Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-556-238/07
Teisėjas A.Lisauskas Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2007 m. spalio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
N. K. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. už tai, kad jis nuo 2007 m. kovo 27 d. 17 val. iki 2007 m. kovo 30 d. 11,30 val., bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, per langą ir pusrūsio duris, įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą- nukentėjusiojo V.A. B. turtą: 50 kg aliuminio folijos 500 Lt vertės, aliumininę talpą 100 Lt vertės, šlifavimo skriemulį 150 Lt vertės, aliuminio skardos lapus 200 Lt vertės, bidonėlį 100 Lt vertės ir metalo ruošinį 100 Lt vertės.
Apeliaciniame skunde nuteistasis N. K. prašo švelninti paskirtą bausmę, nurodo, kad jam visi teistumai nuosprendžio priėmimo metu buvo išnykę.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
N. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis neginčija kaltės dėl LR BK 178 str. 2d. numatyto nusikaltimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad N. K. padarė tyčinį turtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis teisiamas jau šeštą kartą, nusikaltimus daro nuolat, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę skyrė nuteistajam pagrįstai.
LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas apysunkis, įvertino nuteistojo atsakomybę švelninančią atsakomybę, o būtent tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę-tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas atsižvelgė į šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Net ir esant nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už BK 178 str. 2d. numatytą šios bausmės vidurkį. Įvertinus tai, kad nuteistasis padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą, nusikalsta šeštą kartą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kolegija konstatuoja, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padaryto nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumui ir būtina realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Bausmė nuteistajam paskirta teisingai, teisinio pagrindo ją švelninti nėra.
Kolegija daro išvadą, kad iš nuosprendžio šalintina aplinkybė, jog apeliantas nusikalto neišnykus teistumui, kadangi ši aplinkybė nepasitvirtino. Minėtos aplinkybės pašalinimas nekeičia nuosprendžio esmės.
Nustatyta, kad A. K. 1995-12-20 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal senojo BK 272 str. 2 d., už veikas padarytas 1994-03-09 ir 1994-04-09, kas šiuo metu atitiktų naujojo BK 180 str. 1d.(apysunkis nusikaltimas). Taip pat, tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas pagal senojo BK 250 str. 1 d.(netekęs galios). Nuo 2003-05-01 įsigaliojo naujasis Baudžiamasis Kodeksas. Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785 ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2002-10-29 Įstatymo Nr. IX-1162, 13 straipsnis numato, kad dėl asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d. , teistumo ir jo išnykimo, sprendžiama vadovaujantis naujojo Baudžiamojo Kodekso 3 ir 97 straipsnių taisyklėmis.
LR BK 97 straipsnio 1 dalis numato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teistumas tai teisinės padėties ypatybė asmens, nuteisto už nusikaltimo padarymą ir būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Taigi, asmuo laikomas teistu visą bausmės atlikimo periodą ir baudžiamojo įstatymo nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo trukmė nurodyta BK 97 str. 3 d.
LR BK 97 str. 3d. 3p.a)papunktis numato, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę,- bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
Taigi, A. K. buvo teistas 1995-12-20 nuosprendžiu už apysunkį nusikaltimą. Be to, apeliantas teistas 2000-08-25, 2002-10-23 nuosprendžiais už nesunkius nusikaltimus, tuomet, apeliantui padarius nusikalstamas veikas, teistumai nebuvo išnykę ir teistumo išnykimo eiga buvo nutrūkusi. Tačiau visais trimis atvejais nuteistajam teistumo trukmė buvo bausmės atlikimo metu ir trys metai po paskutinės bausmės atlikimo. Paskutinį kartą atlikęs laisvės bausmę nuteistasis paleistas 2003-03-27. Naują nusikalstamą veiką jis padarė 2007-03-27 - 2007-03-30 laikotarpiu. Esant šioms aplinkybėms, matyti, kad padarius naują nusikalstamą veiką, teistumas buvo išnykęs. Todėl ši aplinkybė nuosprendyje nurodyta nepagrįstai, ji pašalinama.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad N. K. nusikalto neišnykus teistumui.
Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė Šiugždinytė
Teisėjai Gytis Večerskas
Valdas Vitunskas