Civilinė byla Nr. e2A-164-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04103-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.9.2; 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Index-K“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-11558-812/2021 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Diaga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Index-K“ dėl piniginių lėšų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Diaga“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Index-K“ 1 633 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji verčiasi statybų veikla, atlieka vidaus apdailos darbus. Iš atsakovės UAB „Index-K“ už 1 633 Eur sumą įsigijo plyteles „CR Karelia Rovere 20×120“. Sumokėjęs pardavėjos nurodytą kainą, ieškovės atstovas nuvyko į atsakovės sandėlį, kuriame atsiėmė dalį apmokėtų prekių (plytelių) – 5–6 pakuotes, nes transporto priemonė neleido pasiimti viso užsakymo iš karto. Plytelės buvo supakuotos originaliose pakuotėse, pakuočių pažeidimų nebuvo, todėl ieškovės atstovas jas parsivežė į objektą. Objekte išpakavus prekes, paaiškėjo, kad visos plytelės turi akivaizdžių trūkumų – ties viduriu nuskilę visų plytelių šonai. Plytelės turėjo būti klojamos ant grindų, matomoje vietoje, ieškovė buvo atsakinga už kokybišką apdailos darbų atlikimą užsakovui, dėl plytelių išmatavimų ir rastų pažeidimų jų nebuvo galima nei panaudoti, nei pašalinti jų defektų, todėl ieškovės atstovas tą pačią dieną grąžino jas į atsakovės sandėlį. Kitos pakuotės buvo likę pas atsakovę. Pristačius nekokybiškas plyteles į sandėlį, ieškovės atstovas nuvyko į atsakovės centrinę būstinę ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnyje numatyta teise, pareikalavo, kad būtų grąžinti sumokėti už nekokybiškas prekes pinigai, nes objekte darbai baigiami, ieškovė neturi laiko laukti naujo užsakymo. Ieškovės atstovas, grąžindamas prekes į atsakovės sandėlį, matė, kad atsakovės sandėlio darbuotojai buvo pradėję prekių apžiūrą, ieškovės atstovas apžiūroje nedalyvavo, nes atsakovės atstovai sakė, jog apie apžiūros rezultatus praneš ir tai padarė – atsakovės vadovas žodžiu pranešė ieškovės atstovui, kad sugadintas visas užsakymas, o atsakovės sandėlio darbuotojas nurodė, jog netinkamos kokybės prekės pasitaiko nebe pirmą kartą. Todėl ieškovės atstovas nesutinka su atsakovės argumentais, jog pažeista buvo tik dalis plytelių ir tik ta dalis, kurią parsivežė į objektą ieškovės atstovas, dėl ko, neva, nėra pagrindo grąžinti ieškovei visos sumokėtos kainos už prekes. Neatsižvelgiant į nustatytus prekių trūkumus, atsakovė atsisakė grąžinti pinigus už plyteles. Ieškovės įsitikinimu, dėl to egzistuoja visos būtinos sąlygos tam, kad konstatuoti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji ieškovės užsakytas plyteles atvežė iš gamintojo „Pamesa Ceramica“, esančio Ispanijoje. Ieškovė, atsiimdama ginčo plyteles, apžiūrėjo ir išsivežė savo transporto priemone. Tačiau tą pačią dieną ieškovė elektroniniu paštu pateikė reikalavimą dėl 1 633 Eur (įskaitant PVM) grąžinimo už nekokybiškas prekes, t. y. nurodė, kad ginčo plytelių kraštai nuskilę. Atsakovė nurodė ieškovei, kad dėl plytelių galimo broko atsakovė, kaip pardavėja, nesprendžia, reikia ginčo plytelių gamintojo patvirtinimo, gauti gamintojo patvirtinimą ar paneigimą dėl galimo broko užtruks, kadangi galimai brokuotų plytelių vienetai bus skaičiuojami ir siunčiami gamintojui įvertinti. Atsakovė nurodė, kad tuo atveju, jei atitinkamas kiekis ginčo plytelių bus pripažintas brokuotu, tą plytelių kiekį pakeis naujomis. Brokuotų ginčo plytelių keitimo atveju, taip pat reikės palaukti, kadangi pagal užsakymą parduodamos / keičiamos plytelės siunčiamos iš gamintojo. Ieškovė neprieštaravo, plyteles grąžino į atsakovės sandėlį. Atsakovės darbuotojams patikrinus grąžintas ginčo plyteles, brokuotų arba pažeistų plytelių iš visų 42 vnt. pakuočių buvo vos kelios. Tačiau teigti, kad dalis ginčo plytelių buvo sugadintos ar brokuotos dar iki ieškovei pasiimat prekes ir dėl to atsakovė neva neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei dėl tinkamos kokybės prekių pardavimo, nėra pagrindo. Gamintoja pateikė atsakovei atsakymą, kad prekių brokas gamyboje nebuvo nustatytas, prekių pakuotes atsakovė iš gamintojo gavo nepažeistas, todėl ieškovei savo transportu išsigabenus plyteles ir parašu patvirtinus, kad plytelių atsiėmimo iš atsakovės sandėlio metu plytelių defektų nebuvo, egzistuoja reali tikimybė, kad plyteles apgadino pati ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, t. y. priteisė ieškovei MB „Diaga“ iš atsakovės UAB „Index-K“ 1 633 Eur sumokėtą už prekes kainą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 637 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas ieškovės argumentus dėl nepagrįsto praturtėjimo laikė pertekliniais ir dėl jų nepasisakė, kadangi ieškovės teises nusprendė apginti taikant pirkimo–pardavimo sutarčių teisės nuostatas ir reglamentuotą gynimo būdą. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jei parduodamas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teismo vertinimu, byloje ištirta įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė pagrįstai pasinaudojo šiuo pirkėjo teisių gynimo būdu, nes jokie kiti alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai šiuo konkrečiu atveju nebūtų buvę veiksmingi. Prekės grąžintos atsakovei, sutarties ieškovė atsisakė, todėl atsakovė turi pareigą grąžinti sumokėtą už prekes kainą.

6.       Teismas pripažino, kad ieškovės įgytos plytelės neatitiko tokių kokybės reikalavimų ir savybių, kokių ieškovė galėjo protingai tikėtis įgydama prekes. Teigti, kad ieškovė, įgijusi prekes ir prisiėmusi atsitiktinio prekių sugadinimo ar žuvimo riziką, pati sugadino parsivežtas prekes, anot teismo, nėra pagrindo. Įrodymai, kad ieškovė atsitiktinai sugadino įgytas prekes nebuvo pateikti. Be to, teismo įsitikinimu, tokios išvados negalima daryti ir iš byloje nustatytų įvykių sekos ir aplinkybių – ieškovės atstovas parvežė iš atsakovės sandėlio į objektą tik dalį plytelių, plytelės buvo supakuotos gamyklinėse pakuotėse, pakuotės nebuvo pažeistos, vežimo metu ieškovės atstovas nepatyrė jokio eismo sutrikimo / įvykio, dėl kurio galėjo pažeisti – nuskelti plytelių vidurinės dalies šonus. Plytelių defekto vieta, defekto pasikartojimas plytelėse tose pačiose vietose teismui sudarė pagrindą abejoti atsakovės teiginiais. Priešingai, tai teismui leido daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad plytelių defektai egzistavo dar iki ieškovei įgyjant plyteles nuosavybės teise. Juolab, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog buvo sugadintos tik kelios plytelės ir tik tos, kurias parsivežė ieškovė. Šių argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad ginčo plytelių trūkumai atsirado iki jų perdavimo ieškovei arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jų perdavimo, todėl už trūkumus atsakinga pardavėja – atsakovė.

7.       Teismas laikė, jog įgytų plytelių kokybė buvo patikrinta per protingą terminą ieškovės atstovo, atliekančio apdailos darbus, kaip tai numato CK 6.337 straipsnio 2 dalis. Tuo tarpu kiek konkrečiai plytelių buvo netinkamos kokybės, ir, kad galėjo būti dalis plytelių ir tinkamos kokybės, pasak teismo, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Net ir dalies plytelių kokybės neatitikimas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovės įgytos prekės neatitiko sutarties reikalavimų dėl perduotų daiktų kiekio, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 7 dalis, nes ieškovė nebūtų galėjusi panaudoti jų objekte – plytelių būtų trūkę, o iš ieškovės atstovo paaiškinimų – darbai objekte buvo baigiamieji, laukti nebuvo laiko, tuo labiau, jog atsakovė nežinojo per kiek laiko būtų buvę įmanoma pristatyti kitas plyteles ir jas pakeisti tinkamos kokybės gaminiais.

8.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9.       Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 77,25 Eur žyminį mokestį, patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti visiškai, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, ieškovei priteisė 637 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (nepriteisė žyminio mokesčio dalies, sumokėtos už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Index-K“ apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės MB „Diaga“ ieškinį atsakovei UAB „Index-K“ atmesti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išėjo už ieškiniu nustatytų ginčo ribų, kadangi pripažino, kad, jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, kas reiškia, jog ieškovės nustatytose ginčo ribose teismas sprendimu pripažino, kad ieškinys yra nepagrįstas. Tačiau, nepaisydamas to, tenkino ieškovės reikalavimą, grindžiamą būtent nepagrįsto praturtėjimo institutu, įtvirtintu CK 6.242 straipsnyje. Taigi, teismas, peržengdamas ginčo ribas, vertino bei pasisakė dėl ieškovės teisų gynimo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ginčo plytelių ilgosiose kraštinėse esantys nuskilimai atsirado iki ginčo plytelių perdavimo ieškovei momento, o netinkamų ginčo plytelių mastą nustatyti nėra svarbu, ko pasėkoje sprendė, jog atsakovė turi atlyginti ieškovei už absoliučiai visas ieškovės įsigytas ginčo plyteles. Juolab, kad ieškovė į civilinę bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų dėl ginčo plytelių trūkumų atsiradimo iki perdavimo ieškovei momento. Apeliantės įsitikinimu, ieškovės pateikta fotofiksacija nepatvirtina aplinkybių, jog tai ginčo plytelės, įsigytos iš atsakovės. Be to, iš pateiktų nuotraukų negalima konstatuoti, jog defektų turėjo visos ieškovės siuntoje buvusios plytelės, t. y. fotofiksacija patvirtina tik tai, jog kelių plytelių defektai yra užfiksuoti vienasmeniškai ieškovės, jai atsiėmus dalį plytelių ir jas savarankiškai parsigabenus iš atsakovės sandėlio;

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas, suteikdamas išskirtinę reikšmę nenuosekliems ir tikrovės neatitinkantiems ieškovės vadovo pateiktiems žodiniams paaiškinimams, neatsižvelgdamas į byloje surinktus rašytinius įrodymus, darė klaidingas, nelogiškas ir viena kitai prieštaraujančias išvadas, kurios taip pat lėmė sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą:

10.3.1.                      Tai, kad ginčo plytelės nebuvo atsakovės sandėliuose, o buvo pagamintos ir atvežtos atsižvelgiant į ieškovės užsakymą patvirtina, jog, ieškovės vadovui išsirinkus plyteles pagal pavyzdį, ginčo plytelės ieškovei buvo pateiktos atsiimti po 15 dienų. Atsakovė pažymi šį momentą siekdama atkreipti dėmesį, jog ieškovės vadovo paaiškinimu, atsakovė ginčo plyteles turėjo savo sandėlyje, jų nereikėjo gaminti ir pan. Šiuo ir daugeliu atveju, ieškovės vadovo pateikti paaiškinimai, kuriais rėmėsi teismas, nėra išsamūs ir aiškūs. Be to, pats teismas kitoje išvadoje nurodė, jog „byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad plytelių jų užsakymo metu 2021-01-25 nebuvo atsakovės sandėlyje, jas atsakovė turėjo atsivežti ir tai padarė“;

10.3.2.                      Ginčo plytelių gamintojas raštu patvirtino, jog gamyklinių defektų nenustatyta. Tarp šalių nekilo ginčo, jog visa ginčo plytelių siunta ieškovei atsakovės sandėlyje buvo perduota supakuota gamykliškai, nenustačius jokių gamyklinės pakuotės defektų ar apgadinimų. Tarp šalių taip pat nekilo ginčo, jog ieškovė pati savo jėgomis išardžiusi siuntos pakuotę atsakovės sandėlyje, pasiėmė tik dalį ginčo plytelių. Todėl nei pagrįsta, nei logiškai suprantama teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog plytelių defektai egzistavo dar iki ieškovei įgyjant plyteles nuosavybės teise;

10.3.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, jog tai, kad ieškovė apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą, nepatvirtina, jog ieškovė priėmė prekes, jas apžiūrėjusi, ir patvirtindama, kad nupirktos prekės atsiėmimo momentu neturėjo defektų. Apeliantė akcentuoja, kad ieškovės vadovas dar atsakovės sandėlyje prekes išpakavo, apžiūrėjo, o jei ir apžiūrėjo ne visas pakuotes, tai netrukdomas galėjo tai padaryti. Todėl ieškovė, kaip atidi ir rūpestinga verslininkė, esant minėtoms aplinkybėms, negali vadovautis tuo, jog ieškovės vadovas, atsiimdamas prekes, šių neapžiūrėjo, ar negalėjo apžiūrėti; 

10.3.4.                      Nelogiška teismo išvada, jog atsakovė turėjo pateikti duomenis kiek ginčo plytelių buvo sugadinta. Priešingai, CK nuostatos įpareigoja būtent ieškovę įrodinėti aplinkybes dėl ginčo plytelių pažeidimų. Atsakovė nuo pat ginčo pradžios pripažino, kad su pažeidimais yra dalis ginčo plytelių, kurias buvo išsivežęs ieškovės vadovas. Atsakovė situaciją aiškinosi, tačiau būtent dėl ieškovės nebendradarbiavimo susitariant dėl defektų nustatymo ir kategoriško atsisakymo aiškintis situaciją, visa plytelių siunta nebuvo apžiūrėta ir defektų mastas nenustatytas;

10.3.5.                      Teismas iš pateiktų nuotraukų savarankiškai nusprendė, jog tikėtina, kad plytelės buvo pažeistos iki perdavimo ieškovei momento – pažeidimai, pasikartojantys tose pačiose plytelių vietose (panašūs į gamyklinį broką), tačiau kitu kartu atsižvelgdamas į ieškovės vadovo paaiškinimus nurodo, tikėtina, kad plytelės buvo pažeistos iki perdavimo ieškovei momento. Teismas tokias išvadas padarė neatsižvelgdamas nei į tai, kad ginčo plytelių gamintojas raštu patvirtino, jog gamyklinių defektų nenustatyta, nei į tai, kad tarp šalių nekilo ginčas, jog visa ginčo plytelių siunta ieškovei atsakovės sandėlyje buvo perduota supakuota gamykliškai, nenustačius jokių gamyklinės pakuotės defektų ar apgadinimų. Taigi, apeliantės nuomone, teismo išvados neturi jokios logikos ir pagrįstumo. Juo labiau, jog teismas neturėtų pasisakyti specialių techninių žinių reikalaujančiais klausimais, techniniu aspektu vertinti ir nustatyti pažeidimų atsiradimo priežastis ar momentą;

10.3.6.                      Teismas, atsižvelgęs tik į ieškovės vadovo paaiškinimą nurodė, jog „darbai objekte buvo baigiamieji, laukti nebuvo laiko“. Tačiau, anot apeliantės, vien tik iš žodinio ieškovės vadovo paaiškinimo neįmanoma spręsti, ar ginčo plytelės buvo numatytos montuoti baigiamame įrengti objekte, ar ieškovė yra šių darbų rangovė, ar yra numatytas terminas baigiamiesiems darbams ir, jei yra, koks tai terminas, ar dėl ginčo plytelių defekto ir defektuotų plytelių kiekio nustatymo bei plytelių pakeitimo, terminas būtų praleistas ir kt. Dar daugiau, net jeigu dalis statybinių medžiagų yra defektuotos, tai neužkerta kelio rangovui nevykdyti projekto ir nesuteikia teisės apskritai atsisakyti nupirktų medžiagų (net ir kokybiškų) objektui įrengti. Atsižvelgiant į statybos rangos teisinius santykius, jei ir tokie buvo, ieškovė turėjo kartu su atsakove įvertinti ir užfiksuoti brokuotų ginčo plytelių kiekį, reikalauti pakeisti brokuotas plyteles, sustabdyti objekto įrengimo darbus dėl plytelių trūkumo, informuoti apie tai užsakovą, ir, jei dėl trūkstamų plytelių neįrengtų objekto laiku, dėl to ieškovė patirtų nuostolių, atitinkamo nuostolių atlyginimo reikalauti iš atsakovės. Šiuo, gi, atveju, ieškovė, nebendradarbiaudama su atsakove, nenustatinėdama nei ginčų plytelių defektų masto, nei priežasties, pareiškė pretenzijas dėl visos sumos už ginčo plyteles grąžinimo.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė MB „Diaga“ apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovės UAB „Index-K“ apeliacinį skundą visa apimtimi, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas bei ginčo santykiams taikytinas materialiosios teisės normas, todėl, patenkindamas ieškinį, teisminį ginčą išsprendė teisingai;

11.2.                      Ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo buvo tinkamai suformuluoti paduodant ieškinį, kartu buvo pateikti šį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai bei duoti išsamūs paaiškinimai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė nesutikdama su pateiktais reikalavimais ir pašoma priteisti suma, privalėjo teikti savo prieštaravimus pagrindžiančius įrodymus (t. y. veikti aktyviai ginant savo poziciją), tačiau to nepadarė apsiribodama deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais;

11.3.                      Aplinkybės, kad teismas ieškovės pareikštiems reikalavimams pritaikė ieškovės nenurodytas teisės normas, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pakeitė ieškinio pagrindą ar peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, nes ieškovo pareiga yra suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą ir nurodyti faktinio pobūdžio aplinkybes. Tuo tarpu teismo prerogatyva yra teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui;

11.4.                      Apeliantė nepagrįstai kaltina ieškovę nebendradarbiavimu ir bando primesti savo ginčo sprendimo būdą, neatsižvelgdama į ieškovės interesus ir ignoruodama jos poziciją dėl primestos ginčo sprendimo tvarkos. Juolab, kad apeliantei buvo žinoma apie MB „Diaga“ reikalavimus, kadangi pretenzijos buvo pareikštos ir žodžiu, ir raštu, o prieš kreipiantis į teismą, su atsakovės atstovu I. V. tiesiogiai bendravo ieškovės atstovas advokato padėjėjas A. P., kuris išsamiai išdėstė pretenzijas ir nurodė kokių veiksmų ketina imtis ieškovė tam, kad apgintų savo pažeistas teises;

11.5.                      Apeliantė neteisėtai apeliaciniame skunde kelia naujas versijas dėl nuotraukose pavaizduotų plytelių autentiškumo ir ieškovės įsipareigojimų užsakovams, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinis skundas atmestinas.

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

14.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl piniginių lėšų už nekokybiškas prekes priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

15.       Nustatyta, kad 2021 m. sausio 25 d. ieškovė užsakė iš apeliantės (asakovės) UAB „Index-K“ 60,48 kv. m. plytelių CR Karelia Rovere 20×120. Plytelės iš Ispanijos gamintojo pristatytos į apeliantės sandėlį 2021 m. vasario 5 d. Apeliantės buveinėje Savanorių pr. 166, Kaunas, ieškovei buvo išrašyta 2021-02-05 PVM sąskaita-faktūra Nr. 21-000044 1 633 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo (2021-01-25 Kasos pajamų orderio kvitas Nr. IND-E21 Nr. 00004) ir su ja nuvyko atsiimti prekių į apeliantės sandėlį (duomenys neskelbtini), Kauno m. Ieškovė atsiėmė dalį prekių iš sandėlio (5-6 pakuotes). Kaip paaiškino ieškovės atstovas, plytelės buvo supakuotos originaliose pakuotėse, pakuočių pažeidimų nebuvo, todėl jas parsivežė į objektą, tačiau objekte išpakavus prekes paaiškėjo, kad visos plytelės turi akivaizdžių trūkumų – ties viduriu nuskilę visų plytelių šonai. Pateiktose byloje nuotraukose (2021-06-30 Nr. DOK-85296) matyti, kad plytelių ilgosiose kraštinėse yra nuskilimai. Plytelės tą pačią dieną buvo grąžintos į apeliantės sandėlį. Ieškovei pareikalavus grąžinti pinigus už prekes, apeliantė tai padaryti atsisakė.

16.       Byloje kilo ginčas dėl prekių (plytelių) kokybės ir jų grąžinimo.

17.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš apeliantės sumokėtą už grąžintas plyteles kainą (1 633 Eur).

18.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas: 1) peržengė byloje nustatytas ginčo ribas, 2) netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Dėl ginčo ribų peržengimo

19.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas, nes ieškovė pasirinko savo teises ginti remiantis CK 6.242 straipsnio nuostatomis (nepagrįstas praturtėjimas), tačiau teismas su tuo susijusių argumentų nenagrinėjo, o ieškinį patenkino kitu pagrindu, nors ieškovė byloje nekeitė ieškinio pagrindo ir dalyko.

20.       Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė neskiria faktinio ieškinio pagrindo nuo teisinio ieškinio pagrindo, dėl ko daro nepagrįstas išvadas.

21.       Pažymėtina, kad ieškovė teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis, t. y ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuo faktinio ieškinio pagrindo privalu skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas konkrečias materialiosios teisės normas. Pagal civilinio proceso įstatymą ieškovas nėra įpareigotas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą.

22.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nors besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020). Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020). Pažymėtina, kad teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykius nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).

23.       Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tokie teismo veiksmai, pabrėžtina, nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 141 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai nurodė savo faktinį ieškinio pagrindą – išdėstė aplinkybes dėl nekokybiškų prekių įsigijimo ir jų grąžinimo apeliantei bei apelianto nenoro grąžinti už šias prekes gautus pinigus. Taip pat nurodė ieškinio dalyką – priteisti iš apelianto už grąžintas prekes pinigus (1 633 Eur). Bylos eigoje nei faktinis ieškinio pagrindas, nei ieškinio dalykas nebuvo keičiami. Taigi pirmosios instancijos teismo pareiga buvo tinkamai kvalifikuoti ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir ginčo santykiui pritaikyti tinkamą materialinės teisės normą, nepriklausomai nuo to, kokius teisinius pagrindus (materialinės teisės normas) nurodė ieškovė. Be to, nors apeliantė tai ignoruoja (nutyli), tiek ieškinyje, tiek dublike, ieškovė nurodė, - „Todėl MB „Diaga“ naudojasi LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p. jai suteikta teise ir pareikšdama šį ieškinį, reikalauja grąžinti sumokėtą kainą“ (ieškinio 7 psl.), „Be to, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, įstatymas numato Ieškovo (pirkėjo), o ne Atsakovo (pardavėjo) teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą- ką Ieškovė ir padarė pasinaudodama LR CK 6.334 str. numatyta teise – pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakė sutarties“ (dubliko 7 punktas), t. y. ieškovė nurodė ir teisinį ieškinio pagrindą (nors tai nėra būtina reiškiant ieškinį), kuriuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi. Tai, kad ieškovė nurodė dar vieną teisinį ieškinio pagrindą (CK 6.242 straipsnį), kuris nebuvo taikytas, nedaro jokios įtakos šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, juo labiau, kai teismas tinkamai kvalifikavo ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir pritaikė tinkamą materialinės teisės normą.

Dėl įrodymų vertinimo

25.       Apeliaciniame skunde nurodoma: 1) kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ginčo plytelių trūkumai atsirado iki jų perdavimo ieškovei, 2) kad teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais, tikrovės neatitinkančiais ieškovės vadovo paaiškinimais, neatsižvelgdamas į byloje surinktus rašytinius įrodymus.

26.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

27.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

28.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei, atvykusi pasiimti užsakytų plytelių į parduotuvę, jai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (1 633 Eur sumai), ją apmokėjus, reikėjo vykti į apeliantės sandėlį, esantį kitoje miesto dalyje, pasiimti plytelių. Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantės pardavimo procedūra nesudarė sąlygų iki apmokėjimo už prekes patikrinti prekių kokybės. Paimtas iš sandėlio, gamykliškai supakuotas plyteles (paimtas tik dalis plytelių), ieškovė parsivežė pas save ir iš karto jas patikrinusi pamatė, jog plytelės su trūkumais (nuskilę jų kraštai), todėl tą pačią dieną jas grąžino apeliantei į sandėlį bei pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus už plyteles. Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovės, kaip pirkėjos, veiksmai buvo tinkami, t. y. prekes patikrino iš karto ir pastebėjusi trūkumus tą pačią dieną jas grąžino pardavėjui, be to trūkumai buvo užfiksuoti fotonuotraukomis. Tai, kad ieškovė nepatikrino prekių kokybės apeliantės sandėlyje, nepanaikina fakto, jog prekės buvo nekokybiškos, juo labiau, kai jos supakuotos gamykliškai (jų vizualiai nesimatė) ir jas reikia transportuoti, o jas išpakavus būtų apsunkintas transportavimas.  

