3. Teisinis reglamentavimas bei teismų praktikos išaiškinimai suteikia prioritetą restruktūrizavimo procesams prieš bankroto procedūras. Naujasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) pirmenybę taip pat suteikia restruktūrizavimo procedūroms, skatindamas finansinių sunkumų turinčias įmones tartis su kreditoriais dėl restruktūrizavimo priemonių taikymo. Todėl ir nagrinėjamu atveju, kai didžioji kreditorių dalis palaike restruktūrizavimo pratęsimą, bendrovei turėtų būti sudarytos galimybės tęsti veiklą, t. y. užbaigti statybos darbus, parduoti butus ir vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais.
10.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019, kurie patvirtina, kad šiuo atveju priverstinė hipoteka įmonės turtui taikyta neteisėtai.
10.5. Nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įmonės, turtas valdomas bei juo disponuojama ĮRĮ nustatyta tvarka, kas savaime panaikina grėsmes, susijusias su turto perleidimu tretiesiems asmenims ar vengimu atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju draudimas mokesčių administratoriui nustatyti priverstinę hipoteką restruktūrizuojamos įmones turtui išplaukia iš ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkto nuostatų bei restruktūrizavimo byloje priimtų teismo nutarčių (dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priežasčių ir kt.). Taigi įmonės turto, t. y. butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurį pagal restruktūrizavimo planą yra numatyta perleisti, ir kurio atžvilgiu areštai panaikinti išimtinai siekiant sudaryti galimybes vykdyti restruktūrizavimo planą, priverstinė hipoteka negalėjo būti taikoma.
10.6. Priverstinė hipoteka pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus po įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nes priverstinę hipoteką taikę mokesčių administratoriai atsidurs geresnėje padėtyje nei kiti įmonės kreditoriai, kurie iki restruktūrizavimo buvo pradėję skolų išieškojimą per antstolius bei areštavę įmonės turtą.
11. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime su apeliantės atskiruoju skundu nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nagrinėjamu atveju priverstinė hipoteka buvo nustatyta siekiant užtikrinti viešąjį interesą – einamųjų mokesčių sumokėjimą. ĮRĮ nėra įtvirtinto draudimo taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdus.
11.2. Priverstinė hipoteka taikyta atsižvelgiant į mokestinės nepriemokos neįvykdymo riziką bei į tai, kad atsirado reali tikimybė, jog ateityje gali sumažėti mokestinės nepriemokos išieškojimo efektyvumas, nes bendrovė veiklos nevykdė, dirbo tik vienas darbuotojas (vadovas), iš sąskaitų pateikus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) pinigai nenurašyti, pagal finansinės atskaitomybės dokumentus 2017 m. bendrovė buvo nemoki.
11.3. Apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika nėra aktuali, nes joje yra nagrinėjamas atvejis, kai priverstinė hipoteka yra nustatoma turtui, kuris yra areštuotas. Šiuo atveju, kai VMI nustatė turto priverstinę hipoteką, turto areštas nuosavybės teise apeliantei priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nebuvo taikomas.
11.4. Įgyvendinus kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta įskaitymo būdu perleisti natūra vieną bendrovės butą rangovei UAB „Litgoras“, su sąlyga, jog ji visiškai pabaigs pastato (duomenys neskelbtini) pridavimą tinkamu naudoti, būtų nesilaikoma CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. būtų atsiskaitoma su kitu, žemesnės eilės kreditoriumi, kai yra einamųjų įmokų įsiskolinimas VMI, dėl ko būtų pažeisti VMI, kaip kreditorės, interesai.
11.5. Teismas teisingai nusprendė, jog restruktūrizavimo planas yra vykdomas netinkamai. Šiuo atveju akivaizdu, kad vykdoma bendrovės restruktūrizavimo procedūra nepasieks restruktūrizavimo tikslo – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės–komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas iš išvengti bankroto.
12. Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime su apeliantės atskiruoju skundu nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo, tinkami įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes. 2019 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkime dalyvavo du kreditoriai. Už nutarimą dėl RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo termino pratęsimo balsavo UAB „Marvila“, turinti 73,14 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų, todėl ir buvo priimtas toks nutarimas, tačiau VSDFV Klaipėdos skyrius, turintis 0,22 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, balsavo už nutarimo projektą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
12.2. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, RUAB „Memel city projects“ vardu buvo registruota
16 butų pastate (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nors 11 iš šių butų yra parduota, tačiau bendrovės einamųjų įmokų įsiskolinimai didėjo. Fondo biudžetui skola po RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo yra susidariusi nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, o sprendimas dėl turto priverstinės hipotekos priimtas 2019 m. birželio 26 d., tai yra jau esant einamųjų įmokų įsiskolinimui.
12.3. Šiuo atveju juridinis asmuo nemoka mokesčių, nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip tris mėnesius, taigi tai atitinka JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje nurodytus restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus.
12.4. Kadangi RUAB „Memel city projects“ nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio netinkamai vykdė restruktūrizavimo planą, siekiant, kad esamas ir būsimas skolinis įsipareigojimas Fondo biudžetui būtų įvykdytas, buvo priimtas sprendimas dėl priverstinės hipotekos įregistravimo. Turtas, kuriam VSDFV Klaipėdos skyrius taikė priverstinę hipoteką, nebuvo areštuotas, turtui jau nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. yra pritaikyta hipoteka, taigi VSDFV Klaipėdos skyriaus pritaikyta priverstinė hipoteka nėra pirminė. Be to, minėtu sprendimu yra užtikrinamas įsiskolinimo išieškojimas, tačiau realūs skolos priverstinio išieškojimo veiksmai nevykdomi ir nepažeidžia kitų RUAB „Memel city projects“ kreditorių interesų. RUAB „Memel city projects“ sumokėjus skolą Fondo biudžetui, susidariusią po restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, būtų kreipiamasi dėl RUAB „Memel city projects“ turto priverstinės hipotekos išregistravimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkinti prašymai panaikinti VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pritaikytą priverstinę hipoteką, pratęsti restruktūrizavimo plano terminą ir RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį ribų.
15. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju bendrovės restruktūrizavimo procedūros pradėtos ir klausimai dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo bei hipotekos panaikinimo pradėti nagrinėti iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos ĮRĮ nuostatos.
Dėl priverstinės hipotekos nustatymo
16. Byloje nustatyta, kad VMI, siekdama užtikrinti RUAB „Memel city projects“ mokestinės nepriemokos išieškojimą, 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (23.31-08)492-407 nusprendė nustatyti priverstinę hipoteką RUAB „Memel city projects“ turtui – butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Priverstine hipoteka užtikrintų reikalavimų suma – 81 628,67 Eur.
17. Taip pat nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, siekdamas užtikrinti bendrovės skolos Fondo biudžetui grąžinimą, 2019 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. VIA_SP2E-228 nustatė priverstinę hipoteką RUAB „Memel city projects“ turtui – butams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Priverstine hipoteka užtikrintų reikalavimų suma – 2 794,66 Eur.
18. RUAB „Memel city projects“ nuomone, nurodyti sprendimai yra neteisėti ir naikintini, nes ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte, kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtintas draudimas nustatyti priverstinę hipoteką restruktūrizuojamos įmonės turtui.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad RUAB „Memel city projects“ nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje
Nr. e3K-3-263-823/2019. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminių faktinių bylos aplinkybių, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą, tapatumas. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, tapačių kitoje byloje nustatytosioms aplinkybėms, ankstesnėje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009).
20. Šiuo atveju atsakovės nurodoma kasacinio teismo praktika ginčo situacijai nėra aktuali, nes, kaip teisingai pažymėjo VMI, joje yra nagrinėjamas atvejis, kai priverstinė hipoteka buvo nustatyta areštuotam bankrutuojančios bendrovės turtui. Šiuo atveju priverstinė hipoteka nustatyta restruktūrizuojamos įmonei turtui, kuris nebuvo areštuotas, taigi apeliantės minimi kasacinio teismo išaiškinimai apie priverstinės hipotekos taikymo negalimumą yra suformuluoti byloje, kurios aplinkybės nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
21. Apeliantė taip pat neteisingai vertina ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintus draudimus. Pagal ĮRĮ
8 straipsnio 1 punktą nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.
22. Pagal ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktą restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos – visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ
8 straipsnio 1 punktas), tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas šiuo aspektu nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus gavus teismo leidimą – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės pareigos mokėti einamąsias įmokas (nagrinėjamu atveju – socialinio draudimo įmokas, mokesčius valstybės biudžetui), o bendrovei, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, nemokant einamųjų įmokų, – mokesčių administratoriaus ar socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio padalinio teisės priverstine tvarka išieškoti nesumokėtas sumas ar užtikrinti einamųjų įmokų skolų sumokėjimą priverstine hipoteka. Tokie apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai atitinka ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1735-415/2019).
