Civilinė byla Nr. e2A-51-587/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02447-2022-3
Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.1.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartininko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės D. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6803-1126/2022 pagal ieškovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei D. S. ir atsakovės D. S. priešieškinį viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) ieškiniu teismo prašė pripažinti atsakovės D. S. atleidimą iš darbo teisėtu; jei atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, negrąžinti atsakovės į darbą, sumažinti atsakovei priteistinas sumas už priverstinę pravaikštą ir 8 088,36 Eur kompensaciją dėl negrąžinimo į darbą.
2. Atsakovė D. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė pateikė priešieškinį (ieškinį sujungtoje byloje), kuriuo prašė pripažinti jos ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutarties Nr. 578 nutraukimą DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu neteisėtu, priteisti jai iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti atsakovei iš ieškovės 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. APS-2-23753 pagal atsakovės D. S. prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovės. 2013 m. gruodžio 30 d. ieškovė su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 578 vidaus ligų gydytojos pareigoms. Atsakovei kiekvieną mėnesį buvo sudaromas darbo grafikas, savaitės darbai nurodomi savaitiniuose grafikuose, kuriuos kiekvienos savaitės pabaigoje atsakovei el. paštu atsiųsdavo jos tiesioginis vadovas. Atsakovei savaitiniuose grafikuose buvo nustatytas donorų nuotolinis telkimas rugsėjo 10, 16, 20–21 d. Atsakovė įsipareigojo vykdyti ne tik pareigybės aprašyme nurodytas pareigas, bet ir donorų telkimo funkcijas pagal kitą ieškovės galiojantį vidinį teisės aktą, su kuriuo ji buvo supažindinta. Prie bendro elektroninio pašto gali prisijungti visi darbuotojai, jungiamasi ne per serverį (VPN), o per web tinklapį. Atsakovė sąmoningai ir tyčia tinkamai neatliko savo darbo pareigų bei suvedė klaidingą informaciją į sistemą eProgesa, siekdama imituoti, kad dirbo. Atsakovė šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas, nes nesilaikė ne tik savo pareigybės aprašyme nustatytų pareigų, bet ir (duomenys neskelbtini) etikos kodekse, Lietuvos Gydytojo profesinės etikos kodekse ir net Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme nustatytų pareigų: negerbė recipientų teisių, kurie dėl darbuotojos kaltės negavo laiku kraujo, neetiškai elgėsi, sukčiavo, pateikė neteisingus duomenis į informacinę sistemą, nevykdė pagrįstų darbdavio nurodymų, nebuvo sąžininga, nedirbo recipientų ir visuomenės labui. 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu ieškovė, įvertinusi komisijos išvadas ir atsakovės pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, atsakovės kaltę, priežastinį ryšį tarp atsakovės veikos ir atsiradusių padarinių, jos elgesį, nebendradarbiavimą ir darbdavio ignoravimą, nusprendė atleisti atsakovę iš darbo už atsakovės padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu. Atsakovė šiurkščiai pažeidė savo pareigas.
4. Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje atsakovė nurodė, kad donorų telkimas nebuvo atsakovės atliekamo darbo funkcija nei gydytojo pareiginiuose nuostatuose, nei vidaus ligų gydytojo pareiginiuose nuostatuose. Atsakovė nėra Donorų organizavimo grupės ar rinkodaros ir komunikacijos grupės darbuotoja. Nuotolinio donorų telkimo (skambučiai telefonu) funkcija numatyta ieškovės kraujo ir jo komponentų ruošimo skyriaus Donorų medicininės atrankos poskyrio vidaus ligų gydytojo pareiginėse instrukcijose, patvirtintose darbdavio 2021 m. spalio 28 d. įsakymu, t. y. jau po neva buvusio darbo pareigų pažeidimo. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta ir patvirtinta nuotolinio donorų telkimo tvarka, atsakovė nebuvo informuota kaip ir kokiu būdu turi atlikti nuotolinį donorų telkimą. Iki pat darbo sutarties nutraukimo atsakovė neturėjo pareigos atlikti nuotolinį donorų telkimą (skambučiai telefonu), darbo vietoje, nebuvo paskirtas kompiuteris su jame paruošta programine įranga, nebuvo numatyta atskira erdvė donorų telkimo vykdymu. Neaiškūs darbo pareigų pažeidimo nustatymo ir jo priskyrimo prie šiukščių pažeidimų kriterijai. Net ir teigiant, kad D. S. savo pareigas vykdė netinkamai, padarytas pažeidimas negalėtų būti priskirtas prie šiurkščių. Po atleidimo iš darbo atsakovei pasireiškė (duomenys neskelbtini). Atsakovė buvo ilgametė ieškovės darbuotoja (dirbo net 8 metus), buvo neteisėtai atleista iš darbo kaip padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuris medicinos sferoje kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių, dėl to atsakovė darbo rinkoje vertinama nepalankiai. Atsakovei buvo taikytas gydymas vaistais. Prašo priteisti atsakovei iš ieškovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu D. S. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutarties Nr. 578 nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu. Priteisė D. S. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ fiksuotą 6 066,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir 3 mėnesių atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, iš viso 6 066,27 Eur. Negrąžino atsakovės D. S. į darbą ir laikė, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės D. S. 2 653,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteisė 2 244,76 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškovės ir atsakovės reikalavimus atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovės įsakymu Nr. P-481 atsakovė buvo atleista iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi atsakovė: 1) nesilaikė Kraujo ir jo komponentų ruošimo skyriaus Donorų medicininės atrankos poskyrio vidaus ligų gydytojo pareigybės aprašymo (toliau – ir pareigybės aprašymas) 2.2, 2.6. papunkčių, pažeidė DK 24 straipsnio 1 dalį ir pareigybės aprašymo 23.1 papunktyje nurodytą pareigą sąžiningai atlikti pavestą darbą; 2) nevykdė pareigybės aprašymo 23.3 papunktyje nurodytos pareigos vykdyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymus bei administracijos nurodymus. Įsakymu darbdavys neteisėtais laikė šiuos darbuotojos veiksmus: nors darbo grafike ir savaitiniuose darbo grafikuose buvo numatyta vykdyti nuotolinį donorų telkimą 2021 m. rugsėjo 10 d. pilną darbo dieną, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki rugsėjo 13 d. į informacinę sistemą eProgesa buvo suvesti tik 5 skambučiai donorams, t. y. tą dieną kai (rugsėjo 10 d.) atsakovė turėjo telkti donorus, ji galimai paskambino tik penkiems donorams; savaitiniuose rugsėjo mėnesio grafikuose nuotolinis donorų telkimas buvo numatytas ir rugsėjo 16 d., 20 d. ir 21 d., tačiau eProgesa duomenimis nustatyta, kad atsakovė per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki rugsėjo 27 d. iš darbinio telefono atliko 64 skambučius, tačiau į eProgesa suvedė 21 skambučiu daugiau; atsakovė nebendradarbiavo ir nevykdė teisėtų darbdavio atstovo nurodymo pateikti duomenis apie vykdytas darbo funkcijas (asmeninių skambučių išklotinės), suvedė neteisingus duomenis.
7. Teismas darė išvadą, kad darbdavio nurodymas vykdyti donorų telkimo funkciją buvo teisėtas, darbuotoja buvo informuota ir vykdydavo donorų telkimo funkciją, atsakovės teiginiai, kad ji nebuvo įpareigota vykdyti nuotolinio donorų telkimo funkcijos ir jai nebuvo išaiškinta tokio telkimo tvarka paneigti darbuotojos pareigybės aprašymu, galiojusio 2021 m. spalį (11, 15 punktai). Atsakovė buvo pasirašytinai supažindinta 2018 m. spalio 4 d. su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. B-324 patvirtinta instrukcija I 1/PA7-NKC, reglamentuojančia donorų telkimą ir kraujo donorystės organizavimą. Atsakovės 2021 m. spalio 13 d. paaiškinimas patvirtina, kad ji vykdė donorų telkimą bei suvesdavo duomenis. 2021 m. rugsėjo 2 d. ir 9 d. elektroniniais laiškais atsakovei tiesiogiai nurodyta nuotoliai telkti donorus rugsėjo 10 d. ir 16 d. Atsakovė neginčija, kad ji faktiškai vykdė tokią darbo funkciją, skambino kraujo donorams, jos pačios fiksuotiems (duomenys neskelbtini) Nuotolinio telkimo ataskaitose.
8. Teismas nenustatė, kad atsakovei nuotolinis donorų telkimas buvo numatytas ir rugsėjo 20 ir 21 d. Tai paneigia darbdavio 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiškas, byloje nėra įrodymų, jog su visu 2021 m. rugsėjo darbo grafiku darbuotoja buvo supažindinta DK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Ieškovė neturėjo teisės reikalauti vykdyti donorų telkimą nuotoliniu būdu 2021 m. rugsėjo 20 ir 21 d., šio nurodymo nevykdymą laikyti darbo pareigų pažeidimu. Įvertinęs (duomenys neskelbtini) Nuotolinio telkimo ataskaitas teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. darbuotoja nevykdė nuotolinio donorų telkimo funkcijos, kad būtų suvedusi tikrovės neatitinkančius duomenis į Nuotolinio telkimo ataskaitas.
9. Teismas laikė įrodytu ieškovės 2021 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. P-481 fiksuotą darbo pareigų pažeidimą – jog atsakovė turėjo pareigą 2021 m. rugsėjo 10 d. ir galimai paskambino tik penkiems asmenims, jog ji savalaikiai nevykdė jai priskirtų darbo funkcijų ir suvedė neteisingus duomenis į nuotolinio telkimo ataskaitą; šiuo laikotarpiu atsakovė neskambino nuotolinio telkimo ataskaitoje fiksuotam donorų skaičiui iš darbdavio jai priskirto telefono numerio, asmeninio telefono duomenis atsisakė pateikti. Atsisakymą pateikti tokius duomenis teismas vertino kaip įrodymą, kad donorams nebuvo skambinta iš atsakovės asmeninio telefono numerio 2021 m. rugsėjo 9–13 d., darbo funkcijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nebuvo vykdomos. Atsakovė suvesdama tikrovės neatitinkančius duomenis į informacinę sistemą pažeidė 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. P-481 patvirtintų atsakovės pareiginių instrukcijų 2.2, 2.6 papunkčius. Ieškovė tinkamai taikė teisės aktus kvalifikuodama padarytą pažeidimą šiurkščiu.
10. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 6 dalimi, reikalaudamas pasiaiškinti darbdavys jau 2021 m. spalio 1 d. kreipėsi į atsakovę. Teismas šią datą laikė vėliausia pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui diena. DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai paskirti yra imperatyvus, jo praleidimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti atleidimą neteisėtu. Faktas, kad darbuotoja neteikė duomenų, nesustabdo šio termino skaičiavimo. Teismas 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymą, kuriuo taikyta atsakomybė atsakovei už 2021 m. rugsėjo 10 d. padarytus pažeidimus, pripažino pažeidžiančiu DK 58 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą drausminei nuobaudai paskirti, kas sudaro pagrindą atleidimą šiuo pagrindu pripažinti neteisėtu.
11. 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. P-481 atsakovė atleista iš darbo ir dėl to, kad nevykdė pareigybės aprašymo 23.3 papunktyje nurodytos pareigos vykdyti VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymus bei administracijos nurodymus. Teismas konstatavo, kad terminas taikyti atsakomybę nėra praleistas, tačiau egzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių darbdavio įsakymas ir šioje apimtyje pripažintinas neteisėtu.
12. Ieškovė dėl to, kad atsakovė nepateikė skambučių išklotinės nepareikalavo pasiaiškinimo, tokiu būdu pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalį. 2021 m. spalio 1 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-5, 2021 m. spalio 11 d. tarnybiniu pavedimu dėl paaiškinimo pateikimo Nr. 5-7, 2021 m. spalio 18 d. tarnybiniu pavedimu Nr. 5-8 darbdavys reikalavo skambučių išklotinės vykdydamas DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodytą pareigą. Minėta įstatymo nuostata leidžia darbuotojui nepateikti jokio pasiaiškinimo, todėl reikalaujamos informacijos nepateikimas negali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu. Šia apimtimi 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. P-481 pripažįstamas neteisėtu, nenustačius darbuotojo darbo pareigų pažeidimo padarymo fakto.
13. Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, kad 2019 m. lapkritį pareiškėja jautė neigiamas atleidimo iš darbo pasekmes. Teismas vertino, kad būtent darbo praradimas, o ne darbdavio neteisėti veiksmai, pavėluotai taikant darbuotojui atsakomybę, galėjo būti tiesioginis priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis, reikalavimas pateikti telefonų skambučių išklotines nėra neteisėtas darbdavio veiksmas (DK 58 straipsnio 4 dalis).
14. Teismas pažymėjo, kad pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija už atsakovės teisių pažeidimą. Atleidimas nediskreditavo ieškovės, darbdavio veiksmai nesumažino atsakovės galimybių konkuruoti darbo rinkoje. Pačios atsakovės veiksmai nėra nepriekaištingi jos, kaip darbuotojos, pareigų vykdymo požiūriu. Teismas reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė.
15. Nustatęs atsakovės neteisėto atleidimo faktą, teismas atsakovės negrąžino į darbą, to paprašius darbdaviui. Vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, teismas priteisė išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Byloje per 2 mėnesių laikotarpį įvyko parengiamasis ir du teismo posėdžiai. Ieškovės sėkminga veikla yra visuomenės viešasis interesas. Konstatavimas, kad darbdavys iš esmės teisingai kvalifikavo darbuotojos veiksmus / neveikimą, o atleidimo pripažinimą neteisėtu lėmė atsakomybės taikymo tvarkos pažeidimas, leidžia švelninti neteisėto atleidimo pasekmes darbdavio atžvilgiu. Vadovaudamasis proporcingumo principu, teismas mažino priteistino kompensacijos už priverstines pravaikštas dydį ir priteisė fiksuotą 6 066,27 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.
16. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė darbo funkcijas vykdė 7 m. ir 10 mėn., atsakovei turi būti sumokėta kompensacija už šešis darbo metus – trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžių, viso 2022,09 x 3 = 6 066,27 Eur.
