VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. Š. nemokumo administratoriaus UAB „Lexuna“ prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys – UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Jobcenter LT, UAB „Gelvora“, antstolis Vytautas Mitkus, antstolė Neringa Lipeikienė, antstolis Vitalis Milevičius ir antstolis Gintas Badikonis,

n u s t a t ė:

        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi L. Š. iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Lexuna“.

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo patvirtinti fizinio asmens L. Š. kreditorių reikalavimai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtinto L. Š. mokumo atkūrimo planą.

        Teisme gautas bankrutuojančio asmens L. Š. nemokumo administratoriaus UAB „Lexuna“ prašymas nutraukti L. Š. bankroto bylą. Nemokumo administratorius nurodė, jog bankrutuojančios L. Š. mokumo atkūrimo plane (toliau – Planas) buvo numatomos tokios kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo priemonės: įmokų pagal prie Plano pridėtą Grafiką mokėjimas. Nurodė, jog bankrutuojantis asmuo įmokas pagal patvirtintą grafiką mokėjo netvarkingai, iš viso susidarė 2094 Eur nepriemoka, kurios bankrutuojantis asmuo nėra sumokėjęs. Nurodė, jog L. Š. į nemokumo administratoriaus raginimus nereagavo, Plano netikslino, todėl L. Š. pažeidė FABĮ 16 straipsnio12 dalyje įtvirtintą pareigą ir netinkamai vykdo Plane numatytas priemones. Nemokumo administratorius prašė nutraukti bankrutuojančio asmens L. Š. bankroto bylą, priteisti iš L. Š. po 55 Eur per mėnesį nemokumo administratoriaus atlygį ir faktines išlaidas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta L. Š. bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta L. Š. bankroto byla, įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

        Bankrutuojantis fizinis asmuo L. Š. atsiliepime į prašymą su nemokumo administratoriaus prašymu nesutiko. Nurodė, jog gavo 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimą apie 2020 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimo sušaukimą, tačiau ji nebuvo informuota apie savo teisę dalyvauti minėtame kreditorių susirinkime, todėl minėtas susirinkimas ir jame priimtas sprendimas negaliojantys. Pažymėjo, kad pagal mokumo atkūrimo planą kas mėnesį turėjo būti mokama 34 Eur suma kreditorių reikalavimams patenkinti ir 55,00 Eur suma bankroto administratoriaus atlyginimui ir išlaidoms padengti. Per laikotarpį nuo 2017 metų birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. ji, pagal nemokumo atkūrimo planą, turėjo sumokėti 1 224,00 Eur kreditorių reikalavimams patenkinti ir 1 980,00 Eur nemokumo administratoriaus atlyginimui ir išlaidoms padengti, iš viso 3204,00 Eur. Per plane numatytą laikotarpį L. Š. į nemokumo administratoriaus nurodytą depozitinę sąskaitą iš viso sumokėjo 3 270,00 Eur, papildomai 2017 m. balandžio 07 d. yra sumokėjusi 60 Eur, iš viso sumokėjo 3 330,00 Eur. Nurodė, jog ji yra visiškai įvykdžiusi teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, todėl yra pagrindas užbaigti bankroto bylą. Prašė nemokumo administratoriaus prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo atmesti.

        Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepime į prašymą prašė nemokumo administratoriaus prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.        

        Suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į prašymą prašė nemokumo administratoriaus prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

        Suinteresuoti asmenys UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, UAB „Jobcenter LT, antstolis Vytautas Mitkus, antstolė Neringa Lipeikienė, antstolis Vitalis Milevičius ir antstolis Gintas Badikonis teismo nustatytu terminu atsiliepimų į nemokumo administratoriaus prašymą į dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nepateikė.        

        Bankroto byla nutrauktina.        

        Fizinio asmens kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – FABĮ) 25 straipsnyje. Pagal FABĮ 25 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. FABĮ 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. FABĮ 25 straipsnio 11 dalimi kreditoriams, fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui suteikta teisė ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimą ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimą.

        Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo tokie nutarimai gali būti panaikinti tik nustačius, kad šie prieštarauja imperatyviosioms FABĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančio fizinio asmens, jo kreditorių grupės teisėtus interesus, todėl būtina patikrinti, ar buvo laikytasi FABĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.        