24. Pažymėtina, kad teisę nustatyti priverstinę hipoteką, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, Fondo administravimo įstaigoms ir mokesčių administratoriams įtvirtina CK 4.175 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4.176 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Įstatymai nenustato draudimo po restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo susidarančių privalomųjų einamųjų mokėjimų įsiskolinimo, t. y. neįvykdytos esamos prievolės, įvykdymui užtikrinti taikyti priverstinę hipoteką.
25. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog atsakovė nemokėjo einamųjų įmokų Fondo ir valstybės biudžetui, nėra. Nėra pagrindo sutikti su bendrovės argumentais, kad einamosios įmokos nebuvo mokamos dėl ginčijamų hipotekų pritaikymo, nes tiek VSDFV Klaipėdos skyriaus, tiek VMI nustatyta priverstinė hipoteka atsakovės turtui pritaikyta po to, kai RUAB „Memel city projects“ nesumokėjo einamųjų įmokų, t. y. priverstinė hipoteka buvo einamųjų įmokų skolos pasekmė, o ne priežastis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad RUAB „Memel city projects“ nuosavybės teise valdomam turtui VSDFV Klaipėdos skyrius ir VMI pagrįstai ir teisėtai taikė priverstinę hipoteką prievolių, atsiradusių po teismo nutarties dėl įmonės restruktūrizavimo įsiteisėjimo, įvykdymui užtikrinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmesti atsakovės reikalavimai panaikinti priverstines hipotekas, paliekama nepakeista.
Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo
26. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimas suteikia įmonėms galimybę finansinius sunkumus spręsti ankstyvajame laikotarpyje, kai dar galima išvengti bankroto ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą.
27. Ūkinės veiklos plėtra ir stabilumas – viena iš sėkmingo valstybės ekonomikos funkcionavimo ir visuomenės materialinės gerovės prielaidų. Restruktūrizuojamoms įmonėms tęsiant ūkinę komercinę veiklą, užtikrinamas mokesčių, kurie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį, surinkimas, sudaromos sąlygos išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonių ir jų kreditorių interesus. Todėl finansinius sunkumus patiriančių ir ūkinės komercinės veiklos nenutraukusių įmonių veiklos išsaugojimas, pasitelkiant įvairias ekonomines ir organizacines priemones bei pasinaudojant kreditorių pagalba, laikytinas viešąjį interesą atitinkančiu ir dėl to prioritetiniu restruktūrizavimo proceso tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013; 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-175-403/2019).
28. Kadangi įmonės restruktūrizavimo procese, siekiant išsaugoti įmonės veiklą, ribojami tam tikri įmonės kreditorių interesai, tai suponuoja reikalavimą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas nepažeisti proporcingumo principo, rasti teisingą restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą. Kita vertus, tiek įmonės savininkai ir jos kreditoriai, siekdami apsaugoti savo interesus, tiek įmonės valdymo organai, siekdami apsaugoti įmonės interesus, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, spręsdami su įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimu ir restruktūrizavimo įgyvendinimu susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-67/2015; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-916/2015).
29. ĮRĮ 28 straipsnis reglamentuoja įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimą. Šioje imperatyvioje teisės normoje nustatyti savarankiški pagrindai nutraukti restruktūrizavimo bylą, t. y. teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:
1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus; 3) restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus;
4) restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 5) pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo planas nėra vykdomas tinkamai, bendrovė nepajėgi sumokėti einamųjų įmokų ir toliau įgyvendinti restruktūrizavimo plano, todėl teismas nepratęsė restruktūrizavimo termino ir savo iniciatyva priėmė sprendimą nutraukti RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo bylą ĮRĮ
28 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliantė teigia, kad restruktūrizavimo byla nutraukta nepagrįstai, nes restruktūrizavimui pritaria didžioji dalis kreditorių, be to, nors įmonė turi einamųjų mokėjimų įsiskolinimą, tačiau turi galimybes tęsti veiklą, parduoti butus ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors įmonė nemoka einamųjų įmokų ir taip blogina savo padėtį, nes dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda naujų kreditorių reikalavimų, tačiau einamųjų įmokų netinkamas mokėjimas ĮRĮ nėra numatytas kaip savarankiškas restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindas ir savaime nelemia restruktūrizavimo plano netinkamo vykdymo.
32. Restruktūrizavimo bylai nutraukti turi būti nustatytos šios sąlygos: iš konkrečių duomenų paaiškėja, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės ne tik neįgyvendinamos, bet dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių ir nebus įgyvendintos, ir įmonė negali įrodyti, jog planas bus įvykdytas. Įstatymas nenumato, kad bet kokie (net ir pavieniai) restruktūrizavimo plane nustatytų įsipareigojimų pažeidimai jau yra pakankamas pagrindas restruktūrizavimo bylai nutraukti. Tokiam sprendimui pagrindas gali būti tada, kai iš faktinių aplinkybių galima spręsti, kad restruktūrizavimo proceso eigoje be protingai pateisinamų priežasčių nėra įgyvendinamos restruktūrizavimo plane numatytos esminės priemonės ir jos įgyvendintos nebus, o priešingai įrodyti įmonė yra nepajėgi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1749/2012; 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-627-381/2018;
2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1052-241/2019).
33. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą nepratęsti restruktūrizavimo termino ir nutraukti restruktūrizavimo bylą padarė iš esmės atsižvelgdamas susidariusią einamųjų įmokų skolą, užsitęsusį restruktūrizavimo procesą, be kita ko, atkreipdamas dėmesį, jog restruktūrizavimo pratęsimui prieštarauja bendrovės kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius. Nors nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad bendrovė turi rimtų su restruktūrizavimo plano tinkamu vykdymu susijusių finansinių sunkumų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos nėra pakankamos konstatuoti, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra visiškai nevykdomos ir tęsti restruktūrizavimą nėra jokių galimybių.
34. Nors VSDFV Klaipėdos skyrius nesutinka tęsti RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo, tačiau šio kreditoriaus reikalavimas sudaro tik 0,22 proc. visų reikalavimų sumos. Tuo tarpu didžiausią reikalavimą restruktūrizuojamai įmonei turinti kreditorė UAB „Marvila“ (73,14 proc.), kurios reikalavimai yra užtikrinti pirmine hipoteka į RUAB „Memel city projects“ turtą, pritarė bendrovės restruktūrizavimo termino pratęsimui ir 2019 m. gruodžio 9 d. vykusiame RUAB „Memel city projects“ kreditorių susirinkime balsavo prieš restruktūrizavimo bylos nutraukimą.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad restruktūrizavimo proceso, kaip įmonės veiklos pertvarkymo bei jos įsipareigojimų kreditoriams modifikavimo, prigimtis lemia tam tikro pačios įmonės dalyvių ir kreditorių susitarimo būtinybę, šis susitarimas pasiekiamas įgyvendinant ĮRĮ nustatytas procedūras. Restruktūrizavimo procesas neįmanomas be reikalavimų daugumą turinčių kreditorių pritarimo, o kreditorių pritarimas galimas tik tuo atveju, kai restruktūrizavimo planas yra pakankamai realus ir įgyvendintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550-687/2015).
36. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl ĮRĮ nenustatyta, kad restruktūrizavimo planui turi pritarti visi restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai, t. y. kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos reikalavimas užtikrina, kad restruktūrizavimo planas turėtų didžiausią reikalavimų dalį turinčių kreditorių palaikymą ir kad kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro mažumą, negalėtų užkirsti kelio restruktūrizavimui, taip pat leidžia spręsti, kad kvalifikuota kreditorių dauguma laiko įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui realiu, kreditorių daromas nuolaidas – proporcingomis, o restruktūrizavimo tikslus – įgyvendinamais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018).
37. Iš restruktūrizavimo plano, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi, matyti, kad pagrindinė įmonės veikla – nekilnojamojo turto projekto vystymas adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Įmonė planuoja vykdyti butų minėtame name pardavimą ir iš gautų lėšų tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo liko neparduoti 5 butai iš 16. RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo byloje 2016 m. kovo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti 614 189,07 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai. Po restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme papildomai buvo patvirtinti trijų kreditorių reikalavimai ir bendra kreditorinių reikalavimų suma po šių kreditorių patvirtinimo išaugo iki 757 509,31 Eur. Teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai šiuo metu yra sumažėję – 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma yra 424 240,11 Eur, tačiau nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo bendrovės įsiskolinimai einamiesiems mokėjimams, tarp kurių yra ir mokesčiai į Fondo ir valstybės biudžetą, sudaro 295 145 Eur. Taigi bendrovės neapmokėtų einamųjų mokėjimų ir likusių kreditorinių reikalavimų suma 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudaro 719 385,11 Eur. 2019 m. spalio 11 d. kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas pardavinėti likusius butus po 2 195 Eur už 1 kv. m (be PVM), tokiu atveju visi butai su automobilių parkavimo vietomis būtų parduoti už 719 497,75 Eur (be PVM).