17. Teismas patenkino 53 proc. reikalavimų. Vadovaudamasis proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ieškovei iš atsakovės priteisė 2 653,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės priteisė 2 244,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
18. Ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės D. S. priešieškinis tenkintas ir jos atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir priimti naują sprendimą – pripažinti D. S. darbo sutarties nutraukimą DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu teisėtu; 2) likusią Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas konstatavo, kad D. S. pažeidė darbo pareigas ir darbdavys tinkamai taikė įstatymą bei vidaus teisės aktus kvalifikuodamas padarytą pažeidimą kaip šiurkštų bei kuria konstatavo, kad teismas nenustatė neteisėtų darbdavio veiksmų apimtyje, kurioje kvalifikuojama, kad darbuotoja šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, palikti galioti; 3) paskirstyti šalims jų bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų pirmame punkte nurodyto prašymo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą, prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dalyje, kuria yra sumažintos D. S. dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu priteistinos sumos (fiksuota 6 066,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išmoka ir 3 mėnesių atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, iš viso 6 066,27 Eur, palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, jog 2021 m. spalio 1 d., o ne 2021 m. spalio 15 d. laikytina vėliausia pažeidimo paaiškėjimo diena ir dėl to buvo praleistas 1 mėn. terminas darbdaviui priimti sprendimą dėl atsakovės atleidimo. Teismas neteisingai įvertino, kad ieškovė nepaprašė atsakovės paaiškinimo dėl nepateiktų reikalaujamų duomenų (skambučių išklotinių) ir nevertino šio pažeidimo kaip šiurkštaus. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ieškovė nesutinka su sprendimo motyvais, kuriais: 1) neteisingai įvertinta, kad atsakovė netinkamai informuota apie donorų telkimą nuotoliniu būdu 2021 m. rugsėjo 20 ir 21 d.; 2) konstatuota, jog laiko neįrodytu aplinkybę, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. atsakovė nevykdė nuotolinio donorų telkimo funkcijos bei nėra duomenų patvirtinančių, kad ji būtų suvedusi tikrovės neatitinkančius duomenis į Nuotolinio telkimo ataskaitas.
18.2. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo momento, kada darbdaviui nebelieka pagrįstų abejonių dėl konkretaus darbuotojo atlikto darbo pareigų pažeidimo fakto. 2021 m. rugsėjo 15 d. direktoriaus pavaduotoja medicinai pateikė (duomenys neskelbtini) tarnybinį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kita nei atsakovė, nebuvo darbo vietoje, neatliko darbo funkcijų. Nedelsiant (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. įsakymu sudaryta komisija įvykiui ištirti. Komisijai tiriant įvykį, paaiškėjo, kad ir atsakovė galimai netinkamai atliko savo darbo funkcijas, susijusias su donorų telkimu. Komisija tuoj pat ėmė aiškintis ir tirti situaciją ir dėl galimai darbo pareigas pažeidžiančio atsakovės elgesio. 2021 m. spalio 1 d. ieškovė, komisijai pasiūlius, paprašė darbuotojos pateikti paaiškinimą, paaiškinti, ar ji 2021 m. rugsėjį vykdė (jeigu vykdė, tai kuriomis mėnesio dienomis, ir kiek donorų sutelkė) nuotolinį donorų telkimą ir iš kokio telefono numerio skambino donorams. Šiuo darbdavys tik aiškinosi faktus, ieškovė ir komisija neturėjo duomenų ir nežinojo, kad buvo padarytas darbo pareigų pažeidimas. 2021 m. spalio 1 d. negali būti laikoma pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti 1 mėn. terminas priimti sprendimą dėl darbuotojos atleidimo. 2021 m. spalio 6 d. paaiškinime atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, todėl ieškovė pakartotinai paprašė darbuotojos paaiškinti situaciją, pateikti jos versiją pagrindžiančius dokumentus. Visą darbo pareigų pažeidimo tyrimą atliko komisija, kuri tik 2021 m. spalio 15 d. išvadoje pasisakė apie atsakovės padarytą pažeidimą, o 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė išsamią išvadą, kuria patvirtino, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Tik 2021 m. spalio 15 d. darbdavys galėjo jau numanyti, kad atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimą, tačiau tai visiškai paaiškėjo tik 2021 m. lapkričio 3 d.
18.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovė šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikė ir atsakovės elgesį, pasireiškusį reikalaujamos informacijos nesuteikimu ir taip pažeidusį atsakovės pareigybės aprašymo 23.3 punktą (vykdyti direktoriaus įsakymus bei administracijos nurodymus). Tačiau šio pažeidimo apskritai nepripažino pažeidimu. Nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nesilaikė nustatytų procedūrų, nepareikalavo paaiškinimo, tokiu būdu pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodytą pareigą. Ieškovė 2021 m. spalio 18 d. reikalavimu dėl paaiškinimo pateikimo atsakovės dar kartą prašė pateikti asmeninio telefono skambučių išklotinę tų dienų, kuriomis jai reikėjo telkti donorus. Darbuotoja paaiškinimuose ieškovei aiškiai nurodė, kad neketina teikti duomenų ir konkretesnių paaiškinimų, akivaizdžiai kelis kartus atsisakė bendradarbiauti su darbdaviu. Tokie veiksmai laikytini tyčiniais, pažeidžiančiais DK 24 straipsnio 1 dalį.
18.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad atsakovė buvo netinkamai informuota apie donorų telkimą 2021 m. rugsėjo 20 ir 21 d., todėl iš jos nebuvo galima reikalauti vykdyti donorų telkimą tomis dienomis. DK 115 straipsnio 2 dalis nenumato, kad termino dėl darbo grafiko pateikimo pažeidimas atleidžia darbuotoją nuo darbo pareigų vykdymo. Teismas netinkamai įvertino el. laišką dėl darbo funkcijų paskirstymo 2021 m. rugsėjo 20–26 d. kaip darbo grafiko nustatymą DK 115 straipsnio 2 dalies prasme. El. laiškai dėl darbo funkcijų atlikimo pobūdžio – kada kuris darbuotojas atliks kokias funkcijas – konkrečią dieną negali būti laikomi darbo grafikais DK 115 straipsnio 2 dalies prasme, o apie darbo funkcijų paskirstymą atsakovei darbdavys neprivalėjo pranešti prieš 7 dienas. Kad atsakovė privalėjo dirbti rugsėjo 20 ir 21 d., jai buvo žinoma, darbuotojams rugsėjo darbo grafikas buvo pateiktas rugpjūčio pabaigoje.
18.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė faktiškai vykdė donorų telkimą 2021 m. rugsėjo 16 d. bei kad nėra duomenų, kad ji būtų suvedusi tikrovės neatitinkančius duomenis į Nuotolinio telkimo ataskaitas. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 16 d. visą jos darbo dieną, t. y. nuo 11 val. iki 19.30 val. paskambino tik 22 potencialiems donorams, kas iš viso sudaro 26 minutes atsakovės darbo per visą atsakovės darbo dieną. Tai negali patvirtinti, kad atsakovė tą dieną tinkamai atliko darbo funkcijas.
19. Atsakovė D. S. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje teismas konstatavo, kad „<...> darbuotoja pažeidė savo darbo pareigas ir darbdavys tinkamai taikė įstatymą bei vidaus teisės aktus kvalifikuodamas padarytą pažeidimą kaip šiurkštų“, atitinkamai nurodant, kad D. S. nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kurioje D. S. prašymas dėl neturtinės žalos atmestas, ir priimti naują sprendimą – prašymą priteisti neturtinę žalą tenkinti ir priteisti 1000 Eur neturtinės žalos iš VšĮ (duomenys neskelbtini); 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė D. S. 3 mėnesių atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, nurodant, kad priteistina 4 mėnesių atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija; 4) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovei fiksuoto 6 066,27 Eur dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir priteisti D. S. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti D. S. iš ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės atsisakymas pateikti asmeninio telefono duomenis (išklotines) patvirtina, jog į sistemą suvesti duomenys apie atliktus skambučius donorams yra melagingi, o 2021 m. rugsėjo 10 d. jokios darbo funkcijos iš viso nebuvo vykdomos; kad atsakovė suvesdama įrodymais nepagrįstus duomenis į informacinę sistemą pažeidė savo pareiginių instrukcijų 2.2 papunktį, kuris nustato, kad vidaus ligų gydytojas atsakingas už kokybišką ir savalaikį jam paskirto darbo atlikimą, pareigybės aprašymo 2.6 papunktį, kuris nustato, kad vidaus ligų gydytojas atsakingas už duomenų įrašų teisingumą.
19.2. Atsakovė jokių melagingų duomenų į sistemą nesuvedė. Nesant darbdavio nustatytai nuotolinio donorų telkimo tvarkai, atsakovė nebuvo informuota, kaip ir kokiu būdu atlikti nuotolinį donorų telkimą, kaip suvesti duomenis į sistemą apie donorus ir skambučius jiems. Atsakovė tuo laikotarpiu apskritai neturėjo pareigos vykdyti nuotolinį donorų telkimą. Darbdavio nurodymo vykdyti nuotolinį donorų telkimą teisėtumą teismas grindžia įrodymais, kurie atsirado jau po darbuotojos neva padarytų pažeidimų. Atsakovės pareigoms (vidaus ligų gydytoja) nuotolinis donorų telkimas (skambučiai telefonu) nebuvo priskirtas iki pat 2021 m. spalio 28 d. Pagal gydytojo pareiginius nuostatus bei pagal vidaus ligų gydytojo pareiginius nuostatus, gydytojas tik propaguoja neatlygintiną donorystę, tačiau jam nepriklausė donorų telkimo funkcija.
19.3. Su ieškovės 2021m. spalio 28 d., t. y. po neva buvusio darbo pareigų pažeidimo, įsakymu patvirtintomis VšĮ (duomenys neskelbtini) Kraujo ir jo komponentų ruošimo skyriaus Donorų medicininės atrankos poskyrio vidaus ligų gydytojo pareiginėmis instrukcijomis, kuriose jau buvo numatyta Nuotolinio donorų telkimo (skambučiai telefonu) funkcija, atsakovė buvo supažindinta tik 1 dieną prieš jos atleidimą. Iš byloje pateiktos instrukcijos „Donorų telkimas ir kraujo donorystės akcijų organizavimas“ akivaizdu, jog iki 2021 m. spalio 28 d. priimtų gydytojo pareiginių nuostatų kraujo donorų telkimą vykdė tik Donorų organizavimo grupės bei Rinkodaros ir komunikacijos grupės darbuotojai. Atsakovė nėra Donorų organizavimo grupės ar Rinkodaros ir komunikacijos grupės darbuotoja. Ji niekada nebuvo supažindinta su jokiu nurodymu / įsakymu, jog ji, kaip gydytoja, taip pat privalo dalyvauti kraujo donorų telkime, kas atitiktų instrukcijos „Donorų telkimas ir kraujo donorystės akcijų organizavimas“ 43.3 p. nuostatas; tokio įsakymo ieškovė nepateikė.
19.4. Atsakovė niekada nebuvo supažindinta su nuotolinio donorų telkimo tvarka. Instrukcijoje „Donorų telkimas ir kraujo donorystės akcijų organizavimas“ nėra nurodoma, kaip turi būti atliekamas nuotolinis donorų telkimas, jei darbuotojas nėra Donorų organizavimo grupės ar Rinkodaros ir komunikacijos grupės narys. Darbuotojai veikė pagal jų asmeninį tokių funkcijų suvokimą. Byloje buvo pateiktas (teismo išreikalautas) tik 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymu patvirtintas „Donorų telkimo ir išvykų organizavimo VŠĮ (duomenys neskelbtini) donorystės skyriuje tvarkos aprašas“, kuriame iš dalies numatyta nuotolinio donorų telkimo tvarka, taikytina gydytojams, vykdantiems nuotolinį donorų telkimą. Ieškovei nebuvo išaiškinta, kokiu būdu ji turėtų atlikti nuotolinį donorų telkimą, kaip teisingai suvesti duomenys į eProgesa sistemą tokiu atveju, kai ji turėjo pakankamai kompetencijos nuspręsti, kad tam tikri asmenys negali būti kviečiami donorais. Atsakovei nebuvo nurodyta, jog ji negali nuotolinio donorų telkimo atlikti ne tik jai darbo suteiktu telefonu, tačiau ir asmeniniu telefonu ar bendru (duomenys neskelbtini) telefonu. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė į sistemą eProgesa suvedė melagingus duomenis.
19.5. Atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai atlikti nuotolinį donorų telkimą. Ieškovės akcentuojamoje ir neva ir gydytojams taikomoje instrukcijoje „Donorų telkimas ir kraujo donorystės akcijų organizavimas“ numatyta, jog tais atvejais, kuomet atskiru skyriaus vedėjo nurodymu pasitelkiami kiti ieškovės darbuotojai vykdyti donorų telkimą, jiems kaskart turi būti išdalinami aktualūs donorų sąrašai. Ieškovė pateikė duomenis tik apie 1 kartą nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. sausio 20 d. siųstą sąrašą su potencialių donorų duomenimis, atsiųstą į bendrą Kauno padalinio elektroninį paštą. Neaišku, kokiu būdu turėtų būti užtikrinta, jog skambučiai donorams „nesidubliuos“. Atsakovė ne kartą kreipėsi dėl darbo sąlygų gerinimo, tačiau jai nebuvo paskirtas kompiuteris su paruošta programine įranga, nebuvo numatyta atskira erdvė donorų telkimui vykdyti. Skiriant nuotolinį donorų telkimą buvo skatinama dirbti iš namų. Neaišku, kaip atlikti patį nuotolinį donorų telkimą, kaip suvesti skambučių rezultatus programoje eProgesa, kuri iš elektroninio pašto nebuvo prieinama.
19.6. Net ir laikant, jog darbo pareigas 2021 m. rugsėjo 10 d. atsakovė vykdė netinkamai, toks pareigų pažeidimas negali būti kvalifikuotas kaip šiurkštus. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad jai buvo padaryta kokia nors žala, nepaneigė, jog atsakovės nuotolinio donorų telkimo dienomis kraujo buvo pakankamai, ar kad tie 5 asmenys, kuriuos į eProgesa sistemą suvedė atsakovė, buvo nepagrįstai įtraukti į sistemą ir būtent dėl to neatėjo duoti kraujo.
19.7. Teismas ignoravo, jog ieškovė nesilaikė DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės tvarkos. Teisme ieškovė patvirtino, jog darbo drausmės pažeidimu laiko neteisingą skambučių skaičių eProgesa sistemoje. Įvertinus ieškovės reikalavimus pasiaiškinti dėl vykdyto nuotolinio donorų telkimo (tokio darbo įrodymus), buvo prašoma pateikti duomenis tik apie atliktų skambučių skaičių, tačiau nebuvo prašoma paaiškinti priežastis, dėl kurių skiriasi skambučių skaičius darbinio telefono išklotinėje bei sistemoje eProgesa. Atsakovės nebuvo prašoma pasiaiškinti dėl pažeidimo, dėl kurio buvo atleista, nebuvo laikomasi įstatyme numatytos tvarkos.
19.8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtent darbo praradimas, o ne konstatuoti darbdavio neteisėti veiksmai galėjo būti susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovės sveikatos sutrikimais. Egzistuoja visos sąlygos priteisti neturtinės žalos atlyginimą – atsakovė buvo ilgametė ieškovės darbuotoja (dirbo net 8 metus) buvo neteisėtai atleista iš darbo kaip padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbo rinkoje dėl to vertinama nepalankiai. Atsakovės atžvilgiu nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, toks atleidimo iš darbo mechanizmas neabejotinai sukėlė jai tam tikrus nepatogumus ir emocinius trikdžius. Būtent dėl neteisėto atleidimo iš darbo už funkcijų, kurios atsakovei nė nepriklausė, nevykdymą jai pablogėjo sveikata, taikytas gydymas vaistais. Atsakovei priteistinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
19.9. Teismas ginčijamu sprendimu priteisė atsakovei trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija pagal DK 218 straipsnio 4 dalį. Teismas klaidingai vertino, jog atsakovei turi būti priteisiama trijų, o ne keturių vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensacija. Neteisėto atleidimo dieną D. S. darbo stažas pas ieškovę buvo 7 metai ir 10 mėnesių. Tačiau pripažinus ieškovės sprendimą nutraukti darbo sutartį su atsakove neteisėtu, laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Šiuo atveju, darbo sutartis su D. S. būtų laikoma nutraukta tik įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, t. y. jau po 2022 m. sausio 2 d., kuomet suėjo 8 pilni darbo santykių metai.
19.10. Darbuotojai priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką sumažinta iki fiksuoto 6 066,27 Eur dydžio. DK 218 straipsnio 2 dalimi ribojamas priteistinos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką kompensacijos dydis iki vienerių metų. Teismo sprendimas priimtas praėjus tik 9 mėnesiams po neteisėto atsakovės atleidimo. Vadinasi, įstatymu numatytas kompensacijos dydis nebūtų viršytas. Pačioje įstatymo normoje nėra numatyta jokių kitų mokėtinos kompensacijos mažinimo pagrindų, nėra jokio teisėto pagrindo mažinti atsakovei priteistiną kompensacijos dydį.
20. Ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į atsakovės D. S. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų nurodyto prašymo, prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dalyje, kuria yra sumažintos D. S. dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu priteistinos sumos (fiksuota 6 066,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išmoka ir 3 mėnesių atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, iš viso 6 066,27 Eur, palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. nuotolinis donorų telkimas buvo viena iš atsakovės darbo funkcijų. Jos darbo funkcija telkti donorus buvo numatyta dokumentuose, su kuriais atsakovė buvo supažindinta. Atsakovė vienašališkai ir visiškai suprasdama savo veiksmus bei pasekmes, kad nebus sutelktas reikiamas donorų skaičius nevykdė jai priskirtų darbo funkcijų, kurias raštu nurodė atlikti darbdavys. Atsakovė dar 2014 m. buvo supažindinta su vidaus ligų gydytojos pareiginiais nuostatais, kuriose yra numatytas donorų telkimas. 2018 m. buvo pasirašytinai supažindinta su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. B-324 patvirtinta instrukcija I 1/PA7-NKC, kuria reglamentuojamas donorų telkimas ir kraujo donorystės organizavimas. Atsakovė buvo supažindinta ir su programos eProgesa naudojimo instrukcija.
20.2. Atsakovė donorų sąrašus gaudavo iš darbdavio el. paštu, todėl žinojo, kam skambinti. Donorų sąrašai buvo ir eProgesa programoje, kuria atsakovė privalėjo naudotis suvesdama informaciją apie atliktus skambučius potencialiems donorams. Atsakovė niekada nekėlė klausimų ar abejonių dėl teisingo donorų telkimo. Atsakovei buvo suteiktos visos sąlygos atlikti nuotolinį donorų telkimą: telefonas, sąrašai, kurie buvo atsiųsti į el. paštą. Prie bendro pašto gali prisijungti visi darbuotojai, jungiamasi ne per serverį (VPN), o per web tinklapį. Iki atsakovės atleidimo, el. pašto dėžutę daugiausiai administruodavo būtent atsakovė.
20.3. Donorų telkimą atsakovė galėjo atlikti ir ieškovės patalpose, tačiau pati norėjo dirbti iš namų, iki ginčo nereiškė pretenzijų dėl tokio darbo atlikimo pobūdžio (nuotoliu) nei dėl priemonių trūkumo. Komisijai pažeidimo tyrimo metu vyr. gydytojas nurodė, kad paprastai skambučius gydytojos atlikdavo namuose, o kitą dieną atėjusios juos suvesdavo į kompiuterį. Atsakovei buvo suteiktas darbinis mobilusis telefonas, kuriuo ji turėjo skambinti donorams.
20.4. Ieškovė 2021 m. spalio 1 d., 2021 m. spalio 11 d. ir 2021 m. spalio 18 d. raštais prašė atsakovės pasiaiškinti dėl pažeidimų, tačiau atsakovė delsė atskleisti tikrąsias darbo pareigų pažeidimų ar telefono duomenų nepateikimo aplinkybes. Kilus įtarimų dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo, ieškovė sudarė komisiją įvykiui ištirti. Komisijos išvadoje, pateiktoje ieškovei 2022 m. lapkričio 3 d., suformuotas galutinis komisijos sprendimas, kuriame pažymima, kad atsakovė iš tiesų pažeidė darbo funkcijas, nevykdė pareigų, nebendradarbiavo su darbdaviu tiriant pažeidimus, todėl darbdavys tinkamai ir pagrįstai nusprendė, kad darbuotojos padaryti darbo pareigų pažeidimai yra šiurkštūs, tuo labiau, kad atsakovė savo padarytų pažeidimų nepripažino ir nesigailėjo.
20.5. Apeliantė netelkė donorų nuotoliniu būdu, tuo metu kai (duomenys neskelbtini) rugsėjį itin trūko kraujo. Tai patvirtina ieškovės registre kaupiami duomenys, vieši skelbimai ieškovės socialinių tinklų paskyroje. Ieškovė rugsėjį turėjo užsakymą, tačiau jo negalėjo pilnai patenkinti, nes neturėjo pakankamai kraujo komponentų. Kiekvieną iš tų dienų, kai atsakovė turėjo telkti donorus, ieškovei trūko (buvo skoloje) kraujo donorų. Apsimestinis nurodymas, kad buvo skambinta vienokiam donorų skaičiui, nors iš tiesų buvo skambinta gerokai mažesniam skaičiui donorų, rodo atsakovės tyčią ir netoleruotiną požiūrį į darbą. Atsakovės atleidimas vertintina kaip adekvati sankcija už pažeidimus. Ji sukėlė ieškovei reikšmingų neigiamų padarinių, kurie pasireiškė taip: 1) ieškovė nesurinko reikiamo skaičiaus donorų; 2) sistemoje suvesta tikrovės neatitinkanti informacija, taip pažeidžiant duomenų tikrumo ir integralumo reikalavimus; 3) klaidinga informacija trukdė tolesniam ieškovės darbui, dėl klaidingai į sistemą įvestų duomenų ieškovė su potencialiais donorais nesusiekė dar 2 mėnesius, tai – potencialiai prarastos galimybės pritraukti šiuos donorus; 4) iškilo grėsmė ieškovės reputacijai.
20.6. Atsakovė nepatyrė neigiamų išgyvenimų, todėl neturtinė žala jai neturi būti priteista. Ji neįrodė, kaip ir kokia buvo padaryta neturtinė žala ar, kaip atleidimo pagrindas trukdys konkuruoti darbo rinkoje; neįrodė priežastinio ryšio tarp sveikatos pablogėjimo ir atleidimo. Atsakovė neįrodė visų būtinų atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio ir atsiradusios žalos. Atsakovė buvo atleista teisėtai.
20.7. Atsakovei nepriklauso jokia kompensacija dėl atleidimo, nes ji atleista teisėtai, tačiau jei teismas nuspręstų kitaip, jai vis tiek nepriklauso 4 mėnesių VDU kompensacija dėl atleidimo. Atsakovė faktiškai neišdirbo 8 m. laikotarpio ieškovės įstaigoje. DK 218 straipsnio 4 dalis nurodo, kad kompensacija apskaičiuojama už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, o ne kaip priverstinės pravaikštos atveju – iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
20.8. Kompensacijos už priverstinės pravaikštą dydis turi būti mažinamas dėl ieškovės veiklos reikšmingumo ir specifikos. Ieškovė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, užtikrinanti ir kitų darbuotojų, dirbančių šioje įstaigoje, garantijas. Minėtų piniginių sumų visiškas priteisimas sumažintų ieškovės veiklos efektyvumą, keltų grėsmę jos finansiniams ištekliams ir įsipareigojimams kitų darbuotojų atžvilgiu. Atsakovei priteistos piniginės sumos turi neiškreipti tikslo kompensuoti patirtus praradimus.
21. Atsakovė D. S. atsiliepimu į ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. pagal DK 58 straipsnio 6 dalį yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Ieškovės poziciją, kad jai neva nebuvo aiškios visos darbuotojos vykdytų pareigų aplinkybės, paneigia byloje surinkti ir pačios ieškovės pateikti duomenys. Ieškovės sudaryta komisija dar iki išvados surašymo buvo surinkusi duomenis apie atsakovės vykdyto nuotolinio donorų telkimo grafiką, duomenis apie tomis dienomis jos suvestą informaciją į eProgesa sistemą, apie atsakovei išduoto darbinio telefono skambučių išklotines. Komisijos 2021 m. spalio 1 d. išvados turinys patvirtina, jog tą dieną darbdaviui jau buvo žinomi tiek darbo drausmės pažeidimo (nuotolinio donorų telkimo rugsėjo 10, 16, 20 ir 21 dienomis) faktas, tiek ir darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbdavio 2021 m. spalio 1 d., 2021 m. spalio 11 d. ir 2021 m. spalio 18 d. raštų turinys patvirtina, kad visos pažeidimo aplinkybės darbdaviui buvo aiškios vėliausiai 2021 m. spalio 1 d. Po 2021 m. spalio 1 d. ieškovei nepaaiškėjo jokios naujos atsakovės atlikto nuotolinio donorų telkimo rugsėjo 10, 16, 20 ir 21 dienomis aplinkybės. 2021 m. spalio 15 d. surašyta komisijos išvada taip pat patvirtina, jog darbdaviui jau prieš surašant 2021 m. spalio 1 d. išvadą buvo aiškios visos darbuotojos nuotolinio donorų telkimo darbo aplinkybės. 2021 m. spalio 15 d. išvadoje informacija apie nustatytas atsakovės nuotolinio donorų telkimo darbo aplinkybes tiesiog pažodžiui perkelta iš 2021 m. spalio 1 d. išvados.
21.2. Iš Komisijos surašytų išvadų matyti, jog komisija tyrimą apskritai vykdė ne D. S. atžvilgiu, o vertino situaciją dėl Kraujo ir jo komponentų ruošimo skyriaus Donorų medicininės atrankos poskyrio Kauno kraujo surinkimo punkto gydytojų darbo grafikų sudarymo ir gydytojų darbo organizavimo. Tai matyti tiek iš visų surašytų komisijos išvadų įžanginių dalių, tiek ir iš išvadų galutinės rezoliucijos.
21.3. Atsakovė 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 481 buvo atleista dėl neva padarytų darbo drausmės pažeidimų rugsėjo 10, 16, 20 ir 21 dienomis, t. y. praėjus beveik 2 mėn. nuo padaryto pirmojo pažeidimo, arba daugiau nei pusantro mėnesio praėjus nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. darbdavio gauto tarnybinio pranešimo. Toks neva vykdyto tyrimo laikas yra neprotingas, per ilgas ir tuo pažeidžiantis darbuotojos interesus. Darbdavys praleido DK nustatytus terminus nuobaudai skirti, todėl 2021 m. lapkričio 5 d. darbdavio teisė nutraukti atsakovės darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu buvo jau išnykusi. Vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali būti taikoma tik per šį terminą.
21.4. Atsisakymas pateikti asmeninio telefono skambučių išklotinę darbdaviui negali būti vertintinas kaip darbo drausmės pažeidimas, paaiškinimo pateikimas yra darbuotojos teisė, ne pareiga. Ieškovė nei viename iš teiktų prašymų pateikti paaiškinimą nenurodė tokio darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė atsakovės atleidimo momentu 2021 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 481 dėl atleidimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus nelaikė, jog buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas darbuotojai atsisakant pateikti asmeninio telefono skambučių duomenis. Reikalavimais pasiaiškinti ieškovė iš esmės siekė sužinoti tik aplinkybes apie atsakovės atliktų skambučių skaičių, kas reiškia jog kaip darbo drausmės pažeidimą darbdavys laikė tik per „mažą“ skambučių skaičių nuotolinio donorų telkimo dienomis. Darbdavio elgesys, kai po darbo sutarties su darbuotoja nutraukimo imta teigti apie kitus darbo drausmės pažeidimus, nei kad buvo nurodoma 2021 m. lapkričio 5 d. darbdavio įsakyme Nr. 481 bei reikalavimuose dėl pasiaiškinimų, rodo darbdavio nesugebėjimą apsispręsti, dėl kokios priežasties vis tik buvo nutraukta atsakovės darbo sutartis.
21.5. VšĮ (duomenys neskelbtini) Kauno padalinyje vyravo chaotiška darbo paskirstymo tvarka, kas ir sąlygojo darbuotojų nežinojimą, kokia tvarka vykdyti nuotolinį donorų telkimą. Tai patvirtina 2021 m. lapkričio 3 d. galutinės išvados rekomendaciją nustatyti tokią tvarką, po darbo sutarties su atsakove nutraukimo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymu patvirtintas „Donorų telkimo ir išvykų organizavimo VŠĮ (duomenys neskelbtini) donorystės skyriuje tvarkos aprašas“, kuriame iš dalies numatyta nuotolinio donorų telkimo tvarka, taikytina gydytojams, vykdantiems nuotolinį donorų telkimą. Tai patvirtina, jog darbuotojai nebuvo tinkamai supažindinami nei su darbo grafiku, nei su darbdavio reikalavimais jų darbui.
21.6. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir nurodo, jog rugsėjo mėnesio darbo dienų grafikas buvo pateiktas atsakovei dar rugpjūčio pabaigoje (iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. nėra.), tačiau tokių duomenų nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Byloje pateikti el. laiškai su kassavaitiniais darbo grafikais patvirtina, jog apie savo darbo grafiką darbuotojas sužinodavo ne iš anksto, tačiau tik prieš kiekvienos savaitės darbo laiką.
21.7. Apeliaciniu skundu iškovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria pasisakyta, jog bylos duomenys paneigia, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas 2021 m. rugsėjo 16 d. atlikdama nuotolinio donorų telkimo funkcijas. Iš (duomenys neskelbtini) Nuotolinio telkimo ataskaitų nustatyta, kad D. S. 2021 m. rugsėjo 16 d. suvedė į sistemą duomenis apie 23 skambučius, atėjusių donorų proc. 26,09.
