Administracinė byla Nr. eAS-27-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02325-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja R. K. K. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. birželio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. LRS-31-190627-00040 gyvenamojo namo rekonstravimui į dviejų butų gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Leidimas) galiojimą, taip pat atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Dėl praleisto termino skundui paduoti pareiškėja paaiškino, kad jai ir V. B. bei V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). 2016 metais V. B. pasiūlė pareiškėjai atidalinti gyvenamąjį namą, suformuojant du atskirus turtinius vienetus (butus). 2019 m. liepos 16 d. pareiškėjai įteiktas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sivos studija“ parengtas „Gyvenamojo namo rekonstravimo (statybos užbaigimas) į dviejų butų gyvenamą namą (duomenys neskelbtini)“ projektas (toliau – ir Projektas), kuriam išduotas Leidimas. Kaip matyti iš pareiškėjos V. B. 2019 m. liepos 31 d. pateikto rašto, pareiškėja, nesutikdama su Projekto sprendiniais, kreipėsi į Administracijos specialistus, kurie pasiūlė jai, susitarus su kitu bendraturčiu, atlikti Projekto korektūrą ir / ar klaidų ištaisymą ir kreiptis dėl naujos statybą leidžiančio dokumento versijos gavimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 52 punkte. Pareiškėja, siekdama ginčą išspręsti bendru sutarimu, nekartą žodžiu ir po to raštu (2019 m. liepos 31 d. raštas ir 2019 m. spalio 2 d. pretenzija) kreipėsi į V. B., tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo, todėl laikytina, kad jis nesutinka su jos pasiūlymu. Atsižvelgiant į tai, siekdama apginti pažeistas savo teises, pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą. Pareiškėjos nuomone, jos veiksmai ir pastangos pasiekti susitarimą su V. B. patvirtina, jog ji veikė rūpestingai ir aktyviai, visais įmanomais būdais bandydama ginčą išspręsti be teismo.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. K. K. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jos skundą, nurodė grąžinti pareiškėjai skundą ir sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, prašydama panaikinti 2019 m. birželio 27 d. išduotą Leidimą, į teismą kreipėsi 2019 m. spalio 30 d. Ji tvirtino apie ginčijamą administracinį aktą sužinojusi 2019 m. liepos 16 d. Taigi, pareiškėja akivaizdžiai praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Teismo vertinimu, termino skundui paduoti praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačios pareiškėjos pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, kadangi ji jau 2019 m. rugpjūčio mėn. žinojo, jog bendraturtis
V. B. nereaguoja į jos pretenzijas. Atsižvelgiant į tai, praleistas terminas neatnaujintinas.

III.

Pareiškėja R. K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Pareiškėja akcentuoja skunde nurodytas aplinkybes. Nurodo su atskiruoju skundu pateikianti Administracijos 2019 m lapkričio 12 d. raštą, kuris, jos teigimu, patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. konsultacijos buvo teikiamos tris kartus – 2019 m. liepos 30 d. „Dėl skolos priteisimo“, 2019 m. rugpjūčio 30 d. „Dėl statybos teisės santykių“ ir 2019 m. rugsėjo 2 d. „Dėl statybos leidimo, namo rekonstravimo pakeitimo“. Visos trys konsultacijos susijusios su pareiškėjos gautu Leidimu bei V. B., prisiėmusio organizuoti atidalijimo projekto parengimo darbus, reikalavimu apmokėti dalį projektavimo išlaidų. Pareiškėjos nuomone, teismas neįvertino jos nurodytų aplinkybių, be kita ko, ar teisės aktai iš tikrųjų numato galimybę gauti naujos versijos statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėja tvirtina veikusi pakankamai aktyviai ir rūpestingai, besivadovavusi konsultacijomis, gautomis iš Leidimą išdavusios institucijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčą kelia dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. LRS-31-190627-00040, kurį ji teigia gavusi kartu su Projektu 2019 m. liepos 16 d. Pareiškėja skundą teismui išsiuntė 2019 m. spalio 30 d. (žyma ant elektroninio dokumento, b. l. 1), t. y. kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai praleidusi terminą skundui paduoti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-111-575/2019). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė savo veiksmais siekiant ginčą išspręsti ne teismo keliu, t. y. konsultacijomis Administracijoje, kreipimusi į V. B. dėl sutikimo koreguoti Projektą. Pareiškėja skunde buvo nurodžiusi, jog ji į Administraciją kreipėsi laikotarpiu nuo Leidimo gavimo 2019 m. liepos 16 d. iki kreipimosi į V. B. 2019 m. liepos 31 d., V. B. pateikė 2019 m. liepos 31 d. raštą ir 2019 m. spalio 2 d. pretenziją (b. l. 161–163 ir 165), kuriuose užsiminė su juo ne kartą bendravusi žodžiu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų priežasčių nepripažino sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, kadangi, jo vertinimu, pareiškėja jau 2019 m. rugpjūčio mėn. žinojo, kad bendraturtis V. B. nereaguoja į jos pretenzijas, o pavėluotą kreipimąsi į teismą lėmė pačios pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis.

Pareiškėja, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde papildomai paaiškino, jog ji į Administraciją dėl susidariusios situacijos kreipėsi tris kartus –
2019 m. liepos 30 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d., bei pateikė šią aplinkybę patvirtinantį Administracijos 2019 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. (3.1.1)-R12-555 (b. l. 179), kuriame pateikti duomenys iš registracijos žurnalo apie pareiškėjos kreipimąsi dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, patvirtinančią, kad pareiškėja, 2019 m. liepos 16 d. gavusi ginčijamą Leidimą, kreipėsi į Administraciją ir, atsižvelgdama į gautą konsultaciją Leidimą koreguoti (gauti naują statybą leidžiančio dokumento versiją) Reglamento
52 punkte nustatyta tvarka, ne kartą kreipėsi dėl susitarimo sudarymo į V. B., taip pat atkreipusi dėmesį į kartu su atskiruoju skundu pateiktus duomenis, kad pareiškėja į Administraciją kreipėsi tris kartus, būtent dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo statybos teisinių santykių srityje, sprendžia, kad pareiškėja buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, siekdama apginti galbūt pažeistas savo teises. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo aplinkybės laikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, pakankamai svarbiomis atnaujinti terminą skundui paduoti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus, konstatuotina, kad jos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti pagrįstas pakankamai svarbiomis aplinkybėmis, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius