Civilinė byla Nr. 2A-1295/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00887-2012-3.

              Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1; 21.4.1.2;21.4.4.4; 21.4.2.7.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir uždarosios akcinės bendrovės „Bona Lux“, atsakovų R. P. ir A. K., taip pat atsakovo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-342-258/2014 pagal ieškovų TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir uždarosios akcinės bendrovės „Bona Lux“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Vievio paukštynas“, akcinei bendrovei „Kauno grūdai“, G. B., R. P., A. K. dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės  „Vievio paukštynas“ akcijų pardavimo sandorių bei bankrutuojančios akcinės bendrovės  „Vievio paukštynas“ bankroto administratoriaus sprendimo sušaukti akcininkų susirinkimą pripažinimo negaliojančiais bei 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir UAB „Bona Lux“  ieškiniu prašė:

pripažinti tarp atsakovo AB „Kauno grūdai“ ir TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG 2011-04-12 sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia bei taikyti restituciją;

pripažinti tarp atsakovo R. P. ir TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG bei G. B. 2011-04-12 sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia bei taikyti restituciją;

pripažinti tarp atsakovo A. K. ir TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG 2011-04-12 sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia bei taikyti restituciją;

pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus sprendimą dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2012-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo.

Ieškovai nurodė, kad AB „Vievio paukštynas“ įkurta 1967 metais, tai buvęs didžiausias paukštynas Lietuvoje. 2011 m. pradžioje dėl išaugusių pašarų kainų AB „Vievio paukštynas“ finansinė padėtis tapo sunki ir todėl TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, buvęs didžiausias akcininkas (jam šiuo metu priklauso 318 010 BAB „Vievio paukštynas akcijų (t.1, b.l. 17), kas sudaro 17 procentų) ir vienas didžiausių kreditorių bei ilgalaikis AB „Vievio paukštynas“ vištų laikymo įrangos tiekėjas, kartu su kitais smulkesniais AB „Vievio paukštynas“ akcininkais (tarp jų bendrovės vadovu A. J., komercijos direktoriumi G. B.) ieškojo galimybių išsaugoti bendrovę, galimai surandant partnerį, kuris stabilizuotų pašarų tiekimą pagrindiniam biologiniam bendrovės turtui - vištoms. AB „Kauno grūdai“ sutiko nenutrūkstamai tiekti AB „Vievio paukštynas“ pašarus ir taip padėti bendrovei išvengti bankroto, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jai bus neatlygintinai perleistas kontrolinis AB „Vievio paukštynas“ akcijų paketas. Todėl su AB „Kauno grūdai“ buvo susitarta dėl 944 037 vnt. (apie 51 proc.) AB „Vievio paukštynas“ akcijų perleidimo už 1 litą, siekiant išgelbėti bendrovę nuo galimo bankroto.

Ieškovai nurodė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną AB „Kauno grūdai“ valdybos pirmininkas nurodė, kad AB „Kauno grūdai“ dalį AB „Vievio paukštynas“ kontrolinio akcijų paketo įgys per kitus du asmenis - R. P. ir A. K.. Vykdant susitarimą sudarytos šios akcijų perleidimo sutartys:

TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG perleido AB „Kauno grūdai“ 444 252 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų už 1 lt;

TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG perleido R. P. 209 148 vnt. AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų už 1 lt, o G. B. perleido R. P. 50 000 vnt. AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų už 1 lt;

TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG perleido A. K. 240 637 vnt. AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų už 1 lt.

Ieškinio padavimo metu TE SO TEN ELSEN GMBH CO KG priklauso 318 010 vnt. (17 proc.) BAB „Vievio paukštynas“ akcijų, o ieškovui UAB „Bona lux“ priklauso 59 000vnt. (3,2 proc).

Nei AB „Vievio paukštynas“, nei ją kontroliuojantis akcininkas AB „Kauno grūdai“ neatliko realių veiksmų, kad bankroto bylos iškėlimo būtų išvengta ir Vilniaus apygardos teismas 2011-06-30 nutartimi AB „Vievio paukštynas“ iškėlė bankroto bylą, o 2011-11-09 nutartimi byloje patvirtintas TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG 7 801 935,52Lt kreditorinis reikalavimas.

Ieškovai nurodė, kad AB „Kauno grūdai“ tiesiogiai ir per statytinius, sudarydami ginčijamas AB „Vievio paukštynas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, apgavo TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir iš esmės neatlygintinai užvaldė AB „Vievio paukštynas“ kontrolinį akcijų paketą, pažeidė imperatyvias LR Konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) nuostatas, reguliuojančias rinkos koncentracijos kontrolę (nebuvo gautas leidimas koncentracijai). AB „Kauno grūdai“, pasinaudodama įgyta AB „Vievio paukštynas“ kontrole, prieš ir po bankroto bylos įmonei iškėlimo veikė ne bendrovės BAB „Vievio paukštynas“ akcininkų ir kreditorių interesais: iš 2011-04-15 sudarytos sutarties žaliavos pašarų gamybai per laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2011-12-31 AB „Kauno grūdai“ gavo 10360530,27 Lt pajamų, tarp AB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“ sudarytų 2011-04-29 bendradarbiavimo ir 2011-04-30 vištų dedeklių nuomos sutarčių turinys ir finansiniai srautai pagal šias sutartis kreditoriams neatskleidžiami. AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje teismas patvirtino AB „Kauno grūdai“ 81 747 Lt finansinį reikalavimą, kas rodo, jog iki bankroto bylos iškėlimo AB „Vievio paukštynas“ su AB „Kauno grūdai“ galimai atsiskaitė aplenkdama kitus kreditorius, įskaitant ieškovą. AB „Kauno grūdai“ tiesiogiai ir per atstovus A. K., R. P. vykdo  AB „Vievio  paukštynas“ kontrolę. Atsakovas AB „Kauno grūdai“, siekdama išvengti koncentracijos kontrolės, pasinaudojo sunkia AB „Vievio paukštynas“ ekonomine padėtimi, apgaule deklaravo įsipareigojimą gerinti bendrovės būklę ir pasiekti, kad 2015 metais bendrovė išleistų akcijas reguliuojamojoje rinkoje bei tokiu būdu už simbolinę kainą įgijo AB „Vievio paukštynas“ kontrolinį akcijų paketą.

Ieškovai AB „Vievio paukštynas“ akcijų perleidimo sandorius ginčija kaip apsimestinius (CK 1.87 straipsnis), kadangi, jų teigimu, R. P. ir A. K. nebuvo tikrieji bendrovės akcijų pirkėjai. Tikrasis pirkėjas buvo AB „Kauno grūdai“, kuris, sudarydamas akcijų pirkimo sandorius tiesiogiai ir per du statytinius R. P. ir A. K., siekė išvengti imperatyvių rinkos koncentraciją reglamentuojančių teisės normų taikymo(pareigos apie vykdomą koncentraciją pranešti Konkurencijos tarybai vykdymo), todėl ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1. 80 straipsnis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Akcijų perleidimo sandoriai taip pat ginčijami ir kaip sudaryti apgaulės įtakoje (CK 1.91 straipsnis), kadangi AB „Vievio paukštynas“ akcijos, ieškovų teigimu, už simbolinę vieno lito kainą buvo perleistos AB „Kauno grūdai“ pažadėjus, nors realiai ir neketinant, atstatyti AB „Vievio paukštynas“ finansinę padėtį, išvengti bankroto.

     AB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorius interneto puslapyje http://www.adminbiuras.lt paskelbė, kad BAB „Vievio paukštynas“ akcininko AB „Kauno grūdai“ iniciatyva ir bankroto administratoriaus sprendimu 2012-04-27 d. 11:00 šaukiamas BAB „Vievio paukštynas“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, nors teisė spręsti šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą bankroto administratoriui nesuteikta. Įmonės akcininkai, savo teises įmonės valdyme anksčiau įgyvendinę per aukščiausiąjį valdymo organą - visuotinį akcininkų susirinkimą, po bankroto bylos iškėlimo netenka įgaliojimų, todėl, ieškovų teigimu, BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus sprendimas 2012-04-27 sušaukti akcininkų visuotinį susirinkimą yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-02-07 sprendimu pripažino tarp atsakovo R. P. ir TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG bei G. B. 2011-04-12 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia ir taikė restituciją: iš R. P. grąžino TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG 209 148 paprastąsias vardines BAB „Vievio paukštynas“ akcijas (VP ISIN kodas LT0000100588), G. B. grąžino 50 000 paprastųjų vardinių BAB „Vievio paukštynas“ akcijų (VP ISIN kodas LT0000100588); iš TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG bei Gedimino B. R. P. naudai priteisė po 5 Lt; pripažino tarp atsakovo A. K. ir TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG 2011-04-12 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia ir taikė restituciją: iš A. K. grąžino TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG naudai 240 637 paprastąsias vardines BAB „Vievio paukštynas“ akcijas (VP ISIN kodas LT0000100588), iš TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG A. K. naudai priteisė 5 Lt; likusią dalį ieškovų TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir UAB „BONA LUX“ ieškinio atmetė; priteisė iš ieškovų TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir UAB „BONA LUX“, AB „Kauno grūdai“, R. P., A. K. po 32 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.

2014-02-18 nutartimi Vilniaus apygardos teismas iš ieškovų BAB „Vievio paukštynas“ naudai  priteisė po 1609,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendė, kad ginčijami akcijų perleidimo sandoriai buvo sudaryti AB „Vievio paukštynas“ esant ypač sunkioje finansinėje padėtyje, pagrindiniam akcininkui ir kreditoriui ieškovui TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG siekiant išsaugoti įmonę. Akcijų pirkėjai įsipareigojo dėti visas pastangas, kad iki 2015-06-30 būtų įgyvendintas Bendrovės akcijų pirminis viešas pasiūlymas (IPO) ir Bendrovės akcijos būtų įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje.

Ieškinio argumentus, jog akcijų perleidimo sutartimis AB „Kauno grūdai“ iniciatyva ir interesais buvo siekiama nuslėpti tikrąją sandorių šalį – akcijų įgijėją tam, kad išvengti  rinkos koncentracijos kontrolės, todėl sandoriai yra apsimestiniai ir prieštaraujantys viešajai tvarkai, teismas pripažino pagrįstais iš dalies. Teismas nenustatė, kad TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG akcijų perleidimo AB „Kauno grūdai“ sandoryje kuri nors šalis būtų statytinis, kad šiame sandoryje šalių išreikšta valia neatitiktų šalių ketinimų ar siekių. Tačiau teismas sprendė, kad R. P., iš TE SO TEN ELSEN GMBH GMBH&CO, KG  209 148 vnt. (11,29 proc.) AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų ir iš G. B. 50 000 vnt. (2,7 proc.) AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, o A. K. 240 637 vnt. (apie 13 proc.) AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų iš TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG įgijo kaip AB „Kauno grūdai“ statytiniai. Todėl šie du sandoriai laikytini apsimestiniais (CK 1.87 straipsnis), nes faktiniu šių akcijų skaičiumi AB „Kauno grūdai“ įgijo teisę kontroliuoti AB „Vievio paukštynas“ veiklą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs atsakovo G. B. paaiškinimus, liudytojo A. J. paaiškinimus, iš kurių nustatė, kad akcijų pirkėjai R. P. ir A. K. derybų dėl akcijų įsigijimo nevedė, teismo procese buvo pasyvūs,  kad realus akcijų įgijėjas buvo AB „Kauno grūdai“. Kad derybų dėl akcijų perleidimo esminė sąlyga buvo AB „Vievio paukštynas“ kontrolės perėmimas, patvirtino ir liudytojas D. I.. AB „Vievio paukštynas“ akcijų pardavimo R. P. ir A. K. sandoriais AB „Kauno grūdai“, kaip tikroji sandorio šalis, buvo nuslėpta siekiant išvengti Konkurencijos įstatymu nustatytų imperatyvių teisės normų, reguliuojančių rinkos koncentracijos kontrolę, galiojimo. Tokie veiksmai ir sandoriai nesąžiningi, apsimestiniai (CK 1.87 straipsnis) ir prieštaraujantys viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis), todėl negaliojantys.

Ginčijamų sandorių teismas nepripažino sudarytais apgaulės įtakoje (CK 1.91 straipsnis). Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčijami akcijų perleidimo sandoriai buvo sudaryti prireikus skubiai gelbėti AB „Vievio paukštynas“ biologinį turtą (vištoms trūko pašarų) ir sandorių šalys suprato jų sudarymo aplinkybes. Byloje neįrodyti tyčiniai atsakovų veiksmai. Ginčijamomis sutartimis akcijų pirkėjai neužtikrino, kad bus atkurta AB „Vievio paukštynas“ finansinė padėtis ir atsiskaityta su kreditoriais, išvengta bankroto bylos iškėlimo. Ginčo sutartimis akcijų pirkėjai tebuvo įsipareigoję dėti pastangas (ne užtikrinti), kad AB „Vievio paukštynas“ akcijų  pirminis viešasis siūlymas (IPO) būtų įgyvendintas (tai priklauso nuo visų bendrovės akcininkų valios ir pastangų).

Pagrindo pripažinti BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratoriaus sprendimą sušaukti BAB „Vievio paukštynas“ 2012-04-27 visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu teismas nenustatė. Šiame akcininkų susirinkime numatytas svarstyti klausimas (vesti derybas dėl atsiskaitymo su kreditoriais ir taikos sutarties sudarymo) priskiriamas akcininkų kompetencijai (ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis numato galimybę įmonės savininkams teikti pasiūlymą dėl taikos sutarties bankroto procese sudarymo).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovai TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir UAB „Bona Lux“  apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai pripažinti negaliojančia tarp atsakovo AB „Kauno grūdai“ ir TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG 2011-04-12 sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei reikalavimas pripažinti BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratoriaus sprendimą dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2012-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo neteisėtu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismas tinkamai nustatė, kad AB „Kauno grūdai“ siekė įgyti AB „Vievio paukštynas“ kontrolinį akcijų paketą ir kad tuo tikslu buvo sudaryti keli akcijų perleidimo sandoriai, dalis iš jų su statytiniais. Tačiau teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į tai, kad visi akcijų perleidimo sandoriai yra to paties tikslo (įsigyti kaip vienetą AB „Vievio paukštynas“ kontrolinį akcijų paketą) dalis, pripažino negaliojančiais tik su statytiniais sudarytus sandorius. Teismas turėjo negaliojančiais pripažinti visus akcijų perleidimo sandorius, kadangi jų bendras tikslas buvo neteisėtai, nesilaikant Konkurencijos įstatymo reikalavimų, įgyvendinti rinkos koncentraciją (koncentracija buvo realiai įgyvendinta neturint Konkurencijos tarybos leidimo). Konkurencijos tarybos nutarimas buvo reikalingas, kadangi AB „Vievio paukštynas“ pajamos 2011 metais sudarė 53 141 079 Lt (Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), bendrovė užima iki 40 procentų Lietuvos Respublikos kiaušinių rinkos, AB „Kauno grūdai“ taip pat priklauso AB „Vilniaus paukštynas“ bei AB „Kaišiadorių paukštynas“, o leidimą vykdyti koncentraciją AB „Kauno grūdai“ yra gavusi tik AB „Vilniaus paukštynas“ akcijų įsigijimo atveju.

2. Ginčijamos akcijų perleidimo sutartys sudarytos ir akcijų įgijėjų apgaulės įtakoje. Akcijų pirkėjai nevykdė įsipareigojimo atkurti AB „Vievio paukštynas“ mokumą, atsiskaityti su kreditoriais, vengti bankroto. Apgaulę patvirtina ir maža akcijų įsigijimo kaina – 1 Lt. Už tokią kainą akcijos parduotos tikintis, kad pirkėjai atkurs įmonės mokumą.

Dar daugiau, gavusi realią AB „Vievio paukštynas“ kontrolę, AB „Kauno grūdai“ sudarė AB „Vievio paukštynas“ ir jos kreditorių interesams priešingus ir mokumą mažinančius sandorius su AB „Kauno grūdai“ grupės įmonėmis AB „Kaišiadorių paukštynas“ ir AB „Vilniaus paukštynas“. Šiuos  sandorius actio Pauliana pagrindu panaikino Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1461-823/2013 (sprendimas paliktas nepakeistas 2014-02-25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-449/2014). Sprendime patvirtinta, kad jau 2011 m. gegužės mėnesį AB „Kauno grūdai“ už skolas periminėjo AB „Vievio paukštynas“ turtą.

3. Bankroto administratoriui įstatymai nesuteikia teisės šaukti akcininkų susirinkimą. Įmonės bankroto atveju teisę sušaukti akcininkų susirinkimą turi teismo nurodytas asmuo (ĮBĮ 29 straipsnio 2 dalis).

Atsakovai R. P., A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria negaliojančiomis pripažintos 2011-04-12 jų su ieškovu TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir atsakovu G. B. sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir šią ieškinio dalį atmesti, taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismas suabsoliutino atsakovo G. B. ir liudytojų A. J., D. I. parodymus, spręsdamas, kad R. P. ir A. K. 2011-04-12 AB „Vievio paukštynas“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai apsimestiniai, kad jais siekiama, jog kontrolinį akcijų paketą įgytų AB „Kauno grūdai“. G. B., A. J. ir D. I. nepatvirtino, kad sandorių šalimi nebuvo apeliantai R. P. ir A. K.. Byloje neįrodyta, kad po ginčijamų sandorių sudarymo AB „Kauno grūdai“ būtų per apeliantus R. P. ir A. K. perėmusi AB „Vievio paukštynas“ valdymą. Be to, teismas neatsižvelgė į D. S. parodymus, kad ginčo sandorio šalys ketino nekeisti AB „Vievio paukštynas“ valdymo, kad valdymo organai nebuvo pakeisti.

2. R. P. ir A. K. dalyvavo akcijų perleidimo procese, sutarčių nuostatos jiems buvo žinomos ir priimtinos, taigi dėl jų sutarta. Apeliantai dalyvavo teismo posėdžiuose per atstovą. Ieškovai žinojo ginčo sandorių šalis ir nereiškė pretenzijų iki šaukiamo 2012-04-27 neeilinio visuotinio AB „Vievio paukštynas“ akcininkų susirinkimo. R. P. ir A. K. savarankiškai, nesant susitarimo su AB „Kauno grūdai“, naudojosi akcininkų teisėmis.

3. Apsimestinio sandorio atveju, kai sandoris sudaromos su statytiniu, teisės ir pareigos pagal sandorį atsiranda tikrajai sandorio šaliai. Todėl teismas, pripažinęs akcijų pirkimo-pardavimo sandorius apsimestiniais, nepagrįstai taikė restituciją ir akcijas grąžino ieškovui TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG bei G. B..

4. Byloje neįrodyta, kad teismo panaikintais AB „Vievio paukštynas“ akcijų perleidimo sandoriais buvo siekiama išvengti Konkurencijos įstatymo nuostatų, reguliuojančių rinkos koncentracijos kontrolę, taikymo, atitinkamai nebuvo pagrindo sandorius pripažinti prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Be to, pagal Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 3 dalį negalioja tik su koncentracija susiję sandoriai ar veiksmai, dėl kurių yra priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Vien dėl to, kad apie koncentraciją nepranešta Konkurencijos tarybai, koncentraciją įgyvendinantys sandoriai nėra negaliojantys. Leidimas koncentracijai gali būti duotas ir vėliau. Konkurencijos taryba nėra priėmusi sprendimų, kuriais būtų nustatyta, kad AB „Kauno grūdai“, vykdydama koncentraciją, įgijo AB „Vievio paukštynas“ kontrolę.

5. Teismas nepagrįstai ex officio pripažino negaliojančia G. B. 2011-04-12 sudarytą 50 000 AB „Vievio paukštynas“ akcijų pardavimo R. P. sutartį. Šios sutarties G. B. neginčijo.

Atsakovas AB „Kauno grūdai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais ir svarbiausiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir apeliantai R. P., A. K. (kad byloje neįrodyta, jog akcijų perleidimo sandoriai būtų apsimestiniai ar prieštaraujantys viešajai tvarkai, kad sutarčių sąlygos buvo derintos visų sandorio šalių, tarp pirkėjų nebuvo susitarimo veikti kartu, o akcijų perleidimo sutartys nėra negaliojančios pagal Konkurencijos įstatymą). Taip pat nurodo, kad specialistai AB „Vievio paukštynas“ buvo įdarbinti tik tam, kad užtikrinti sklandų 2011-04-29 bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01, kuria AB „Vievio paukštynas“ interesais įmonei buvo garantuotas  vištų ir pašarų joms tiekimas (esminiai veiklai reikalingi ištekliai), vykdymą. AB „Kauno grūdai“ nuo 2011 gegužės, kai sutriko AB „Vievio paukštynas“ atsiskaitymai, buvo vienintelis pašarų tiekėjas AB „Vievio paukštynas“. Teismas nevertino aplinkybių, kaip AB „Kauno grūdai“ dėjo pastangas subalansuoti AB „Vievio paukštynas“ finansus ir išsaugoti veiklą, o valdymo kontrolės neperėmė (iškėlus AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą, įmonę kontroliuoja kreditoriai). Konkurencijos tarybai yra žinomi ginčo sandoriai, tačiau taryba juose prieštaravimo Konkurencijos įstatymui nenustatė.

  Ieškovai TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir UAB „BONA LUX“ atsiliepimu į R. P. ir A. K. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Kaip esminius argumentus nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas, priimtas teismui tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Formalus bendrovės valdymo organų nekeitimas tik patvirtina, kad AB „Kauno grūdai“ siekė nuslėpti realios koncentracijos (AB „Vievio paukštynas“ valdymo perėmimo) faktą, sudaryti įspūdį, kad įsigijo ne kontrolinį akcijų paketą. Apeliantai, nors ir pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, buvo statytiniai, pasyvūs ir teismo procese, kur vengė paaiškinti derybų dėl akcijų perleidimo aplinkybes. Koncentracijos faktą gali nustatyti ir teismas, ne tik Konkurencijos taryba.

Ieškovai TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir UAB „BONA LUX“ atsiliepimu į AB „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Kaip esminius argumentus nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. AB „Kauno grūdai“ teiginius, jog buvo imamasi veiksmų gelbėti AB „Vievio paukštynas“, paneigia teismų sprendimai: 2013-03-25 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 1461-823/2013 (paliktas nepakeistas 2014-02-25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-449/2014),  2012-10-22 sprendimas (paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1453/2013), kuriais actio Pauliana pagrindu panaikinti AB „Kauno grūdai“ sandoriai. Šie teismų sprendimai patvirtina AB „Kauno grūdai“ nesąžiningumą ir veikimą išimtinai savo, o ne AB „Vievio paukštynas“ ir bendrovės kreditorių naudai. Taip pat nurodo, kad neteisėtos koncentracijos faktą gali nustatyti ir teismas, tai nėra  išimtinė Konkurencijos tarybos kompetencija.

Atsakovas BAB „Vievio paukštynas“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo tenkinti jo dalį dėl 2011-04-12 TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG AB „Vievio paukštynas“ akcijų pardavimo AB „Kauno grūdai“ sandorio pripažinimo negaliojančiu, o kitą dalį dėl apeliacinio skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad visos AB „Vievio paukštynas“ akcijų perleidimo sutartys yra apsimestinės ir pripažintinos negaliojančiomis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Atsakovas BAB „Vievio paukštynas“ atsiliepimu į atsakovų R. P. ir A. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad AB „Kauno grūdai“ per statytinius apeliantus R. P. ir A. K. vykdė AB „Vievio paukštynas“ kontrolę, o per įdarbintą asmenį D. M. kontroliavo įmonės finansinius srautus ir atlikinėjo finansines operacijas.