38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovė nėra pajėgi toliau įgyvendinti restruktūrizavimo plano, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovei yra pavykę parduoti didžiąją dalį butų pastate (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir atsiskaityti su dalimi kreditorių, restruktūrizavimui pritaria didžiausias bendrovės kreditorius, kurio reikalavimai sudaro
73,14 proc. visų reikalavimų sumos, be to, RUAB „Memel city projects“ siekia parduoti likusius butus, o už juos planuojama gauti suma iš esmės atitinka įmonės einamųjų mokėjimų ir likusių kreditorinių reikalavimų sumą, darytina išvada, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo galimybė nėra visiškai paneigta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje RUAB „Memel city projects“ turėtų būti suteikta galimybė toliau derėtis su kreditoriais, pardavinėti likusius butus ir taip panaikinti einamųjų įmokų įsiskolinimus bei atsiskaityti su likusiais kreditoriais.
39. Dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje akcentuoto ilgo RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo termino, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis ĮRĮ
12 straipsnio 3 dalimi, įmonės restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus. Restruktūrizavimo trukmės skaičiavimas prasideda, kai, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, pradedamas įgyvendinti įmonės restruktūrizavimo planas. Vadovaujantis ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalimi, teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė, neskundžiama, t. y. įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Priklausomai nuo to, kaip apibrėžiamas restruktūrizavimo terminas, restruktūrizavimo planas turi būti pabaigtas įgyvendinti suėjus restruktūrizavimo plane nustatytam laikotarpiui (kai restruktūrizavimo terminas apibrėžiamas metais, mėnesiais ir pan.) arba restruktūrizavimo plane nustatytai kalendorinei datai (kai restruktūrizavimo termino pabaiga apibrėžiama konkrečia kalendorine data).
40. ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata, jog restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus, yra viena iš restruktūrizavimo proceso racionalumo principo įgyvendinimo bei kreditorių interesų apsaugos garantijų, sukuriančių teisėtus lūkesčius, todėl restruktūrizavimo laikotarpis restruktūrizavimo plane turėtų atitikti šias įstatymo nuostatas ir neturėtų būti iš anksto preziumuojamas jo pratęsimas. Nepavykus įgyvendinti restruktūrizavimo plane nustatytų priemonių per 4 metus, kreditoriams paliekama teisė procedūrų, skirtų išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, vykdymą pratęsti dar vieneriems metams, taip suteikiant dar vieną galimybę atkurti įmonės mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015; 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2019). Kaip minėta RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo planas patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi, taigi maksimalus restruktūrizavimo terminas dar nėra suėjęs.
41. Atsižvelgiant į restruktūrizavimo proceso reabilitacinio tikslo prioritetą, viešąjį interesą, byloje esant duomenų apie kreditorių pritarimą tęsti restruktūrizavimo procedūrą ir faktiškai vykdomą planą ir siekį jį toliau vykdyti, restruktūrizavimo bylos nutraukimas, neišsprendus klausimo dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo, tai yra dar vienos galimybės įmonei suteikimo, pažeistų tiek atsakovės teisėtus interesus išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, tiek kreditorių teisę kuo greičiau patenkinti savo finansinius reikalavimus, nedalyvaujant bankroto procedūroje.
42. Nagrinėjamu atveju RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo terminą prašoma pratęsti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kaip minėta, įmonės restruktūrizavimo pradžios terminas skaičiuojamas nuo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas priėmimo. Kaip nurodyta šios nutarties 40 punkte, nepavykus įgyvendinti restruktūrizavimo plane nustatytų priemonių per 4 metus, restruktūrizavimo plano vykdymą galima pratęsti dar vieneriems metams. Kadangi RUAB „Memel city projects“ administratorės nurodomas terminas neviršija maksimalaus 5 metų restruktūrizavimo laikotarpio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, RUAB „Memel city projects“ administratorės prašymas turi būti tenkinamas, pratęsiant restruktūrizavimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d.
43. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės procesinio sprendimo rezultatui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai nepanaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VMI pritaikytos priverstinė hipotekos, tačiau RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo bylą nutraukė nesant tam teisėto pagrindo. Minėtos aplinkybės lemia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties dalis, kuria atmestas prašymas pratęsti restruktūrizavimo terminą ir restruktūrizavimo byla nutraukta, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – RUAB „Memel city projects“ restruktūrizavimo terminas pratęsiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o kita Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties dalis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas pratęsti restruktūrizavimo terminą ir restruktūrizavimo byla nutraukta, ir pratęsti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Memel city projects“ restruktūrizavimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjas Artūras Driukas