        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nemokumo administratorius 2020 m. rugsėjo 16 d. kreditoriams išsiuntė kreditorių susirinkimo medžiagą bei vieninteliu darbotvarkės klausimu pasiūlė spręsti klausimą dėl bankrutuojančio fizinio asmens L. Š. bankroto bylos nutraukimo Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. vyko kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo vienas kreditorius turintis balsavimo teisę, kurio teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 3156,77 Eur, vertine išraiška tai sudaro 90,87 proc. visų teismo patvirtintų bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių finansinių reikalavimų. Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 matyti, jog nemokumo administratoriaus pasiūlytam nutarimo projektui buvo nutarta pritarti (kreditorius UAB „Gelvora“ kreditorinis reikalavimas 3156,77 Eur (90,87 proc.), balsavo “už”). Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkime dalyvavo ir iš anksto raštu balsavo daugiau kaip pusė (90,87 proc.) kreditorių, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu ir sprendimas laikomas priimtu (FABĮ 25 straipsnio 5 dalis, 6 dalis). Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. įvykusiame kreditorių susirinkime priimto nutarimo dėl bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, pareiškėja per FABĮ nustatytą terminą neskundė, todėl jis yra galiojantis ir vykdytinas. Pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyviosioms FABĮ ar kitų įstatymų normoms (CPK 178 straipsnis). Vien tik pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, kad ji nebuvo informuota apie teisę dalyvauti kreditorių susirinkime (pranešimas apie susirinkimą įteiktas L. Š. 2020 m rugsėjo 17 d.) nesudaro pagrindo pripažinti 2020 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimą prieštaraujantį imperatyviosioms FABĮ ar kitų įstatymų normoms. Teismui nenustačius, jog minėtas nutarimas priimtas pažeidžiant procedūras ar prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, pareiškėjos argumentai dėl 2020 m, rugsėjo 29 d. sprendimo negaliojimo atmestini.

        Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 16 straipsnis reglamentuoja fizinio asmens pareigas bankroto proceso metu. Remiantis šio straipsnio 5 punktu, fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka.

        Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to, FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų ir pareiga atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

        Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

        Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų.        

        Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius UAB „Lexuna“ prašo nutraukti L. Š. bankroto bylą, vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, kadangi L. Š. nevykdo FABĮ 16 straipsnio nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu.

        FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).        

        Nustatyta, kad bankrutuojanti L. Š. pagal galiojantį ir teismo patvirtintą Planą turėjo kas mėnesį mokėti į nemokumo administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą po 84 Eur  kreditorių finansiniams įsipareigojimams ir po 55 Eur administravimo išlaidoms bei administratoriaus atlyginimui dengti, iš viso per Plano vykdymo laikotarpį turėjo būti sumokėta 3024 Eur kreditorių finansiniams įsipareigojimams dengti bei 1980 Eur administravimo išlaidoms bei administratoriaus atlyginimui dengti, iš viso 5004,00 Eur. Iš byloje pateiktų depozitinės banko sąskaitos išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. (pagal mokumo atkūrimo planą) iki 2020 m. spalio 2 d. L. Š. iš viso yra sumokėjusi 3270 Eur, t.y. savo pareigą mokėti Plane nustatytas įmokas vykdė tik iš dalies, pagal Planą liko nesumokėta 1734 Eur. Nustatyta, jog nemokumo administratorius ragino L. Š. vykdyti patvirtintą Planą (2018 m. sausio 5 d. ir 2020 m. liepos 28 d. siųstos pretenzijos), tačiau bankrutuojantis fizinis asmuo toliau savo pareigų, nustatytų FABĮ nevykdė. L. Š. buvo siūloma parengti patikslintą mokumo atkūrimo planą, tačiau L. Š. Plano nepatikslino, su nemokumo administratoriumi nebendradarbiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Š. nuo 2017 metų nesilaikė mokumo atkūrimo plano reikalavimų, t. y. mokėjo mažesnes įmokas nei nustatyta Plane, susidariusio įsiskolinimo iki šiol nepadengė. Byloje nepateikta objektyvių duomenų patvirtinančių, kad L. Š. iki šios nutarties priėmimo, būtų sumokėjusi mokumo atkūrimo plane nurodytas periodines įmokas (ar jų dalį) kreditorių reikalavimams dengti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad L. Š. padaryti mokumo atkūrimo plano ir FABĮ pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, o bankrutuojančios L. Š. elgesys plano įgyvendinimo laikotarpiu neatitinka sąžiningumo, bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų ir nėra nukreiptas į siekį maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus. Be to, įstatymas nustato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina Plane prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimui, pareiškėjas turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau iš bylos duomenų nustatyta, jog L. Š. nebuvo pakankamai rūpestinga ir aktyvi, neparengė ir nepateikė nemokumo administratoriui Plano patikslinimo, su nemokumo administratoriumi nebendradarbiavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. Š. nevykdė mokumo atkūrimo plane nustatytų įsipareigojimų, todėl L. Š. bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

        FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius dar vykdo savo pareigas, ir patiria išlaidas bankroto procedūroms atlikti bei patirs iki nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl reikalavimai priteisti bankroto administratorei 50,00 Eur per mėnesį už periodą nuo 2020 m. spalio 1 d. iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta L. Š. bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, šias sumas išieškant pirmumo eile prieš visus kreditorius iš visų L. Š. gaunamų pajamų; bei priteiti 5,00 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniam asmeniui įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintini (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis).

        Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a:

        Nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą Nr. 2FB-1732-235/2017.

        Priteisti iš L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriui UAB „Lexuna“, j. a. k. 302618226, 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) atlygį per mėnesį už periodą nuo 2020 m. spalio 1 d. iki nutarties įsiteisėjimo dienos, šias sumas išieškant pirmumo eile prieš visus kreditorius iš visų L. Š. gaunamų pajamų, ir 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu]    Diana Butrimienė