Civilinė byla Nr. 2A-325-440/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04960-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.8.6; 2.6.8.7; 2.6.8.8; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-359-323/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ patikslintą ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Sovilija“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elme metalas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės individualios įmonės (toliau – IĮ) „Sovilija“ 770,77 Eur skolą, 5,55 Eur delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė iš ieškovės užsakė 910 kg metalo konstrukcijų cinkavimo darbus. Rangos teikimo sutartis buvo sudaryta žodžiu. Esminės sutarties sąlygos buvo aptartos telefoninio pokalbio metu. 2022 m. birželio 29 d. metalo gaminiai buvo pristatyti nucinkuoti į ieškovės įmonę, esančią Granito g. 10, Vilniuje. Ieškovei atlikus užsakymą, t. y. nucinkavus atsakovės prašomas metalo konstrukcijas, jos buvo pristatytos į atsakovės nurodytą vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pristatęs užsakytus gaminius ieškovės pasamdytas vairuotojas atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. LTEM26523, o atsakovė pasirašė ant vairuotojo jai pateikto paslaugų suteikimo akto. Atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami 2022 m. liepos 7 d., 2022 m. liepos 15 d. priminimai sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovė į juos nereagavo. Ieškovei susisiekus su atsakove dėl raginimo susimokėti įsiskolinimą buvo nurodyta, jog atsakovė atsisako sumokėti ieškovei už suteiktas cinkavimo paslaugas, kadangi ji tokias pačias paslaugas galėjo užsisakyti pigiau.

3.       Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vykdydamas savo veiklą atsakovės direktorius G. H. daug kam yra skambinęs įvairiais klausimais, taip pat ir norėdamas sužinoti įvairią informaciją iš tiekėjų, rangovų ir kitų reikalingų verslui vykdyti asmenų ar įmonių atstovų. Direktorius neneigia, kad kažkada yra paskambinęs ieškovės atstovams dėl vieno ar kito klausimo. Skambučio, kuris buvo prieš metus, turinio tikrai negalėtų prisiminti. Pateikta užsakymo kopija yra neaiški. Yra parašas be jokių inicialų, vardo ir pavardės. Pateikta PVM sąskaitos faktūros kopija taip pat neaiški, negalima identifikuoti, koks asmuo ją yra pasirašęs, kokios PVM sąskaitą faktūrą priėmusio asmens pareigos, neaišku, kada sąskaita pasirašyta. Analogiškas ir paslaugų suteikimo aktas, jis taip pat pasirašytas neaiškaus asmens, neaišku, kas tas paslaugas gavo, kas jas priėmė. Atsakovės direktorius jokio užsakymo ieškovei nepateikė nei pats asmeniškai, nei per įmonės atsakingus asmenis, taip pat jokios produkcijos (nucinkuoto metalo konstrukcijų) iš jos nepriėmė. Įmonė neužsiima tokia veikla, kuriai reiktų ieškovės teikiamų paslaugų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė.

5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė sutarties sudarymo faktą su atsakove daugiausia įrodinėjo byloje apklaustų liudytojų parodymais. Tačiau visi apklausti asmenys yra arba ieškovės darbuotojai, arba darbuotojai, priklausantys tai pačiai įmonių grupei, kaip ir ieškovė. Teismo vertinimu, kiekvienas jų yra suinteresuotas palankaus teismo sprendimo ieškovei priėmimu.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą pateikė abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, kurios laikotarpis nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 22 d., nors ginčijamos žodinės sutarties sąlygų aptarimas vyko 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje. Todėl, teismo vertinimu, pateiktoje abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje negali atsispindėti atsakovės vadovo skambučiai M. Š. ir S. L. (S. L.). Teismas pažymėjo, kad M. Š. ir S. L. naudojasi skirtingais abonento numeriais, todėl, įrodinėjant šalių žodinį susitarimą dėl cinkavimo darbų, teismui privalėjo būti pateiktos ne mažiau kaip dviejų abonentų birželio mėnesio išklotinės (antra pusė) – viena abonento numerio, priklausančio M. Š., kita – priklausančio S. L..

7.       Užsakymas (prašymas) ieškovės vairuotojui buvo įteiktas ne paties atsakovės direktoriaus ar kitų atsakovės darbuotojų, o metalo konstrukcijų pardavėjo darbuotojų, kurie ir sukrovė metalo konstrukcijas į ieškovės transporto priemonę. Joks atsakovės darbuotojas nedalyvavo kraunant metalo konstrukcijas. Ieškovė į bylą pateikė tik prašymo kopiją. Teismas nustatė, kad krovinys buvo pristatytas ne adresu (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, procesinių dokumentų turinį, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji buvo sudariusi žodinę rangos sutartį su atsakove dėl metalo konstrukcijų cinkavimo darbų atlikimo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Atsakovės telefono numeris, iš kurio ši susisiekė su ieškove, yra vienintelis atsakovės numeris (pateiktas viešiesiems registrams). Byloje esanti telefono išklotinė patvirtina, jog ieškovė ir atsakovė bendravo telefonu iš atsakovei priklausančio telefono numerio. Tiek ieškovės samdyto vilkiko vairuotojas, tiek vilkiko GPS duomenys patvirtina, jog metalo konstrukcijos buvo pristatytos į adresu (duomenys neskelbtini), esantį pastatą. Teismo išreikalauti duomenys patvirtino, jog adresu (duomenys neskelbtini), esantis pastatas priklauso atsakovei. Atsakovė užsakė iš ieškovės cinkavimo paslaugos darbus, sutarė kainą, nurodė, iš kur paimti metalo konstrukcijas, šias konstrukcijas nuvežti į atsakovės patalpas, o tai patvirtina skirtingų asmenų, bendravusių su atsakove, parodymai (ieškovės direktoriaus, logistikos darbuotojo, vairuotojo, įsiskolinimų skyriaus darbuotojo).

8.2.       Teismas nesirėmė ieškovės liudytojų parodymais vien dėl to, jog nors liudytojai ir yra skirtingų įmonių darbuotojai,  tos įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, jog visų minėtų liudytų parodymai vienas kitą papildo, yra neprieštaringi ir sutampa su rašytiniais parodymais, taip pat ir su telefono išklotine, GPS duomenimis. Tokia teismo pozicija ne tik paneigia ieškovės teisę remtis liudytojų parodymais (nes vien tas faktas, jog liudytojai yra tos pačios įmonių grupės darbuotojai, teismo nuomone, suponuoja faktą, jog liudytojai duoda neteisingus parodymus), tačiau paneigia ir bylos šalių lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principą, kadangi pačios atsakovės darbuotojo – vadovo parodymai, net ir būdami nenuoseklūs, teismo kritiškai nebuvo įvertinti. Šališkas teismo įrodymų vertinimas taip pat pasireiškė ir teismui vertinant ieškovės pateiktus įrodymus dėl metalo konstrukcijų pristatymo į atsakovės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė ne tik pati telefonu užsakė cinkavimo paslaugas, tačiau vėliau pati kuravo nucinkuotų metalo konstrukcijų pristatymą į atsakovei priklausančias patalpas. Ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su atsakove ar bent jau tokią teisę turinčiu atsakovės atstovu. Šiuo atveju aplinkybė, jog atsakovės atstovas pasirašant prašymą (patikslinto ieškinio 3 priedas) ir paslaugų suteikimo aktą (patikslinto ieškinio 6 priedas) nenurodė savo vardo ir pavardės, reikšmės sutarties sudarymo faktui ar darbų / paslaugų priėmimo faktui neturi.

2.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Ieškovės tiek patikslintas ieškinys, tiek apeliacinis skundas paremtas iš esmės vien pasakojimais apie telefoninius pokalbius, kas buvo prieš daugiau nei metus laiko, kas paprašė ir kas užsakė telefonu paslaugą. Apeliantė grindžia savo apeliacinį skundą ir įrodinėja patikslinto ieškinio pagrįstumą praktiškai tik liudytojų parodymais. Savaime suprantama, kad darbuotojai, kurie priklauso tai pačiai įmonių grupei, ir negali liudyti kitaip, nei būtų naudinga ieškovei.

9.2.       Atsakovės pozicija ir vadovo parodymai visada buvo nuoseklūs ir aiškūs nuo pat ieškinio pateikimo (patikslinto ieškinio), sutapo visos nurodytos aplinkybės, jog atsakovė niekada neužsakė iš ieškovės metalo konstrukcijų cinkavimo darbų. O ieškovės pateikti pagrindiniai rašytiniai įrodymai civilinėje byloje visiškai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip aplaidūs ir neatsakingi. Taigi realių įrodymų, kad tokia rangos sutartis (žodinė) buvo sudaryta, ieškovė nepateikė. Sudarydama tokio pobūdžio sandorius ieškovė turi prisiimti ir savo atsakomybę už aplaidumą, t. y. sudarydama tik žodinę sutartį įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus savo rizika ir perduoti darbo rezultatus pagal kitos šalies užsakymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

3.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

6.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso G. H. (G. H.), kuris yra atsakovės vadovas. Iš detalios telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad iš ieškovei priklausančio telefono abonento numerio 2022 m. liepos 21 d. buvo skambinta telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 1 min. 5 sek. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl sutartinių teisinių santykių egzistavimo ir įsipareigojimų pagal šalių sudadytą žodinį susitarimą nevykdymo

7.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

8.       Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl sutartinių teisinių santykių egzistavimo ir įsipareigojimų pagal šalių sudarytą žodinį susitarimą nevykdymo. Pareikštame patikslintame ieškinyje, taip pat ir apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad ji su atsakove žodžiu susitarė dėl metalo konstrukcijų cinkavimo darbų atlikimo, t. y. ginčo šalys buvo sudariusios žodinę rangos sutartį, kurios esminės sąlygos buvo aptartos telefoninių pokalbių metu tarp atsakovės vadovo ir ieškovės darbuotojų M. Š. ir S. L.. Ieškovė prisiimtus įsipareigojimus pagal šalių susitarimą įvykdė, nucinkavo metalo konstrukcijas ir jas pristatė atsakovei, išrašė PVM sąskaitą faktūrą apmokėti, tačiau atsakovė su ja neatsiskaitė ir liko skolinga 770,77 Eur. Tuo tarpu atsakovė neigia esant bet kokiems sutartiniams teisiniams santykiams su ieškove ir nurodė, kad užsakymas ieškovei dėl metalo konstrukcijų cinkavimo darbų nebuvo pateiktas, jokio krovinio iš ieškovės ji nėra sulaukusi.

9.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą konstatavo, kad ieškovė nesugebėjo įrodyti, jog ji sudarė su atsakove žodinę rangos sutartį ir pagal ją atliko metalo konstrukcijų cinkavimo darbus atsakovei už 770,77 Eur.

10.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė ieškovės liudytojų parodymais. Apeliantė akcentuoja, kad šalys žodžiu sudarė rangos sutartį, todėl ieškovė įvykdžiusi metalo cinkavimo darbus turėjo teisėtą lūkestį į atlygį už atliktus darbus.

11.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, susijusius su ieškovės kviestų liudininkų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas juos būtų netinkamai įvertinęs. Nors apeliantė apeliaciniame skunde ir akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog visų ieškovės liudytojų parodymai vienas kitą papildo, yra neprieštaringi ir sutampa su rašytiniai įrodymais, be to, pačios atsakovės darbuotojo – vadovo parodymai, net ir būdami nenuoseklūs, teismo kritiškai nebuvo įvertinti, tačiau, visų pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ieškovės kviestų liudininkų paaiškinimus įvertino ir padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji buvo sudariusi žodinę rangos sutartį su atsakove dėl metalo konstrukcijų cinkavimo darbų atlikimo.

13.       Antra, pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 8 d., metu ieškovės vadovas S. L. tvirtino, kad bendravo su atsakovės vadovu dėl metalo konstrukcijų nucinkavimo darbų atlikimo, tuo metu buvo tartasi dėl kainos už cinkavimo darbus. Tuo tarpu atsakovė tiek atsiliepime į ieškovės ieškinį, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek ir minėto teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad užsakymo dėl metalo gaminių nucinkavimo ji ieškovei nebuvo pateikusi (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas, 40:50). Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės tiek raštu išdėstytą poziciją, tiek nurodyto pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, negali prieiti prie išvados, kad atsakovės ar jos vadovo parodymai (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 46:30) būtų buvę nenuoseklūs, prieštaringi ir vertintini kritiškai.

14.       Trečia, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo, kad M. Š. ir S. L. naudojasi skirtingais abonento numeriais, todėl, įrodinėjant šalių žodinį susitarimą dėl cinkavimo darbų, teismui privalėjo būti pateiktos ne mažiau kaip dviejų abonentų birželio mėnesio išklotinės (antra pusė) – viena abonento Nr., priklausančio M. Š., kita – priklausančio S. L., ieškovė turėjo galimybes pateikti teismui šiuos duomenis, tačiau viso proceso metu išliko pasyvi; ieškovė į bylą pateikė tik laisvos formos 2022 m. birželio 28 d. prašymo kopiją ir byloje nereikštas prašymas atlikti ekspertizę siekiant nustatyti, ar 2022 m. birželio 28 d. yra pasirašytas atsakovės vadovo; ieškovė nei vykdant užsakymą, nei šios bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino, kas iš įmonės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko ieškovei perduotas nucinkuoti metalo konstrukcijas, be kita ko, nežinoma ir tai, kas padavė 2022 m. birželio 28 d. prašymą metalo konstrukcijas pardavusiai įmonei. Be to, byloje nėra duomenų, kad metalo konstrukcijos, kurių cinkavimą atliko ieškovė, iš tiesų priklausė atsakovei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės pateikta abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė laikotarpio nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 22 d., nors ginčijamos žodinės sutarties sąlygų aptarimas vyko 2022 m. birželio pabaigoje. Nurodomu atveju pati ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pakankamai aktyvi siekdama įrodyti pateikto ieškinio pagrįstumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

15.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai). Šiai sutarčiai nėra taikoma privaloma rašytinė forma.

16.       Apeliantė procesiniuose dokumentuose (patikslintame ieškinyje, apeliaciniame skunde) laikėsi pozicijos, kad ji ir atsakovė telefoninio pokalbio metu sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės perduotų metalo konstrukcijų cinkavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo ieškovei už darbus atlyginti šalių suderėtą sumą. Nurodomu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, ieškovė, sudarydama rangos sutartį žodžiu su atsakove, veikė kaip verslininkė, t. y. vykdydama ūkinę komercinę veiklą, dėl to ieškovei yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, vykdant sutartinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas rašytinius byloje esančius duomenis pažymi, kad nei ant 2022 m. birželio 28 d. prašymo dėl darbų užsakymo, nei ant 2022 m. birželio 30 d. paslaugų suteikimo akto, nei ant 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LTEM26523 nėra nurodomas paslaugas iš ieškovės gavęs asmuo. Iš minėtų dokumentų nėra aišku, koks atsakovės darbuotojas pasirašė ant nurodytų dokumentų, ir šiuo atveju tai turi esminės reikšmės, kadangi esant asmens duomenims (vardui ir pavardei) būtų galima nustatyti, ar asmuo, priėmęs paslaugas, iš tiesų yra atsakovės darbuotojas ir ar šiuo atveju turėjo tokią teisę, t. y veikdamas juridinio asmens – atsakovės vardu šias paslaugas užsakyti ir jas priimti. Todėl apeliantės teiginys, kad šie duomenys esminės reikšmės sutarties sudarymo faktui ar darbų / paslaugų priėmimo faktui neturi, atmetamas kaip nepagrįstas. Ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga verslininkė, turėjo pareigą pateikti abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius atsakovės cinkavimo darbų užsakymo faktą, susitarimą dėl darbų apimties, kainos, darbų atlikimo fakto, o to nepadariusi, turi prisiimti atitinkamą riziką.

17.       Pasisakant dėl apeliantės argumentų, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas vertindamas byloje esančius įrodymus, šalių parodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Aptariamu atveju apeliantės keliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, vertinant byloje esančius įrodymus, šalių parodymus, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo teigti, kad civilinė byla nebuvo objektyviai išnagrinėta, juolab kad nėra domenų, jog apeliantė būtų reiškusi nušalinimą bylą nagrinėjusiam teismui bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės teiginius dėl teismo šališkumo vertinant byloje esančius įrodymus, šalių parodymus laiko deklaratyviais teiginiais.

18.       Apibendrindamas teismas pažymi, kad ieškovė pateiktais į bylą įrodymais: 2022 m. birželio 28 d. prašymu, 2022 m. birželio 30 d. paslaugų suteikimo aktu, 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LTEM26523 ir kitais rašytiniais įrodymais, tokiais, kaip abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė, kurios laikotarpis yra nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 22 d., nors ginčijamos žodinės sutarties sąlygų aptarimas nurodė, kad pokalbiai vyko 2022 m. birželio pabaigoje, ar GPS duomenimis neįrodė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kuria šalys sulygo, kad atsakovė sumokės šalių suderėtą sumą ieškovei už ieškovės atliktus metalo gaminių cinkavimo darbus. Šių aplinkybių nepatvirtino ir ieškovės į bylą kviesti liudytojai. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji sudarė su atsakove žodinę rangos sutartį ir pagal ją atliko metalo konstrukcijų cinkavimo darbus atsakovei už 770,77 Eur, pagrįsta.

19.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neaptarti šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

20.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl rangos sutartinių teisinių santykių, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Atsižvelgęs į aptartas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

22.       Atsakovė atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu pateikė tai patvirtinančius įrodymus: pinigų priėmimo kvitą, serija (duomenys neskelbtini), kurio suma yra 150,00 Eur.

23.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestis – 2 018,20 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas.

24.       Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 623,66 Eur (1,3 × 2 018,20 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovės atsakovei priteistina 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).\

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei individualiai įmonei „Sovilija“, įmonės kodas 303244436, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“, įmonės kodas 126143113, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja