VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,
sekretoriaujant Audronei Glambienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techservita“ atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per ZOOM programą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techservita“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Techservita“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. B. (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 2 801,05 Eur skolą, 2 609,25 Eur žalos atlyginimą, 285,17 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Nuomos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad Patalpų nuomos mokestis yra 800 Eur. Nuomos sutarties 4.5 punkte numatyta, kad: „Nuomininkas papildomai apmoka už visas komunalines paslaugas (faktinius kaštus), kurios yra teikiamos į Patalpas, įskaitant karšto ir šalto vandens, elektros energijos, dujų tiekimą – pagal skaitiklių parodymus; bendro naudojimo patalpų valymą ir šiukšlių išvežimą, kitas eksploatacines paslaugas t. y. taip vadinamas „kitas paslaugas“ – pagal įmonių, kurios teikia minėtą paslaugą, pateiktas sąskaitas“. Ieškovė, nepaisant dedamų visų įmanomų ir maksimalių pastangų bendradarbiauti, siunčiamų priminimų ir raginimų tinkamai vykdyti Sutartį, ilgą laiką susidūrė su sistemingu atsakovės Sutartimi prisiimtų pareigų nevykdymu – atsakovė ilgą laiką tinkamai nevykdė turimos pareigos tinkamai ir laiku apmokėti nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių (Sutarties 4.1, 4.2, 4.5 punktai). Ieškovei, kilus įtarimų apie galimai daromą Patalpoms žalą, (duomenys neskelbtini) iš anksto apie tai pranešusi atsakovei, po 24 val. negavus jos sutikimo ir vadovaudamasis Nuomos Sutarties 9.1 punktu atvyko apžiūrėti Patalpas be atsakovės ar jos atstovo. Apžiūros metu buvo akivaizdu, kad atsakovė dar vis gyvena Patalpose, nes buvo palikti jos daiktai. Ieškovė, (duomenys neskelbtini) ir 18 d. el. paštu ragino atsakovę sumokėti skolą, tačiau jokio atsakymo taip ir nesulaukė. Papildomai ieškovė ir atsakovė tarėsi Nuomos sutartį nutraukti bendru sutarimu, todėl aukščiau nurodytais laiškais buvo siųstas ir susitarimas nutraukti sutartį bendru sutarimu, tačiau šio susitarimo atsakovė nepasirašė. (duomenys neskelbtini) ieškovė gavo pranešimą iš buto, kuriame yra Patalpos, administratoriaus, kad prie Patalpų yra paliekamos šiukšlės, kartoninės dėžės. Apie šį įspėjimą Ieškovas pranešė atsakovę tą pačią dieną, tačiau atsakymo nesulaukė. Pakartotinai įspėjimas, kad šiukšlės dar vis nėra pašalintos, buvo įteiktas (duomenys neskelbtini). Po aukščiau minėtų įspėjimų Ieškovui kilo įtarimas, kad atsakovė apskritai nebegyvena Patalpose, nes šiukšlės prie durų paliktos beveik mėnesį, todėl (duomenys neskelbtini) kartu su antstole buvo nuvykta į Patalpas, padarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos. Po Patalpų apžiūros tapo akivaizdu, kad atsakovė iš Patalpų jau išsikraustė, nors apie tai nebuvo pranešta jokia forma. Ieškovė laiko, kad atsakovė kažkuriuo metu tarp 2024 m. rugsėjo ir spalio mėnesio pradžios paliko Patalpas ir vienašališkai, be jokio įspėjimo nutraukė Nuomos sutartį. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu taip pat paaiškėjo, kad atsakovė Patalpoms ir jose esantiems daiktams yra padaręs daug žalos. Patalpų formaliai atsakovei neperdavus ieškovei (įskaitant Patalpų raktų), buvo pakeista Patalpų spyna ir atlikti padarytos Patalpoms žalos šalinimo ir taisymo darbai. Atsakovė dar vis nėra sumokėjusi skolos už nuomos mokesčius, komunalinius mokesčius, taip pat nėra atlyginusi padarytos žalos Patalpoms ir jose esantiems daiktams.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įtekti tinkamai.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė neatsiskaitė už nuomą, neatlygino padarytos žalos, taip pat liko skolinga už sutarties nutraukimą.
5. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovė apie teismo posėdį informuota tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, priežasčių dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje nenurodė.
Teismas
k o n s a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad Patalpų nuomos mokestis yra 800 Eur. Nuomos sutarties 4.5 punkte numatyta, kad: „Nuomininkas papildomai apmoka už visas komunalines paslaugas (faktinius kaštus), kurios yra teikiamos į Patalpas, įskaitant karšto ir šalto vandens, elektros energijos, dujų tiekimą – pagal skaitiklių parodymus; bendro naudojimo patalpų valymą ir šiukšlių išvežimą, kitas eksploatacines paslaugas t. y. taip vadinamas „kitas paslaugas“ – pagal įmonių, kurios teikia minėtą paslaugą, pateiktas sąskaitas“. Atsakovė paliko Patalpas ir vienašališkai, be jokio įspėjimo nutraukė Nuomos sutartį. Atsakovė Patalpoms ir jose esantiems daiktams yra padariusi daug žalos. Atsakovei neperdavus Patalpų ieškovei, buvo pakeista Patalpų spyna ir atlikti padarytos Patalpoms žalos šalinimo ir taisymo darbai. Atsakovė nėra sumokėjusi skolos už nuomos mokesčius, komunalinius mokesčius, taip pat nėra atlyginusi padarytos žalos Patalpoms ir jose esantiems daiktams.
Dėl skolos už nuomą
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
8. CK 6.2 straipsnyje numatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).
9. Ieškovės teigimu, ji tinkamai ir laiku įvykdė savo įsipareigojimą atsakovei – perdavė patalpas atsakovei ir laiku pateikdavo sąskaitas, kurias atsakovė už suteiktas paslaugas turėjo apmokėti. Ieškovei įvykdžius savo, kaip nuomotojo pareigas, atsakovė, privalėjo vykdyti savo, kaip nuomininkės, pareigas – mokėti nuomos kainą ir kitus Nuomos sutartyje numatytus mokesčius nustatytais terminais, tačiau atsakovė ieškovei nevykdė prievolės mokėti mokesčius ir liko skolinga iš viso 2 801,05 Eur.
10. Iš byloje pateikto 2025 m. sausio 22 d. Dėl skolų suderinimo akto, PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovės skolą sudaro: 137,93 Eur už 2024 m. birželio mėnesio komunalinius mokesčius; 750 Eur nuomos mokesčio už 2024 m. rugpjūčio mėnesį; 133,50 Eur už 2024 m. liepos mėnesio komunalinius mokesčius; 96,57 Eur už 2024 m. rugpjūčio mėnesio komunalinius mokesčius; 800 Eur nuomos mokesčio už 2024 m. rugsėjo mėnesį; 83,05 Eur už 2024 m. rugsėjo mėnesio komunalinius mokesčius.
11. Taip pat ieškovė atsakovei buvo išrašiusi sąskaitą už vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą, vadovaujantis Nuomos sutarties 12.4 punktu (PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)), tačiau, pasak ieškovės, klaidingai nurodė ne tą sumą, todėl šiuo atveju atsakovė ieškovei turėtų sumokėti vieno mėnesio nuomos mokesčio sumą už vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą – 800 Eur.
12. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad atsakovė pateiktas sąskaitas apmokėjo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
13. Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
14. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, 6.477 straipsnio 1 dalimi, 6.487 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 801,05 Eur skola.
Dėl žalos atlyginimo
15. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
16. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
17. Viena iš reikšmingų nuomininko pareigų – tai pareiga tinkamai prižiūrėti nuomojamą daiktą ir juo rūpintis. CK nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, be to, nuomininkui yra nustatytas įpareigojimas laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, taip pat savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą tuo atveju, jeigu ko kita nėra nustatyta įstatymuose ar sutartyje (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis).
18. CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.
19. Nagrinėjamu atveju Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja tinkamai naudoti Patalpas, laikyti jas geroje būklėje, tvarkingai ir rūpestingai naudoti Patalpas pagal šioje Sutartyje numatytą paskirtį. Sutarties 8.2 punkte numatyta, kad nuomininkas privalo paisyti pastato ir susisiekiančių pastatų gyventojų ir savininkų interesų, laikytis priešgaisrinės, darbo saugos, sanitarinių (higienos), sandėliavimo, aplinkos apsaugos reikalavimų. Sutarties 8.4 punkte numatyta, kad nuomininkas privalo pataisyti ar pakeisti tinkamais visus sugadintus daiktus, esančius Patalpose ir priklausančius Nuomotojui. O jeigu Nuomininkas laiku ir tinkamai neatlieka šioje dalyje numatytų reikalingų įsipareigojimų, tokius įsipareigojimus turi teisę atlikti Nuomotojas Nuomininko sąskaita ir pareikalauti iš Nuomininko atlyginti dėl to susidariusias išlaidas.
20. Taigi, šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Tuo atveju, jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, t. y. grąžina nuomotojui daiktą, kurio būklė neatitinka sutarties nuostatų arba, jeigu šalys nėra aptarusios sutartyje šio klausimo, yra blogesnė, nei buvo jo perdavimo nuomininkui metu, jam gali kilti pareiga atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius.
21. Vadovaujantis CK reglamentavimu, sprendžiant klausimą, kyla ar ne nuomininkui pareiga atlyginti dėl nuomoto objekto pabloginimo atsiradusius nuostolius, yra svarbu įvertinti, dėl kokių priežasčių pablogėjo nuomojamo daikto būklė ir kokia yra šių pabloginimų kilmė. Paprastai nuomojamo daikto, net ir tinkamai naudojamo pagal paskirtį, būklė per atitinkamą laikotarpį pasikeičia (pablogėja) vien dėl to, kad jis yra naudojamas, t. y. jis natūraliai nusidėvi. Civilinis kodeksas nepateikia šios sąvokos definicijos, tačiau iš vartojimo teisinius santykius analizuojančių teisininkų diskusijų matyti, kad natūralus nusidėvėjimas – tai dėl normalaus turto naudojimo pagal paskirtį atsiradę defektai ir gedimai, paprastai būdingi to paties prekės ženklo, eksploatacijos trukmės ir nusidėvėjimo turtui (pvz., nežymūs maži įbrėžimai, vizualiai pastebimi pakitimai dėl apdailos nusidėvėjimo, techniškai priimtinas nusidėvėjimas dėl eksploatacijos bei kiti natūralaus nusidėvėjimo defektai, su sąlyga, kad tokie defektai atsirado tinkamai ir techniškai teisingai naudojant turtą pagal paskirtį). Kadangi toks nuomojamo daikto būklės pokytis yra natūralus ir nėra nulemtas netinkamų nuomininko veiksmų, pagal minėtą CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomininkas yra laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigą grąžinti nuomotojui daiktą ir jam nekyla pareiga atlyginti nuomotojui dėl daikto pabloginimo atsiradusių nuostolių tuo atveju, jeigu daiktas yra iš esmės tokios būklės, kokios jis buvo perduotas nuomininkui, atsižvelgiant į per nuomos laikotarpį atsiradusį jo normalų nusidėvėjimą. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti tokį išnuomojamo daikto pabloginimą, todėl jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Kitaip negu tuo atveju, kai daikto būklės pasikeitimas yra nulemtas tik jo normalaus nusidėvėjimo, nuomininkui pabloginus išsinuomotą daiktą, jam kyla pareiga atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).
23. Ieškovė šioje byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo dėl 2 609,25 Eur žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumą įrodinėja remdamasi tuo, kad atsakovės padaryta žala buvo esminė, nesusijusi su daikto natūraliu nusidėvėjimu. Iš byloje pateiktų nuotraukų ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad šiuo atveju ieškovei teko sumokėti 120 Eur už šiukšlių, esančių prie Patalpų durų, pašalinimą. Ieškovė už atliktą antstolės A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą sumokėjo 133,10 Eur. Atsakovė sugadino Patalpose esančia ir ieškovei priklausančią sofą (kampą), žemiau pateikiamos nuotraukos darytos prieš Patalpų perdavimą ir atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą. Dėl šios priežasties sofa turėjo būti taisoma, valoma ir už šiuos darbus ieškovei teko sumokėti 580,80 Eur. Atsakovė nepataisomai sugadino vieną iš virtuvės stalo kėdžių, tačiau dėl to, kad tokios kėdės nebuvo parduodamos atskirai (po vieną vnt.), ieškovei teko pirkti visą virtuvės baldų komplektą. Už komplektą buvo sumokėta 495 Eur, bet atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepataisomai sugadino tik vieną iš kėdžių atitinkamai ieškovė prašo atlyginti tik vienos kedės vertę, t. y. 49 Eur. Taip pat dėl atsakovės įrengto televizoriaus ir televizoriaus laikiklio, kuris buvo gręžiamas į sieną buvo pažeistas miegamojo kambario jėgos grandinės kabelis, elektros instaliacijoje panaudotos netinkamos medžiagos, dėl šios priežasties buvo kreiptasi į specialistą, sudarytas defektinis aktas ir pagal jį atlikti taisymo darbai, o už atliktus rangos darbus sumokėta 387,20 Eur. Atsakovė, nutraukusi sutartį ir palikusi Patalpas, ieškovei neperdavė durų raktų, todėl ieškovei reikėjo pakeisti durų spyną ir sumokėti 139,15 Eur. Taip pat ieškovė pakeitė sugadintą stalviršį, už kurį sumokėjo 1 200 Eur. taigi, atsakovės ieškovei padaryta turtinė žala yra 2 609,25 Eur.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė žalos dydžio neginčijo, įrodymų, kad atlygino ieškovei padarytą žalą nepateikė. Esant nurodytam, darytina išvada, kad atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei 2 609,25 Eur padarytą turtinę žalą.
Dėl netesybų
25. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 285,17 Eur palūkanas.
26. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
27. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties 4.7 punkte numatyta, kad nuomininkui vėluojant įvykdyti bet kurį iš šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų, Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui palūkanas, t. y. 0,05 proc. nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki jų įvykdymo dienos.
28. Atsakovei laiku nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovė už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskaičiavo 285,17 Eur delspinigių.
29. Atsakovė ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl sutarties nevykdymo neginčijo, prieštaravimų dėl prašomų priteisti netesybų nereiškė, bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvi. Teismo vertinimu, šalių sutartos netesybos nelaikytinos per didelėmis ir akivaizdžiai neprotingomis, jos nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, nes abi šalys laisva valia sutarė dėl jų.
30. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė sutartų įsipareigojimų, ieškovei iš atsakovės priteistinos netesybos – 285,17 Eur palūkanos.
Dėl procesinių palūkanų
31. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 695,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
33. Ieškovės patirtos išlaidas sudaro: 128 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 488,07 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai (duomenys neskelbtini). Pagrindų mažinti ar nepriteisti nurodytų detalizuotų ir pagrįstų išlaidų nenustatyta, atsakovė jų taip pat nenurodė. Išlaidos atatstovavimui neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas 1 616,07 Eur (128 Eur + 320 Eur + 1 168,07 Eur = 1 616,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Byloje patirtos 25,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš atsakovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techservita“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Techservita“, juridinio asmens kodas 303112897, iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 801,05 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų vieno euro ir 5 ct) skolą, 2 609,25 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devynių eurų ir 25 ct) žalos atlyginimą, 285,17 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 17 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 695,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 616,07 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiolikos eurų ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 25,92 Eur (dvidešimt penkių eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justė Kliučinskienė