Atsakovas BAB „Vievio paukštynas“ atsiliepimu į AB „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas pagrįstai panaikino apsimestinius sandorius, kad nepagrįsti AB „Kauno grūdai“ argumentai, jog buvo siekiama išsaugoti AB „Vievio paukštynas veiklą. Kad AB „Kauno grūdai“ turėjo kitų, asmeninių tikslų, patvirtina teismų išnagrinėtose bylose priimti sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2013-03-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-72-823/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-10-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4903-467/2012). Atsiliepime taip pat nurodoma, kad AB „Kauno grūdai“ per statytinius apeliantus R. P. ir A. K. vykdė AB „Vievio paukštynas“ kontrolę, o per įdarbintą asmenį D. M. kontroliavo įmonės finansinius srautus ir atlikinėjo finansines operacijas.

Atsakovas AB „Kauno grūdai“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės kartojami atsakovo AB „Kauno grūdai“ apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad byloje neįrodyta, jog ginčo sandoriai būtų apsimestiniai, kad teismas netinkamai taikė apsimestinių sandorių pasekmes, kad ginčo sandoriai neprieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms, kad AB „Kauno grūdai“ dėjo aktyvias pastangas užtikrinti AB „Vievio paukštynas“ veiklą ir neperėmė šios įmonės kontrolės. Atsakovas taip pat nurodo, kad akcininkų susirinkimas nepriskiriamas prie įmonės valdymo organų ir akcininkai, įmonei iškėlus bankroto bylą, nepraranda įgaliojimų, susijusių su bankroto bylos nutraukimu, todėl 2011-04-24 AB „Vievio paukštynas“ akcininkų susirinkimo sušaukimas ir pats susirinkimas yra teisėti.

Atsakovas G. B. atsiliepimu į apeliantų skundus prašo jų netenkinti. Nurodo, kad akcijas pardavė už simbolinę kainą, tikėdamasis, kad AB „Kauno grudai“ padės įmonei AB „Vievio paukštynas“ finansiškai sunkiu metu. Pirkėjo R. P. iki akcijų perleidimo nepažinojo, manė, kad jis yra AB „Kauno grūdai“ atstovas. Mano, kad akcijos buvo išviliotos apgaule, AB „Kauno grūdai“ neketinant gelbėti bendrovės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas UAB „Bona lux“ 2014-09-15, t.y. viena diena prieš numatytą bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme datą, pateikė į bylą naują rašytinį įrodymą  -  atsakovo K.G. K. apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1788-273/2014 atsiliepimą į ieškinį. Nors atsiliepimas buvo parengtas po ieškovų apeliacinio skundo padavimo į šią bylą, taigi jo nebuvo galimybės pateikti tiek pirmosios instancijos teismui, tiek kartu su ieškovų apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija pažymi, jog teikiamas naujas rašytinis įrodymas (K. G. atsiliepimas) buvo parengtas dar 2014-04-28, taigi, prireikus, galėjo būti pateiktas į bylą anksčiau, neužtęsiant šios bylos nagrinėjimo. Ieškovas, pateikdamas 2014 metų balandžio mėnesio dokumentą į bylą tik rugsėjį, vos viena diena prieš bylos nagrinėjimą ir prieš tai nepateikęs šio rašytinio įrodymo kopijos dalyvaujantiems byloje asmenims protingu terminu iki bylos nagrinėjimo pradžios, nevykdė pareigos bendradarbiauti su kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis  ir teismu, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Paskutinę dieną pateiktą naują dokumentą, kai objektyviai jis galėjo būti pateiktas anksčiau, teismas be grėsmės užvilkinti procesą ir pažeisti kitų proceso dalyvių teises, galėtų priimti tik tuomet, jeigu naują įrodymą pateikiantis proceso dalyvis šį įrodymą būtų pateikęs ir kitiems proceso dalyviams, suteikdamas jiems iki bylos nagrinėjimo galimybę per protingą terminą susipažinti su naujai teikiamu įrodymu, o prireikus, ir pateikti apie jį teismui bei proceso dalyviams nuomonę. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nutaria naujo įrodymo – kitoje civilinėje byloje  pateikto K. G. atsiliepimo į ieškinį - nepriimti ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.

Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Atsakovų AB „Kauno grūdai“ ir R. P. bei A. K. apeliaciniai skundai netenkintini

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti apsimestiniais

Ieškovai (AB „Vievio paukštynas“ akcininkai) ginčija 2011-04-12 įvykusį AB „Vievio paukštynas“ akcijų perleidimą atsakovams AB „Kauno grūdai“, R. P. ir A. K., kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87  straipsnis) ir teigia, kad R. P. ir A. K. nėra tikrieji akcijų įgijėjai. Šių asmenų akcijas, kaip teigia ieškovai, realiai įgijo atsakovas AB „Kauno grūdai“, taip įgydamas kontrolinį AB „Vievio paukštynas“ akcijų paketą ir realią galimybę kontroliuoti šią įmonę, o statytiniais numatę R. P. ir A. K. išvengė imperatyviomis teisės normomis numatytos rinkos koncentracijos kontrolės. Su šiais ieškovų argumentais teisėjų kolegija sutinka.

Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Kai sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

Sprendžiant dėl pirkimo – pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti turi būti nustatyta, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009).

Pagal bylos duomenis 2011-04-12 buvo sudaryti AB „Vievio paukštynas“ akcijų perleidimo sandoriai, kuriais AB „Kauno grūdai“ įsigijo 444 252 AB „Vievio paukštynas“ akcijas (t.1, b.l. 24-26), R. P. 209 148 ir 50 000 akcijų (t.1, b.l. 31-34), A. K. – 240 637 akcijų (t.1, b.l. 39-41).

Nėra ginčo, kad AB „Vievio paukštynas“ 2011-04-12 akcijų perleidimo sutartys buvo sudarytos AB „Vievio paukštynas“ esant sunkioje finansinėje padėtyje, kai dėl jos buvo iškilusi grėsmė prarasti ir biologinį įmonės turtą (vištas, kurioms įmonė nebeturėjo pašarų, o tiekėjai jų nebetiekė finansinių sunkumų turinčiai įmonei). Nėra ginčo, kad AB „Vievio paukštynas“ iniciatyva buvo kreiptasi į AB „Kauno grūdai“ ir pastaroji sutiko bendradarbiauti.

Šioje byloje šalys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), o teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir iš įrodymų visumos daryti išvadas apie įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02- 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat kitus bylos įrodymus), pagrįstai sprendė, jog R. P. bei A. K. AB „Vievio paukštynas“ akcijų 2011-04-12 pirkimo-pardavimo sandoriuose yra statytiniai (ne tikrieji akcijų įgijėjai), t.y. kad su šiais asmenimis įformintos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra apsimestinės.

Tokią išvadą yra pagrindas daryti, visų pirma, įvertinus šalių atstovų paaiškinimus bei liudytojų parodymus. Liudytojas A. J. (AB „Vievio paukštynas“  vadovas) nurodė, kad AB „Kauno grūdai“ už pagalbą norėjo kontrolinio AB „Vievio paukštynas“  akcijų paketo, kartu žadėjo nekeisti AB „Vievio paukštynas“  valdymo. A. J. nekilo abejonių, kad derybose nedalyvavę ir AB  „Kauno  grūdai“  iniciatyva  pakviesti  pirkti  AB  „Vievio  paukštynas“  akcijų  A. K. ir R. P. yra tas pats pirkėjas – AB „Kauno grūdai“. Atsakovas G. B., AB „Vievio paukštynas“  darbuotojas ir akcininkas, taip pat ginčo sandoriais perleidęs dalį akcijų, patvirtino, kad paskatintas vadovo A. J., prisidėjo prie įmonės gelbėjimo. Derybas dėl sandorių vedė ir AB „Vievio paukštynas“ gelbėti žadėjo bei po akcijų pardavimo AB „Vievio paukštynas“ veiklai vadovauti pradėjo būtent AB „Kauno grūdai“. Liudytojo teigimu, R. P. ir A. K. yra susiję su AB „Kauno grūdai“. Liudytojas D. I. (buvęs AB „Vievio paukštynas“ generalinio direktoriaus patarėjas, šiuo metu nebedirbantis AB „Vievio paukštynas“) paaiškino, kad ieškojo išeities, kaip išgelbėti AB „Vievio paukštynas“. Tuo tikslu buvo svarstomi keli variantai: susijungti su Latvijos įmone, ieškoti investitoriaus tarp tiekėjų. Buvo susisiekta su keliais tiekėjais, su kuriais AB „Vievio paukštynas“ yra bendradarbiavęs, tačiau dėl sandorių susitarta būtent su AB „Kauno grūdai“. Tuomet į derybas įsijungė ir AB „Vievio paukštynas“ akcininkai. Buvo sutarta, kad AB „Kauno grūdai“ įsigis būtent kontrolinį AB „Vievio paukštynas“ akcijų paketą (tai buvo esminė sąlyga iš AB „Kauno grūdai“ pusės, dėl jos derėtasi su AB „Kauno grūdai“ vadovu T. B.) ir dėl to sieks atgaivinti AB „Vievio paukštynas“: aprūpins pašarais ir atkurs AB „Vievio paukštynas“ apyvartinį kapitalą, pradės derybas  su   kreditoriais   dėl   atsiskaitymo, kad  būtų  išvengta  įmonės bankroto.  Pirkėjų  R. P. ir   A. K. liudytojas nepažįsta, kontaktų neturi, juos matė tik sandorių  dėl akcijų sudarymo metu, kaip atvykusius pirkti akcijų, nors derybos dėl to buvo vestos tik su AB „Kauno grūdai“. Liudytojas nežino faktų, kad šie žmonės būtų įnešę finansų dalį ar kažkaip kitaip rūpinęsi AB „Vievio paukštynas“ atgaivinimu. Po akcijų įsigijimo AB „Kauno   grūdai“   įgijo   AB  „Vievio paukštynas“ valdymo  kontrolę.  Liudytojas  patvirtino,  jog  AB „Vievio paukštynas“  darbuotojų susirinkimą po akcijų įsigijimo vedė AB „Kauno grūdai“ vykdantysis direktorius D. S..

Liudytojas D. S. nurodė, kad bendradarbiauti pirmiausiai pasiūlė D. I. (AB „Vievio paukštynas“  akcininkas, valdybos narys). Vėliau derybos vyko įmonių savininkų lygmenyje, kur AB „Vievio paukštynas“ atstovavo D. I. su A. J.. AB „Kauno grūdai“ norėjo, jeigu bus bendradarbiaujama, turėti teisę gauti informaciją apie tai, kas vyksta AB „Vievio paukštynas“, taigi norėjo tapti šios įmonės akcininku. Tolesnėse derybose D. S. nebedalyvavo. D. S. AB „Vievio paukštynas“ akcijų pirkėjų prisiimtus įsipareigojimus siekti, kad iki 2015-06-30 būtų įgyvendintas bendrovės akcijų pirminis viešas siūlymas ir bendrovės akcijos būtų įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje (ginčijamų AB „Vievio paukštynas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių 6.1 punktas), suprato kaip siekį tokiu būdu žinoti AB „Vievio paukštynas“ akcijų vertę ateityje, kai akcininkai norės akcijas parduoti. Liudytojo teigimu, AB „Vievio paukštynas“ buvo reikalingi pašarai, bet ne pinigai. Gelbėjant AB „Vievio paukštynas“, AB „Kauno grūdai“ prisiėmė įvairių įsipareigojimų: teikti pagalbą specialistais, pašarais (už juos AB „Vievio paukštynas“ turėjo atsiskaityti bendra tvarka). D. S. žinojęs, kad AB „Kauno grūdai“ ketina įsigyti ne kontrolinį akcijų paketą, o tik tiek akcijų, kad, kaip akcininkas, galėtų gauti informaciją apie AB „Vievio paukštynas“. D. S. taip pat nurodė, kad po akcijų įsigijimo jam, kaip AB „Kauno grūdai“ darbuotojui, buvo įprasta domėtis AB „Vievio paukštynas“ finansine padėtimi, pinigų likučiais sąskaitose. Nors liudytojas paneigė gaudavęs išsamias ataskaitas iš AB „Vievio paukštynas“ apie įmonės finansinę padėtį, tačiau patvirtino, kad apie AB „Vievio paukštynas“ teiraudavosi tiek vadovo A. J., tiek D. M. (AB „Vievio paukštynas“ direktoriaus patarėjo finansų klausimais, kuris turėjo AB „Vievio paukštynas“ direktoriui A. J. padėti sutvarkyti finansų valdymą). A. J. ir D. M. D. S. informaciją apie AB „Vievio paukštynas“ finansinę situaciją teikdavo kaip bendradarbiavimo partneriai.

Kaip matyti, liudytojų parodymai ir šalių paaiškinimai procesiniuose dokumentuose, skiriasi priklausomai nuo to, su AB „Vievio paukštynas“ ar su AB  „Kauno grūdai“ yra susijęs ar buvo susijęs konkretus liudytojas ar dalyvaujantis byloje asmuo. Ieškovai bei kiti su AB „Vievio paukštynas“ susiję asmenys teigia, kad AB „Vievio paukštynas“  2011-04-12  kontrolinį   akcijų   paketą   pardavė  būtent   AB  „Kauno grūdai“,   o  R. P. bei   A. K. buvo tik AB „Kauno grūdai“ pasirinkti statytiniai. Tuo tarpu AB „Kauno grūdai“ ir su šia įmone susiję asmenys tai neigia ir nurodo, kad R. P. bei A. K. buvo realūs AB „Vievio paukštynas“  akcijų pirkėjai. Tačiau parodymai ir paaiškinimai asmenų, susijusių su AB „Vievio paukštynas“, iš esmės yra nuoseklūs, jie taip pat atitinka bei patvirtina ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, sandorių sudarymo tikslą bei suinteresuotų asmenų elgesį po sandorių sudarymo. Šie asmenys patvirtino, kad būtent AB „Kauno grūdai“ siekė įsigyti kontrolinį AB „Vievio paukštynas“ akcijų paketą, kad AB „Kauno grūdai“ siekė kontroliuoti ir realiai kontroliavo AB „Vievio paukštynas“, nors ir nekeitė valdymo organų. Asmenų, susijusių su AB „Kauno grūdai“, parodymai taip pat patvirtina, kad po akcijų įsigijimo AB „Kauno grūdai“ kontroliavo AB „Vievio paukštynas“. Kontrolė pasireiškė finansų kontrole (AB „Vievio paukštynas“ generaliniam direktoriui padėjo finansų klausimais asmuo iš AB „Kauno grūdai“ D. M., o AB „Kauno grūdai“ atstovas D. S., kreipdamasis į  patarėją finansų klausimais A. M. ar vadovą A. J., nuolat domėjosi AB „Vievio paukštynas“ finansine padėtimi), vadovavimu einamiesiems įmonės reikalams (pavyzdžiui, AB „Vievio paukštynas“ darbuotojų susirinkimą pravedė ne AB „Vievio paukštynas“ administracijos atstovas, bet AB „Kauno grūdai“ vykdantysis direktorius D. S.). Aplinkybė, jog nebuvo keičiami AB „Vievio paukštynas“ valdymo organai, nėra esminė, nes formaliai AB „Kauno grūdai“ neįgijo AB „Vievio paukštynas“ kontrolės ir būtent galėjo siekti sukurti įspūdį, jog įmonės kontrolės neturi. Tuo tarpu su AB „Kauno grūdai“ susijusių asmenų parodymai prieštaringi. D. S. teigė, kad bendradarbiauti AB „Kauno grūdai“, kaip pašarų AB „Vievio paukštynas“ tiekėjui,  pasiūlė D. I., tačiau nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl pirkti AB „Vievio paukštynas“ akcijų buvo pakviesti ir du fiziniai asmenys R. P. ir A. K., kaip jie susiję su AB „Kauno grūdai“ ir su sandorių tikslu padėti įmonei išspręsti finansines problemas (to negalėjo paaiškinti ir AB „Kauno grūdai“ atstovai). Prieštaringi D. S. parodymai ir dėl AB „Kauno grūdai“ tikslo perkant AB „Vievio paukštynas“ akcijas. Nors liudytojas teigia, kad tikslas buvo tik tapti akcininku, kad galėtų gauti informaciją apie AB „Vievio paukštynas“ padėtį ir neketinta vykdyti AB „Vievio paukštynas“ kontrolės, AB „Kauno grūdai“ įsigijo net 24 procentus AB „Vievio paukštynas“ akcijų, kas nėra būtinas kiekis siekiant pasinaudoti akcininko neturtine teise gauti informaciją (Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 18 straipsnio 1 dalis).

AB „Kauno grūdai“ vykdytą AB „Vievio paukštynas“ faktinę kontrolę po ginčijamų sandorių sudarymo (vadovavimą šios įmonės veiklai), ko nebūtų galima įgyvendinti neturint kontrolinio akcijų paketo, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir eilė kitų aplinkybių. Pirma, po akcijų įsigijimo AB „Vievio paukštynas“ su AB „Kauno grūdais“ sudarė eilę būtent AB „Kauno grūdai“ naudingų (mažinant įsipareigojimus būtent šiam kreditoriui) sandorių (eilė sandorių actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais Vilniaus apygardos teismo 2013-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1461-823/2013, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-449/2014, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2012-10-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4903-467/2012, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1453/2013). Antra, D. M., dirbęs AB „Kauno grūdai“, po akcijų perleidimo ne tik tapo AB „Vievio paukštynas“ vadovo finansų patarėju, bet jam buvo suteikta teisė 2011-04-18 - 2014-05-27 laikotarpiu disponuoti AB „Vievio paukštynas“ AB „Swedbank“ sąskaitose esančiomis lėšomis (t.5, b.l. 67), o nuo 2014-05-16 ir AB „SEB banke“ esančiomis lėšomis, kas rodo, jog D. M. funkcijos AB „Vievio paukštynas“ neapsiribojo vien patarimais, o buvo susijusios su realiu faktiniu įmonės valdymu. Trečia, AB „Kauno grūdai“ domėjosi ir aktyviai reiškė suinteresuotumą, kas turės balsų daugumą BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkime. Tą patvirtina 2012-03-30 prašymas Konkurencijos tarybai ištirti aplinkybes dėl koncentracijos, kurios metu UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir Vichiunai Nordic AS grupė ketino įsigyti BAB „Vievio paukštynas“ kontrolę (t.4, b.l. 7-12). Ketvirta,  AB  „Kauno grūdai“,  A. K. ir  R. P. yra susiję asmenys, nors visų sąsajų ir neatskleidžia. Kad A. K. yra AB „Kauno grūdai“ darbuotojas patvirtina Valstybinio socialinio draudimo duomenys (t.4, b.l. 40) ir kiti įrodymai (t.1, b.l. 175), taigi nėra abejonių, kad A. K. yra su AB „Kauno grūdai“ artimai susijęs ir kaip darbuotojas nuo AB „Kauno grūdai“ priklausomas asmuo. R. P. ir A. K. byloje atstovauja tas pats advokatas, jie teikia bendrus procesinius dokumentus, taigi veikia kartu, yra bendradarbiai įmonėje UAB „Kauno švara“ (t. 4, b.l. 38, 40), o R. P. su AB „Kauno grūdai“ vadovu T. B. yra viešosios įstaigos „Kauno aisčiai“ valdybos nariai (t. b.l. 43). Nepagrįstas atsakovų argumentas, jog atsakovai AB „Kauno grūdai“, R. P. ir A. K. nėra susiję asmenys Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme ir todėl nėra pagrindo šiuos fizinius asmenis pripažinti AB „Kauno grūdai“ statytiniais. Pabrėžtina, jog Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalis skirta reglamentuoti koncentracijos sampratą ir tik šiuo aspektu yra reikšmingos tam tikrų šioje normoje numatytų asmenų sąsajos. Tuo tarpu įrodinėjant apsimestinio sandorio faktą, gali būti naudojamos visos įrodinėjimo priemonės, tame tarpe patvirtinančios tam tikrus statytinio ir tikrosios sandorio šalies ryšius, padedančius tiek įforminti apsimestinį sandorį, tiek ir nuslėpti tikrąją sandorio šalių valią ar tikrąją sandorio šalį. Penkta, byloje nepaneigti su AB „Vievio paukštynas“ susijusių asmenų paaiškinimai ir parodymai, kad tiek R. P., tiek A. K. nedalyvavo derybose dėl AB „Vievio paukštynas“ gelbėjimo ir akcijų pardavimo sąlygų, o akcijų pirkti atvyko su AB „Kauno grūdai“ tik sandorių sudarymo dieną. Taigi AB „Vievio paukštynas“ atstovams, siūliusiems bendradarbiavimą tiekėjui AB  „Kauno grūdai“, R. P. ir A. K., kaip pirkėjų, pristatymas buvo netikėtas, nes su šiais asmenimis iki tol derybos dėl akcijų perleidimo nebuvo vestos. Šią aplinkybę įrodo ir tai, kad visos akcijų perleidimo sutartys identiškos savo nuostatomis, jose numatyta ta pati akcijų perleidimo kaina, nors skiriasi perleidžiami akcijų kiekiai. Šie asmenys derybas iš AB „Vievio paukštynas“ pusės vedusiems asmenims iki akcijų perleidimo sandorių sudarymo dienos nebuvo žinomi. Šešta, nors rūpintis AB „Vievio paukštynas“ atgaivinimu turėjo visi 2011-04-12 AB „Vievio paukštynas“ akcijas įsigiję asmenys, byloje yra duomenų tik apie pastangas (veiksmus) iš AB „Kauno grūdai“  pusės  (2011-04-29  bendradarbiavimo sutartis Nr. 20110429/01 ir kt.). Kitiems akcijų pirkėjams (R. P. ir A. K.) dėl neveikimo, t.y. įsipareigojimų gelbėti AB „Vievio paukštynas“ nevykdymo, pretenzijų neturi nei AB „Vievio paukštynas“ (kas patvirtina, jog tartasi dėl gelbėjimo ir lūkesčiai turėti būtent AB „Kauno grūdai“ atžvilgiu), tiek AB „Kauno grūdai“. Byloje nėra duomenų, kad su pirkėjais R. P. ir A. K. būtų bendradarbiauta AB „Vievio paukštynas“ gelbėjimo klausimais ar kad šie pirkėjai kaip nors būtų prisidėję prie AB „Vievio paukštynas“ gelbėjimo. Vien dalyvavimas akcininkų susirinkimuose vertintinas kaip naudojimas akcininko teisėmis, bet ne kaip pagalba AB „Vievio paukštynas“. Septinta, AB „Kauno grūdai“ suinteresuotumą ne tik tapti AB „Vievio paukštynas“ akcininku, o turėti būtent kontrolinį akcijų paketą, neabejotinai patvirtina apeliacinio skundo padavimas šioje byloje, kur pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra panaikintas AB „Vievio paukštynas“ akcijų pardavimo AB „Kauno grūdai“ sandoris, tačiau AB „Kauno grūdai“ skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinti AB „Vievio paukštynas“ akcijų pardavimo R. P. ir A. K. sandoriai. Tuo atveju, jeigu AB „Kauno grūdai“ suintresuotumas AB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu apsiribotų siekiu būti akcininku,  pirmosios instancijos teismo sprendimas AB „Kauno grūdai“ teisėtų interesų nepažeistų, o ginti kitų asmenų (R. P. ir A. K.) interesų AB „Kauno grūdai“ nėra įgaliotas. AB „Kauno grūdai“ apeliacinio skundo padavimas šioje byloje nepalieka abejonių AB „Kauno grūdai“ suinteresuotumu, kad R. P. ir A. K. išliktų AB „Vievio paukštynas“ akcininkais. Jeigu AB „Kauno grūdai“ apsiribotų  interesu būti AB „Vievio paukštynas“ akcininku, o su R. P. ir A. K. iš tiesų nebūtų sąsajų ir bendro intereso, AB „Kauno grūdai“ neteiktų reikšmės, kas bus savininkas AB „Vievio paukštynas“ tos dalies akcijų, kurias ginčijamais sandoriais įgijo R. P. ir A. K.. AB „Kauno grūdai“ apeliacinio skundo padavimo faktas šioje byloje dar kartą leidžia teismui daryti išvadą,  kad AB  „Kauno grūdai“ su R. P. ir A. K. sieja bendri  interesai ir veikimas kartu įsigyjant AB „Vievio paukštynas“ akcijas.

Visų  šių   aplinkybių  vertinimo  pagrindu   teisėjų  kolegija  daro  išvadą,  kad  R. P. ir  A. K. buvo statytiniai AB „Vievio paukštynas“ akcijų 2011-04-12 pirkimo-pardavimo sandoriuose. Kaip minėta, R. P. ir A. K. nedalyvavo derybose dėl sutarčių, nebuvo iki sutarčių pasirašymo žinomi AB „Vievio paukštynas“ atstovams, su jais nebuvo tartasi dėl pagalbos AB „Vievio paukštynas“ ir nėra duomenų, kad šie fiziniai asmenys būtų ją kaip nors teikę. Be to, visos ginčo sutartys analogiškos, jose numatyta ta pati simbolinė 1 lito kaina už akcijas, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad su atskirais pirkėjais nebuvo derėtasi dėl sutarčių sąlygų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad R. P. ir A. K. tik formaliai pasirašė ginčijamas akcijų perleidimo sutartis kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų pagal pasirašytas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo ir jomis naudojosi kitas asmuo - tikrasis pirkėjas AB „Kauno grūdai“, kuris pats ir per statytinius bendrai įsigijo AB „Vievio paukštynas“ kontrolinį akcijų paketą. Šioje byloje aplinkybė, kas realiai mokėjo akcijų įsigijimo kainą, nėra esminė, kadangi akcijų įsigijimo kaina tik simboliška – 1 Lt.

Pripažinus,  kad  atsakovai  R. P. ir  A. K. yra  statytiniai,  laikytina,  kad  pagal  R. P. ir TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG bei G. B. 2011-04-12 sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat pagal A. K. ir TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG 2011-04-12 sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį AB „Vievio paukštynas“ akcijas įsigijo AB „Kauno grūdai“ ir šie sandoriai pagrįstai pripažinti negaliojančiais kaip apsimestiniai (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai kvalifikavo šiuos sandorius kaip apsimestinius, tačiau be pagrindo taikė restituciją ir netaikė apsimestinių sandorių padarinių. Todėl pripažinus ginčijamas AB „Vievio paukštynas“ akcijų pirkimo-pardavimo R. P. ir A. K. sutartis apsimestinėmis, taikomos apsimestinių sandorių pasekmės, t.y. akcijų pirkėju pagal šiuos apsimestinius sandorius pripažintinas AB „Kauno grūdai“ (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms

Šalys negali savo susitarimu pakeisti, riboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis). Atitinkamai, jeigu sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų nuostatas, jis yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Anksčiau šioje nutartyje jau pripažinta, jog atsakovų R. P. ir A. K. 2011-04-12 sudaryti AB „Vievio paukštynas“ akcijų įsigijimo sandoriai yra apsimestiniai dėl subjekto, t.y. kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti pirkėjais R. P. (dėl 209148 vnt. akcijų iš ieškovo TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir 50000 vnt. akcijų iš G. B. pirkimo, iš viso 259148 vnt. akcijų) ir A. K. (dėl 240637 vnt. akcijų iš ieškovo TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG pirkimo) nėra tikrieji akcijų pirkėjai, o tikrasis šio akcijų skaičiaus (499785 vnt. akcijų) pirkėjas yra AB „Kauno grūdai“. Atsakovas AB „Kauno grūdai“ tą pačią dieną sudarytu sandoriu įsigijo dar 444252 vnt. AB „Vievio paukštynas“ akcijų, taigi trimis 2011-04-12 sandoriais AB „Kauno grūdai“ iš viso įsigijo 944037 vnt. AB „Vievio paukštynas“ akcijų už 4 Lt kainą. Kadangi visais šiais sandoriais buvo siekiama vieno tikslo – AB „Kauno grūdai“ įsigyti daugiau kaip 50 proc. AB „Vievio paukštynas“ akcijų paketą, pripažintina, jog 2011-04-12 iš esmės buvo sudarytas vienas sandoris, kuriuo ieškovas TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir G. B. iš viso perleido AB „Kauno grūdai“ 944037 vnt. AB „Vievio paukštynas“ akcijų paketą, sudarantį 51 proc. visų bendrovės akcijų. Taigi, konstatavus, kad 2011-04-12 sandoriu AB „Vievio paukštynas“ akcijas, įskaitant ir tas, kurios pagal rašytines sutartis buvo įformintos R. P. ir A. K. vardu, įsigijo AB „Kauno grūdai“, spręstina, ar šis sandoris neprieštarauja imperatyvioms konkurenciją rinkoje reglamentuojančioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis) ir viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Siekdamas sąžiningos konkurencijos rinkoje apsaugos, įstatymų leidėjas imasi teisinių priemonių užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tuo tikslu draudžia ūkio subjektų susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją rinkoje arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją rinkoje, draudžia piktnaudžiauti dominuojama padėtimi. Tuo tikslu Konkurencijos įstatymas numatyto išankstinį koncentracijų kontrolės mechanizmą, o Konkurencijos įstatyme numatytus kriterijus atitinkanti koncentracija rinkoje gali būti vykdoma tik gavus Konkurencijos tarybos leidimą.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies 2 puntas numato, jog koncentracija (be kitų įstatyme išvardintų atvejų) yra kontrolės įgijimas, kai ūkio subjektas įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu. Kontrolė – tai visokios iš įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, kurios suteikia juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto; kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalis). Lemiama įtaka – padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalis). Kontroliuojantis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, turintis arba įgyjantis ūkio subjekto kontrolės teisę (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalis). Pagal LR Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą (toliau – ĮGKFAĮ) ir LR Akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ABĮ) patronuojančia pripažįstama įmonė, kuri kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą, arba kitai (dukterinei) įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį (ĮGKFAĮ 3 straipsnio 1 ir 9 dalys, ABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad bendrovė tiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, jeigu ji turi įgijusi kitos bendrovės akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų (ABĮ 5 straipsnio 2 dalis). Tiesioginis lemiamas poveikis įmonei – tai lemiamas poveikis kitai įmonei, atsirandantis dėl bent vienos iš šių sąlygų: įmonė turi kitos įmonės daugiau kaip pusę dalyvių balsavimo teisių; įmonė, būdama kitos įmonės dalyvė, turi teisę rinkti arba atšaukti tos kitos įmonės vadovą, daugumą valdymo ar priežiūros organo narių (ĮGKFAĮ 3 straipsnio 10 dalies 1 ir 2 punktai, ABĮ 5 straipsnio 4 dalis).

Pagal Konkurencijos įstatymo (teismas vadovaujasi šio teisės akto redakcija, aktualia ginčo sandorių sudarymo metu) 10 straipsnio 1 dalį apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma iš anksto pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu trisdešimt milijonų litų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penki milijonai litų. Pranešimą apie koncentraciją šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais teikia kontroliuojantys asmenys, kitais atvejais – bendrai visi koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai (Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo. Pranešimas pateikiamas po pasiūlymo sudaryti sutartį arba įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo. Pranešimas gali būti pateiktas ir turint aiškius ketinimus sudaryti sutartį arba pateikti viešą pasiūlymą supirkti akcijas (Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartį civilinėje byloje 3k-3-650/2013).

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis koncentracijoje, apie kurią privaloma pranešti, dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys neturi teisės įgyvendinti koncentracijos, kol bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus (t. y. Konkurencijos tarybos nutarimas leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą arba leisti vykdyti koncentraciją pagal Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus). Ūkio subjektų ir kontroliuojančių asmenų sandoriai ir veiksmai, kuriais, negavus leidimo, įgyvendinama koncentracija, apie kurią privaloma pranešti, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos taryba leidžia atlikti atskirus koncentracijos veiksmus (Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis), laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių.

Byloje nagrinėjamas atvejis, kai ūkio subjektas (AB „Kauno grūdai“) įgijo kito ūkio subjekto (AB „Vievio paukštynas“) kontrolę, įsigydamas to subjekto akcijas, pagal Konkurencijos įstatymą yra pripažįstamas koncentracija (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies 2 punktas). 2011-04-12 AB „Kauno grūdai“ realiai nupirkus iš viso 944 037 AB „Vievio paukštynas“ akcijų (visas AB „Vievio paukštynas“ įstatinis kapitalas padalintas į 1851053 akcijų), AB „Kauno grūdai“ įgijo 51 procentą AB „Vievio paukštynas“ akcijų. Šio sandorio pagrindu AB „Kauno grūdai“ tapo patronuojančia įmone AB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu, įgijo daugiau kaip pusę šios įmonės dalyvių balsavimo teisių, įgijo teisę rinkti ir atšaukti įmonės vadovą, valdymo ir priežiūros organų narius, t.y. įgijo galimybę daryti tiesioginį lemiamą poveikį kitai įmonei. Pagal konkurencijos teisę atsakovas AB „Kauno grūdai“ tapo kontroliuojančiu AB „Vievio paukštynas“ asmeniu, kadangi įgijo šio juridinio asmens kontrolę - galimybę daryti lemiamą įtaką kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinei veiklai (įskaitant nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto), kontroliuojamos įmonės organų sprendimams bei personalo sudėčiai (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15-17 dalys).

Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Konkurencijos taryba nustato koncentracijos priežiūrai taikomą bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarką. Pagal Konkurencijos tarybos 2000 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 45 patvirtintos Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos (toliau – Tvarka) 4.1.2. punktą Konkurencijos tarybai būtina pateikti pranešimą apie koncentraciją bei gauti jos leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos ir jų bendrųjų pajamų suma yra didesnės, nei numatyta Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Konkurencijos įstatymo 10 straipsnyje nurodytos suminės bendrosios pajamos suprantamos kaip visų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrųjų pajamų suma (Tvarkos 6.1, 15, 19 punktai). Byloje nėra ginčo, kad koncentracijoje dalyvavę subjektai (AB „Kauno grūdai“ ir AB „Vievio paukštynas“)  atitinka Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte numatytą kriterijų dėl koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminių bendrųjų pajamų ir kiekvieno iš jų atskirai bendrųjų pajamų paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais dydžio, nes paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais abiejų koncentracijoje dalyvavusių ūkio subjektų bendrųjų pajamų suma viršija 30 mln. litų ir kiekvieno koncentracijoje dalyvavusio ūkio subjekto bendrosios pajamos viršija 5 mln. litų. Pagal bylos duomenis AB „Vilniaus paukštynas“ pardavimų pajamos 2010 metais buvo 66 mln. Lt (duomenys pateikti iš metinio pranešimo (t. 2, b.l. 68) bei Juridinių asmenų registro (t.4, b.l. 14)), o AB „Kauno grūdai“ pardavimo pajamos pagal Juridinių asmenų registro duomenis 2010 metais buvo 88 934 619 Lt (t. 5, b. l. 146-155 ; CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kad AB „Kauno grūdai“ atitinka pajamų kriterijų, kai vykdydama koncentraciją turėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą, neneigia ir AB „Kauno grūdai“ (t.2, b.l. 177-178), šis atsakovas tik neigia įgijęs pakankamą AB „Vievio paukštynas“ akcijų kiekį, kad tai reikštų koncentracijos rinkoje vykdymą (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalis).

Pagal anksčiau minėtas Konkurencijos įstatymo nuostatas apie numatomą vykdyti koncentraciją dar iki koncentracijos įvykdymo kontroliuojančio asmens statusą įgysiantis subjektas - AB „Kauno grūdai“ - turėjo pranešti Konkurencijos tarybai. Nepagrįsti atsakovų argumentai apeliaciniuose skunduose, jog įstatymai nenumato pareigos kontroliuojančiam asmeniui apie vykdomą koncentraciją pranešti iš anksto prieš atitinkamo sandorio sudarymą, taip pat kad Konkurencijos tarybai buvo žinoma apie sandorį ir ši institucija jokių pažeidimų dėl akcijų įsigijimo nenustatė ir sandorių negaliojančiais nepripažino. Visų pirma, Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ex lege nustatyta pareiga apie koncentraciją pateikti pranešimą Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo. Antra, būtent taip oficialiuose dokumentuose Konkurencijos įstatymo reikalavimus aiškina Konkurencijos taryba (t. 2, b. l. 175-176, 179-180). Pavyzdžiui, 2011-11-03 nutarime Nr. 1S-220 Konkurencijos taryba nurodė, jog AB „Kauno grūdai“ 83 proc. UAB „Šlaituva“ akcijų įsigijo 2011-04-28, tuo tarpu pranešimą apie koncentraciją Konkurencijos tarybai pateikė tik 2011-06-27, t.y. ne iki koncentracijos įgyvendinimo, o tada, kai koncentracija galimai jau buvo įgyvendinta. Tuo remdamasi Konkurencijos taryba dėl šio fakto pradėjo tyrimą (t. 2, b. l. 179-180). Trečia, atsakovas ne kartą pats taip traktavo įstatymo reikalavimą iš anksto informuoti Konkurencijos tarybą apie vykdomą koncentraciją tiek įsigyjant iki 85 proc. AB „Vilniaus paukštynas“ akcijų (pagal AB „Kauno grūdai“ pranešimą apie vykdomą koncentraciją Konkurencijos tarybos 2003-09-11 nutarimu Nr. 1S-92 duotas leidimas šiai koncentracijai), tiek įsigyjant 83 proc. UAB „Šlaituva“ akcijų (t. 2, b. l. 177-178), tiek pateikiant Konkurencijos tarybai skundą dėl kitų ūkio subjektų (UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir Vichiunai Nordic AS) vykdytos koncentracijos (t. 4, b. l. 7-12). Ketvirta, apie 2011-04-12 sandoriu įvykdytą koncentraciją atsakovas AB „Kauno grūdai“ Konkurencijos tarybos neinformavo ir po sandorio sudarymo bei negavo leidimo tokiai koncentracijai iki šiol (t. 4, b. l. 5). Penkta, aplinkybė, jog Konkurencijos taryba nepradėjo tyrimo dėl 2011-04-12 sandoriu įvykdytos koncentracijos ir nepripažino atsakovo AB „Kauno grūdai“ veiksmų, nepranešant apie vykdomą koncentraciją, neteisėtais, savaime nepatvirtina ginčijamo sandorio teisėtumo. AB „Kauno grūdai“ pateikė Konkurencijos tarybai paaiškinimą, jog 2011-04-12 sandoriu įsigijo tik 24 proc. AB „Vievio paukštynas“ akcijų (t. 2, b. l. 177-178), Konkurencijos taryba neturėjo informacijos apie akcijų perleidimo kitiems asmenims R. P. ir A. K. apsimestinį pobūdį, t.y. kad tikrasis dar 27 proc. akcijų pirkėjas taip pat yra AB „Kauno grūdai“, todėl pagal turėtus faktinius duomenis pradėti tyrimą dėl vykdytos koncentracijos nebuvo teisinio pagrindo. Kita vertus, Konkurencijos taryba neturi įgaliojimų pripažinti negaliojančiais nuginčijamus sandorius, kokiais yra ir apsimestiniai sandoriai, nes tokių sandorių apsimestinis pobūdis paprastai nėra akivaizdus, todėl jie gali būti pripažinti negaliojančiais teismo sprendimu (CK 1.78 straipsnio 2 dalis).

Aplinkybę, kad ginčijamu 2011-04-12 akcijų pirkimo-pardavimo sandoriu buvo vykdoma koncentracija ir buvo siekiama įgyti AB „Vievio paukštynas“ kontrolę, patvirtina visa eilė įrodymų apie tai, jog po sandorio sudarymo AB „Kauno grūdai“ nedelsiant faktiškai perėmė AB „Vievio paukštynas“ kontrolę. Apie šį faktą buvo paskelbta viešai – 2011-04-20 publikacijoje dienraštyje „Verslo žinios“ (t. 2, b. l. 177-178). AB „Vievio paukštynas“ buvo įdarbintas direktoriaus patarėju finansams AB „Kauno grūdai“ darbuotojas D. M., kuris, kaip jau buvo konstatuota šioje nutartyje anksčiau, kartu su AB „Kauno grūdai“ vykdančiuoju direktoriumi D. S. vykdė nuolatinę įmonės organizacinės, ūkinės bei finansinės veiklos kontrolę , D. M. turėjo teisę valdyti AB „Vievio paukštynas“ sąskaitas bankuose. Netrukus po akcijų perleidimo sandorio sudarymo AB „Vievio paukštynas“ sudarė su AB „Kauno grūdai“ ar šios bendrovės dukterinėmis įmonėmis visą eilę sandorių: 2011-04-15  Žaliavos pašarų gamybai sutartį Nr. 956-KM, 2011-04-29 Paukščių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P/11-04-29/124 (nuosavybės teise priklausantys UAB „Imlitex“ paukščiai iki tol jau buvo laikomi AB „Vievio paukštynas“ paukštidėse), 2011-04-29 Bendradarbiavimo sutartį Nr. 20110429/01, 2011-04-30 vištų dedeklių nuomos sutartį (t. 1, b. l. 91-94, t. 2, b. l. 70-85), 2011-05-20 – 2011-08-25 laikotarpiu visą eilę sutarčių dėl tarpusavio atsiskaitymų, įsiskolinimų užskaitymo reikalavimo teisių perleidimo ir kt. (t.4, b. l. 92-97). Atsakovo AB „Kauno grūdai“ kartu su kitų atsakovų R. P. ir A. K., kaip su AB „Kauno grūdai“ susijusių asmenų, balsais buvo priimami sprendimai 2011-06-13 visuotiniame akcininkų susirinkime dėl įmonės restruktūrizavimo (t. 2, b. l. 86-143), 2012-04-27 visuotiniame akcininkų susirinkime – dėl įgaliojimų suteikimo BAB „Vievio paukštynas“ administratoriui vesti derybas su kreditoriais dėl taikos sutarties sudarymo bankroto byloje bei pritarimo bendrovės akcininko AB „Kauno grūdai“ tikslinės paskolos atsiskaityti su visais kreditoriais suteikimui bendrovei „Vievio paukštynas“. Išvados, kad AB „Kauno grūdai“ faktiškai vykdė AB „Vievio paukštynas“ kontrolę, nekeičia aplinkybė, kad formaliai įmonės vadovas ar kitų valdymo organų nariai iki bankroto bylos  įmonei iškėlimo nebuvo pakeisti.

Kadangi AB „Vievio paukštynas“ akcijų įsigijimu vykdoma koncentracija negalėjo būti įgyvendinama, kol apie ją nepranešta Konkurencijos tarybai ir negautas šios institucijos leidimas koncentracijai, 2011-04-12 AB „Vievio paukštynas“ 944 037 vnt.  akcijų pirkimo pardavimo sandoris tarp akcijų pardavėjų - ieškovo TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG (dėl 894037 vnt. akcijų) ir G. B. (dėl 50000 vnt. akcijų), iš vienos pusės, ir akcijų pirkėjo AB „Kauno grūdai“ – iš kitos pusės, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu (Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, CK 1.80 straipsnis).

Ginčijamas 2011-04-12 AB „Vievio paukštynas“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoris, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), todėl taip pat yra niekinis ir negalioja, kadangi prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas. Sąvokos „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“  nėra apibrėžtos įstatymuose, jų turinys kinta, jas aiškina doktrina ir teismų praktika, kur viešoji tvarka suprantama kaip pagrindiniai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtinti principai, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji. Prireikus pasisakyti dėl geros moralės, teismas taiko bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014). Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas sandoris pripažintinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai, kadangi yra sudarytas nesilaikant imperatyvių konkurenciją rinkoje reglamentuojančių teisės normų – vykdant koncentraciją, nebuvo įvykdyta privaloma sąlyga – pranešti apie koncentraciją Konkurencijos tarybai ir gauti jos leidimą. Sandoris prieštarauja ir gerai moralei, kadangi jis sudarytas siekiant nuslėpti tikrąjį pirkėją, apgaulingai sudaryti įspūdį, jog AB „Vievio paukštynas“ akcijas perka keli asmenys. Plačiau dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei nepasisakytina, kadangi šis sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas (prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei) yra perteklinis, dubliuojantis CK 1.80 straipsnyje numatytą sandorio negaliojimo pagrindą.

Dėl pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus apgaulės įtakoje

Pagal nukentėjusiojo ieškinį teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi arba jeigu sandorį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Byloje aktualu pasisakyti, ar ginčijamų sandorių sudarymą lėmė apgaulė (ieškovas teigia AB „Kauno grūdai“ neketinus vykdyti perkant akcijas prisiimtų įsipareigojimų atstatyti AB „Vievio paukštynas“ mokumą ir išvengti įmonės bankroto), taip pat ar yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (nėra ginčo, kad už simbolinę kainą AB „Vievio paukštynas“ akcijos buvo perleistos siekiant išvengti įmonės bankroto ir nuostolių, kuriuos sukeltų biologinio turto - vištų - praradimas).

Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014, 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013-09-16 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos medžiaga nepatvirtina ginčo sandorių sudarymo apgaulės įtakoje. Byloje nėra ginčo, kad AB „Vievio paukštynas“ akcijos AB „Kauno grūdai“ buvo perleistos bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje ir tikintis iš naujojo akcininko pagalbos (visų pirma, pašarų tiekimu), tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo sutartimis AB „Vievio paukštynas“ akcijų pirkėjai neužtikrino, kad bus atkurtas AB „Vievio paukštynas“ mokumas, atsiskaityta su kreditoriais ir bankroto bylos bus išvengta. Kad AB „Kauno grūdai“, įsigydama AB „Vievio paukštynas“ akcijas, žadėjo ne tik vykdyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse prisiimtus įsipareigojimus, bet ir rūpintis AB „Vievio paukštynas“ finansiniu atgaivinimu, tartis su kreditoriais dėl atsiskaitymo ir siekti išvengti bankroto, teigia su AB „Vievio paukštynas“ susiję asmenys. Galimai buvus tokius akcijų pirkėjų įsipareigojimus ar bent ketinimus netiesiogiai rodo 2012-04-27 BAB „Vievio paukštynas“ susirinkimo akcininkų priimtas sprendimas, kuriuo be kita ko, buvo pritarta akcininko AB „Kauno grūdai“ tikslinės paskolos, skirtos atsiskaityti su kreditoriais, suteikimui (t.2, b.l. 155, 171-173). Tuo tarpu, su AB „Kauno grūdai“ susiję asmenys, nors ir neneigia turėtų ketinimų bendradarbiauti, neigia kokių nors prisiimtų įsipareigojimų nevykdę, nes ginčijamose akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse akcijų pirkėjų įsipareigojimai išsaugoti AB „Vievio paukštynas nebankrutavusią ir atsiskaityti su jos kreditoriais nėra numatyti.

Tam, kad būtų galima konstatuoti buvus apgaulę, būtina nustatyti, jog jau akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu AB „Kauno grūdai“ neketino vykdyti savo įsipareigojimų. To bylos medžiaga nepatvirtina. Atvirkščiai, byloje yra duomenų, kad AB „Kauno grūdai“ po akcijų įsigijimo ėmėsi veiksmų išsaugoti AB „Vievio paukštynas“.

Pirma, 2011-04-29 AB „Kauno grūdai“ su UAB „Imlitex“ sudarė Paukščių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P/11-04-29/124 (t. 2, b.l. 70-72), pagal kurią AB „Kauno grūdai“ įsigijo AB „Vievio paukštynas“ paukštidėse laikomas vištas. 2011-04-29 AB „Kauno grūdai“ su AB „Vievio paukštynas“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 20110429/01 (t. 2, b.l. 73-85), kuria šalys įsipareigojo vykdyti bendradarbiavimą, įskaitant bet neapsiribojant kombinuotųjų pašarų, paslaugų tiekimą (sutarties 2.1 punktas). Šios sutarties pagrindu AB „Kauno grūdai“ perdavė AB „Vievio paukštynas“ vištas, o AB „Vievio paukštynas“ turėjo atlygintinai teikti šio biologinio turto priežiūros ir kitas paslaugas.

Antra, 2011-06-13 neeiliniame AB „Vievio paukštynas“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, pareiškimą teismui (t. 2, b.l. 138-143) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pasirašė AB „Vievio paukštynas“ atstovas advokatas A. R.. Pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą priimta 2011-06-30 Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-6072-258/2011 (t.2, b.l. 144-151), nutartis įsiteisėjo 2011-09-01 (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2261/2011). Pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą Vilniaus apygardos teismui (AB „Vievio paukštynas“ atstovavo AB „Kauno grūdai“ advokatas A. R. šioje byloje) buvo pateiktas tik 2011-07-01 ir 2014-01-08 paliktas nenagrinėtas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1439-258/2014) tuo pagrindu, kad BAB „Vievio paukštynas“ yra bankrutuojanti įmonė (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnis). Aplinkybė, kad būtent advokatas A. R. atstovauja AB „Kauno grūdai“, patvirtina  AB „Kauno grūdai“ dėjus pastangas restruktūrizuoti AB „Vievio paukštynas“. Taigi, viena vertus, AB „Kauno grūdai“ dėjo pastangas, kad AB „Vievio paukštynas“ būtų iškelta restruktūrizavimo byla, kita vertus, šios pastangos nebuvo savalaikės. Nors byloje ir nėra duomenų, dėl kokių priežasčių 2011-06-22 data parengtas pareiškimas Vilniaus apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos AB „Vievio paukštynas“ iškėlimo nebuvo pateiktas teismui iki bankroto bylos iškėlimo, byloje nepaneigtas atsakovo AB „Kauno grūdai“ argumentas, jog restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta dėl kai kurių kreditorių, kuriems įsiskolinimai susidarė iki ginčijamų sandorių sudarymo, pozicijos šiuo klausimu (t. 2, b. l. 26-27). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2011-06-13 AB „Vievio paukštynas“ visuotiniame akcininkų susirinkime restruktūrizavimo plano metmenys buvo patvirtinti iš esmės tik didžiausio akcininko AB „Kauno grūdai“ ir su juo susijusio asmens atsakovo A. K. balsais, tuo tarpu ieškovai šiame susirinkime iš viso nedalyvavo (t. 2, b. l. 120-137). Vilniaus apygardos teismo 2011-06-30 nutarties iškelti AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylą įmonės vadovas A. J. apeliacine tvarka neskundė, apeliacinės instancijos teisme buvo svarstomas tik bankroto administratoriaus kandidatūrų tinkamumo, be ne įmonės mokumo klausimas.

Trečia, jau po bankroto bylos AB „Vievio paukštynas“ iškėlimo būtent akcininko AB „Kauno grūdai“ iniciatyva (t.1, b.l. 171, t.2, b.l. 152) BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorius nusprendė sušaukti 2012-04-27 visuotinį akcininkų susirinkimą. AB „Vievio paukštynas“ akcininkai 2012-04-27 akcininkų susirinkime svarstė klausimą dėl akcininko AB „Kauno grūdai“ tikslinės paskolos BAB „Vievio paukštynas“ suteikimo tam, kad būtų atsiskaityta su visais įmonės kreditoriais. Šio akcininkų susirinkimo nutarimai yra ginčijami teisme (Trakų rajono teismo civilinė byla Nr. 2-8-272/2014 pagal ieškovo UAB „Bona lux“ 2012-05-09 teisme gautą ieškinį). Byla sustabdyta ir byloje 2012-05-10 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdytas visų BAB „Vievio paukštynas“ 2012-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų galiojimas ir uždrausta atsakovui BAB „Vievio paukštynas“ vykdyti visus 2012-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog 2012-04-27 BAB „Vievio paukštynas“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, kuriuo pavesta BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratoriui vesti derybas dėl atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais ir tuo tikslu, esant kreditorių pritarimui, sudaryti taikos sutartį, siekiant nutraukti įmonės bankroto bylą, taip pat kuriuo pritarta AB „Kauno grūdai“ tikslinės paskolos atsiskaitymui su kreditoriais suteikimui, nebuvo įgyvendintas dėl AB „Kauno grūdai“ veiksmų ar neveikimo, nes UAB „Bona lux“ iniciatyva buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės byloje, kurioje ginčijami BAB „Vievio paukštynas“ 2012-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai.

Aptartų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad AB „Kauno grūdai“ nesielgė ypač rūpestingai ir operatyviai, siekiant išvengti AB „Vievio paukštynas“ bankroto, tačiau byloje nepakanka duomenų teismui daryti išvadą ginčijamų AB „Vievio paukštynas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu buvus AB „Kauno grūdai“ ketinimą nevykdyti kokių nors AB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų. Bylos medžiaga nepatvirtina AB „Vievio paukštynas“ akcininkų tyčinio suklaidinimo dėl esminių sandorio aplinkybių, o būtent, kad sprendimą parduoti AB „Vievio paukštynas“ akcijas būtų nulėmusi pirkėjo AB „Kauno grūdai“ apgaulė, kad AB „Kauno grūdai“, siekdama įsigyti AB „Vievio paukštynas“ akcijas, butų žadėjusi, tačiau neketinusi vykdyti įsipareigojimų atkurti AB „Vievio paukštynas“ mokumą, atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti šios įmonės bankroto.

Pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl susidėjusių sunkių aplinkybių šioje byloje taip pat nėra pagrindo. Ne bet koks sandoris, kurį šalis sudaro paskatinta sunkių aplinkybių susidėjimo, pripažintinas negaliojančiu, o tik toks, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudarančiai šaliai sąlygomis, kai kita šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-21 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-47/2004, 2008-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-609/2008). Nagrinėjamu atveju nors perleidžiant kontrolinį AB „Vievio paukštynas“ akcijų paketą ši įmonė neabejotinai buvo labai sunkioje finansinėje padėtyje, sudaromas sandoris įmonei nebuvo nenaudingas. Simbolinė akcijų perleidimo vertė, turint omenyje, kad AB „Vievio paukštynas“ buvo nemoki ir jai grėsė papildomi turtiniai praradimai (biologinio turto žuvimas), nebuvo neprotinga. Akcininkai AB „Vievio paukštynas“ nemokumo ir gresiančio bankroto atveju būtų galėję pretenduoti į įmonės turtą (įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą akcininko turtinę teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį) tik tuo atveju, jeigu įmonė visiškai atsiskaitytų su savo kreditoriais (Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 4 ir 13 dalys). Todėl AB „Kauno grūdai“, įgydama faktiškai nemokios AB „Vievio paukštynas“ akcijas, neturėjo pagrindo tikėtis vien tiesioginės naudos, įgyvendinant turtines akcininko teises. Be to, akcininko pastangos atkurti faktiškai nemokios AB „Vievio paukštynas“ įmonės mokumą taip pat reiškia akcijų pirkėjo papildomą riziką, nesant jokių garantijų, kad investicijos į AB „Vievio paukštynas“ pasiteisins tiek, kad įmonė nebankrutuos ir akcininkai įgis galimybę realiai gauti turtinę naudą iš turimų akcijų. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamais sandoriais abi pusės siekė galimos naudos iš sandorių ateityje ir nė vienai pusei sandoris jo sudarymo metu nebuvo esmingai labiau nenaudingas, nei kitai. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog sandoris buvo sudarytas tik vienai pusei nenaudingomis sąlygomis ir kad sandoris neatspindėtų abiejų pusių suderintų interesų.

Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), dar išsamiau pasisakyti dėl tų pačių sandorių, kaip sudarytų apgaulės įtakoje ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, negaliojimo (CK 1.91  straipsnis), nėra teisinio poreikio.

Dėl BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus sprendimo  sušaukti akcininkų 2012-04-27 susirinkimą ginčijimo

Ieškovai prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus sprendimą dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2012-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Paties susirinkimo nutarimo ieškovai šioje byloje neginčija (pagal LITEKO duomenis jis ginčijamas tik Trakų rajono teisme civilinėje byloje Nr. 2-8-272/2014), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl teisės kreiptis į teismą turinio ir įgyvendinimo tvarkos.

Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos  Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas  civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia  turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką, iš kurio būtų galima spręsti apie ieškovo pasirinktą jo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 1.138 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovai tik siekia, kad neteisėtu būtų pripažintas BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus sprendimas dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2012-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Tačiau, turint omenyje, kad šis susirinkimas įvyko ir jame yra priimti sprendimai, materialiuosius padarinius tokiomis aplinkybėmis sukeltų akcininkų susirinkimo pačių nutarimų, o ne susirinkimo sušaukimo ginčijimas. Sutiktina, kad akcininkų susirinkimo sušaukimo pripažinimas negaliojančiu būtų reikšmingas sprendžiant dėl susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo (LITEKO duomenys patvirtina, kad Trakų rajono teisme civilinėje byloje Nr. 2-8-272/2014 ieškovai ginčija 2011-04-27 BAB „Vievio paukštynas“ akcininkų susirinkimo nutarimą). Taigi ieškinio šioje byloje reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus sprendimą dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2012-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tenkinimas ieškovams sukeltų tik procesinius teisinius padarinius – tai būtų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl 2011-04-27 akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu nustatymas. Tačiau toks sprendimas ieškovams savaime nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą  įgyvendinimas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-09-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013 yra pasisakęs, kad prejudicinio fakto kitai bylai nustatymas sukelia tik procesinius, bet ne materialiuosius padarinius. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos ir stadijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad reikalavimas pripažinti neteisėtu BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratoriaus sprendimą dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo nenagrinėtinas teisme kaip nesukeliantis materialiųjų teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šio reikalavimo naikinamas ir civilinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnis).

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus ieškovų ginčijamas AB „Vievio paukštynas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2011-04-12 sudarytas su R. P. ir A. K., apsimestinėmis, taikomos apsimestinių sandorių pasekmės, t.y. akcijų pirkėju pripažintinas AB „Kauno grūdai“ (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Todėl, kaip jau buvo minėta anksčiau, nors 2011-04-12 buvo įforminti trys AB „Vievio paukštynas“ akcijų perleidimo sandoriai, iš esmės buvo sudarytas vienas sandoris, kuriuo ieškovas TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir G. B. iš viso perleido AB „Kauno grūdai“ 944037 vnt. AB „Vievio paukštynas“ akcijų paketą, sudarantį 51 proc. visų bendrovės akcijų.   Kadangi šis sandoris pripažįstamas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), taikytinos CK 1.80 straipsnio 2 dalyse numatytos pasekmės – abišalė restitucija, AB „Vievio paukštynas“ akcijas grąžinant pardavėjų nuosavybėn, o pirkėjui priteisiant iš pardavėjų sumokėtą akcijų kainą (atitinkamai – iš ieškovo TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG – 3 Lt, iš G. B. – 1 Lt). Nėra pagrindo netaikyti restitucijos CK 1.81 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju (kai sandorio abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei), kadangi tik tikrasis pirkėjas turėjo pareigą pranešti Konkurencijos tarybai apie vykdomą koncentraciją, kitos sandorio šalys tokios pareigos neturėjo ir už jos vykdymą nėra atsakingos. Byloje nėra duomenų, kad su akcijų pardavėjais būtų tartasi sudaryti būtent imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį, atitinkamai nėra pagrindo išvadai, jog apie tai akcijų pardavėjams būtų buvę žinoma. Nėra pagrindo netaikyti restitucijos AB „Kauno grūdai“ atžvilgiu, nes akcijų pardavimo kaina buvo simbolinė, todėl abišalės restitucijos taikymas tokioje situacijoje neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 3 dalis).

Taikydamas restituciją pagal nuginčytas sutartis, apeliacinės instancijos teismas patikslina pirmosios instancijos teismo nurodytas akcijų pardavėjų grąžintinas akcijų pirkėjui sumas, kadangi pagal kiekvieną 2011-04-12 įformintą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį akcijų pardavimo kaina buvo ne 5 Lt., bet 1 Lt, t.y. už parduodamas akcijas ieškovas TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG gavo   3 Lt,  G. B. – 1 Lt.

Dėl ieškovo UAB „Bona lux“  ir atsakovo G. B. procesinės padėties

Ieškovas UAB „Bona lux“ nėra ginčijamų sandorių šalis, tačiau, kaip AB „Vievio paukštynas“ akcininkas, turi teisę ginčyti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius AB „Vievio paukštynas“ akcininkų sandorius, sudarytus su kitais asmenimis, kurie sandorių pagrindu įgijo AB „Vievio paukštynas“ kontrolę. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

G. B., nors yra vienas iš AB Vievio paukštynas“ akcijas perleidusių asmenų (ginčijamu sandoriu perleido akcijas atsakovui R. P.), šio sandorio neginčija, t.y. ieškinio reikalavimo byloje nėra pareiškęs. Nors G. B. nėra ieškovas, tačiau, kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinius skundus, jis ieškinį ir ieškovų apeliacinį skundą palaiko. G. B. sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms, ir pagal kitų AB „Vievio paukštynas“ akcininkų ieškinį, kadangi G. B. ir R. P. sudarytas akcijų perleidimo sandoris yra niekiniu ir negaliojančiu pripažinto sandorio, kuriuo atsakovas AB „Kauno grūdai“ įgijo iš viso 51 proc. AB „Vievio paukštynas“ akcijų, dalis. Dėl to aplinkybė, jog akcijas perleidęs asmuo nereiškė ieškinio dėl sandorio, kurio šalimi jis yra, pripažinimo negaliojančiu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokio teisinio rezultato byloje. Kita vertus, nustatęs imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, jį niekiniu ir negaliojančiu ex officio turi pripažinti teismas (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, atitinkamai turi būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, ieškovų reikalavimai tenkinami, išskyrus reikalavimų dalį dėl BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus sprendimo 2012-04-27 sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą pripažinimo negaliojančiu. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovams atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). AB „Kauno grūdai“, R. P. ir A. K. apeliaciniai skundai netenkinami, todėl jiems turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Pagal bylos duomenis dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme BAB „Vievio paukštynas“ turėjo 3 218,60 Lt advokato atstovavimo išlaidų, kurias šis atsakovas prašė priteisti iš atsakovo AB „Kauno grūdai“. Pažymėtina, kad į BAB „Vievio paukštynas“ šioje byloje yra nukreiptas tik vienas reikalavimas, t.y. reikalavimas dėl 2012-04-27 BAB „Vievio paukštynas“ akcininkų susirinkimo sušaukimo teisėtumo. Dėl šio reikalavimo byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme, todėl esant tokiam procesiniam rezultatui BAB „Vievio paukštynas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovų (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos BAB „Vievio paukštynas“ iš ieškovų jau yra priteistos Vilniaus apygardos teismo 2014-02-07 sprendimu (ištaisius rašymo apsirikimą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2014-02-18 nutartimi). Kadangi ši pirmosios instancijos teismo 2014-02-07 sprendimo dalis paliekama nepakeista, dėl BAB „Vievio paukštynas“ bylinėjantis pirmosios instancijos teisme turėtų 3 218,60Lt advokato atstovavimo išlaidų šioje nutartyje nesprendžiama.

Ieškovai už ieškinį sumokėjo 30 100 Lt žyminio mokesčio (100 Lt už reikalavimą dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo teisėtumo ir 30 000 Lt už  reikalavimus pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis). Žyminis mokestis, sumokėtas už reikalavimą pripažinti neteisėtu sprendimą sušaukti akcininkų susirinkimą (dėl šio reikalavimo byla nutraukta) ieškovui UAB „Bona lux“ grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovai 30000 Lt žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais sumokėjo remdamiesi AB „Vievio paukštynas“ akcijų nominalia verte (t. 1, b. l. 12). CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, jog bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Byloje yra akivaizdi aplinkybė, kad 2011-04-12 ginčijamų sandorių sudarymo metu AB „Vievio paukštynas“ buvo faktiškai nemoki įmonė, įmonės akcijos neturėjo ekonominės vertės, todėl nebuvo pagrindo akcijų nominalią vertę pripažinti tinkamu kriterijumi akcijų rinkos vertei nustatyti. Ginčijamų sandorių kainą nustatė šalys, nurodydamos bendrą simbolinę 4 Lt akcijų kainą pagal visus tris ginčijamus akcijų perleidimo sandorius. Netrukus po ginčijamų sandorių sudarymo AB „Vievio paukštynas“ iškelta bankroto byla. 2011-04-30  dienai įmonės balansinio turto vertė buvo 76 mln. litų, įsipareigojimai – 57 mln. litų (t. 2, b. l. 145). Šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo objektu esančių AB „Vievio paukštynas“ akcijų rinkos vertę atitiko ginčijamuose sandoriuose šalių nurodyta akcijų kaina. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais turėjo būti apmokestintas minimalia žyminio mokesčio suma, kuri mokama turtiniuose ginčuose (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 3 dalis), įvertinus vartojimo kainų indeksą (CPK 82 straipsnis). Šiuo metu tai sudaro 72 Lt sumą. Būtent šia teisine logika vadovavosi apeliantai, teikdami apeliacinius skundus, tik vieni jų (ieškovai) apeliacinį skundą apmokėjo kaip už neturtinius reikalavimus (po 144 Lt už kiekvieną reikalavimą), atsakovas  AB „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą apmokėjo 50 Lt suma be indeksacijos, atsakovai R. P. ir A. K. apskritai jokio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nesumokėjo. Kadangi visus tris skundus pirmosios instancijos teismas priėmė ir persiuntė nagrinėti apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išsprendžia ir žyminio mokesčio sumokėjimo (primokėjimo) už apeliacinius skundus, permokėto žyminio mokesčio grąžinimo bei jo paskirstymo tarp šalių klausimus. Ieškovui UAB „Bona Lux“ grąžinama 29928 Lt už ieškinį per daug sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat priteisiama 72 Lt žyminio mokesčio iš atsakovo AB „Kauno grūdai“, kadangi šis atsakovas buvo tikrasis pirkėjas pagal apsimestiniais ir imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančiais pripažintus sandorius (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Iš bylą pralaimėjusių proceso dalyvių taip pat priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudarė 160 Lt. Jos priteistinos iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusio atsakovo AB „Kauno grūdai“.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovai turėjo 288 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų. Žyminis mokestis (144 Lt), sumokėtas už reikalavimą, dėl kurio byla nutraukta, ieškovui UAB „Bona lux“ grąžinamas, taip pat grąžinama už apeliacinį skundą per daug sumokėta 72 Lt žyminio mokesčio suma, o likusi už apeliacinį skundą ieškovų sumokėto žyminio mokesčio suma (72 Lt) priteisiama iš AB „Kauno grūdai“ (CPK 93 straipsnio 1, 4, 5 dalys).

Iš viso ieškovui UAB „Bona Lux“ grąžintina už reikalavimą dėl administratoriaus sprendimo šaukti akcininkų susirinkimą teisėtumo be pagrindo sumokėto žyminio mokesčio 100 Lt pirmosios instancijos teisme ir 144 Lt apeliacinės instancijos teisme, už ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais 29928 Lt pirmosios instancijos teisme ir 72 Lt apeliacinės instancijos teisme, iš viso 30244 Lt. Ieškovui UAB „Bona Lux“ iš viso priteisiama iš atsakovo AB „Kauno grūdai“ 144 Lt žyminio mokesčio už bylos nagrinėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Iš atsakovo AB „Kauno grūdai“ priteistina į valstybės biudžetą 22 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš atsakovų R. P. ir A. K. – po 72 Lt už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 5 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsniu, 87 straipsniu, 93 straipsniu

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir UAB „Bona Lux“ ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BAB „Vievio paukštynas“ administratoriaus sprendimą dėl BAB „Vievio paukštynas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir civilinę bylą dėl šio ieškinio reikalavimo nutraukti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir UAB „Bona Lux“ ieškinio reikalavimas pripažinti tarp atsakovo AB „Kauno grūdai“ ir ieškovo TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG 2011 m. balandžio 12 d. sudarytą AB „Vievio paukštynas“ 444252 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia bei taikyti restituciją, ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti.

Dėl ieškovų TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir UAB „Bona Lux“ pareikšto ieškinio reikalavimų pripažinti tarp atsakovų AB „Kauno grūdai“, R. P. ir A. K., iš vienos pusės, bei ieškovo TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG  ir atsakovo G. B., iš kitos pusės, 2011 m. balandžio 12 d. sudarytas  AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikyti restituciją Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti tarp atsakovo R. P. ir ieškovo TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG bei atsakovo G. B. 2011 m. balandžio 12 d. sudarytą AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų  (dėl 209148 vnt. akcijų su pardavėju TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir dėl 50000 vnt. akcijų su pardavėju G. B.) pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine ir negaliojančia bei taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti pagal šią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 259148 vnt. AB „Vievio paukštynas“  paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (VP ISIN kodas LT0000100588) pirkėju atsakovą AB „Kauno grūdai“;

Pripažinti tarp atsakovo A. K. ir ieškovo TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG 2011 m. balandžio 12 d. sudarytą 240637 vnt. AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine ir negaliojančia bei taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti pagal šią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 240637 vnt. AB „Vievio paukštynas“  paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (VP ISIN kodas LT0000100588) pirkėju atsakovą AB „Kauno grūdai“;

Pripažinti niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, 2011 m. balandžio 12 d. 944 037 vnt. AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (VP ISIN kodas LT0000100588) pirkimo pardavimo sutartį tarp akcijų pardavėjų - ieškovo TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG (dėl 894037 vnt. akcijų) ir G. B. (dėl 50000 vnt. akcijų), iš vienos pusės, ir akcijų pirkėjo AB „Kauno grūdai“ – iš kitos pusės, ir taikyti restituciją: iš atsakovo AB „Kauno grūdai“ grąžinti ieškovui  TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG 894037 vnt. AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (VP ISIN kodas LT0000100588), iš ieškovo TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG atsakovo AB „Kauno grūdai“ naudai priteisti 3 (tris) Lt; iš atsakovo AB „Kauno grūdai“ grąžinti  atsakovui G. B. 50000 vnt. AB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (VP ISIN kodas LT0000100588), iš atsakovo G. B. atsakovo AB „Kauno grūdai“ naudai priteisti 1 (vieną) Lt.

Priteisti atsakovui BAB „Vievio paukštynas“ (j.a.k. 181257637) iš ieškovų TE SO TEN ELSEN GMBH&CO, KG ir UAB „Bona Lux“ po1609,30 (vieną tūkstantį šešis šimtus devynis Lt 30 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui UAB „Bona lux“ (j. a. k. 302281677) iš akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ (j. a. k. 133818917) 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo AB „Kauno grūdai“ (j. a. k. 133818917) 22 (dvidešimt du) Lt,  iš atsakovų R. P. (a.k(duomenys neskelbtini) ir A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) – po 72 (septyniasdešimt du) Lt žyminio mokesčio už apeliacinius skundus valstybei.

Priteisti iš AB „Kauno grūdai“ (j. a. k. 133818917) 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų), procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Grąžinti ieškovui UAB „Bona lux“ (j. a. k. 302281677) iš valstybės biudžeto 30244 (trisdešimt tūkstančių du šimtus keturiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl administratoriaus sprendimo šaukti akcininkų susirinkimą teisėtumo (244 Lt), taip pat už ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (30000 Lt), be pagrindo sumokėto pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Grąžinti UAB „Bona lux“ atstovui advokatui J. Č. 2014 m. rugsėjo 15 d. pateiktą K. G. 2014 m. balandžio 28 d. atsiliepimą į ieškinį.

Teisėjai                                                   Artūras Driukas

                                                               Donatas Šernas

       Egidija Tamošiūnienė