Civilinė byla Nr. e2-821-553/2017

Teisminio proceso numeris: 2-55-3-02210-

2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.2.4.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė,

sekretoriaujant Vildai Pamerneckytei, Martai Dundzytei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjai Jurgitai Najulytei,

atsakovo Ž. P. atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,

atsakovų A. B., A. Ž. ir A. V. atstovui advokatui Jonui Zaronskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Bankrutavusios kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ ieškinį atsakovams A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. Ieškovas Bankrutavusi kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P. 1 413 273,38 EUR nuostolių atlyginimui, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012-09-04 UAB „Merulos taksi“ (toliau – Įmonė) kredito unijai „Nacionalinė kredito Unija“ (toliau – NKU) pateikė prašymą dėl įstojimo į NKU, įnešė 4 500 000 Lt dydžio pajų grynais pinigais ir paprašė išduoti 4 368 500 Lt (1 265 205,05 EUR) paskolą. 2012-09-03 vykusiame NKU Paskolų komiteto (toliau – Paskolų komitetas) susirinkime, kuriame dalyvavo jo pirmininkė A. B. bei narės A. Ž. ir N. G., posėdyje buvo priimtas sprendimas siūlyti NKU valdybai išmokėti paskolą (A. B. dėl balsavimo susilaikė). 2012-09-05 NKU valdybos (toliau – Valdyba) posėdyje, kuriame dalyvavo jos pirmininkas A. Ž. ir nariai Ž. P. bei A. V., buvo nuspręsta patenkinti Įmonės prašymą ir išduoti paskolą. Kadangi išduodamos paskolos suma su palūkanomis neviršijo Įmonės turimo pajaus dydžio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 47 straipsnio 3 dalimi, paskolos grąžinimas nebuvo užtikrintas jokiomis Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis.
3. 2012-09-05 NKU ir Įmonė pasirašė paskolos sutartį Nr. 70360 (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu Įmonei buvo suteikta 4 368 500 Lt dydžio paskola (toliau – Paskola) su 6 proc. metinėmis palūkanomis, paskolos grąžinimo terminas – 2013-03-05. Įmonė nevykdė Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, paskolos negrąžino, palūkanų ir delspinigių nesumokėjo, todėl 2013-06-19 Vilniaus apygardos teismas sprendimu už akių priteisė iš Įmonės NKU naudai 4 368 500 Lt negrąžintos paskolos, 120 704,33 Lt palūkanų, 390 546,01 Lt delspinigių bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Vykdydamas šį teismo sprendimą antstolis D. K. 2014-04-30 surašė išieškojimo negalimumo aktą, o 2014-05-07 priėmė patvarkymą „Apie vykdomojo dokumento grąžinimą“ ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui NKU.
4. Ieškovo vertinimu, civilinė atsakomybė dėl NKU patirtų nuostolių kyla Valdybos nariams A. Ž., Ž. P. ir A. V. bei Paskolų komiteto pirmininkei A. B., nes jie, būdami NKU vadovais, akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės-komercinės rizikos ribas, buvo nelojalūs ir veikė aiškiai aplaidžiai. KUĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų, teikia pasiūlymus šiuo klausimu Valdybai ar administracijos vadovui. Ši nuostata įtvirtinta ir NKU įstatų 5.67 p. NKU Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų NKU Valdybos 2012-05-15 protokolu Nr. P-996 (toliau – ir Taisyklės) IV dalies 2.2. punktas numato, kad Paskolų komitetas atlieka paskolos paraiškos nagrinėjimą: tikrina, ar yra pateikti visi dokumentai, reikalingi paskolos įvertinimui; tikrina skolininko turtinę būklę; tikrina valstybinių ir privačių teisėtai veikiančių registrų duomenis (su kuriais yra sudarytos sutartys), kurie padeda patikrinti paskolos prašančio asmens pateiktų duomenų tikrumą ir įvertinti skolininko patikimumą; tikrina, ar skolininkas priklauso tarpusavyje susijusių skolininkų grupei; atlieka finansinį vertinimą pagal „Skolininko būklės vertinimo tvarką“. Atitinkamos Paskolų komiteto funkcijos ir įgaliojimai yra įtvirtinti ir Paskolų komiteto darbo reglamente. Pagal Taisyklių IV dalies 2.3. punktą, atlikus paskolos paraiškos nagrinėjimą, Paskolų komitetas teikia paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir siūlo Kredito unijos valdybai patenkinti nario prašymą, siūlo atidėti prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti komiteto nurodyti trūkumai ir/ar pateikti reikalingi dokumentai; siūlo kredito unijos valdybai nepatenkinti nario prašymo. KUĮ (redakcija, galiojusi Paskolos sutarties sudarymo metu, t.y. 2012 m. rugsėjo 5 d.) 28 str. 3 d. 6 p. nurodyta, kad kredito unijos valdyba: priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Ieškovo įstatų 5.45.6 punkte taip pat įtvirtinta analogiška nuostata.
5. KUĮ 28 str. 5 d. įtvirtinta, kad kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.
6. Taisyklių IV skyriaus 2.5. p. įtvirtinta, kad sprendimus dėl verslo paskolų suteikimo gali priimti tik unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui. Teikiant verslo arba investicines paskolas, be 2.2. p. nurodytų procedūrų, valdyba ir paskolų komitetas privalo: (1) įvertinti verslo plano/investicinio projekto ekonominį pagrįstumą ir jo įgyvendinimo galimybes bei numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas/investicinis projektas būtų neįgyvendintas arba įgyvendintas nepilnai; (2) įvertinti ir nustatyti, kur bus tiksliai panaudojamos skolinamos lėšos; (3) įvertinti paskolos grąžinimo šaltinių pagrįstumą; (4) skirti padidintą dėmesį skolininkų galimų tarpusavio sąsajų nustatymui, t.y. jei paskolos gavėjas – juridinis asmuo, nustatyti visus įmonės akcininkus, tirti galimą akcininkų ryšį su kitais skolininkais ar kitų skolininkų akcininkais, kitų skolininkų prievolių užtikrinimo teikėjais, taip pat domėtis akcininkų, turinčių kontrolinį akcijų paketą, finansine būkle; (5) įvertinti paskolos koncentracijos pokyčius kredito unijos paskolų portfelyje po svarstomos paskolos suteikimo tiek skolininkų ir susijusių asmenų, tiek verslo šakos požiūriu. Taisyklių IV skyriaus 3.4 p. nurodyta, jog valdyba, atskirai įstatuose numatytais atvejais administracijos vadovas, išanalizavusi paskolų komiteto pateiktą medžiagą, įvertina paskolos paraiškos dokumentus ir priima sprendimą: (1) patenkinti nario prašymą; (2) nepatenkinti prašymo; (3) atidėti nario prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti valdybos nurodyti trūkumai ir/ar pateikti reikalingi dokumentai; (4) pateikti medžiagą su raštiška išvada kredito unijos paskolų komitetui pakartotiniam svarstymui.
7. Ieškovo vertinimu, Valdybos nariai ir Paskolų komiteto pirmininkė atliko šiuos neteisėtus veiksmus:

Pirma, visapusiškai neįvertino Įmonės mokumo, pajamų, turto bei kitų galinčių nulemti paskolos grąžinimą veiksnių, nors tokią pareigą turėjo pagal Taisyklių IV skyriaus 3.1. p. bei NKU Skolininko būklės vertinimo tvarkos, patvirtintos NKU valdybos 2012 m. sausio 2 d. protokolu Nr. P-900 (toliau ir – Tvarka) 1.3.7. p. Esą prieš suteikiant paskolą, rekomenduojama vertinti juridinio asmens turimas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, įmonės vadovo patirtį versle, įmonės akcininkų patikimumą, žinomumą, solidumą bei kt. Tačiau NKU atsakingi asmenys apskritai netyrė, nevertino ir neanalizavo bendrovės finansinės būklės, tai patvirtina užpildyta ir A. Ž. pasirašyta NKU „Paskolos teikimas juridiniams asmenims“ forma, be to Paskolų komiteto posėdis vyko 2012-09-03, tačiau Įmonė pateikė prašymą įstoti į NKU tik 2012-09-04. Įmonei buvo suteikta 1 265 205,05 EUR paskola apyvartinėms lėšoms 6 mėnesių laikotarpiui, visą paskolos sumą grąžinant termino pabaigoje, nors iš pateikto 2011 m. balanso ir pelno-nuostolių ataskaitos (sudarymo data – 2012 m. rugsėjo 5 d.) matyti, kad Įmonė neturėjo jokio ilgalaikio turto, įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas, jos vadovu nuo 2012-02-27o 27 buvo vienintelis įmonės akcininkas A. P., o paskolos išdavimas nebuvo užtikrintas jokiomis CK įtvirtintomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis;

Antra, nevertino Įmonės verslo plano ekonominio pagrįstumo ir jo įgyvendinimo galimybių bei nenumatė galimų paskolos grąžinimo būdų, jeigu verslo planas nebūtų įgyvendintas. Ignoravo tai, kad verslo planas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jame yra pateikta klaidinga informacija, nes plane teigiama, kad Įmonė į NKU 2012-09-04 padėjo 4500 000,00 Lt pajų, suformuotą iš įmonės uždirbtų nuosavų lėšų, tačiau pati Įmonė NKU pateikė paaiškinimą, kad įnešamą pajų kaip paskolą gavo iš E. S.. Iš pridedamų 2010 m. – 2011 m. balansų ir pelno-nuostolių ataskaitų matyti, kad įmonė neturėjo 4 500 000,00 Lt vertės nuosavo turto, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose taip pat neatsispindi ir faktas, kad E. S. suteikė įmonei 4 500 000,00 Lt dydžio paskolą. Todėl mano, kad Įmonės įneštas pajus iš tikrųjų buvo fiktyvus pajus. Verslo plane nurodyta, jog įmonė turėjo 4 500 000,00 Lt nuosavų lėšų, kurias nusprendė padėti kaip pajų į NKU, tačiau tuo pačiu įmonė tą pačią dieną pateikė prašymą išduoti paskolą, nes Įmonei buvo reikalingos lėšos grąžinti paskolą akcininkui, sutikdama mokėti 6 proc. metines palūkanas. Įmonės verslo plane nenurodyta, kokio dydžio akcininko suteiktą paskolą įmonė turi grąžinti, o ši paskola taip pat neatsispindi juridinio asmens finansiniuose dokumentuose, todėl akivaizdu, kad prašomos paskolos dydis verslo plane visiškai nebuvo pagrįstas. Nors Įmonės verslo plane nurodyta, kad ji per mėnesį gavo apie 23 000,00 Lt gryno pelno, tačiau Įmonės pateikti dokumentai prieštarauja šiems teiginiams – 2012-09-05 pateiktame balanse už 2011 m. nurodyta, kad Įmonės per vienerius metus gautinos sumos yra 22 747,00 Lt. Nebuvo įvertinta ir nustatyta, kur bus tiksliai panaudojamos skolinamos lėšos, nes Įmonė nepateikė realaus verslo plano, susijusio su prašoma suteikti paskola. Taip pat nebuvo vertinamas paskolos grąžinimo šaltinių pagrįstumas;

Trečia, veikė nelojaliai, priešingai NKU interesams, tuo pačiu viršijo protingos ūkinės-komercinės rizikos ribas: Išdavė paskolą be jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių įmonei, kuri neturi jokio ilgalaikio turto, bei kuri akivaizdžiai neturėjo objektyvių galimybių grąžinti suteiktą paskolą;

Ketvirta, Valdyba neteisėtai ir nepagrįstai priėmė sprendimą tenkinti Įmonės prašymą išduoti paskolą, o Paskolų komiteto pirmininkė neteisėtai ir nepagrįstai nebalsavo „prieš“ sprendimą siūlyti Valdybai tenkinti Įmonės prašymą išduoti paskolą bei nepateikė protesto dėl priimto sprendimo.

8. NKU valdybos darbo reglamento 7.1. p. įtvirtinta, kad valdybos pirmininkas ir nariai solidariai atlygina kredito unijai nuostolius, padarytus dėl valdybos nutarimų, priimtų pažeidžiant kredito unijos įstatus ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, o 7.2. p. numatyta, kad Valdybos narys, balsavęs prieš nutarimą, priimtą pažeidžiant kredito unijos įstatus ar Lietuvos Respublikos norminius aktus, atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jeigu valdybos posėdžio protokole įrašytas jo protestas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Kredito unijos įstatų 5.77-5.79 p. Paskolų komiteto reglamento 7.1. p. numatyta, kad Paskolų komiteto narys, balsavęs prieš nutarimą, priimtą pažeidžiant unijos įstatus ar Lietuvos Respublikos norminius aktus, atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jeigu paskolų komiteto posėdžio protokole įrašytas jo protestas.
9. Ieškovas pabrėžė, kad nebuvo pateiktas nei Valdybos narių (-io), nei Paskolų komiteto pirmininko protestas, be to, nei vienas valdymo organo narys nebalsavo „prieš“ paskolos suteikimą Įmonei, todėl nei vienas atsakovas negali būti atleistas nuo nuostolių Ieškovui atlyginimo. Esą dėl neteisėtų atsakovų veiksmų Įmonei nepagrįstai buvo suteikta 4 368 500,00 Lt dydžio paskola. Įmonei laiku negrąžinus paskolos, nesumokėjus palūkanų ir delspinigių, NKU kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3943-465/2013 ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš Įmonės ieškovo naudai 4 368 500,00 Lt negrąžintos skolos, 120 704,33 Lt palūkanų ir 390 546,01 Lt delspinigių,, viso 4 879 750,34 Lt (1 413 273,38 EUR) sumą. Ši suma laikoma ieškovo patirtais nuostoliais, pagrįstais įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu.
10. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusių padarinių egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad žala nebūtų atsiradusi, jeigu atsakovai būtų tinkamai vykdę savo pareigas, veikę apdairiai ir rūpestingai, neviršiję protingos komercinės-ūkinės rizikos ribų, bei būtų analizavę realią Įmonės padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, tyrę ir analizavę pateiktą verslo planą, atkreipę dėmesį į akivaizdžius verslo plano trūkumus, pateiktą klaidingą informaciją, Paskolų komiteto pirmininkė būtų nerekomendavusi Valdybai priimti sprendimo suteikti paskolą skolininkui, jeigu ji būtų pateikusi protestą dėl priimto sprendimo, o Valdyba, jeigu nebūtų priėmusi sprendimo patenkinti Įmonės prašymo suteikti jai paskolą, ypač be jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių.
11. Atsakovų kaltė, atlikus neteisėtus veiksmus, yra preziumuojama, ir ieškovas šiuo atveju neturi pareigos jos įrodinėti.
12. Ieškovo vertinimu, Valdybą ir Paskolų komiteto pirmininką sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, t. y. dėl Valdybos ir Paskolų komiteto pirmininkės bendrų neteisėtų veiksmų atsirado ieškovo nuostoliai, todėl atsakovai NKU kilusius nuostolius privalo atlyginti solidariai.
13. Atsakovai A. Ž., A. B. ir A. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko visiškai ir atsiliepime nurodė, kad juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina CK nustatytų sąlygų visuma, o apie jų veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų (šiuo atveju – NKU vidaus teisės aktų) reikalavimų, atliekant valdymo organo pareigas. Atsakovų teigimu, jie tinkamai vykdė savo kaip NKU vadovų pareigas, rūpestingai ir apdairiai vykdė kredito unijos veiklą, laikėsi ir vadovavosi NKU vidaus teisės aktais ir KUĮ įtvirtintomis paskolų išdavimo taisyklėmis – tinkamai įvertino Įmonės pateiktą prašymą dėl Paskolos suteikimo, balsavo bei pritarė Paskolos išdavimui, nepažeidžiant ieškovo interesų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Esą ieškovas nurodo tik hipotetinius atsakovų neteisėtus veiksmus, niekur tiksliai neįvardijo ir nenurodė, kokio įstatymų ar NKU norminių teisės aktų nuostatą ar reikalavimą atsakovai pažeidė. Atsakovų nuomone, pasvertas, protingas ir tinkamas komercinės rizikos viršijimas, siekiant kuo didesnės naudos įmonei, yra neatsiejamas finansinės rinkos dalyvių veiklos modelis. Atsakovai, tinkamai įvertinto realias kredito gavėjo galimybes padengti įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį. Atsakovams nekilo jokių abejonių dėl Įmonės verslo plano įgyvendinimo, todėl nebuvo jokių neigiamų veiksnių galinčių įtakoti priimto sprendimo kvestionavimą.
14. Įmonės prašymas išduoti Paskolą buvo įvertintas, vadovaujantis NKU veiklą ir paskolų išdavimą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei NKU vidaus teisės aktais (taisyklės, reglamentai, įstatai ir kt.), ir paskola išduota rūpestingai, kvalifikuotai bei visapusiškai įvertinus visus objektyvius kriterijus, kuriuos norint gauti paskolą turi atitikti prašymą pateikęs subjektas. Atsakovai nesutinka su ieškovo pozicija, kad jie apskritai netyrė, nevertino ir neanalizavo Įmonės finansinės būklės, nes kartu su ieškiniu pateikta 2012-09-05 Paskolos teikimo juridiniams asmenims forma ir joje nurodyti duomenys atitinka minimam dokumentui keliamus reikalavimus. Ieškovas tik formaliai nurodo, kad atsakovas A. Ž. netinkamai išanalizavo ir įvertino Įmonės finansinę būklę, tačiau nenurodo kokių tiksliai NKU vidaus teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nepaisė Atsakovas A. Ž.. 2012-09-05 Paskolos teikimo juridiniams asmenims formoje yra nurodytos paskolos sąlygos bei pateiktas finansinės būklės aprašymas, nurodytos pastabos, kuriose prie neigiamų aspektų pažymėta, jog paskolos išdavimas nėra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Pildant šią formą atsakovas A. Ž. vadovavosi Įmonės pateiktais dokumentais ir gauta informacija. Atsakovai nesutinka, jog Įmonės finansinė būklė nebuvo tirta ir analizuota, o ieškovo pateiktas paskolų komiteto posėdžio protokolo išrašas yra klaidinantis dėl suklydimo jį pildant, nes realiai Paskolų komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl paskolos išdavimo Įmonei vyko dieną po jos pateikto prašymo įstoti į NKU, t.y. 2012-09-05.
15. Nepagrįstas ir ieškovo argumentas dėl Paskolos išdavimo, neužtikrinant jo jokiomis CK įtvirtintomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, nes NKU Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skirsnio 3.2 p. nurodyta, kad „Kredito unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo LR civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos neviršija jo pajinio įnašo kredito unijoje dydžio“. Pagal Paskolos sutartį Įmonė kartu su palūkanomis įsipareigojo grąžinti ieškovui 4 499 555,00 Lt sumą, o jos pajinis įnašas siekė 4.500.000,00 Lt sumą.
16. Atsakovai nesutinka, kad Įmonės verslo planas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir kad jame yra tikrovės neatitinkantys duomenys. Minimam verslo plane nurodyta, kad Įmonė tikisi uždirbti iš NKU pajininkams išmokamų dividendų, kurie ne tik kad padengs, bet ir viršys Paskolos sutartimi sulygtą palūkanų sumą. Įmonė pateikė verslo modelį, kuriame savo teiginiams pagrįsti nurodė kredito unijų veiklos rezultatų gerėjimą pagrindžiančius duomenis. Nacionalinės kredito unijos įstatų 4.12.6 p. aiškiai nurodoma, kad unijos narys turi teisę į skirstomo pelno dalį, todėl atsakovai, įvertinę Įmonės skaičiavimus, pagrįstai nusprendė, kad dividendų suma mokama už padėtą į NKU pajų gali sudaryti 216.627,50 Lt, o tokia suma padengtų palūkanas ir dar liktų pelno. Tai, kad Įmonės akcininkas turi pakankamai turto paskolą grąžinti, atsakovams nekilo abejonių, įvertinus įnešto pajaus dydį.
17. Atsakovai nesutinka, kad nebuvo įvertintas paskolos grąžinimo šaltinių pagrįstumas (plane buvo nurodyta, kad paskolą Įmonė planuoja grąžinti arba pardavus savo finansinį turtą, arba akcininko įneštomis lėšomis). Esą nurodytas paskolos grąžinimo būdas, atsakovų manymu ir vertinimu, buvo pakankamai pagrįstas, atsižvelgiant į tai, jog Įmonės 4 500 000,00 Lt pajinis įnašas taip pat buvo suformuotas iš jos akcininko lėšų. Minima aplinkybė leido atsakovams pagrįstai tikėtis, kad paskolos grąžinimas nebus per sunki našta Įmonei.
18. NKU Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skirsnio 3.2 p. (.Kredito unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo LR civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos neviršija jo pajinio įnašo kredito unijoje dydžio) suponuoja, kad tuo atveju, jei kredito unijos narys, skolinasi pinigų sumą (kartu su palūkanomis) neviršijančią jo įnešto pajaus dydžio, kaip užtikrinimo priemonė yra panaudojamas jo pajinis įnašas. Todėl atsakovai daro išvadą, kad tuo atveju, jei paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos (palūkanų), jos išieškojimas yra nukreipiamas į jo įneštą pajų.
19. Esą ieškovo teiginiai, kad atsakovai, priimdami sprendimą suteikti paskolą Įmonei, veikė neteisėtai, pažeisdami įstatymus ir NKU vidinius teisės aktus, visiškai nepagrįsti, ieškovas tiksliai neįvardija ir nenurodo kokią Lietuvos Respublikos įstatymų ar NKU norminių teisės aktų nuostatą ar reikalavimą atsakovai pažeidė. Ieškovo samprotavimai neva atsakovai veikė nelojaliai, nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, veikė neteisėtai ir priešingai NKU interesams yra labiau vertinamojo pobūdžio, negu turintys teisinį pagrindą, todėl atsakovai neturi galimybių tinkamai atsikirsti. Tai suponuoja išvadą, jog ieškovas neturi kuo pagrįsti keliamo reikalavimo atlyginti nuostolius, kadangi ne atsakovų, kaip NKU vadovų, neteisėti veiksmai, o būtent paskolos gavėjo – Įmonės - veiksmai lėmė Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ir skolos atsiradimą.
20. Kredito unijos vadovai negali būti visiškai tikri ir garantuoti, kad konkretus skolininkas ateityje bus pajėgus vykdyti kredito sutartį. Tai reiškia, kad atsakovai negali būti kaltinami aplaidumu, nelojalumu bei netinkamu savo pareigų vykdymu vien dėl to, kad Įmonė laiku nevykdė 2012-09-05 Paskolos sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir laiku negrąžino kredito.
21. Atsakovai nesutinka, kad yra visiškai įrodytas žalos faktas ir dydis, nes 2013-06-19 Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-3943-563/2013 neturi res judicata galios šioje byloje, kadangi teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius tik ginčo šalims, tuo tarpu atsakovai civilinėje byloje Nr. 2-3943-563/2013 neturėjo jokio procesinio statuso ir joje nedalyvavo. Ieškovo nurodyti nuostoliai galėjo apskritai neatsirasti, kadangi Įmonei nevykdant savo skolinių įsipareigojimų, ieškovas turėjo visas galimybes vienašališkai ir laiku nutraukti Paskolos sutartį ir dėl to visą (kartu su palūkanomis) mokėtiną sumą įskaityti į to paties skolininko įneštą pajų ir tokiu būdu nesunkiai išvengti šioje byloje įrodinėjamų nuostolių. Pastarieji veiksmai nebuvo atlikti tik dėl NKU veiksmų netinkamai administruojant Paskolos sutartį ir tokiu būdu dirbtinai „išauginant“ nuostolių dydį į juos įskaičiuojant net 390 546,01 Lt dydžio delspinigius.
22. Atsakovai nurodo, kad tarp jų veiksmų ir atsiradusių nuostolių nėra priežastinio ryšio - priežastinis ryšys egzistuoja ne tarp atsakovų veiksmų suteikiant Įmonei paskolą ir paskolos negrąžinimo, o tarp Įmonės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir atsiradusių nuostolių. Kadangi ieškovas nesugebėjo įrodyti neteisėtų atsakovų veiksmų, lėmusių netinkamos paskolos išdavimą Įmonei, nėra pagrindo preziumuoti atsakovų kaltę. Atsakovų vertinimu, ieškovo bankroto administratorius galėtų ginčyti pačia Paskolos sutartį arba Įmonės su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, kurių sudarymui galimai buvo panaudotos Paskolos sutarties pagrindu gautos lėšos.
23. Atsakovas Ž. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad jis yra visiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovai, tame tarpe Ž. P., nagrinėjamu atveju turėjo priimti kitokį sprendimą dėl paskolos Įmonei suteikimo, t.y. atsisakyti suteikti šiam asmeniui paskolą, neginčija nei paskolų komiteto, nei valdybos sprendimų, nei šių sprendimų pagrindu sudarytos Paskolos sutarties. Akivaizdu, jog šiems sprendimams ir sandoriui galiojant, nėra jokio pagrindo teigti, kad juos priimdami ar pasirašydami atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir/ar padarė ieškovui kokių nors nuostolių. Taigi iš to, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog ieškovas savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą įgyvendina netinkamai, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti jo ieškinį šioje byloje.
24. Buvusių vadovų civilinė atsakomybė dėl jų statuso turi tam tikrų ypatumų. Vienas iš šių ypatumų yra tas, kad dėl įmonės vadovo (valdymo organo nario) civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo yra sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar vadovas (valdymo organo narys) laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas. Šis ypatumas išplaukia iš CK 2.87 str. 7 d. normos, kurioje yra nurodyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.87 str. normos nustato tokias juridinio asmens valdymo organo nario pareigas kaip pareigą elgtis sąžiningai ir protingai, pareigą laikytis konfidencialumo, pareigą vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, pareigą nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu ir kitas bendrąsias pareigas. Tuo tarpu ieškovo, kaip specifinio subjekto - kredito unijos, valdybos narių bei paskolų komiteto narių pareigas nustato lokaliniai teisės aktai: (1) Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklės, (2) Nacionalinės kredito unijos skolininko būklės vertinimo tvarka, (3) Paskolų komiteto darbo reglamentas, bei (4) Nacionalinės kredito unijos įstatai.
25. Nagrinėjamu atveju atsakovas Ž. P., pritardamas paskolos Įmonei suteikimui, neatliko jokiu neteisėtu veiksmu, nepažeidė nei įstatymuose, nei ieškovo lokaliniuose teisės aktuose jam nustatytą pareigu, neviršijo ieškovo veikloje įprastos ūkinės- komercinės rizikos, neveikė aplaidžiai ir/ar nerūpestingai, neviršijo jam suteiktu įgaliojimu, dėl ko jam civilinė atsakomybė negali būti taikoma, o ieškovo pateiktas ieškinys privalo būti atmestas visa apimtimi kaip nepagristas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu bei prašydamas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, turėjo ne cituoti įvairias teisines nuostatas, o aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kuris iš atsakovų ir kokiu būdu šias nuostatas, ieškovo nuomone, pažeidė. Ieškovui tokių duomenų ieškinyje nenurodžius, abstraktūs jo kaltinimai atsakovams pareigų pažeidimu negali būti laikomi pagrindu taikyti jiems civilinę atsakomybę.
26. Ieškovo kaltinimai atsakovams yra visiškai nepagrįsti: pirma, bet kokie atsakovų veiksmai, tame tarpe paskolos Įmonei suteikimas privalo būti vertinami, atsižvelgiant į specifinį ieškovo statusą, t.y. jog ieškovas iki bankroto bylos jam iškėlimo buvo kredito įstaiga, kuri turėjo teisę verstis bei vertėsi įvairių finansinių paslaugų teikimu, taip gaudama ne tik pelną, bet ir prisiimdama visą su tokia veikla susijusią riziką ir atsakomybę (žr. ieškovo įstatų 1 p.). Viena iš finansinių paslaugų, kurias teisę turėjo teikti ir teikė ieškovas, buvo piniginių lėšų tretiesiems asmenims skolinimas. Taigi tiek paskolos sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymas, tiek visos su tuo susijusios rizikos prisiėmimas buvo įprastinė ieškovo veiklos praktika. Tuo tarpu paskolos sutarties su Įmone sudarymas buvo tik vienas iš daugelio šios su padidinta rizika susijusios ieškovo veiklos pavyzdžių. Santykiuose su Įmone tokia ieškovo rizika dėl ieškinyje nenurodytų priežasčių nepasiteisino, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog visa atsakomybė už tai gali būti perkelta atsakovams, kaip buvusiems ieškovo vadovams, nepažeidusiems jokių savo pareigų;

antra, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką viena iš sąlygų įmonės vadovo ar valdymo organo nario atsakomybei atsirasti yra ta, kad įprasta ūkinė- komercinė rizika turi būti viršyta akivaizdžiai. Kitaip tariant, kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog ne bet koks, o tik grubus ūkinės-komercinės rizikos viršijimas gali sukelti vadovo ar valdymo organo nario civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju atsakovai, pritardami paskolos sutarties su Įmone sudarymui, ne tik kad grubiai, bet apskritai neviršijo įprastos ieškovo ūkinės-komercinės rizikos, dėl ko jokia teisinė atsakomybė jiems negali būti taikoma;

trečia, atsakovai, pritardami paskolos sutarties su Įmone sudarymui, nežinojo ir negalėjo žinoti, ar šiai įmonei iš tikrųjų pavyks realiai įgyvendinti savo verslo planą, o taip pat, ar ši įmonė iš tikrųjų įvykdys visus savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Jei dėl paskolos suteikimo besikreipiantis asmuo atitikdavo lokaliniais ieškovo teisės aktais nustatytus reikalavimus, paskola jam būdavo suteikiama. Tuo tarpu tais atvejais, kai dėl paskolos suteikimo besikreipiantis asmuo neatitikdavo lokalinių ieškovo teisės aktų reikalavimų, suteikti jam paskolą būdavo atsisakoma. Nagrinėjamu atveju Įmonė tenkino visus lokaliniais ieškovo teisės aktais nustatytus reikalavimus, todėl, kaip ir visais kitais tokiais pačiais atvejais, buvo priimtas sprendimas suteikti šiai įmonei paskolą;

ketvirta, esminė aplinkybė, kuri lėmė atsakovų apsisprendimą pritarti paskolos sutarties su Įmone sudarymui, buvo tai, jog Įmonė, įstodama į uniją bei pateikdama prašymą dėl paskolos gavimo, įsigijo 4 500 000 Lt / 1 303 290,08 EUR dydžio pajų, kuris buvo didesnis nei prašoma suteikti paskolos suma (4 368 500 Lt / 1 265 205,05 EUR) ir palūkanos kartu sudėjus. Šį faktą patvirtina paties ieškovo byloje pateikti išrašai iš ieškovo paskolų komiteto susirinkimo protokolo bei tos pačios dienos ieškovo valdybos posėdžio protokolo. Šiuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad tokie sprendimai priimami remiantis Kredito unijų įstatymo 47 str. 3 d. norma, nustatančia, jog kredito unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus, nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis (2012-09-03 galiojusi Kredito unijų įstatymo 47 str. 3 d. normos redakcija; šiuo metu analogiška nuostata yra įtvirtinta Kredito unijų įstatymo 47 str. 1 d.). Analogiška nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir ieškovo įstatų 3.3 p. bei ieškovo Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III sk. 3.2 p. normose. Taigi atsakovai, turėdami duomenis, kad Įmonė įsigijo 4 500 000 Lt / 1 303 290,08 EUR dydžio pajų, ir vadovaudamiesi aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, neturėjo pagrindo atsisakyti suteikti Įmonei prašomo dydžio paskolą (t.y. 4 368 500 Lt / 1 265 205,05 EUR) ir/ar laikyti, kad paskolos šiai įmonei suteikimas yra nesaugus;

penkta, atsakovų pritarimas paskolos sutarties su Įmone sudarymui nepažeidė ir kitų ribojimų, nustatytų Kredito unijų įstatyme bei lokaliniuose ieškovo teisės aktuose. Pavyzdžiui, priimant tokį sprendimą buvo laikytasi ribojimo, jog vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma (Kredito unijų įstatymo 47 str. 1 d. normos redakcija, galiojusi 2012- 09-03, ieškovo įstatų 3.1 p. bei ieškovo Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III sk. 5.1 p.);

šešta, Įmonė, kreipdamasi dėl paskolos suteikimo, pateikė verslo planą, kuriame pagrindė, kur ji ketina panaudoti pasiskolintas pinigines lėšas, bei iš kokių lėšų jos ieškovui bus grąžintos. Šios įmonės pateiktas verslo sumanymas neatrodė nerealus ir/ar praktiškai neįgyvendinamas. Ši aplinkybė buvo vertinama kartu su tuo faktu, jog Įmonė didesnę pinigų sumą įnešė nei ketino pasiskolinti;

septinta, ieškovo teiginys, jog atsakovai apskritai netyrė, nevertino ir neanalizavo Įmonės finansinės būklės, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais bylos duomenimis. Tuo tarpu tas faktas, kad balanso duomenimis Įmonė, kreipdamasi dėl paskolos jai suteikimo, neturėjo jokio ilgalaikio turto, taip pat nekeičia ginčo situacijos vertinimo, kadangi įmonė buvo pajėgi įsigyti 4 500 000 Lt /1 303 290,08 EUR dydžio pajų, kuris taip pat yra turtas, iš kurio galima būti išieškoma ieškovo naudai;

aštunta, 4 368 500 Lt / 1 265 205,05 EUR dydžio paskolos grąžinimas iš tikrųjų nebuvo užtikrintas jokiomis CK įtvirtintomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, kadangi nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta aukščiau, buvo vadovaujamasi Kredito unijų įstatymo 47 str. 3 d. norma. Analogiška Kredito unijų įstatymo nuostata galioja iki šiol, t.y. didesnio nei paskolos suma su palūkanomis pajinio įnašo sumokėjimas yra laikomas pakankama kredito unijos nario prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone;

devinta, nors ieškovas nurodo, jog, jo manymu, Įmonės įneštas pajus iš tikrųjų buvo fiktyvus pajus, jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų su ieškiniu į bylą nepateikia. Tuo tarpu atsakovas Ž. P., pritardamas paskolos Įmonei suteikimui, neturėjo jokių duomenų, kad šios Įmonės įneštas pajus, kaip ieškinyje nurodo ieškovas, būtų buvęs fiktyvus;

dešimta, atsakovas Ž. P. yra baigęs sociologijos ir turizmo studijas, t.y. neturi jokio ekonominio ar teisinio išsilavinimo, o iki pradėdamas eiti ieškovo valdybos nario pareigas neturėjo jokios patirties bankininkystės ir/ar ekonomikos srityse. Ž. P. sutiko dirbti ieškovo valdyboje visuomeniniais pagrindais. Atsakovo teigimu, iki 2012 rugsėjo mėnesio jis net nebuvo supažindintas su ieškovo įstatais bei lokaliniais ieškovo teisės aktais, reglamentuojančiais valdybos darbą, paskolų suteikimą ir kitus su tuo susijusius dalykus, t.y. su minėtais lokaliniais teisės aktais Ž. P. buvo supažindintas jau po sprendimo suteikti UAB „Merulos taksi“ paskolą priėmimo. Ieškovo valdybos nariais be Ž. P. visuomet būdavo dar du asmenys. Ieškovo valdyboje svarstant įvarius klausimus, su jais susijusius dokumentus Ž. P. įvertindavo tiek, kiek leisdavo jo išsilavinimas, kompetencija ir patirtis. Ž. P., priimdamas sprendimus, dažniausiai atsižvelgdavo į ieškovo paskolų komiteto išvadą bei pasikliaudavo tos srities specialistų - kitų ieškovo valdybos narių nuomones dėl svarstomų klausimų. Esą pagrindinis ieškovo organas, atsakingas už paskolų prašymų nagrinėjimą, paskolų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygų bei tvarkos nustatymą, pasiūlymų valdybai ar administracijos vadovui teikimą, buvo ieškovo Paskolų komitetas (žr. ieškovo įstatų 5.67 p. bei ieškovo Paskolų komiteto darbo reglamentą). Pagal pas ieškovą buvusią tvarką ir praktiką ieškovo valdyba iš naujo nenagrinėdavo paskolos prašymų ir jų priedų iš esmės, nevykdydavo duomenų rinkimo ir/ar kokių nors papildomų skaičiavimų ir priimdama sprendimą vadovaudavosi Paskolų komiteto pateikta išvada, jei nesimatydavo, kad ši išvada yra akivaizdžiai nepagrįsta. Dėl visų šių aukščiau išdėstytų priežasčių Ž. P. veiksmai, inter alia priimti sprendimai negali būti vertinami atsietai nuo jo išsilavinimo, patirties, paties ieškovo nustatytos veiksmų atlikimo bei sprendimų priėmimo tvarkos, pas ieškovą buvusios praktikos ir kitų svarbių faktų.

27. Atsakovas Ž. P., kaip ir kiti atsakovai, laikosi pozicijos, jog ieškovas nepagrindė ir kitų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, t. y. priežastinio ryšio ir žalos.
28. Pateiktame dublike ieškovas papildomai nurodė, kad nei Įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas A. P., nei pati Įmonė neturėjo teisės būti NKU nariais, nes Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini), o A. P. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Ieškovo pozicija dėl Įmonės prašymų tapti NKU nariu ir suteikti paskolą pakito – ieškovas nurodė, kad visi šie prašymai buvo išnagrinėti ir esminiai sprendimai priimti skubotai, t. y. per 2 dienas, o tai esą patvirtina, kad atsakovai juos vertino neatidžiai, neapdairiai ir nesąžiningai. Ieškovas pakartojo argumentus, kad atsakovai nevertino verslo plano pagrįstumo bei Įmonės galimybių grąžinti paskolą. Nesutiko su atsakovų atsikirtimu, jog dėl nuostolių atsiradimo yra kalta pati NKU, laiku nenutraukusi Paskolos sutarties – esą nuostoliai iš viso nebūtų atsiradę, jeigu Įmonei nebūtų buvusi suteikta Paskola. Pakartojo poziciją, jog tikėtina, kad Įmonės suformuotas pajus buvo fiktyvus. Esą ir tariamai suformuotas pajus yra NKU nuosavybė ir nėra paskolos užtikrinimo priemonė.
29. Atsakovai A. Ž., A. B. ir A. V. triplike nurodė, kad paskolos išdavimui nėra apibrėžto minimalaus termino, todėl nėra pagrindo sutikti, kad Paskolos išdavimas Įmonei per 2 dienas, kuomet Įmonė kartu su prašymu išduoti paskolą pateikė visus reikiamus dokumentus ir sumokėjo reikiamo dydžio pajinį įnašą, viršijo protingos ūkinės – komercinės rizikos ribas. Atsakovai nesutinka, kad jie pažeidė teisės aktų reikalavimus, nustatančius pareigą skirti padidintą dėmesį skolininkų sąsajumo nustatymui, nes ieškovo nurodytų įmonių, kurioms buvo išduotos nuostolingos paskolos, vieši duomenys ir pateikti dokumentai, o taip pat jų akcininkai nesudarė jokio pagrindo vertinti, kad šios įmonės yra kaip nors susijusios. Atsakovai akcentavo, kad ieškovas, teigdamas apie Įmonės pajaus fiktyvumą, nepateikė visiškai jokių įrodymų.
30. Atsakovas Ž. P. triplike nurodė, kad atsakovai ir susipažino, ir įvertino jiems pateiktus dokumentus, o žala ieškovui kilo tik todėl, kad Įmonė neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad pagrindinis ieškovo organas, atsakingas už paskolų prašymų nagrinėjimą, paskolų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygų bei tvarkos nustatymą, pasiūlymų valdybai ar administracijos vadovui teikimą, buvo ieškovo Paskolų komitetas. Valdyba iš naujo nenagrinėdavo prašymų ir jų priedų esmės, sprendimą priimdavo vadovaujantis Paskolų komiteto išvada, jei nesimatydavo, kad išvada yra akivaizdžiai nepagrįsta. Atsikirsdamas į ieškovo argumentus, kad A. P. ir pati Įmonė negalėjo dėl gyvenamosios/registracijos vietos būti NKU nariu, atsakovas nurodė, kad jo žiniomis A. P. niekada jos nariu ir nebuvo, o Įmonės buveinė Paskolos suteikimo metu buvo (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo jokių kliūčių tapti NKU nariu. Atsakovo vertinimu, operatyvus Įmonės pateiktų dokumentų išnagrinėjimas jokiu būdu nepatvirtina, kad atsakovai, priimdami sprendimą suteikti Paskolą, visiškai nevertino su jos išdavimu susijusių aplinkybių. Ieškovas nuostolius patyrė tik todėl, kad Įmonė neįvykdė įsipareigojimų, o ne todėl, kad atsakovai priėmė sprendimus suteikti Įmonei Paskolą. Ieškovo teiginiai apie Įmonės pajaus fiktyvumą grindžiami vien ieškovo subjektyviomis prielaidomis, be to, atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti Paskolų komiteto pateiktais duomenimis apie pajaus įnešimą ir jo dydį. Atsakovas nesutinka, kad pajus negali būti laikomas prievolių užtikrinimo priemone, nes KUĮ įtvirtinti pajaus disponavimo apribojimai, galiojantys iki tinkamo prievolių įvykdymo, realiai atlieka prievolių užtikrinimo funkciją. Būtent todėl šis įstatymas numato teisę kredito unijai suteikti kreditą savo nariui iki vienerių metų laiko, nereikalaujant jo grąžinimo užtikrinti CK numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis. Nors ieškovas teigia, kad Paskolos išdavimas nebuvo pavienė klaida, nurodydamas keturių panašių paskolų išdavimą esą susijusiems asmenims, jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikia.
31. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Ieškovo atstovė, atsakydama į teismo klausimą dėl Įmonės pajaus, teismui paaiškino, kad finansiniuose NKU dokumentuose 4 500 000 Lt dydžio pajus yra suformuotas, ginčo dėl pinigų įnešimo nėra.

Ieškovo ieškinys netenkinamas.

Byloje nustatytos aplinkybės

32. Įmonė 2012-09-04 pateikė NKU prašymą įstoti į NKU, nurodydama, kad įsipareigoja sumokėti 200 Lt už pajų. Tos pačios dienos prašymu Įmonė paprašė leisti papildomai įsigyti pajaus dalį už 4 499 800 Lt. Ieškovas ieškinyje pripažįsta aplinkybę, kad Įmonė įnešė 4 500 000 Lt dydžio pajų grynais pinigais, kartu iškeldamas abejonę dėl pajaus fiktyvumo. Rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės ieškovas jokių įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė, bylos nagrinėjimo iš esmės metu pripažino, kad finansiniuose NKU dokumentuose 4 500 000 Lt dydžio pajus yra suformuotas, ginčo dėl pinigų įnešimo nėra. 2012-09-04 Įmonė pateikė NKU prašymą išduoti 4 368 500 Lt (1 265 205,05 EUR) paskolą. Nors ieškinyje ieškovas teigė, kad Paskolų komitetas sprendimą siūlyti NKU valdybai išmokėti paskolą Įmonei priėmė 2012-09-03 vykusiame susirinkime, į bylą pateiktas šio susirinkimo protokolas patvirtina, kad jis vyko 2012-09-05. Dėl šių aplinkybių vėliau tarp šalių ginčo neliko. Sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, narėms A. Ž. ir N. G. balsuojant „už“, o pirmininkei A. B. susilaikius. 2012-09-05 Valdyba posėdyje, dalyvaujant jos pirmininkui A. Ž. ir nariams Ž. P. bei A. V., nusprendė patenkinti Įmonės prašymą ir išduoti paskolą. Protokole užfiksuota, kad paskola išduodama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 47 straipsnio 3 dalimi.
33. 2012-09-05 NKU ir Įmonė sudarė Paskolos sutartį, kurios pagrindu Įmonei buvo suteikta 4 368 500 Lt dydžio paskola su 6 proc. metinėmis palūkanomis, nustatant grąžinimo terminą 2013-03-05. Įmonė nevykdė Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, paskolos negrąžino, palūkanų ir delspinigių nesumokėjo, todėl 2013-06-19 Vilniaus apygardos teismas sprendimu už akių priteisė iš Įmonės NKU naudai 4 368 500 Lt negrąžintos paskolos, 120 704,33 Lt palūkanų, 390 546,01 Lt delspinigių bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Vykdydamas šį teismo sprendimą antstolis D. K. 2014-04-30 surašė išieškojimo negalimumo aktą, o 2014-05-07 priėmė patvarkymą „Apie vykdomojo dokumento grąžinimą“ ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui NKU. Kauno apygardos teismo 2017-01-24 sprendimu bankrutavusi UAB „Merulos taksi“ pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, konstatuojama, kad sprendimas dėl Įmonės pabaigos įsiteisėjo, Įmonė iš Juridinių asmenų registro išregistruota. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad iki Įmonės pabaigos NKU Įmonei neišmokėjo jokios pajaus dalies.
34. Ieškovas atsakovų civilinę atsakomybę grindžia CK 2.87 straipsnio nuostatomis, KUĮ bei NKU lokalinių teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organo nariui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės valdymo organo nario kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti.
35. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Plėtodamas šią teismų praktiką, kasacinis teismas pažymėjo, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
36. Atsakovai – buvę NKU Valdybos ir Paskolų komiteto nariai, vadovaudamiesi išdėstytais principais, taip pat privalėjo vykdyti KUĮ ir NKU lokalinių teisės aktų reikalavimus, numatytus Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklėse, NKU skolininko būklės vertinimo tvarkoje, Paskolų komiteto darbo reglamente bei NKU įstatuose. Tačiau, atsižvelgiant į NKU kaip kredito įstaigos veiklos specifiką, ieškovas, siekdamas NKU Valdybos ir Paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės, turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kad nurodyti asmenys įprastą ūkinę- komercinę riziką viršijo akivaizdžiai.
37. Jau minėta, kad teismas nustatė, jog Įmonė, prieš Paskolos sutarties sudarymą įnešė į NKU 4 500 000 Lt dydžio pajų grynais pinigais, o NKU Įmonei suteikė 4 368 500 Lt dydžio paskolą su 6 proc. metinėmis palūkanomis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad išduotos paskolos suma kartu su palūkanomis neviršijo Įmonės turimo pajaus dydžio, šią aplinkybę patvirtina ir Paskolos sutarties priedas – Paskolos grąžinimo grafikas, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3943-563/2013 priimtas 2013-06-19 sprendimas už akių.
38. Paskolos metu galiojusi KUĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcija kredito unijoms suteikė teisę savo nariui iki vienų metų skolinti pinigus, nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Atitinkama nuostata buvo įtvirtinta NKU įstatų 3.3 punkte ir Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skirsnio 3.2 punkte.
39. Pacituotos teisės normos paneigia ieškovo argumentų pagrįstumą, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie išdavė Paskolą be jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių ir kad tai patvirtina atsakovų nelojalų, priešingą NKU interesams ir viršijant protingos ūkinės-komercinės rizikos ribas elgesį.
40. Aplinkybė dėl pajinio įnašo, viršijančio Paskolos kartu su mokėtinomis palūkanomis sumą, sumokėjimo yra ypač reikšminga, vertinant atsakovų veiksmų teisėtumą, priimat sprendimus dėl Paskolos išdavimo.
41. Nors ginčo šalys nesutaria dėl to, ar pajinis įnašas gali būti laikomas Paskolos užtikrinimo priemone, KUĮ normų, reglamentuojančių, kad turimas pajus suteikia neturines ir turtines teises, o pajinis įnašas yra į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti (KUĮ 2 str. 8 ir 9 p.), kad kredito unijos pajinį kapitalą sudarantys kredito unijos narių pajiniai įnašai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį (KUĮ 36 str. 1 d. 1 p., 39 str. 1 d.), kad kredito unijos nariai turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jų pajinius įnašus ar pajinių įnašų dalį, laikantis įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatyto apribojimo (KUĮ 14 str. 1 d. 10 p.) ir ši minėta turtinė reikalavimo teisė yra susijusi su kredito unijos nario narystės kredito unijoje pasibaigimu (KUĮ 15 str., 18 str.), kad skolininkui pasitraukus iš kredito unijos narių galima išieškoti iš jos nario pajinio įnašo (KUĮ 39 str. 3 d.), sisteminė analizė sudaro pagrindą vertinti, kad pajinis įnašas atlieka tam tikrą paskolos grąžinimo užtikrinimo funkciją.
42. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai, vertindami Įmonės mokumo, pajamų, turto bei kitų galinčių nulemti paskolos grąžinimą veiksnius ir priimdami sprendimus išduoti Paskolą, akivaizdžiai viršijo įprastą ūkinę- komercinę riziką.
43. Ieškovo pozicija, jog atsakovai visapusiškai neįvertino Įmonės mokumo, pajamų, turto bei kitų galinčių nulemti paskolos grąžinimą veiksnių, nėra pagrįsta.
44. Ieškovas teigia, kad NKU atsakingi asmenys apskritai netyrė, nevertino ir neanalizavo Įmonės finansinės būklės. Tačiau byloje esanti NKU „Paskolos teikimas juridiniams asmenims“ forma patvirtina, kad Kreditų valdymo grupės vadovas A. Ž. ją užpildė, nurodydamas duomenis apie Paskolos gavėją, Paskolos sąlygas, įneštą pajų, Įmonės veiklos aprašymą, teigiamus ir neigiamus aspektus. Pagal NKU Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 2.1 punktą, tokia forma yra užpildoma, surinkus visus reikalingus dokumentus ir informaciją. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad šioje formoje nėra pateiktų išsamių duomenų apie Įmonės finansinę būklę pagal šioje formoje nurodytus kriterijus, tačiau kartu akcentuoja tai, kad grafoje „Finansinės būklės aprašymas“ yra įrašas, jog paskolos suma su palūkanomis neviršija turimo pajaus sumos. Ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad vertinant kreditavimo riziką pagrindinis faktorius buvo įnešto pajaus ir suteikiamo kredito su palūkanomis santykis. Ar ekonomiškai tai pagrįsta, ar ne, ieškovas neanalizavo ir šiuo aspektu atsakovų veiksmų neteisėtumo neįrodinėjo.
45. Ieškovas, ieškinyje teigęs, kad aplinkybę, jog NKU atsakingi asmenys apskritai netyrė, nevertino ir neanalizavo Įmonės finansinės būklės, patvirtina tai, kad Paskolų komiteto posėdis vyko 2012-09-03, o Įmonė prašymą įstoti į NKU pateikė tik 2012-09-04, savo poziciją šiuo klausimu vėliau pakeitė. Į bylą pateikus įrodymus, kad Paskolų komiteto posėdis įvyko 2012-09-05, ieškovas nurodė, kad tokiu atveju sprendimai buvo priimti per labai trumpą laiką, o tai esą patvirtina, kad Įmonės finansinė veikla nebuvo tirta, vertinta ir analizuota.
46. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti tokią ieškovo poziciją pagrįsta. Visų pirma, NKU lokaliniuose teisės aktuose nėra nustatyto minimalus privalomo termino gautų dokumentų analizavimui ir sprendimų dėl kreditų suteikimo priėmimui. Nagrinėjamuoju atveju sprendimai dėl kredito suteikimo Įmonei buvo priimti per dvi dienas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad informacija apie skolininką buvo surinkta ir visi privalomi dokumentai Paskolos gavimui buvo paruošti ir pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad esminis faktorius, nulėmęs sprendimus suteikti Paskolą, buvo Įmonės įmokėto pajinio įnašo suma, dviejų dienų terminas patikrinti dokumentus ir nuspręsti dėl Paskolos suteikimo organizacine prasme pripažįstamas pakankamu ir protingu.
47. Tiek Paskolų komiteto, tiek NKU Valdybos 2012-09-05 posėdžių protokoluose užfiksuota, kad sprendimai rekomenduoti išduoti Paskolą/išduoti Paskolą buvo priimti, vadovaujantis KUĮ 47 straipsnio 3 dalimi, t. y. vertinant aplinkybę, jog pajinis Įmonės įnašas viršija Paskolos kartu su mokėtinomis palūkanomis sumą. Tai, teismo vertinimu, pateisina atsakovų apsisprendimą suteikti Įmonei paskolą, nepriklausomai nuo to, kad Įmonė neturėjo jokio ilgalaikio turto, įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas ir jos vadovu nuo 2012-02-27o 27 buvo vienintelis įmonės akcininkas A. P., kad verslo plano ekonominis pagrįstumas nebuvo stiprus, o jo įgyvendinimas ir Paskolos grąžinimas neturėjo garantijų. Vertindami Paskolos suteikimo riziką nustatytų aplinkybių kontekste atsakovai buvo įsitikinę, kad Paskolos negrąžinimo ir palūkanų nesumokėjimo atveju Įmonei bus apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Nagrinėjamuoju atveju Įmonės įmokėtas pajinis įnašas liko NKU pajinio kapitalo sudėtyje ir niekada nebus išmokėtas Įmonei, kuri teismo įsiteisėjusiu sprendimu yra pripažinta pasibaigusia.
48. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai, priimdami sprendimus dėl Paskolos suteikimo, įprastą ūkinę- komercinę riziką viršijo akivaizdžiai.
49. Nekonstatavus atsakovų neteisėtų veiksmų, tiek žalos, tiek priežastinio ryšio sąlygų tyrimas tampa neaktualiais, tačiau teismas pritaria atsakovų pozicijai, kad žalos dydis ir faktas nėra įrodytas, nuostolių dalis, paskaičiuota kaip delspinigiai už prievolių pagal Paskolos sutartį nevykdymą, yra sąlygota pačios NKU neveikimo - netinkamo Paskolos administravimo, o priežastinis ryšys pernelyg tolimas.
50. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė būtinų atsakovų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygų, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimą dėl žalos priteisimo pagrįstu ir taikyti žalos atlyginimo institutą (CPK 178 str.).
51. Atsakovai įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie tokių išlaidų atlyginimą.
52. Vilniaus apygardos teismo 2015-11-12 nutartimi (taisyta 2015-11-16 nutartimi) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikinamos.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str. 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo Bankrutavusios kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ ieškinio netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2015-11-12 nutartimi (taisyta 2015-11-16 nutartimi) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė