Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-69-491/2014
Proceso Nr. 4-30-3-00296-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Institucija), apeliacinį skundą dėl 2013 m. gruodžio 12 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla G. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 18916 str. 2 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas už tai, kad 2013-08-14 jis išdavė planavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti ir 2013-08-14 išdavė planavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti, nors šie dokumentai negalėjo būti išduoti, kol neparengtas rekreacinių vietovių specialusis planas, kurio privalomas rengimas numatytas Molėtų rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniuose. 2013-07-24 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) planavimo sąlygų sąvadui detaliojo planavimo dokumentui rengti turinys neatitinka Sąlygų apraše 4.11 išdėstytiems reikalavimams. Planavimo tikslai ir uždaviniai nepakankamai apibrėžti, veikla neaprašyta (neaišku kas numatoma: botanikos ar zoologijos sodų įrengimas; miško žemė ar bus verčiama kitomis naudmenomis; ar gyvenamojo namo paskirtis bus keičiama).
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – G. P. nubausti pagal ATPK 18916 str. 2 d. Nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o taip pat priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, kadangi teismas rėmėsi tik G. P. išdėstytais argumentais, o Inspekcijos atstovas nebuvo informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, dėl ko šiame posėdyje negalėjo dalyvauti. Šios aplinkybės patvirtina, jog apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, o be to tokiu būdu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėdamas bylą teismas nevertino pateiktų dokumentų, neanalizavo padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties ir nepasisakė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tvirtinama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog planavimo sąlygų sąvadas ir planavimo sąlygos žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), galėjo būti išduotos nesant parengto specialiojo plano. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad Molėtų rajono savivaldybės Bendrajame plane šis sklypas patenka į nedidelę įsiterpusių žemės naudmenų teritoriją, pavadintą „miškai, kuriuose galima rengti detaliuosius planus“, brėžinyje pažymėtą dryžuotomis melsvomis linijomis. Apeliantas mano, kad nepagrįsta ir kita teismo išvada, jog veikla teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, nepriklausomai nuo to, jog ši teritorija patenka į III-Rž zoną (rekreaciniai arealai, įskaitant įsiterpusius miškus), reglamentuojama skirtingai nei veikla likusioje III-Rž zonoje, t. y. žemės sklypas patenka į įsiterpusių žemės naudmenų teritoriją, kurioje pagal Bendrąjį planą galioja išimtinis skirtingas reglamentavimas. Be to, pabrėžiama, kad teismas nutarime nepasisakė dėl į šią bylą pateikto Institucijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrio specialisto 2013-09-30 surašyto planavimo sąlygų detaliajam planui rengti ir jų sąvado parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įvardinti neatitikimai teisės aktų nuostatoms, kurių pagrindu G. P. ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Institucija nurodo ir tai, kad nutarime pateikiami prieštaringi faktai. Skundžiamame nutarime teigiama, kad G. P. surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą ir teismo posėdžio metu su šiais kaltinimais nesutiko, kad be pagrindo protokole pažymėta, jog jis nuoširdžiai gailėjosi. Priešingai, Institucijos pareigūnas, iškvietęs G. P. protokolo surašymui, supažindino jį su protokolo turiniu, o protokolo surašymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad gailisi padaręs pažeidimą. Visa tai rodo, jog Molėtų rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neišsamiai, nepasisakė dėl G. P. kaltės padarius protokole nurodytą pažeidimą, nutarimą priėmė neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių.
Apeliantas nesupranta, kodėl teismo nutarimo motyvai yra analogiški Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keliamiems pareiškėjos L. K. atstovo advokato P. J. skundo argumentams, bei kodėl yra atkartoti kitoje administracinėje byloje nagrinėjami klausimai. Skunde nurodo, kad šioje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar yra ATPK 18916 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis ir teismo nutarime turėjo būti išsamiai nurodyta, kokie veiksmai parodo, kad pažeidimas yra padarytas ar nėra padarytas. Teismas šiame nutarime pažeidimo sudėties net netyrė ir nevertino, o taip pat nenurodė, kodėl daroma išvada, jog G. P. nepažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d. nuostatų.
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą G. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Institucija skundą grindžia duomenimis, kurie nėra užfiksuoti administracinio teises pažeidimo protokole. Mano, kad Institucija privalo pateikti ir nurodyti, kokiais dokumentais vadovaujasi administracinėje byloje, o ne nurodinėti, kad dokumentai nėra pateikti. Atsiliepime pastebima, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad duomenų apie administracinio teisės pažeidimo liudytojus ir nukentėjusiuosius nėra, dėl ko tokiu atveju Institucijai kyla pareiga teismui nurodyti, kokius liudytojus, specialistus ir kitus asmenis ji prašo byloje apklausti. Be to, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama tik administracinio teisės pažeidimo protokolo ribose. Pažymima ir tai, kad teismas, vertindamas faktinę situaciją, teisingai nurodė, kad detaliojo planavimo tikslas yra įvertinti planuojamą teritoriją ir nustatyti konkrečius sprendinius. G. P. teigimu, atsižvelgiant į tai reglamentuojančius teisės aktus, prašyme išduoti planavimo sąlygų sąvadą, planavimo sąlygose ir planavimo sąlygų sąvade minėti konkretūs sprendiniai neturi būti nurodyti.
Nurodo ir tai, kad teismas nutarime pagrįstai daro išvadą, kad atsižvelgiant į Bendrąjį planą, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į įsiterpusių žemės naudmenų teritoriją, pavadintą miškai, kuriuose galima rengti detaliuosius planus. Reikalavimai įsiterpusioms žemės naudmenoms nustatyti ne Statybų reglamentais kaimo vietovėje, o Statybų reglamentu miškų ūkio paskirties žemėje. Pastebima ir tai, kad Institucijai, aktyviai dalyvaujančiai teritorijų planavimo procedūrose, žinoma, kad specialusis planas teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, yra parengtas ir šiuo metu jau pradėta jo derinimo stadija, todėl net ir tuo atveju, jeigu žemės sklypui būtų taikomas reikalavimas, pagal kurį detalusis planas gali būti tvirtinamas tik esant specialiajam planui, teisės aktai nebuvo pažeisti, kadangi joks teisės aktas nenumato draudimo pradėti detaliojo planavimo procedūrų tol, kol nėra patvirtinto specialiojo plano.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir G. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal jam inkriminuotą pažeidimą.
ATPK 248 str. numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 284 str. 1 d. nuostatomis, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas nenustatė visų teisingo nutarimo priėmimui reikšmingų aplinkybių. Iš šios bylos matyti, kad teisinis ginčas kilęs dėl pakankamai specifinių teritorijų planavimo įstatymo ir su juo susijusių poįstatyminių teisės aktų reguliuojamų teisinių santykių. Tik visapusiška ir išsami šių teisės aktų analizė, lyginant jų reikalavimus su byloje surinktais įrodymais, leidžia priimti teisingą procesinį sprendimą. Skundžiamą nutarimą tokiu laikyti šiuo atveju tikrai negalima. Pagal ATPK 280 str. 3 p., ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą. ATPK nenumato, kad Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas turėtų būtinai dalyvauti teisme nagrinėjant analogiškas bylas. Iš bylos ir skundžiamo nutarimo matyti, kad priimdamas jį pirmos instancijos teismas vadovavosi tik paties G. P. paaiškinimu teismui. Tuo tarpu, Institucijos pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolo, 2013-09-30 planavimo sąlygų detaliajam planui rengti ir jų sąvado parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto teismas visiškai nevertino ir dėl jo nenurodė jokių motyvų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu jau vien tai neleidžia nutarimo laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Kita vertus, kas jau minėta, apylinkės teismas šią pakankamai sudėtingą administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs net nepranešdamas Institucijai apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip vienareikšmiai pažeidė rungtyniškumo principą, sukliudė Institucijai realizuoti teisę teikti įrodymus, išsamiai bei motyvuotai ginti savo poziciją dėl surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo.
Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas taip pat nesiaiškino, kodėl G. P. po to, kai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2013-10-25 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorijų planavimo sąlygų sąvado atšaukimo“, kuriuo buvo atšauktas 2013-08-14 jo išduotas planavimo sąlygų sąvadas (dėl kurio išdavimo G. P. ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai išnagrinėjo bylą, nesurinko, neįsigilino ir neištyrė visų bylai teisingai nagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl ko skundžiamas 2013-12-12 Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Molėtų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 4 p., teismas
NUTARĖ:
Panaikinti 2013 m. gruodžio 12 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teisme.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas Petras Meidus