Civilinė byla Nr. e2A-560-883/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03434-2018-3

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.;

 (S)

                                                                                    2.6.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.9.; 2.6.26.; 3.3.1.20.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Donatra“ ir atsakovės UAB „Automenė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo, 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. vasario 20 d. papildomų sprendimų civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Donatra“ ieškinį atsakovei UAB „Automenė“ dėl skolos už krovinių pervežimą priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Automenė“ priešieškinį ieškovei UAB „Donatra“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB ,,Aedilis“, Marine Underwriting Services SIA Lietuvos filialas, International Insurance Company of Hannover SE, Ergo Insurance SE.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Donatra“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Automenė“ 7160,00 Eur skolą už krovinių pervežimus, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė tris krovinių pervežimo iš Lietuvos į Norvegiją sutartis (duomenys neskelbtini). Už atliktus krovinių pervežimus ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), kurių atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi, bendra atsakovės įsiskolinimo suma pagal šias sąskaitas yra 7160,00 Eur. Atsakovė ieškovei kelia pretenzijas dėl 2 vežimų, t. y. dėl vežimo pagal sutartį (duomenys neskelbtini)ir pagal sutartį (duomenys neskelbtini); atsakovė neginčija, kad krovinys pagal paminėtas dvi sutartis buvo nuvežtas. Dėl vežimo pagal sutartį (duomenys neskelbtini) tarp šalių nėra ginčo, todėl, ieškovės nuomone, atsakovė be pagrindo sulaikė apmokėjimą pagal minėtą sutartį. Ieškovė tvirtina, kad nuvežė krovinį sutartyse nurodytu adresu bei terminais, dėl to įgijo teisę į atlyginimą už suteiktas vežimo paslaugas. Ieškovės teigimu, vien sutartyse nustatytų krovinio vežimo sąlygų nesilaikymas savaime nereiškia, kad už vežimo paslaugas apskritai nemokėtinas joks atlygis, nes priešingu atveju būtų pažeistos CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostatos.

2.       Ieškovė nurodė, kad vežė metalo konstrukcijas, todėl atsakovės nurodomi pažeidimai, jog dėl ieškovės neteisėtų veiksmų buvo pažeistas šių konstrukcijų apsauginis sluoksnis, turėjo būti aptikti krovinio perdavimo gavėjui metu ir turėjo būti įrašyti į CMR važtaraštį, tačiau nei krovinio priėmimo metu, nei per 7 darbo dienas, kaip tai numato CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalis, pretenzijų pareikšta nebuvo. Krovinys pristatytas 2016-11-12, o priešieškinis pareikštas 2018-04-18, todėl yra praleistas ieškinio senaties terminas, numatytas CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė prašė teismo taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą ir priešieškinį atmesti.

3.       Reikalaujamos priteisti žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes krovinys nebuvo prarastas, o tik galimai sugadintas. Dėl to ieškovė kreipėsi į nepriklausomą Turto ir žalų vertintoją UAB „Autosigma“, buvo pateiktos 3 nuotraukos, iš kurių matyti, kad galimai buvo pažeistos 3 detalės, tad nesuprantama, kodėl krovinio gavėjas tvirtina, kad sugadinta 61 detalė. Turto vertinimo konsultacijoje (duomenys neskelbtini) įvertinti detalių, kurių nuotraukos pateiktos, remonto kaštai yra 1122,05 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė negali reikalauti daugiau palūkanų, nei numatyta CMR Konvencijos 27 straipsnyje. DPS netas raporte nėra vertinama žala, padaryta kroviniui, o vertinamos tik UAB „Aedilis“ išlaidos, kurios nėra kompensuojamos pagal CMR Konvenciją. Be to, DPS netas vertino tik dokumentaciją ir paties krovinio neapžiūrinėdavo. DPS netas atstovų žalos nustatymo pagrindas yra krovinio gavėjo, t. y. metalo konstrukcijų pirkėjo įmonės „Goodtech power,“ AS, aktas, surašytas po 2 mėnesių nuo pervežimų atlikimo. Ieškovė pateikė turto vertinimo konsultaciją (duomenys neskelbtini), kurioje įvertinti detalių, kurių nuotraukos pateiktos, remonto kaštai – 1122,05 Eur. Ataskaitoje apskaičiuoti remonto kaštai net tų detalių, kurių nuotraukų ar kitų įrodymų apie jų sugadinimą niekas nematė. Jei tos detalės iš tikrųjų buvo sugadintos – remonto kaštai yra 3407,31 Eur. Jei dalis krovinio buvo sugadinta dėl ieškovės kaltės, nustatant kompensacijos sumą, teismas turėtų vadovautis CMR konvencijos 25 straipsniu, kuriame nurodyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas. (duomenys neskelbtini) pretenzijoje nėra nurodytas žalos dydis, nėra pridėta priedų, pvz., sugadintų detalių nuotraukų. Yra (duomenys neskelbtini)pretenzija su priedu (Remonto darbų sąmata), tačiau šis priedas nėra pasirašytas atsakingo asmens, be to, nėra pateikta įrodymų apie tai, kad šios išlaidos buvo realios; reikalaujama 22671,27 Eur. (duomenys neskelbtini) pretenzija yra be patvirtinančių žalos dydį priedų; reikalaujama 24906,32 Eur, o galutinai priešieškinis buvo pareikštas dėl 10 476,02 Eur nuostolių.

4.  Atsakovė UAB „Automenė“ su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad ieškovė nesąžiningai reiškia reikalavimą dėl apmokėjimo už tariamai tinkamai suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nesuteikė paslaugų tinkamai, transportuodama krovinį pažeidė (duomenys neskelbtini)sutarties sąlygas, padarė kroviniui žalos. Akcentavo, kad atsakovė sąmoningai ir tikslingai sudarė dvi atskiras sutartis dėl krovinio gabenimo, kadangi krovinio savininko UAB „Aedilis“ reikalavimu krovinys privalėjo būti transportuojamas dviem transporto priemonėmis: viena transporto priemone turėjo būti gabenama 22 t svorio krovinio dalis, kita – 8 t svorio krovinio dalis. Nors krovinio pakrovimo vietoje krovinys buvo pakrautas į dvi transporto priemones, į krovinio iškrovimo vietą Norvegijoje krovinys pristatytas tik viena transporto priemone. Ieškovė nesilaikė šalių sudarytų sutarčių sąlygų, išardė pakrautą krovinį ir perkrovė jį iš dviejų transporto priemonių į vieną, perkraudama krovinį jį ardė, pažeidė jo pakuotę. (duomenys neskelbtini) atsakovė gavo UAB „Aedilis“ pretenziją, kurioje nurodoma, kad pastebėti krovinio (metalo konstrukcijų) pažeidimai, kad vietoje užsakytų dviejų transporto priemonių, krovinį gabeno viena transporto priemonė, todėl krovinio vežimo metu jis buvo perkrautas, pažeidžiant gamyklinį krovinio pakavimą. (duomenys neskelbtini) atsakovė gavo krovinio savininko UAB „Aedilis“ pretenziją, kuria reikalaujama atlyginti krovinio transportavimo metu padarytus nuostolius, iš viso 24 906,32 Eur.

5. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo iš ieškovės UAB „Donatra“ prašė teismo priteisti 10 476,02 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė krovinio gabenimo metu krovinį perkrovė iš dviejų transporto priemonių į vieną ir tai patvirtina CMR važtaraščių duomenys, kuriuose nurodyta, jog abi krovinio dalys buvo iškrautos iš to paties automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės valst. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesilaikė šalių sudarytų sutarčių sąlygų, išardė pakrautą krovinį ir perkrovė jį, nors tokie veiksmai grubiai pažeidė sutarties 14 punkto nuostatas, tai prieštaravo dviejų atskirų sutarčių sudarymo prasmei. (duomenys neskelbtini) atsakovė gavo UAB „Aedilis“ pretenziją, o vėliau ir pretenziją dėl 24906,32 Eur nuostolių atlyginimo.

6. Atsakovė, siekdama įvertinti nuostolių dydį, pretenziją pateikė „Marine Underwriting Services,“ SIA, Lietuvos filialui, kuris, vertindamas nuostolių dydį, kreipėsi į UAB „Klaipėdos netas“ dėl nuostolių įvertinimo. UAB „Klaipėdos netas“ (duomenys neskelbtini) parengė raportą, kuriame nurodė, kad pretenzija yra pagrįsta iš dalies, t. y. dėl 9291,02 Eur. „Marine Underwriting Services,“ SIA, Lietuvos filialas sutiko su UAB „Aedilis“ pareikšta pretenzija, tačiau išmokėti šią sumą UAB „Aedilis“ naudai sutiko tik tuo atveju, jei jis pasirašys atitinkamas formas, kuriomis patvirtins pretenziją dėl likusios nurodytos reikalaujamų nuostolių dalies. Atsakovė atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir sumokėjo 6061,02 Eur. Atlyginusi trečiojo asmens patirtus nuostolius, atsakovė įgijo regresinio reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu. Be to, dėl neteisėtų ieškovės veiksmų atsakovė taip pat patyrė nuostolių dėl krovinių pervežimo paslaugų teikimo, siekiant pakeisti ieškovo veiksmais sugadintą krovinio dalį nauja (t. y. iš Lietuvos į Norvegiją pervežant naujas krovinio dalis ir į Lietuvą grąžinant sugadintas krovinio dalis) ji patyrė 1185,00 Eur nuostolių.

7. Trečiasis asmuo „Marine Underwriting Service,“ SIA, nurodė, kad jis nėra atsakovės civilinės atsakomybės draudikas, draudimo sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad draudimo sutarties pagrindu draudiku yra Vokietijos bendrovė „International Insurance Company of Hannover SE,“ o trečiasis asmuo veikia tik kaip šios kompanijos agentas, todėl teismo sprendimas neturės įtakos trečiojo asmens teisėms ar pareigoms.

8. Trečiasis asmuo UAB ,,Aedilis“ nurodė, jog svarbios krovinio pervežimo sąlygos yra dvi transporto priemonės su puspriekabėmis su galimybe pakrauti per šoną ir vežėjas neturi teisės ardyti krovinio. Atsakovė užsakytam vežimui persamdė ieškovę, tarp jų buvo sudarytos dvi atskiros sutartys, kuriose buvo aptartos atskirų krovinio dalių vežimo sąlygos. Pirmoji krovinio dalis į ieškovės pateiktą transporto priemonę buvo pakrauta (duomenys neskelbtini). Šis krovinys gavėjui turėjo būti pristatytas (duomenys neskelbtini), o antroji buvo pakrauta (duomenys neskelbtini) ir paskirties vietą turėjo pasiekti (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, jog specifiniai krovinio pervežimo nurodymai lėmė, jog krovinys privalėjo būti gabenamas dviem transporto priemonėmis, ieškovė, apie tai neįspėjusi nei atsakovės, nei trečiojo asmens, savo nuožiūra krovinį iš dviejų skirtingų transporto priemonių perkrovė į trečiąją transporto priemonę. Krovinys galimai buvo sugriuvęs tik vienoje transporto priemonėje, apie perkrovimo galimybę ieškovė nesusisiekė nei su atsakove, nei su trečiuoju asmeniu, be to, buvo pašalintos esminės krovinio pakavimo detalės, saugančios krovinį nuo sugadinimo – mediniai tašai. Ieškovė savo ieškinyje reikalauja vežimo atlygio pagal abi sąskaitas faktūras, nepaisant to, jog faktiškai buvo atlikti ne du, o tik vienas pervežimas. Trečiasis asmuo nesutiko su atsakovės apskaičiuotu žalos dydžiu, nes nuostoliai gerokai viršija atsakovės priešieškiniu įvardytą 9 291,02 Eur sumą, todėl trečiasis asmuo atsakovei yra pateikęs pretenziją dėl 24 906,32 Eur žalos atlyginimo.

9. Trečiasis asmuo „International Insurance Company of Hannover SE“ nurodė, kad Draudimo polisas (duomenys neskelbtini) sudarytas tarp atsakovės ir trečiojo asmens, galiojo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), todėl trečiasis asmuo atsakingas už atsakovės padarytą žalą. Tačiau trečiasis asmuo nėra atsakingas už atsakovės skolų nemokėjimą ir tai nėra laikoma draudžiamuoju įvykiu. Be to, draudikas turi pareigą atlyginti atsakovei jo patirtą žalą (jeigu įvykis laikomas draudžiamuoju) tik tuomet, kai atsakovė atlygina klientui jo patirtus nuostolius ir pateikia trečiajam asmeniui tai patvirtinančius dokumentus. Be to, trečiojo asmens iniciatyva buvo kreiptasi į nepriklausomų ekspertų įmonę UAB „Klaipėdos netas“ dėl UAB „Aedilis“ patirtos žalos įvertinimo, t. y. buvo atliktas ieškovės transportuoto ir UAB „Aedilis“ priklausančio metalo konstrukcijų krovinio, pristatyto į Norvegiją, pažeidimų dokumentinis tyrimas. UAB „Klaipėdos netas“ įvertino UAB „Aedilis“ reikalaujamos 22671,27 Eur dydžio žalos pagrįstumą ir nustatė, kad UAB „Aedilis“ dėl krovinio pažeidimo patirtos žalos dydis yra 9291,02 Eur. Atsakovė dėl pakartotinio naujai pagaminto krovinio transportavimo ir pažeistos krovinio dalies transportavimo į metalo laužo supirkimo vietą Norvegijoje patyrė 1185 Eur dydžio išlaidas. Faktas, jog ieškovės sutarčių pagrindu vežtas UAB „Aedilis“ krovinys buvo pažeistas, yra nustatytas ir patvirtintas nepriklausomų ekspertų, be to, patvirtino, kad sutinka su tuo, jog dėl UAB „Aedilis“ krovinio pažeidimo patirta ir pagrįsta suma yra 9291,02 Eur ir atitinkamai atsakovės patirta ir pagrįsta suma yra 1185 Eur.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei UAB „Donatra“ iš atsakovės UAB „Automenė“ priteisė 5827,04 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5827,04 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2018-01-26) iki visiško sprendimo įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies: iš ieškovės UAB „Donatra“ atsakovei UAB „Automenė“ priteisė 10 476,02 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2018-04-18) iki visiško sprendimo įvykdymo; priešieškinio dalį dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetė.

11. Įvertinęs specifinio krovinio pervežimo aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovė pažeidė sutarčių nuostatas. Ieškovė nuvykusi į savo bazę Tauragėje, apie tai neįspėjusi nei atsakovės, nei trečiojo asmens, išardė pakrautą krovinį, pašalinusi krovinio pakavimo detales (medinius tašus), saugančius krovinį nuo sugadinimo, perkrovė krovinį iš dviejų transporto priemonių į vieną, todėl teismas sprendė, kad ieškovei kyla pareiga atlyginti nuostolius.

12. Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius už krovinio sugadinimą pagrįstumo, teismas vertino ieškovės veiksmus, nepagrįstai ir neteisėtai (pažeidžiant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus) perkraunant krovinį iš dviejų transporto priemonių į vieną, kad apie šią aplinkybę ieškovė neinformavo ir nebandė to suderinti nei su atsakove, nei su trečiuoju asmeniu, ir pripažino, kad ieškovė tokius veiksmus atliko sąmoningai ir savo rizika, galimai siekdama gauti didesnį pelną krovinį vežant viena transporto priemone, o ne dviem, kaip buvo numatyta sudarytose sutartyse, todėl tokius ieškovės veiksmus prilygino tyčiniams veiksmams, kurie buvo tiesiogine krovinio sugadinimo ir kartu žalos atsiradimo priežastimi.

13. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad dalis krovinio detalių galėjo būti pažeista krovinio iškrovimo metu, nes vien iš krovinio fotonuotraukų niekaip negalima ištirti ir konstatuoti šių ieškovės nurodomų aplinkybių, be to, ieškovės pateiktoje UAB „Autosigma“ Turto vertinimo konsultacijoje (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad vertinamas turtas nebuvo apžiūrėtas. Nesant jokių kitokių įrodymų apie galimas kitas krovinio sugadinimo priežastis, teismas sprendė, jog vežėja nesilaikė draudimo perkrauti krovinį, ardyti jo pakuotę, krovinį iš dviejų transporto priemonių perkrovė į vieną ir būtent dėl tokių veiksmų vežimo metu krovinys buvo apgadintas.

14. Vertindamas atsakovės patirtų nuostolių dydį, teismas ieškovės pateiktą Turto vertinimo konsultaciją kitų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste vertino kaip neišsamią. Visų pirma, pateikta turto vertinimo konsultacija tėra konsultacija, kuri, be kita ko, prieštarauja tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų pateiktiems rašytiniams įrodymams apie patirtus nuostolius. Antra, ieškovė dėl subjektyvių priežasčių turto vertintojui pateikė trijų detalių nuotraukas, nors yra padarytos 27 detalių ir transporto priemonės, sugriuvusio, netinkamai sukrauto krovinio nuotraukos, tarp jų ir sugadintų detalių nuotraukos. Trečia, teismas nesutiko, jog krovinio nuostolių vertinimas yra specifinė vertinimo rūšis, reikalaujanti specialios kompetencijos atitinkamoje srityje, o ieškovės turto vertintojas turi teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla bei atliko turto vertinimo konsultaciją. Ketvirta, sugadintos detalės nebuvo apžiūrėtos, o buvo pateiktos tik 3 detalių nuotraukos. Todėl teismas ieškovės pateiktą turto vertinimo konsultaciją laikė neišsamia, neobjektyvia ir neatitinkančia realių krovinio sugadinimo nuostolių.

15. Pasisakydamas dėl ieškovės argumento, jog sugadintas detales buvo galima padažyti ir naudoti, nes buvo nubraukti dažai, teismas sutiko su UAB ,,Klaipėdos netas“ raporte nurodytomis pastabomis apie sugadintas ir (ar) remontuotinas detales ir sprendė, kad tai nebuvo elementarios metalo konstrukcijų detalės, priešingai, jos naudojamos elektros pramonėje, tai buvo cinkuoto plieno konstrukcijos, skirtos aukštos įtampos įrenginiams, todėl tokius ieškovės argumentus teismas vertino kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus.

16. Įvertinęs priešieškinyje nurodytas aplinkybės bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas pripažino, kad atsakovė dėl netinkamo ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo patyrė 10476,02 Eur nuostolių, visi ieškovės nurodyti patirti nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję ir nulemti krovinio sugadinimo, todėl atsakovei iš ieškovės priteisė 10476,02 Eur nuostolių atlyginimą.

17. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo sumokėti už krovinių pervežimą pagal šalių sudarytas vežimo sutartis teismas nustatė, kad bendra krovinio vežimo kaina pagal dvi vežimo sutartis yra 4800 Eur, ieškovės vežto krovinio vertė yra 39508,00 Eur, o krovinio sugadinimo vežimo metu atsakovė patyrė 10476,02 Eur nuostolių, kurie sudaro 26,52 procentus viso krovinio vertės. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti 73,48 procentų šalių sutarto atlygio už krovinio pristatymą, tai šiuo atveju yra 3527,04 Eur (4800 Eur x 73,48 proc.). Teismas nurodė, kad dėl vežimo pagal Sutartį (duomenys neskelbtini) ieškovei jokių pretenzijų nebuvo reiškiama, tai patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu, ginčo dėl to, kad sutartinius įsipareigojimus pagal paminėtą sutartį ieškovė įvykdė tinkamai, byloje nėra, todėl, ieškovei teisėtai ir pagrįstai reikalaujant sutarto 2300 Eur atlygio už šio krovinio pervežimą iš atsakovės, vadovaujantis CMR 23 straipsnio 4 punktu, CK 6.813 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovei pagal 3 vežimo sutartis iš atsakovės priteisė 5827,04 Eur atlygio, o likusią ieškinio dalį atmetė.

18. Konstatavus, kad kroviniui žala padaryta dėl sąmoningų tyčinių ieškovės veiksmų ieškovei pažeidus esmines sutarties sąlygas, atsakovei priešieškinį teisme pareiškus (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad atsakovė nėra praleidusi šiuo atveju taikytino CMR 32 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 metų termino reikalavimams dėl krovinio sugadinimo.

19. Atsakovės reikalavimui priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas teismas taikė CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį, todėl atsakovei iš ieškovės priteisė ne 6 procentų, bet 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškovei teismas priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo civilinės bylos iškėlimo (ieškinio priėmimo) dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB „Donatra“ 1303,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Automenė“ naudai; priteisė trečiojo asmens UAB „Aedilis“ naudai iš ieškovės UAB „Donatra“ 1360,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiojo asmens „Marine Underwriting services,“ SIA, veikiančio per filialą Lietuvoje, naudai iš ieškovės UAB „Donatra“ 1192,63 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš ieškovės UAB „Donatra“ 10,24 Eur pašto išlaidų, iš atsakovės UAB „Automenė“ priteisė 5,12 Eur pašto išlaidų; grąžino ieškovei UAB „Donatra“ 161 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. papildomu sprendimu priteisė trečiojo asmens „Marine Underwriting services,“ SIA, veikiančio per filialą Lietuvoje, naudai iš ieškovės UAB „Donatra“ 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

                        I. A. skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

22. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Donatra“ prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti bei pakeisti papildomus 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. vasario 20 d. teismo sprendimus ir atitinkamai pagal įstatymą išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo tarp šalių šioje byloje klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     22.1. Apeliantės teigimu, sprendimo dalis dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius už krovinio sugadinimą iš esmės yra pagrįsta tik dviem argumentais, teismas neįsigilino į bylos esmę, vadovavosi atsakovės atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytais motyvais, išvadas motyvavo abstrakčiais, samprotaujamojo pobūdžio argumentais, kurie negrindžiami objektyviu teisės normų aiškinimu ir faktinių aplinkybių įvertinimu.

    22.2. Teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nevertino, ar atsakovės reikalaujamas žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas. DPS raporte nėra vertinama žala padaryta kroviniui, o vertinamos tik trečiojo asmens UAB „Aedilis“ patirtos išlaidos, kurios nėra kompensuojamos pagal CMR konvenciją. Pateiktas DPS raportas nėra pasirašytas atsakingo asmens, be to, DPS raportas į bylą pateiktas neišsamus ir nevisos sudėties, nėra svarbiausių DPS raporte nurodytų priedų. DPS raporte nurodyta pastaba, jog UAB „Klaipėdos netas“ pasilieka teisę jį papildyti, kada ir kur reikalinga, kelia stiprią abejonę ir nerimą apeliantei. Be to, UAB „Klaipėdos netas“ vertino tik pateiktus dokumentus, o paties krovinio neapžiūrinėjo. Teismas nepagrįstai apeliantės į bylą pateiktą Turto vertinimo konsultaciją kitų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste vertino kaip neišsamią, neobjektyvią ir neatitinkančią realių krovinio sugadinimo nuostolių. Apeliantės teigimu, teismas dirbtinai ir nepagrįstai pripažino DPS raportą aukštesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu. Tai, kad Turto vertinimo konsultacijos išvados ir žalos dydis skiriasi nuo atsakovės įrodinėjimo žalos dydžio, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad Turto vertinimo konsultacija yra neišsami ir nevertintina bylos kontekste, kaip sprendė teismas. UAB „Klaipėdos netas“ ir UAB „Autosigma“ vertino tik tris galimai sugadintų vežėjo detalių nuotraukas, kitos 24 nuotraukos yra bendro plano transporto priemonės ir statybų aikštelės vaizdai, todėl teismas neįsigilino į šias aplinkybes. Teismo argumentas apie UAB „Autosigma“ ir jos vienos iš veiklų išskyrimas, kad ji turi teisę verstis tik turto ir verslo vertinimo srityje, yra ne tik neteisingas, bet ir nekorektiškas. Teismo argumentas, kad atliekant Turto vertinimo konsultaciją nebuvo apžiūrėtos sugadintos detalės, apeliantei kelia abejonę teismo šališkumu.

22.3. Apeliantė nurodo, kad byloje yra tik trys galimai pažeistų detalių nuotraukos, kurios ir buvo įvertintos Turto vertinimo konsultacijoje. Akivaizdu, kad bylos įrodymai nėra pakankami išvadai daryti, jog apeliantė yra padariusi žalą atsakovei, o vien sutartyje nustatytų krovinio vežimo sąlygų nesilaikymas savaime nereiškia krovinio sugadinimo ir (ar) negalimumo naudoti jo pagal paskirtį. Atsižvelgusi į krovinio iškrovimo technologijos pažeidimą, kuris užfiksuotas atsakovės pateiktoje nuotraukoje, apeliantė tvirtinta, kad, jei detalės ir buvo pažeistos, tai jos buvo pažeistos iškrovimo metu. Net ir darant prielaidą, kad dalis krovinio buvo sugadinta dėl apeliantės kaltės, nustatant kompensacijos sumą, teismas turėtų vadovautis CMR konvencijos 25 straipsniu, kuriame nurodyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas.

     22.4. Teismas, spręsdamas priešieškinio senaties ir pretenzijų klausimą, visiškai nenagrinėjo, neanalizavo apeliantės išsakytų argumentų dėl priešieškinio senaties taikymo ir nepasisakė dėl to, tik lakoniškai nurodė, kad atsakovė nėra praleidusi termino reikalavimams dėl krovinio sugadinimo pareikšti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie pretenzijų įteikimą apeliantei, todėl, apeliantės įsitikinimu, visos atsakovės pateiktos pretenzijos negali stabdyti ieškinio senaties eigos.

23. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Automenė“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Donatra“ ieškinys, sumažinant ieškovės UAB „Donatra“ naudai iš atsakovės UAB „Automenė“ priteistos skolos dydį nuo 5827,04 Eur iki 3622,64 Eur, taip pat iki 3622,64 Eur sumažinant sumą, nuo kurios priteisiamos procesinės palūkanos. Prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. papildomo sprendimo dalis dėl ieškovei UAB „Donatra“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio bei po priešpriešinių reikalavimų įskaitymo galutines priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašoma priteisti atsakovės šioje byloje apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

      23.1. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 73,48 procentų dalis atlyginimo už vežimą pagal abi sutartis. Kadangi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog ieškovė dviejų sutarčių neįvykdė, t. y. faktiškai iš dviejų transporto priemonių neteisėtai perkrovė krovinį į vieną, apeliantės įsitikinimu, priteistos skolos dydis mažintinas nuo 5827,04 Eur iki 3622,64 Eur. Taigi ieškovei priteista suma už dviejų transporto priemonių naudojimą, už dviejų vairuotojų darbo užmokestį, už dviejų transporto priemonių kurą, kelių mokestį ir kitus su krovinio pervežimu susijusius kaštus, kurių ieškovė nepatyrė krovinį veždama viena transporto priemone.

       23.2. Atitinkamai, pakeitus pagrindiniu sprendimu priteistą skolos dydį, atsakovė prašo pakeisti ir papildomu sprendimu šioje byloje paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Donatra“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

    24.1. Ieškovė nuvežė krovinį sutartyje nurodytu adresu bei terminais, dėl to ieškovė įgijo teisę į atlyginimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė įsipareigojo pažeidus sutarties 14 punkte nurodytą sąlygą atsakyti už apgadintą ar sugadintą krovinį, bet neįsipareigojo dėl galimai apgadinto ar sugadinto krovinio negauti atlygio už įvykdytas krovinių vežimo sutartis. CMR konvencijos taikymo prasme tai nereiškia, kad ieškovė, nors ir pažeidė sutartį, visiškai prarado teisę reikalauti atlygio už vežimo paslaugą. Ieškovė įvykdė įsipareigojimus ir pristatė visą krovinį, o ne trečdalį jo, todėl ieškovė turi teisę reikalauti 73,48 procentų šalių viso sutarto atlygio už viso krovinio pristatymą.

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Automenė“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Apeliacinės instancijos teismas procesiniu sprendimu jau yra konstatavęs ieškovės neteisėtus veiksmus ir visas kitas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas, byla grąžinta iš naujo nagrinėti tik iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos žalos dydžio.

       25.2.  Apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai ginčija teismo sprendimo išvadas dėl iš ieškovės priteisto nuostolių dydžio, nepagrįstai kelia abejones atsakovės į bylą pateiktų nuostolių dydį patvirtinančių rašytinių įrodymų patikimumo, nepagrįstai vertina, kad teismas žalos dydį turėjo nustatyti pagal pačios ieškovės į bylą pateiktą UAB „Autosigma“ parengtą Turto vertinimo konsultaciją. Nesuprantama, kokiu būdu UAB „Autosigma“ galėjo įvertinti 61 detalės būklę ir poreikį jas remontuoti, jei vertintojui net nebuvo pateiktos nuotraukos, kuriose šios dalys matomos. Be to, UAB „Autosigma“ turto vertinimo konsultacija tėra rekomendacinio pobūdžio dokumentas.

      25.3. Ieškovė, keldama abejones dėl pretenzijos įteikimo ar gavimo faktų, elgiasi nesąžiningai. Po ginčo krovinio vežimo, sugadinimo ieškovė vengė bendradarbiauti, iki šiol nėra atsakiusi atsakovei į pretenzijas.

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Aedilis“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Apeliantė nesąžiningai siekia suklaidinti teismą ir sumenkinti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių pagrindų prisiimtų įsipareigojimų tyčinį pažeidimą, tiesiogiai lėmusį krovinio sugadinimą. Krovinys privalėjo būti gabenamas dviem transporto priemonėmis, griežtai draudžiant pastarąjį ardyti. Apeliantė apie perkrovimo galimybę ir (ar) dėl rekomenduojamų veiksmų nesusisiekė nei su atsakove, nei su trečiuoju asmeniu, šiuos veiksmus atlikto išimtinai savo iniciatyva ir rizika, tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Apeliantės veiksmai nepagrįstai ir neteisėtai perkraunant krovinį iš dviejų transporto priemonių į vieną yra prilygintini apeliantės sąmoningiems ir tyčiniams veiksmams, ir tai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis.

26.2. Apeliantė, klaidingai interpretuodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, visiškai nepagrįstai teigia, jog „šalių ginčas dėl žalos atlyginimo negali būti teisingai išspręstas, nenustačius tikrojo žalos dydžio“. Atsakovė prašo priteisti krovinio būklės atstatymo išlaidas, kurios patenka į CMR konvencijoje pateiktos „nuvertėjimo“ sąvokos apibrėžimo išaiškinimą Lietuvos Respublikos teismų praktikoje.

26.3. Neteisi apeliantė teigdama, kad „pagal CMR konvenciją apeliantė neturi kompensuoti darbo rūbų ir kitų išlaidų, o turi kompensuoti tik su kroviniu vežimu susijusias išlaidas.“

26.4. Trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka su apeliantės argumentacija, kad pateikta UAB „Autosigma“ konsultacija turi tokią pačią įrodomąją vertę kaip ir į bylą pateiktas UAB „Klaipėdos netas“ sudarytas raportas.

26.5. Atsakovė priešieškinį pareiškė (duomenys neskelbtini), todėl nėra praleidusi šiuo atveju taikytino CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 metų termino reikalavimams dėl krovinio sugadinimo pareikšti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

28. Byloje kilo ginčas dėl skolos apmokėjimo už krovinių pervežimus ir nuostolių atlyginimo už krovinio sugadinimą.

29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

      Dėl skolos už krovinių pervežimus pagal šalių sudarytas vežimo sutartis

30. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė tris krovinių pervežimo iš Lietuvos į Norvegiją sutartis: (duomenys neskelbtini). Už atliktus krovinių pervežimus ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras PVM (duomenys neskelbtini) jų atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi, ginčo dėl vežimo pagal sutartį (duomenys neskelbtini) nėra, bendra atsakovės įsiskolinimo suma pagal šias sąskaitas yra 7160,00 Eur.

31. Krovinio savininko UAB „Aedilis“ reikalavimu krovinys privalėjo būti transportuojamas dviem transporto priemonėmis – viena transporto priemone turėjo būti gabenama 22 t svorio krovinio dalis, antrąja – 8 t svorio krovinio dalis. Krovinio pakrovimo vietoje krovinys buvo pakrautas į dvi transporto priemones, į krovinio iškrovimo vietą Norvegijoje krovinys pristatytas 2016-11-17 viena transporto priemone; abi krovinio dalys buvo iškrautos iš to paties automobilio, kurio (duomenys neskelbtini).

32. Pirmosios instancijos teismas, procentine išraiška įvertinęs krovinio vertę ir atsakovės patirtų nuostolių dydį, sprendė, kad pagal dvi vežimo sutartis ieškovė turi teisę reikalauti 73,48 procentų šalių sutarto atlygio už krovinio pristatymą, tai šiuo atveju sudaro 3527,04 Eur. Nesant ginčo dėl vežimo pagal sutartį (duomenys neskelbtini), teismas pripažino, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės sutarto 2300 Eur atlygio už šio krovinio pervežimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei pagal 3 vežimo sutartis priteisė 5827,04 Eur atlygio, o likusią ieškinio dalį atmetė.

33. Byloje nėra kvestionuojama sprendimo dalis dėl 2300 Eur atlygio už krovinio iš atsakovės pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimą, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė prašydama panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl priteistos skolos už krovinių pervežimus ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą ieškinį tenkinant visiškai, apeliaciniame skunde jokių argumentų nenurodo.

34. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Automenė“ nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 73,48 procentų dalis atlyginimo už vežimą pagal dvi sutartis. Atsakovė teigia, kad ieškovė dviejų sutarčių neįvykdė, t. y. faktiškai iš dviejų transporto priemonių neteisėtai perkrovė krovinį į vieną, todėl teismo priteistos skolos dydis turėtų būti mažintinas nuo 5827,04 Eur iki 3622,64 Eur. Apeliantė apeliuoja į tai, kad teismas pagal dvi vežimo sutartis ieškovei priteisė 3527,04 Eur sumą, nors krovinys buvo vežamas viena transporto priemone.

35. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.

36. Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, minėtos teisės normos nustato vežėjo atsakomybę už krovinio ar jo dalies praradimą ir (ar) jo sugadinimą, ir šios nagrinėjamos bylos kontekste bus aktualios sprendžiant atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

37. Taigi, jeigu krovinio vežimo sutartis atitinka šios nutarties 36 punkte nurodytas sąlygas, jai taikytina CMR konvencija, tačiau Konvencija taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimą nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 26 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-969/2020).

38.        Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad šalių sudarytos rašytinės krovinio pervežimo sutartys (užsakymai) atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje nurodytas sąlygas, pripažintina, jog, CMR konvencija nereglamentuoja atlygio už vežimą klausimo. Nagrinėjamu atveju dėl vežėjo reikalavimo sumokėti vežimo užmokestį spręstina vadovaujantis rašytinėmis krovinio pervežimo sutartimis ir civiliniu kodeksu, pagal kurio CK 6.808 straipsnio 1 dalį, 6.813 straipsnio 1 dalį krovinio siuntėjas privalo sumokėti vežėjui už krovinio pervežimą.

39.  Byloje esančių sutarčių sąlygos patvirtina, kad užsakovė UAB „Automenė“ ir vežėja UAB „Donatra“ sudarė dvi krovinio pervežimo sutartis, pagal kurias numatyta pakrovimo vieta: (duomenys neskelbtini); krovinio pristatymo vieta: Norvegija, (duomenys neskelbtini). Sutartyje (duomenys neskelbtini) numatyta pasikrovimo data 2016-11-07/08, pristatymo data 2016-11-12. Sutartyje (duomenys neskelbtini)numatyta pasikrovimo data 2016-11-09/10, pristatymo data: 2016-11-14/15; apmokėjimas per 30 dienų gavus sąskaitą.  Nors teismo pripažinta, kad ieškovė pažeidė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, nes krovinio pakrovimo vietoje krovinys buvo pakrautas į dvi ieškovės transporto priemones, kaip šalys ir susitarė šiomis sutartimis, o į krovinio iškrovimo vietą Norvegijoje krovinys pristatytas tik viena transporto priemone, tačiau, vertinant bendrąsias krovinio pervežimo sutarčių sąlygas, reikšminga tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė krovinio nebūtų pristačiusi nurodytam gavėjui į nurodytą krovinio gavimo vietą. Sutarčių įvykdymo ir krovinio pagal sutartį pateikimo jo gavėjui faktą patvirtina CMR važtaraščio 24 grafoje esantis krovinio gavėjo parašas apie krovinio gavimą bei atsakovei pateikta sąskaita už atliktas vežimo paslaugas. Teisėjų kolegijos nuomone, sutartimis šalys aiškiai apibrėžė, kad kainos sumokėjimas siejamas su faktiniu krovinio pristatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė negali būti atleista nuo pareigos sumokėti vežimo kainą, juo labiau, kad pervežimo sutartyse yra aptartos mokėjimo sąlygos – per 30 dienų po sąskaitos gavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė tinkamai įvykdė šį pervežimą pagal dviejų sutarčių sąlygas, t. y. ji atvyko į atsakovės nurodytą pasikrovimo vietą, krovinys buvo pakrautas, išrašytas CMR važtaraštis, ieškovė pakrautą krovinį atvežė atsakovės nurodytam gavėjui. Aplinkybė, kad ieškovė visą sutartą krovinį nugabeno į paskirties vietą ne dviem transporto priemonėmis, o viena su puspriekabe, neatleidžia atsakovės nuo prievolės atsiskaityti už atliktus vežimus. Priešingai nei tvirtina apeliantė, vien sutartyse nustatytų krovinio vežimo sąlygų nesilaikymas savaime nereiškia, kad už suteiktą vežimo paslaugą nėra mokėtinas atlygis, o atsakovė atleidžiama nuo pareigos įtvirtintos CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, t. y. už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

40. Neteisi apeliantė teigdama, kad ieškovei galėtų būti priteisiamas proporcingas užmokestis tik pagal sutartį (duomenys neskelbtini), t. y. 1 322,64 Eur (1 800,00 x 73,48 proc.). Apeliantė apeliaciniame skunde neargumentuoja, kodėl, prašydama mažinti teismo priteistą skolos už dvi pervežimo paslaugas dydį nuo 3527,04 Eur iki 1322,64 Eur, pasirinko mažiausią iš sudarytų sutarčių krovinio vežimo kainą. Pagal sutartis viena transporto priemone turėjo būti gabenama 22 t svorio krovinio dalis, jos pervežimo paslaugos kaina 3000,00 Eur, kita – 8 t svorio krovinio dalis, ir jos pervežimo paslaugos kaina 1800,00 Eur. Šiuo atveju svarbu tai, kad vežėja įvykdė įsipareigojimus ir pristatė visą krovinį, o ne jo dalį, todėl ieškovė yra visiškai įvykdžiusi abi metalo konstrukcijų pervežimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdant sutartį ieškovė iš dalies sugadino vežtą krovinį, padarytų sugadinimų vertės sudaro 26,52 procentus viso krovinio vertės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti 73,48 procentų šalių viso sutarto atlygio už viso krovinio pristatymą, t. y. 3527,04 Eur (4800,00 Eur x 73,48 proc.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliantės UAB „Automenė“ apeliacinį skundą.

      Dėl nuostolių atlyginimo už krovinio sugadinimą

41.         Minėta, kad šalių ginčui dėl  nuostolių atlyginimo už krovinio sugadinimą spręsti taikytinos CMR Konvencijos normos. CMR konvencijos 25 str. 1 d. numatyta, jog krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio (CMR konvencijos 25 str. 2 d. a, b p.). Krovinio sugadinimo atveju žalos dydis apskaičiuojamas ne pagal išlaidas siekiant atstatyti krovinį į pradinę padėtį, o taikant nuvertėjimo principą – vežėjas privalo kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą. Vežėjas taip pat privalo kompensuoti ir kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas, tačiau šios išlaidos priežastiniu ryšiu turi sietis su krovinio vertės sumažėjimu.

42. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė dėl netinkamo ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo patyrė 10476,02 Eur nuostolių, ir sprendė, jog nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos žalai, visi atsakovės nurodyti patirti nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję ir nulemti krovinio sugadinimo, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 10476,02 Eur nuostolių atlyginimą.

43. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas priteisdamas iš ieškovės dėl sutarčių pažeidimo sukeltus nuostolius, sprendime turėjo konstatuoti visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, teismas neįsigilino į bylos esmę, išvadas motyvavo abstrakčiais, samprotaujamojo pobūdžio argumentais, kurie negrindžiami objektyviu teisės normų aiškinimu ir faktinių aplinkybių įvertinimu. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

44. Šiuo atveju spręsdamas ginčą dėl nuostolių priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė CK 6.245–6.249 str. nurodytas civilinės atsakomybės atsiradimo būtinąsias sąlygas (vežėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), kurias konstatavus, už žalos padarymą atsakingam asmeniui taikyta atsakomybė. Taigi, priteisiant nuostolių atlyginimą, siekiama jų patyrusią šalį grąžinti į padėtį, kurioje ji būtų buvusi tuo atveju, jei už nuostolius atsakingos šalies neteisėtų veiksmų nebūtų buvę.

45. Atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nuostolių susidarymo šiuo atveju atsakinga yra vežėja. Ieškovės priimtas vežti krovinys yra cinkuoto plieno konstrukcijos, skirtos aukštos įtampos įrenginiams. Šiuo atveju svarbios krovinio pervežimo sąlygos, pagal šalių sudarytų sutarčių 14 punktą vežėja neturi teisės ardyti krovinio, dėti ant krovinio kito užsakovo krovinį, pažeidus šią sąlygą visa atsakomybė už apgadintą ar sugadintą krovinį tenka vežėjai. Taigi, dviejose atskirose sutartyse buvo aptartos atskirų krovinio dalių vežimo sąlygos. Nepaisant to, jog specifiniai krovinio pervežimo nurodymai lėmė, jog krovinys privalėjo būti gabenamas dviem transporto priemonėmis, vežėja, apie tai neįspėjusi nei užsakovės, nei trečiojo asmens, savo nuožiūra krovinį iš dviejų skirtingų transporto priemonių perkrovė į transporto priemonės puspriekabę. Reikšminga tai, kad vežėja krovinį perkraudama iš dviejų į vieną transporto priemonę, pašalino esmines krovinio pakavimo detales, saugančias krovinį nuo sugadinimo – medinius tašus. Teismo vertinimu, šiuos veiksmus ieškovė atlikto išimtinai savo iniciatyva ir rizika, tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Akivaizdu, kad tokie vežėjos veiksmai yra esminis prisiimtų įsipareigojimų pažeidimas, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijęs su žalos kroviniui atsiradimu.

46. Atsakovė dėl vežėjos neteisėtų veiksmų, t. y. vežamo krovinio sugadinimo, prašo atlyginti 10476,02 Eur patirtus nuostolius. Šiuo atveju užsakovė prašo priteisti krovinio būklės atstatymo išlaidas, kurios patenka į CMR konvencijoje pateiktos „nuvertėjimo“ sąvokos apibrėžimo išaiškinimą Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. Žalos dydis yra nustatomas pagal remonto kainas (daikto atkūrimo kaštus), ir jį atsakovė įrodinėjo pateiktu UAB „Klaipėdos netas“ sudarytu raportu, kurį bylą nagrinėjęs teismas pripažino tinkamu ir pagrįstu įrodymu patirtiems nuostoliams atlyginti.

47. Apeliantė nesutikdama su teismo priteistu nuostolių atlyginimu tvirtina, kad ieškovės pateikta UAB „Autosigma“ turto vertinimo konsultacija turi tokią pačią įrodomąją vertę kaip ir į bylą atsakovės pateiktas UAB „Klaipėdos netas“ sudarytas raportas. Su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

48. Visų pirma, ieškovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą apeliacinės instancijos teismas vertina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme. Pačios UAB „Autosigma“ pateiktoje konsultacijos išvadų santraukoje nurodoma, jog šis dokumentas yra konsultacinio pobūdžio, paruoštas kvalifikuoto turto vertintojo ir nėra turto vertinimo ataskaita, kaip tai numato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Taigi, ieškovės į bylą pateiktos ataskaitos rengėjas UAB „Autosigma“ neturi tinkamos kvalifikacijos atlikti vežimo metu kroviniui padarytos žalos vertinimą. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, krovinio nuostolių vertinimas yra specifinė vertinimo rūšis, reikalaujanti specialios kompetencijos atitinkamoje srityje, o ieškovės turto vertintoja turi teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla. Antra, neteisi apeliantė tvirtindama, kad skaičiuojant krovinio būklės atstatymo išlaidas nepagrįstai skaičiuojami darbo rūbų ir kitos išlaidos. Priešingai nei teigia apeliantė, jos pačios UAB „Autosigma“ pateiktoje turto vertinimo konsultacijoje tokios išlaidos yra įtrauktos į skaičiavimus. Trečia, pačios apeliantės pripažįstama, kad turto vertinimo konsultaciją UAB „Autosigma“ atliko pagal jos pateiktus dokumentus pateikiant tik tris apgadinto krovinio nuotraukas, nors civilinėje byloje jų pateikta daugiau. Priešingai, atsakovės pateiktoje žalos ataskaitoje dėl krovinio sugadinimo yra išsamiai įvardyti krovinio pažeidimai ir nurodyta nemažai nuotraukų, kurios pagrindžia 61 detalės sugadinimą. Šioje žalos ataskaitoje yra konkrečiai nurodyta, kad 4 detalės turi būti pagamintos iš naujo arba iš naujo cinkuojamos, o visos kitos, t. y. 61, turi būti taisomos. Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas vertindamas, kad UAB „Autosigma“ pateiktoje turto vertinimo konsultacijoje nuotraukos pateiktos tik 3 detalių, todėl ieškovės turto vertinimo konsultaciją pripažino neišsamia, neobjektyvia ir neatitinkančia realių krovinio sugadinimo nuostolių. Ketvirta, nors apeliantė tvirtina, kad krovinio vežimo metu sugadinto turto apžiūroje nedalyvavo nė vienas iš proceso dalyvių, kad atsakovės pateiktas raportas surašytas praėjus tam tikram laikui po krovinio pervežimo, o prie raporto pridedamose nuotraukose nėra galimybės identifikuoti krovinio, tačiau vežėja nepateikė jokių duomenų, kurie leistų suabejoti UAB „Klaipėdos netas“ 2017 m. lapkričio 9 d. raporto išvadų teisingumu ir objektyvumu. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad ieškovės pateiktoje UAB „Autosigma“ ataskaitoje taip pat nurodoma, kad vertinamas turtas nebuvo apžiūrėtas. Penkta, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad užsakovės pateiktas UAB „Klaipėdos netas“ raportas nėra pripažintas aukštesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu, jis byloje nėra jokiais kitais įrodymais paneigtas, todėl teismas priimdamas sprendimą pagrįstai ir teisingai vadovavosi būtent šiuo įrodymu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iš apeliantės priteisė patirtos žalos atlyginimą.

49.        Deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad krovinys galimai buvo sugadintas ne vežimo, o iškrovimo metu, ir dėl to atsakomybė kyla krovinio gavėjui, yra visiškai nepagrįsti ir negali lemti atsakomybės perkėlimo dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo kitiems asmenims.

       Dėl senaties termino

50. Apeliantė UAB „Donatra“ nesutinka su teismo išvada dėl senaties termino ir tvirtina, kad atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą priešieškiniui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie pretenzijų įteikimą apeliantei, todėl, apeliantės įsitikinimu, visos atsakovės pateiktos pretenzijos negali stabdyti ieškinio senaties eigos. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

51. Visų pirma, atsakovė į bylą yra pateikusi pretenzijas, o momentinė ekrano kopija patvirtina, kad dar 2016 m. lapkričio 18 d. ieškovei išsiųstas elektroninis laiškas su pridėta pretenzija dėl ginčo vežimo sutarčių pažeidimo ir vežimo metu padarytos žalos kroviniui atlyginimo. Antra, byloje konstatavus, kad kroviniui žala padaryta dėl sąmoningų tyčinių vežėjos veiksmų pastarajai pažeidus esmines sutarties sąlygas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nėra praleidusi šiuo atveju taikytino CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 metų termino reikalavimui dėl krovinio sugadinimo pareikšti.

         Dėl bylos procesinės baigties

52. Teisėjų kolegijos nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

53. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, todėl teismo sprendimas ir papildomi teismo sprendimai, kuriais priteistos bylinėjimosi išlaidos, paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

54. Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos. Trečiasis asmuo UAB „Aedilis“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti; pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžia, jog trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jas priteisia iš  ieškovės UAB „Donatra“  trečiojo asmens UAB „Aedilis“ naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimą, 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. vasario 20 d. papildomus sprendimus palikti nepakeistus.

             Priteisti iš ieškovės UAB „Donatra“, j. a. k. 302779813, trečiajam asmeniui UAB „Aedilis“, j. a. k. 300056767, 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 Teisėjai                                                                                         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                                                         Lina Muchtarovienė

                                                                                                                              Irena Stasiūnienė