29.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 28 punkte nurodytas aplinkybes, neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai - ieškovės atstovo paaiškinimai, byloje pateiktos fotonuotraukos (plytelių trūkumų pobūdis), prašymai grąžinti pinigus - yra pakankami spręsti, jog labiau tikėtina, kad plytelių defektai jau buvo prieš ieškovei pasiimant iš apeliantės sandėlio plyteles.

30.       Pažymėtina, kad apeliantė savo skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius ir kelia abejones dėl galimai netinkamo įrodymų vertinimo, tačiau tam pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Priešingai nurodo aplinkybes, kurios nėra nustatytos byloje ir bando jomis grįsti savo nesutikimą su teismo sprendimu (pvz.: apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovo atstovas prekes išpakavo ir apžiūrėjo sandėlyje, tačiau jau pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovo atstovas prekes apžiūrėjo ne apeliantės sandėlyje, o parsivežęs pas save; ir pan.). Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų (apart atsakymo iš gamyklos, kad pas juos nėra nustatyta plytelių gamybos trūkumų), paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus bei patvirtinančius, jog plytelės be trūkumų ar tik labai maža dalis su trūkumais. Tokią galimybę apeliantė ne tik, kad turėjo, bet ir privalėjo įgyvendinti, kaip pardavėja, užtikrinanti parduodamų prekių kokybę, nes būtent jos sandėlyje buvo visos ieškovei parduotos plytelės. Todėl apeliantė, kilus plytelių kokybės klausimui, turėjo kartu su ieškove apžiūrėti visas parduotas ieškovei plyteles ir tai užfiksuoti, ieškovei atsisakius atlikti kartu plytelių apžiūrą, apeliantė viena tai turėjo padaryti. Tačiau, kaip matyti, apeliantė nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų spręsti, kad ieškovės pirktos plytelės, jų dalies grąžinimo dienai, buvo tinkamos kokybės, kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai arba, jog tokie dokumentai apeliantei nėra naudingi sprendžiant šį ginčą. Vienu ar kitu atveju, toks apeliantės neveikimas tik sustiprina išvadą, jog kad plytelių defektai jau buvo prieš ieškovei pasiimant iš apeliantės sandėlio plyteles.

31.       Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad nėra pakankami ieškovo atstovo paaiškinimai apie plytelių būtinumą ieškovo objekte, t. y. kad darbai objekte buvo baigiamieji, laukti nebuvo laiko. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, šiuo atveju apeliantė netinkamą savo pareigos vykdymą (parduoti tinkamos kokybės ir pateikti sutartą kiekį plytelių), siekia pateisinti ieškovės galimai nepagrįstu noru gauti plyteles dar galimai nesant didelio poreikio (galimai dar yra termino baigiamiesiems darbams atlikti ir pan.). Pirmiausia pažymėtina, kad šie apeliantės argumentai yra deklaratyvūs. Antra, apeliantė neturėjo sandėlyje daugiau plytelių, kuriomis galėjo pakeisti netinkamos kokybės plyteles ieškovei (byloje nenustatyta, kad būtų toks siūlymas iš apeliantės pusės), taip iš karto pašalinant sutarties vykdymo pažeidimą. Nepateikimas viso ieškovės pageidaujamo kiekio plytelių, neabejotinai leidžia spręsti, kad įsigytų plytelių negalima naudoti objekte, nes jų nėra pakankamo kiekio, o tai taip pat leidžia ieškovei atsisakyti priimti plyteles ir reikalauti grąžinti pinigus (CK 6.330 straipsnio 1 d.). 

32.       Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

33.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės ieškovei priteistinos 450 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

       Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Priteisti ieškovei MB „Diaga“, j .a. k. 304572496, iš atsakovės UAB „Index-K“, j. a. k. 300549500, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.