Civilinė byla Nr. e2S-1797-614/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21547-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.;125.11.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. spalio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui T. Z., kuria atsisakyta priimti pareiškimą ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Namų priežiūros centras“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovo T. Z. atžvilgiu, prašydamas priteisti 174,61 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 3,00 EUR žyminį mokestį, 1,71 EUR išlaidų už registrų pažymas ir 24,20 EUR už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Skolininkas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, jam dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos jis privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius, tačiau vengia mokėti už kreditoriaus suteiktas paslaugas ir yra skolingas kreditoriui 174,61 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Žirmūnų būstas Namų priežiūros centras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju su pareiškimu į teismą kaip kreditoriaus atstovė kreipėsi aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti kreditoriaus darbuotoja, duomenų apie tai, kad kreditorius byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo priteisti kreditoriui 24,20 EUR, jo sumokėtų UAB „SKOLOS LT“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, nes įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Namų priežiūros centras“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kreditoriaus reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip aiškiai nepagrįstą. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nėra galimybės tenkinti kreditoriaus pareikšto prašymo iš dalies. CPK XXIII skyriuje nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra priteisti iš skolininko 174,61 EUR, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 str. 2 d. nurodyta, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti UAB „Namų priežiūros centras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Pažymėtina, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (CPK 431 str. 1 d.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Remiantis CPK 435 str. 2 d. teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Šis pagrindas taikytinas tuomet, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimą dėl išlaidų už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas atlyginimo priteisimo laikė aiškiai nepagrįstu, todėl atsisakė priimti pareiškimą. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas neginčija, pirmosios instancijos teismo argumento, jog nesant duomenų apie tai, kad kreditorius byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra teisinio pagrindo priteisti kreditoriui 24,20 EUR sumokėtų UAB „SKOLOS LT“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Kita vertus, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant akivaizdžiai nepagrįstam reikalavimui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nėra galimybės tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Išdavus teismo įsakymą dėl apelianto materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo kompensuoti kitas išlaidas ir atsisakius priimti jo pareiškimą, kiek juo reikalaujama kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, būtų iškreipta paties sumarinio proceso esmė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). Išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.). Sistemiškai aiškinant šias įstatymo nuostatas darytina išvada, kad teismo įsakymo išdavimo apimtis aiškiai apibrėžta CPK 436 str. 2 d. ir priimant pareiškimą teismas turi patikrinti, ar įsakymas galės būti priimtas tiek dėl pagrindinio skolinio reikalavimo, tiek dėl bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, kad teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybė neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų įstatymo nėra numatyta, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
kreditoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Eglė Surgailienė