21.8. Darbuotoja iki pat jos darbo sutarties nutraukimo nebuvo supažindinta su nuotolinio donorų telkimo tvarka. Nuotolinio donorų telkimo tvarka gydytojams, kuriems tai nėra pagrindinė darbo funkcija, tuo metu nė neegzistavo. 2021 m. rugsėjį buvusi tvarka nenumatė, kokiu
21.9. būdu turėtų būti vykdomas nuotolinis donorų telkimas, jei jį atlieka gydytojai ar kiti darbuotojai, kuriems nuotolinis donorų telkimas nėra jų tiesioginė funkcija. 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymu patvirtintas „Donorų telkimo ir išvykų organizavimo VŠĮ (duomenys neskelbtini) donorystės skyriuje tvarkos aprašas“.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
24. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl: 1) senaties termino taikymo, 2) atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu 3) neturtinės žalos priteisimo, 4) kompensacijos priteisimo, 5) vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Dėl senaties termino taikymo
25. Apeliantas VšĮ (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, jog 2021 m. spalio 1 d., o ne 2021 m. spalio 15 d. laikytina vėliausia pažeidimo paaiškėjimo diena ir dėl to buvo praleistas 1 mėnesio terminas darbdaviui priimti sprendimą dėl atsakovės atleidimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
26. DK 58 straipsnio 6 dalis nustato, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
27. Nagrinėjamu atveju, 2021 m. rugsėjo 15 d. direktoriaus pavaduotoja medicinai, pateikė (duomenys neskelbtini) tarnybinį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) darbuotoja, atsakovė, nebuvo darbo vietoje, neatliko darbo funkcijų. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. įsakymu sudaryta komisija įvykiui ištirti. 2021 m. spalio 1 d. ieškovė, komisijai pasiūlius, paprašė darbuotojos pateikti paaiškinimą, paaiškinti, ar ji 2021 m. rugsėjį vykdė (jeigu vykdė, tai kuriomis mėnesio dienomis, ir kiek donorų sutelkė) nuotolinį donorų telkimą ir iš kokio telefono numerio skambino donorams. 2021 m. spalio 6 d. atsakovė pateikė paaiškinimą, vėliau jį teikė pakartotinai. Pažeidimą tyrusi komisija tik 2021 m. spalio 15 d. išvadoje pasisakė apie atsakovės padarytą pažeidimą, o 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė išsamią išvadą, kuria patvirtino, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Atleista atsakovė 2021 m. lapkričio 5 d. Todėl įvertinant Kasacinio teismo praktiką, DK 58 straipsnį, sutiktina su VšĮ (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentu, jog 2021 m. spalio 15 d. darbdavys galėjo numanyti, kad atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimą, tačiau tai visiškai paaiškėjo tik 2021 m. lapkričio 3 d. Todėl darytina išvada, kad DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas skiriant nuobaudą pažeistas nebuvo.
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu
28. Apeliantė D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje teismas konstatavo, kad „<...> darbuotoja pažeidė savo darbo pareigas ir darbdavys tinkamai taikė įstatymą bei vidaus teisės aktus kvalifikuodamas padarytą pažeidimą kaip šiurkštų“, atitinkamai nurodant, kad D. S. nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau pripažįsta, kad jis nekvalifikuotinas šiukščiu, todėl šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas laikytinas pagrįstu.
30. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė darbo drausmės pažeidimą padarė, šį faktą laiko įrodytu. Byloje iš pateikto Kraujo ir jo komponentų ruošimo skyriaus vidaus ligų gydytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2014 m. gruodžio 5 d., Nr. B-581 (el. bylos 1 tomo b. l. 23-26) matyti, kad į atsakovės atliekamus darbus įėjo ir donorų atrankos atlikimas, atlikto darbo dokumentacijos pildymas (aprašymo 10 punktas, 20 punktas), ji atsakinga už direktoriaus įsakymų, administracijos nurodymų, skyriaus vedėjo ar pavaduotojo teisėtų nurodymų vykdymą (aprašymo 2.1 punktas).
31. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovės atsisakymas pateikti asmeninio telefono duomenis (išklotines) patvirtina, jog į sistemą suvesti duomenys apie atliktus skambučius donorams yra neteisingi, o 2021 m. rugsėjo 10 d. jokios darbo funkcijos iš viso nebuvo vykdomos, kad atsakovė suvesdama įrodymais nepagrįstus duomenis į informacinę sistemą pažeidė savo pareiginių instrukcijų 2.2 papunktį, kuris nustato, kad vidaus ligų gydytojas atsakingas už kokybišką ir savalaikį jam paskirto darbo atlikimą, pareigybės aprašymo 2.6 papunktį, kuris nustato, kad vidaus ligų gydytojas atsakingas už duomenų įrašų teisingumą.
32. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad darbdavio nurodymas vykdyti donorų telkimo funkciją buvo teisėtas, darbuotoja buvo informuota ir vykdydavo donorų telkimo funkciją, atsakovės teiginiai, kad ji nebuvo įpareigota vykdyti nuotolinio donorų telkimo funkcijos ir jai nebuvo išaiškinta tokio telkimo tvarka paneigiami byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: darbuotojos pareigybės aprašymo (galiojusio 2021 m. spalio mėn.) 11 punkte nurodoma, kad vidaus ligų gydytojas atlieka donorų atranką, teikia donorams privalomą informaciją (15 punktas). Atsakovė buvo pasirašytinai supažindinta 2018 m. spalio 4 d. su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. B-324 patvirtinta instrukcija I 1/PA7-NKC, kuria reglamentuojamas donorų telkimas ir kraujo donorystės organizavimas. Iš pačios atsakovės 2021 m. spalio 13 d. paaiškinimo matyti, kad ji vykdė donorų telkimą bei suvesdavo duomenis. Byloje pateiktas 2021 m. rugsėjo 2 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovei buvo tiesiogiai nurodyta, kad ji nuotoliai telks donorus rugsėjo 10 d. 2021 m. rugsėjo 9 d. el. laišku atsakovei buvo nurodyta nuotoliniu būdu telkti donoru rugsėjo 16 d. Ieškovė neginčija, kad ji faktiškai vykdė tokią darbo funkciją ir, kad ji skambino kraujo donorams, kurie buvo jos pačios fiksuojami (duomenys neskelbtini) Nuotolinio telkimo ataskaitose. Jeigu darbuotojai nuotolinis donorų telkimas nebuvo privalomas ir tokiu būdu ji buvo priversta vykdyti darbo funkcijas dėl kurių nebuvo sutarta, ji turėjo teisę gavusi 2021 m. rugsėjo 2 d. el. laišką išreikšti nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis (DK 45 straipsnio 2 dalis), tačiau byloje duomenų apie tokį nesutikimą nepateikta. Be to, atsakovei esant neaiškumų, kaip atlikti patį nuotolinį donorų telkimą, kaip suvesti skambučių rezultatus programoje eProgesa, ji tą turėjo aiškintis su darbdaviu. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė, neatlikdama savo pareigų, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan.
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė savo darbo funkcijas vykdė iš dalies, t.y. skambino donorams, bet tik dalį jai nurodyto laiko, informaciją į sistemą eProgesa suvedė nepilnai atitinkančią tikrovę, už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. į (duomenys neskelbtini) Nuotolinio telkimo ataskaitas suvesti duomenys nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, atsakovė atsisakė pateikti duomenis apie skambučius donorams iš asmeninio telefono. Iš išvardintų aplinkybių darytina išvada, kad pareigas atsakovė iš dalies vykdė, todėl apeliacinės instancijos teismas nekvalifikuoja dalinio pareigų nevykdymo šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, atsižvelgiant ir į tai, kad pažeidimas nebuvo pasikartojantis.
35. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė darbus atlikdama iš dalies, iš esmės šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Atsakovei ieškovė nenurodė kokiam konkrečiam skaičiui donorų ji turėjo paskambinti, kokių rezultatų pasiekti telkiant donorus ir pan. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu padarė darbdaviui kokią nors žalą, kad dėl jos kaltės nebuvo pritrauktas reikiamas kiekis ar reikiamų kraujo grupių gyvybiškai svarbių kraujo donorų. Iš to, kad buvo bendras nurodymas dėl donorų telkimo, galima daryti išvadą, kad tai nebuvo išskirtinis gyvybiškai svarbus ir ypatingai skubus telkimas, esant ypatingam trūkumui.
36. Taigi esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atliktas vienkartinis darbo drausmės pažeidimas, nesant pakartotinumo ar sistemos, nekvalifikuotinas kaip šiurkštus, todėl kraštutinė priemonė – atleidimas iš darbo buvo parinkta per griežta, neadekvati pažeidimo sunkumui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė iš darbo 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. P-484 pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atleista neteisėtai. Todėl yra pagrindas laikyti, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
37. Atsakovė prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Prašymas motyvuojamas tuo, kad egzistuoja visos sąlygos priteisti neturtinės žalos atlyginimą – atsakovė buvo ilgametė ieškovės darbuotoja, buvo neteisėtai atleista iš darbo kaip padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbo rinkoje ji vertinama nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas, atsakovės atžvilgiu buvo veikta nesąžiningai, tai sukėlė jai nepatogumus ir emocinius trikdžius, pablogėjo sveikata, ką patvirtina medicininė pažyma. Byloje pateiktas 2022 m. sausio 12 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodoma, kad atsakovė lankėsi (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 23 d. dėl sveikatos problemų, skundėsi (duomenys neskelbtini). Taikytas gydymas (duomenys neskelbtini).
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės sveikatos negalavimai galėjo būti susiję su jos atleidimu iš darbo, tačiau pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nenustatė neteisėtų darbdavio veiksmų apimtyje, kurioje kvalifikuojama, kad darbuotoja visgi nevykdė savo pareigų pilnai, kad darbdaviui suteikė pagrindą prašyti pasiaiškinimo ir vykdyti tyrimą dėl darbo pareigų netinkamo vykdymo, kas taip pat sukelia stresą, taigi tai yra susiję ir su jos pačios (atsakovės) veiksmais (DK 58 straipsnio 4 dalis).
39. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šioje byloje darbo drausmės pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija už atsakovės teisių pažeidimą. Pačios darbuotojos veiksmai nevykdant darbo funkcijų bei neteikiant duomenų kurie galėtų padėti išsiaiškinti tiesą nėra nepriekaištingi jos, kaip darbuotojos, pareigų vykdymo požiūriu, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą pagrįstai atmestas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
40. Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir kompensacijos priteisimo
41. Ginčo dėl to, kad atsakovė negrąžinama į darbą nėra, todėl pirmos instancijos teismas sprendė kompensacijos priteisimo klausimą pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Darbuotojui taip pat priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
42. Byloje pateikta VšĮ “(duomenys neskelbtini)” 2021 m. gruodžio 13 d. vidutinio darbo užmokesčio pažyma Nr. 7-654, kad atsakovės vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 96,29 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2022,09 Eur.
43. Pirmos instancijos teismas, mažindamas įstatyme nustatytą maksimalią išmoką priteisė 6066,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką (3 mėn.) ir 3 mėnesių atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 6066,27 Eur, atsižvelgiant į išdirbtų metų skaičių (7 m. 10 mėn).
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nors šie išaiškinimai yra pateikti aiškinant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK normas, tačiau aktualios redakcijos 2016 m. DK 218 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo terminą, negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę ir pareigą, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas konkrečios bylos faktines aplinkybes. Dėl to darytina išvada, kad nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019).
45. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė yra viešoji įstaiga, kurios veiklos pagrindą sudaro savanoriai neatlygintini kraujo donorai. Šios įmonės sėkminga veikla yra ir visuomenės viešasis interesas. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad darbdavys iš esmės teisingai kvalifikavo darbuotojos veiksmus/neveikimą, buvo faktiškai pažeista darbo tvarka, o atleidimo pripažinimą neteisėtu lėmė, per griežtos nuobaudos pasirinkimas, taip pat leidžia švelninti neteisėto atleidimo pasekmes darbdavio atžvilgiu. Atsižvelgiant į šiuos teisingai nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vidutinio darbo užmokesčio dydis už priverstinės pravaikštos laiką priteistas proporcingai ir teisingai jį sumažinus, todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu, atsakovės apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
46. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pradėjo dirbti ieškovės įmonėje 2014 m. sausio 2 d., o darbo sutartis buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 5 d. (darbo funkcijos vykdytos 7 metus ir 10 mėn.), jai turi būti sumokėta kompensacija už šešis darbo metus – trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžių, viso 2022,09X3=6066,27 Eur, ką pirmos instancijos teismas ir priteisė, šioje dalyje sprendimas taip pat paliktinas nepakeistu.
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau dalyje dėl pažeidimo padarymo kvalifikavimo bei senaties termino skiriant nuobaudą taikymo, netinkamai jas vertino, taip pat netinkamai vertino esančius įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos (CPK 177, 178, 185 straipsniai), ko pasėkoje darytina išvada, kad senaties terminas nuobaudos skyrimui nepraleistas (DK 58 straipsnio 6 dalis), tačiau darbo drausmės pažeidimas nekvalifikuotinas šiurkščiu, todėl sprendimas dalyje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nekeistinas, taip pat teisingai taikius DK 218 straipsnį bei Kasacinio teismo praktiką, paliktina galioti ir likusi sprendimo dalis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
48. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Byloje pateikti abiejų šalių apeliaciniai skundai ir Atsiliepimai į juos.
49. Kadangi sprendimas paliktinas nepakeistu, nors dalinai kitais motyvais, kadangi tenkinta dalis ieškovės apeliacinio skundo motyvų, dėl ieškinio senaties termino taikymo, dėl kita dalis skundo atmesta, tenkinta dalis atsakovės apeliacinio skundo dėl pirmos instancijos teismo sprendimo motyvų, jog darbo drausmės pažeidimas nekvalifikuotinas šiurkščiu, atmestas dalyje dėl neturtinės žalos, kompensacijos bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, spręstina, kad ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai tenkinti bei atmesti proporcija 10/90 procentų, t.y. ieškovės tenkinta 10 procentų, atsakovės 90 procentų.
50. Ieškovė pateikė įrodymus jog apeliacinės instancijos procese patyrė 6554,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (373 Žyminis mokestis ir 6181 Eur už advokato pagalbą). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išlaidos advokato pagalbai mažintinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė dalyvavo pirmos instancijos teisme, užpraėjusio ketvirčio bruto darbo užmokestį, jos maksimalios galėjo būti 5372,30 Eur. Taigi 373 Eur +5372,95 Eur, viso 5745,30 Eur. Nuo šios sumos priteisina 10 procentų bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovės, viso 574,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
51. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2057,00 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos procese, nuo kurių 90 procentų sudaro 1851, 30 Eur. Atsakovei iš ieškovės priteistina 1851,30 Eur už advokato pagalbą (CPK 93, 98 straipsniai).
52. Valstybei nepatyrus bylinėjimosi išlaidų, jos iš šalių nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 126413338, iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 574,53 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus, 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas 126413338, priteisti 1851,30 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą, 30 ct) už advokato pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė