Civilinė byla Nr. e2A-499-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04819-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3; 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5027-475/2024 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nemuno gatvės 37-ojo namo bendrija, D. P., E. V., L. V., S. P., R. R., I. F., J. R., Z. K., J. B., S. Z. G., Ž. G., B. S., D. S., E. V., V. S., J. M. ir I. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Santermita“ (toliau – ir atsakovė) 2 817,21 Eur draudimo išmoką (žalą), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad žala atsirado 2021 m. vasario 22 d. įvykio metu, kai nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir daugiabutis namas), stogo nukrito ledo luitas ir sugadino savanoriškuoju (kasko) draudimu ieškovės 2020 m. liepos 10 d. draudimo liudijimu / sutartimi Nr. GJELT 3224448 apdraustą draudėjui trečiajam asmeniui D. P. (toliau – ir draudėjas) priklausančią transporto priemonę „VW Passat“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis). 2012 m. birželio 12 d. sutarties Nr. ADM12-06-12/02 (toliau – ir Sutartis) pagrindu daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas teikia sutartinė paslaugų teikėja atsakovė, t. y. ji ir yra atsakinga už namo priežiūrą ir dėl netinkamos priežiūros atsiradusius padarinius. Ieškovė, vadovaudamasi draudimo taisyklėmis, išmokėjo trečiajam asmeniui prašomą iš atsakovės priteisti draudimo išmoką kompensuodama įvykio metu padarytą turtinę žalą transporto priemonei, todėl atsakovė, kaip įvykio kaltininkė, privalo atlyginti ieškovei žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Santermita“ ieškovei 2 817,21 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 817,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 129 Eur žyminį mokestį, trečiajam asmeniui Ž. G. 1 724,25 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o valstybei 160,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad trečiojo asmens D. P. transporto priemonė „VW Passat“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu ieškovės buvo apdrausta savanoriškuoju (kasko) draudimu (2020 m. liepos 10 d. draudimo liudijimas / sutartis Nr. GJELT 3224448, kurios galiojimas iki 2021 m. liepos 11 d. įskaitytinai). Kadangi automobilis buvo apgadintas, ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 2 817,21 Eur draudimo išmoką ir atgręžtinio reikalavimo teise (subrogacijos pagrindu) prašo teismo ją priteisti iš atsakovės. Atsakovė yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (daugiabutis namas), administratorė, kuri 2012 m. birželio 12 d. sutarties Nr. ADM12-06-12/02 pagrindu teikia daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas (sutarties 1.2.3 punktas).

5.       Teismas taip pat nustatė, jog bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, teismas sprendė esant labiau tikėtina, nei kad ne, jog ieškovės įrodinėjamas ginčo įvykis įvyko. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė labiau tikėtiną aplinkybę dėl fakto buvimo ir tinkamai motyvavo šią teismo išvadą (Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-25-924/2024). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti namo stogą ir esant krituliams (sniegui), vykdyti sniego ar ledo valymo darbus nuo namo stogo bei užtikrinti saugią aplinką, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo, esant atlydžiui nukrito nuo namo stogo ledo ar sniego sankaupa ir apgadino trečiojo asmens D. P. transporto priemonę. Todėl atsakovei kyla pareiga kompensuoti išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sąlygojo automobilio apgadinimus, nurodytus ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs visas būtinąsias atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas, bylą dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo (žalos dydžio bei procesinių palūkanų) grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas 2023 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2 817,21 Eur draudimo išmoka buvo paskaičiuota įvertinus draudėjo pateiktą vertinimo ataskaitą ir automobilių remonto servisų, su kuriais ieškovė bendradarbiauja, pateiktas sąmatas, išmokos suma apskaičiuota pagal sąmatų vidurkį ir draudimo taisykles. Trečiajam asmeniui D. P. 90 Eur atskaičiusi besąlyginę išskaitą, ieškovė sumokėjo 2 817,21 Eur draudimo išmoką. Ieškovės su ieškiniu pateiktoje Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje (užsakovas D. P.) nurodyta, kad orientacinė atstatomojo remonto kaina 4 366,50 Eur (be PVM), o atkūrimo sąnaudos (įvertinus dalių nusidėvėjimą (29,71 proc.) pagal grupes) 3 661,93 Eur (be PVM). UAB „Autobroliai“ 2021 m. kovo 19 d. sąmatoje bendra draudėjo automobilio remonto kaina nurodyta 2 981,12 Eur (be PVM, atskaičius 586,16 Eur dalių būklės pagerinimą). UAB „Akstė servisas“ automobilio remonto kaina įvertinta 2 712,62 Eur (be PVM, neįvertinus nusidėvėjimo).

6.       Teismas taip pat nurodė, kad pagal atsakovės į bylą pateiktą UAB „Žėrutis“ 2022 m. spalio 28 d. sąmatą bendra ginčo automobilio remonto darbų ir medžiagų, kurie reikalingi taisant draudėjo automobilio patirtus sugadinimus, kaina sudaro 2 045,65 Eur (be PVM, atlikus 119,77 Eur išskaitymą). Anot atsakovės, byloje turi būti vadovaujamasi UAB „Žėrutis“ sudaryta 2022 m. spalio 28 d. remonto sąmata, pritaikant turto vertintojo 2021 m. vasario 26 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatytą medžiagų ir detalių nuvertėjimo procentą (29,71 proc.). Atsakovės vertinimu, draudėjo patirta žala vertintina ne daugiau kaip 1 748,61 Eur.

7.       Teismas sprendė, kad nustatant žalos dydį remtis vien tik atsakovės pateikta UAB „Žėrutis“ sąmatą būtų neteisinga, kadangi UAB „Žėrutis“ sąmata sudaryta 2022 m. spalio 28 d., t. y. daugiau nei po 1,5 metų po įvykio, neapžiūrėjus automobilio, šioje sąmatoje nenurodytas stogo keitimas, nors automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad stogas keistinas, taip pat nenurodytos galinio gaubto aptako dalys, o tai sudaro esminį byloje pateiktų sąmatų ir automobilio vertinimo ataskaitoje nurodytų remontų darbų kainų skirtumą. Atsakovė ekspertizės, nustatančios rinkos automobilio remonto kainą, skirti neprašė. Be to, pati atsakovė, prašydama teismo nustatant žalos dydį remtis UAB „Žėrutis“ sudaryta sąmata, nurodė, kad taikant nusidėvėjimą, turi būti remiamasi vertinimo ataskaitoje nurodytu nusidėvėjimo procentu. Taigi, atsakovė siekia išimtinai tik jai palankių aplinkybių vertinimo. Siekiant nustatyti rinkos vertę, vertintini į bylą pateikti visi įrodymai, tai yra sąmatos ir vertinimo ataskaita, nustatant jose nurodytų remonto kainų vidurkį – 2 850,33 Eur (3 661,93 + 2 981,12 + 2 712,62 + 2 045,65 = 11 401,32 / 4). Ieškovės draudėjui išmokėta draudimo išmoka savo dydžiu yra artima gautam vidurkiui, todėl teismas pripažino pagrįstu ir įrodytu ieškovės reikalavimą dėl 2 817,21 Eur žalos dydžio.

8.       Teismas pažymėjo, kad nors

9.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog neįžvelgia trečiojo asmens neteisėtų veiksmų pastačius automobilį privačiame kieme parkavimo vietoje su buto valdytojo leidimu, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomą CK 6.282 straipsnio 1 dalį, t. y. sumažinti priteisiamą žalą ar atleisti atsakovę nuo atsakomybės.

10.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 2 817,21 Eur draudimo išmokos sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei jos patirtas žyminio mokesčio, trečiajam asmeniui Ž. G. advokato pagalbos ir valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Tačiau teismas sprendė, kad byloje trečiasis asmuo Nemuno Gatvės 37-ojo namo bendrija iš esmės palaikė atsakovės poziciją, todėl nei ieškovė, nei atsakovė neturi atlyginti trečiojo asmens Nemuno gatvės 37-ojo namo bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Atsakovė UAB „Santermita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal įrodymus, pateiktus nustatyta tvarka ir terminais.

12.       Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi mano, kad teismas sprendimą priėmė neteisingai pritaikęs materialinės teisės normas ir pažeidęs proceso įstatymą.

13.       Pažymi, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai sprendė, jog neteisinga vadovautis atsakovės pateikta UAB „Žėrutis“ sąmata. Kadangi ieškinys teisme pareikštas 2022 m. pradžioje, o bylos nagrinėjimas užtruko, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įtvirtina pareigą nustatyti tikrąjį žalos dydį, atsakovė, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 5 dalimi, teismui pateikė atnaujintomis kainomis sudarytą įrodymą apie žalos dydį. Šiuo įrodymu, kaip naujesniu ir tikslesniu, teismas turėjo vadovautis nustatant tikrąjį žalos dydį ir priimant byloje sprendimą.

14.       Akcentuoja, jog aplinkybė, kad Autocentro „Žėrutis“, UAB sąmata sudaryta neapžiūrėjus sužaloto automobilio, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta netinkamai, neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kad visos trys sąmatos buvo sudarytos autoservisams asmeniškai neatlikus automobilio apžiūros. Visi trys autoservisai, sudarydami sąmatas vadovavosi aprašymais ir fotonuotraukomis, kurias padarė sužalotą automobilį apžiūrėjusi ieškovės pasitelkta UAB „Smart Claims“ (šią aplinkybę teismui nurodė ieškovės atstovai, ją taip pat patvirtina ieškinio prieduose esantys dokumentai). UAB „Žėrutis“ sąmatą sudarė turėdama daugiau duomenų, nei kiti du minėti autoservisai, t. y. prašant sudaryti sąmatą šiam autoservisui buvo pateikta ne tik UAB „Smart Claims“ surinkta medžiaga, tačiau taip pat pateiktos visos fotonuotraukos iš civilinės bylos ir tos, kurias gavo Nemuno Gatvės 37-ojo namo bendrija kartu su ieškovės pretenzija, ir vertinimo ataskaita su jos priedais, įskaitant fotofiksaciją. Atitinkamai, pripažintina, kad, priešingai nei nustatė teismas, UAB „Žėrutis“ sąmata, ją lyginant su kitų dviejų autoservisų sąmatomis, šiuo atveju yra patikimesnė, nes jai sudaryti buvo gauta ir įvertinta gerokai daugiau ir įvairiapusiškesnių duomenų, surinktų iš skirtingų nurodytų šaltinių.

15.       Akcentuoja ir tai, kad Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų akte, kuris buvo sudarytas po 2021 m. kovo 18 d. atliktos automobilio apžiūros, yra nustatyta, jog keičiamos dalys yra tik priekinis stiklas ir jo panelės, kritulių jutiklis ir vidaus apšvietimo stikliukas, visos kitos dalys yra remontuotinos, kas reiškia, kad pati ieškovė, veikdama per jos pasitelktą žalų nustatymo ekspertą UAB „Smart Claims“, nustatė, kad stogas ir galinio gaubto aptako dalys yra remontuotinos, o ne keistinos. Iš visų trijų teismui pateiktų autoservisų sąmatų tik atsakovės pateikta UAB „Žėrutis“ sąmata parengta teisingai ir atitinka pačios ieškovės nustatytas aplinkybes, o būtent, kad minėtų dviejų detalių keisti nereikia, nes jos remontuotinos.

16.       Nurodo, kad teismas automobilio detalių nusidėvėjimo visiškai nevertino ir šiuo klausimu teismo sprendime nepasisakė. Byloje yra pateiktas tik vienas įrodymas apie automobilio detalių susidėvėjimą, t. y. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita (kurioje apskaičiuotas pagal automobilio techninius rodiklius ir duomenis detalėms taikytinas 29,71 proc. nuvertėjimas), jokių kitų duomenų apie detalėms taikytiną nuvertėjimą byloje nėra pateikta, todėl atsakovė sutiko vadovautis Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytu detalių nusidėvėjimo procentu, nustatant tikrąjį žalos dydį.

17.       Mano, kad teismo pasirinktas žalos dydžio nustatymo metodas, apskaičiuojant automobilio remonto rinkos kainų aritmetinį vidurkį iš visų byloje pateiktų sąmatų ir Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos, yra ydingas.

6.       Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. sumažinti priteisiamą žalą ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti paties draudėjo D. P. neatsargumą ir jo veiksmų neteisėtumą. Draudėjas neturėjo teisės statyti automobilio privačiame rakinamame kieme, kuriame įvyko įvykis, draudėjas automobilį kieme pastatė neturėdamas tokios teisės ir suprasdamas ar turėjęs suprasti, kad tokios teisės neturi, jį į kiemą įleido sūnus, kurio giminaičiams nuomotoja nesuteikė teisės namo kieme statyti savo automobilius, automobilis kieme buvo pastatytas ir be priežiūros paliktas ilgą laiką, automobilių vietos kieme yra pasiskirstytos tarp butų savininkų, todėl papildomas draudėjo kieme paliktas automobilis buvo pastatytas į tuščią vietą, prie pat namo, po stogo šlaitu. Teismas nepagrįstai nesirėmė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1257-262/2018 suformuota praktika.

18.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Santermita“ apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Nurodo, kad nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, pagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė tiems įrodymams, kurie, ieškovės nuomone, labiausiai pagrįsti savo objektyvumu ir teisingumu, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovė pagrįstai laikosi pozicijos, kad apskaičiuota atstatomoji remonto darbų suma yra pakankama suremontuoti transporto priemonę ir atitinka būtinąsias remonto išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Santermita“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

21.       Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nors atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tačiau apeliaciniu skundu atsakovės teikiami argumentai susiję tik su bylos dalimi dėl žalos dydžio nustatymo, atsakovei civilinės atsakomybės netaikymo, jos atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar priteistinos žalos sumažinimo, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens (draudėjo) kaltę. Atsakovė neteikia argumentų dėl pačios civilinės atsakomybės prievolės nustatymo, kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, procesinių palūkanų priteisimo. Be to, Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-924/2024, nustatęs visas būtinąsias atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas, bylą dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iš esmės tik dalyje dėl žalos dydžio bei procesinių palūkanų priteisimo. Atsižvelgdama į tai ir į tai, kad pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas byloje yra tik žalos dydžio nustatymo, atsakovei civilinės atsakomybės netaikymo, jos atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar priteistinos žalos sumažinimo, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens (draudėjo) kaltę, klausimai. Dėl likusios teismo sprendimo dalies teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

22.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu dėl žalos subrogacijos teise atlyginimo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Santermita 2 817,21 Eur žalos atlyginimą (draudimo išmoką). Ieškovė 2024 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje nurodė, kad draudimo išmoka buvo paskaičiuota įvertinus trečiojo asmens D. P. (draudėjo) pateiktą UAB Kauno nepriklausomų ekspertų biuro vertintojo A. V. 2021 m. kovo 1 d. sudarytą Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, išvedus trijų automobilių remonto servisų, su kuriais ieškovė bendradarbiauja, pateiktose sąmatose (UAB Autobroliai“ remonto sąmata – 2 981,12 Eur sumai, UAB „Autofortas“ – 3 027,89 Eur sumai ir UAB „Akstė servisas“ – 2712,62 Eur sumai) nurodytų automobilio remonto darbų kainų aritmetinį vidurkį, atskaičiusi besąlyginę išskaitą (90 Eur), taip pat vadovaujantis draudimo taisyklėmis. Ieškovė teigė, kad nusidėvėjimo procentas taikytas pagal Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytą detalių nuvertėjimo procentą (29,71 proc.), sumos skaičiuotos be PVM, nes faktiškai remonto darbai neatlikti.

23.       Atsakovė prašė ieškinį dėl žalos dydžio atmesti arba sumažinti žalos dydį, tvirtindama, kad žalos dydis ieškovės nustatytas netinkamai, netinkamai pritaikytas nusidėvėjimas detalėms, pats draudėjas savo neteisėtais veiksmai prisidėjo prie žalos kilimo. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad byloje turi būti vadovaujamasi pateikta į bylą jos iniciatyva UAB „Žėrutis“ parengta 2022 m. spalio 28 d. sąmata, kurioje bendra ginčo automobilio remonto darbų ir medžiagų, reikalingų taisant draudėjo automobilio patirtus sugadinimus, kaina sudaro 2 045,65 Eur (be PVM), pritaikant Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatytą detalių nuvertėjimo procentą (29,71 proc.), todėl draudėjo patirta žala turėtų būti vertintina ne daugiau kaip 1 748,61 Eur suma. Atsakovė taip pat teigė, kad draudėjas paliko automobilį, kur neturėjo teisės jo palikti – privačiame rakinamame kieme, į kurį jį įleido jo sūnus, pažeisdamas susitarimą su nuomotoja ir taisykles dėl kiemo naudojimo tvarkos, todėl kadangi žala atsirado dėl netinkamų nukentėjusio asmens, dėl šios priežasties atsakovei civilinė atsakomybė negali kilti.

24.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 2 817,21 Eur draudimo išmokos sumą, konstatuodamas, kad ieškovė įrodė subrogacinį reikalavimą dėl 2 817,21 Eur žalos dydžio, nes pagal byloje pateiktas UAB Autobroliai“, UAB „Akstė servisas“, UAB „Žėrutis“ sąmatas (2 981,12 Eur + 2 712,62 Eur + 2 045,65 Eur) ir Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą (3 661,93 Eur) gautas automobilio remonto darbų kainų aritmetinis vidurkis – 2 850,33 Eur (3 661,93 Eur + 2 981,12 Eur + 2 712,62 Eur + 2 045,65 Eur = 11 401,32 Eur ÷ 4), savo dydžiu yra artimas ieškovės draudėjui išmokėtam draudimo išmokos dydžiui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nustatant žalos dydį, remtis vien tik atsakovės pateikta UAB „Žėrutis“ sąmatą būtų neteisinga, kadangi ši sąmata sudaryta daugiau nei po pusantrų metų po įvykio, neapžiūrėjus automobilio, šioje sąmatoje nenurodytas stogo keitimas, nors Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad stogas keistinas, taip pat nenurodytos galinio gaubto aptako dalys, kas sudaro esminį byloje pateiktų sąmatų ir automobilio vertinimo ataskaitoje nurodytų remontų darbų kainų skirtumą, o atsakovė ekspertizės, nustatančios automobilio remonto rinkos kainą, skirti neprašė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė, prašydama teismo, nustatant žalos dydį, remtis UAB „Žėrutis“ sudaryta sąmata ir taikyti Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytą nusidėvėjimo procentą, siekia išimtinai tik jai palankių aplinkybių vertinimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir sumažinti priteisiamą žalą ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, kadangi nenustatyti trečiojo asmens D. P. (draudėjo) neteisėti veiksmai, pastačius automobilį privačiame kieme, parkavimo vietoje su buto valdytojo leidimu.

25.       Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja teismo sprendimą, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį ir atmesdamas jos prašymą taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, t. y. sumažinti priteisiamą žalą ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, neteisingai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė proceso įstatymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

Dėl priteistos žalos dydžio

26.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai sprendė, jog neteisinga vadovautis atsakovės pateikta UAB „Žėrutis“ sąmata, taip pat nepagrįstai visiškai nevertino automobilio detalių nusidėvėjimo ir šiuo klausimu teismo sprendime nepasisakė.

27.       Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais, kylanti kaltam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

28.       Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto sužalojimas. Nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra turėtos būtinosios išlaidos sugadinto automobilio remonto darbams, medžiagoms, keičiamoms dalims bei detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kaltojo asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) sugadintą turtą iki būklės, buvusios prieš pat įvykį. Taigi atlyginant žalą dėl automobilio sugadinimo deliktinės, o ne sutartinės atsakomybės pagrindu, mokėtini nuostoliai apskaičiuojami iš nurodytų išlaidų atėmus automobilio dalių nusidėvėjimo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

29.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

30.       Teismas ginčą dėl draudimo išmokos dydžio (žalos dydžio) sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 38 punktas). Teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

31.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl žalos dydžio, pažeidė aktualias materialinės teisės normas ar procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12, 176-178, 182, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Atsakovė nepaneigė nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų.

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo pasirinktas žalos dydžio nustatymo metodas, apskaičiuojant automobilio remonto rinkos kainų aritmetinį vidurkį iš visų byloje pateiktų sąmatų (UAB Autobroliai“ remonto sąmata – 2 981,12 Eur sumai, UAB „Akstė servisas“ – 2 712,62 Eur sumai, UAB „Žėrutis“ – 2 045,65 Eur sumai) ir UAB Kauno nepriklausomų ekspertų biuro vertintojo A. V. 2021 m. kovo 1 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos (3 661,93 Eur sumai), yra objektyviausias ir labiausiai atspindintis rinkos kainas. UAB Autobroliai“ ir UAB „Akstė servisas“ remonto sąmatos buvo parengtos ieškovės iniciatyva, UAB „Žėrutis“ – atsakovės užsakymu, Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita – trečiojo asmens D. P. (draudėjo) užsakymu. Kartu pripažintina, jog nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nusprendė nesivadovauti atsakovės pateikta UAB „Žėrutis“ sąmata. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas automobilio remonto rinkos kainų aritmetinį vidurkį, į skaičiavimus įtraukė ir atsakovės į bylą pateiktoje UAB „Žėrutis“ sąmatoje nurodytą 2 045,65 Eur remonto kainą.

33.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatant žalos dydį šiuo atveju remtis vien tik atsakovės pateikta UAB „Žėrutis“ sąmata būtų neteisinga. Apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja priešingos išvados.

34.       Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad UAB „Žėrutis“ sąmata, lyginant su kitų dviejų autoservisų sąmatomis, šiuo atveju yra patikimesnė, nes jai sudaryti buvo gauta ir įvertinta gerokai daugiau ir įvairiapusiškesnių duomenų, surinktų iš skirtingų nurodytų šaltinių (prašant sudaryti sąmatą šiam autoservisui buvo pateikta ne tik UAB „Smart Claims“ surinkta medžiaga, bet ir pateiktos visos fotonuotraukos iš civilinės bylos ir tos, kurias gavo Nemuno Gatvės 37-ojo namo bendrija kartu su ieškovės pretenzija, taip pat Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita su jos priedais, įskaitant fotofiksaciją), tačiau neargumentuojama, kokie yra tie kiti duomenys, surinkti iš skirtingų nurodytų šaltinių, kurie leido UAB „Žėrutis“ sudaryti tikslesnę sąmatą, kuo jie yra išsamesni už UAB „Smart Claims“ surinktą medžiagą.

35.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateiktoje UAB „Žėrutis“ sąmatoje nenurodytas automobilio stogo keitimas, taip pat nenurodytos galinio gaubto aptako dalys, o tai sudaro esminį atsakovės ir ieškovės byloje pateiktose sąmatose bei Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytų automobilio remontų darbų kainų skirtumą. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pati ieškovė, veikdama per jos pasitelktą žalų nustatymo ekspertą UAB „Smart Claims“, nustatė, kad minėtos dalys yra remontuotinos, o ne keistinos (Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų akte, kuris buvo sudarytas po 2021 m. kovo 18 d. atliktos automobilio apžiūros, yra nustatyta, kad keičiamos dalys yra tik priekinis stiklas ir jo panelės, kritulių jutiklis ir vidaus apšvietimo stikliukas, visos kitos dalys yra remontuotinos), bei šių aplinkybių pagrindu teigiama, jog iš visų trijų teismui pateiktų autoservisų sąmatų tik atsakovės pateikta UAB „Žėrutis“ sąmata parengta teisingai ir atitinka pačios ieškovės nustatytas aplinkybes, o būtent, kad minėtų dviejų detalių keisti nereikia, nes jos remontuotinos, teisėjų kolegijos manymu, toks atsakovės vertinimas yra nepagrįstas.

36.       Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokia UAB „Smart Claims“ parengta automobilio remonto sąmata. Išvada, kad reikalingas automobilio stogo keitimas, o ne remontas, nurodyta automobilio Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje, kurią vertintojas surašė automobilį 2021 m. vasario 26 d. apžiūrėjęs fiziškai. Atsakovė apeliaciniame skunde pati nurodo, kad UAB „Žėrutis“ sąmata buvo parengta autoserviso atstovui asmeniškai neatlikus automobilio apžiūros. Kad stogas keistinas, o ne remontuotinas, nustatyta ir UAB Autobroliai“ bei UAB „Akstė servisas“ remonto sąmatose. Pati atsakovė apeliaciniame skunde sutinka, kad atsakovės pasitelkti autoservisai, sudarydami sąmatas, vadovavosi aprašymais ir fotonuotraukomis, kurias padarė sužalotą automobilį apžiūrėjusi ieškovės pasitelkta UAB „Smart Claims“. Tai pagrįstai leidžia teigti, kad atsakovės pasitelkti autoservisai, sudarydami sąmatas, nedisponavo Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje esančiais duomenimis, neturėjo jokio išankstinio nusistatymo, kad reikalingas ne stogo remontas, o keitimas. Atsakovė nesinaudojo savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatyti jos nurodomi automobilio sužalojimai.

37.       Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tikrąjį žalos dydį, pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį turėjo vadovautis atsakovės byloje pateikta UAB „Žėrutis“ 2022 m. spalio 28 d. surašyta remonto sąmata, kaip naujesniu ir tikslesniu įrodymu.

38.       CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010).

39.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės iniciatyva UAB Autobroliai“ ir UAB „Akstė servisas“ 2021 m. kovo 19 d. surašytos remonto sąmatos yra parengtos 2021 m. kovo 1 d. remonto darbų ir detalių kainomis, trečiojo asmens D. P. (draudėjo) užsakymu 2021 m. kovo 1 d. surašytoje Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje automobilio atkuriamoji vertė nustatyta 2021 m. vasario 26 d. (dienai), o atsakovės užsakymu UAB „Žėrutis“ 2022 m. spalio 28 d. surašyta remonto sąmata yra parengta 2022 m. spalio 1 d. remonto darbų ir detalių kainomis. Nors atsakovė teigia, kad UAB „Žėrutis“ 2022 m. spalio 28 d. surašytą remonto sąmatą į bylą pateikė atnaujintomis kainomis, vis tik šių dokumentų turinys patvirtina, kaip minėta, kad esminis skirtumas tarp atsakovės ir ieškovės byloje pateiktose sąmatose bei Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytų remontų darbų kainų yra tas, kad atsakovės pateiktoje UAB „Žėrutis“ sąmatoje nenurodytas automobilio stogo keitimas, taip pat nenurodytos galinio gaubto aptako dalys, ir tai sudaro esminį automobilio remontų darbų kainų skirtumą. Apeliaciniame skunde nepagrindžiama, kurios konkrečiai automobilio remonto darbų ir detalių kainos yra padidėjusios ar sumažėjusios, jas lyginant su kainomis, buvusiomis UAB Autobroliai“ ir UAB „Akstė servisas“ rengiant remonto sąmatas.

40.       Vertintinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas automobilio detalių nusidėvėjimo visiškai nevertino. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyje išsamiai nepasisakė dėl dalies atsakovės nurodytų nesutikimo su ieškiniu argumentų įrodomosios reikšmės, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas šių argumentų netyrė ir nevertino. Apeliacinio skundo argumentais iš esmės siekiama kitokio faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau vien atsakovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neteisėtumo ar nepagrįstumo.

41.       Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad byloje yra pateiktas tik vienas įrodymas apie automobilio detalių susidėvėjimą, t. y. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita (kurioje apskaičiuotas pagal automobilio techninius rodiklius ir duomenis detalėms taikytinas 29,71 proc. nuvertėjimas), jokių kitų duomenų apie detalėms taikytiną nuvertėjimą byloje nėra pateikta. Nors tiek ieškovės pareiktoje UAB Autobroliai“ parengtoje remonto sąmatoje, atsakovės pateiktoje UAB „Žėrutis“ parengtoje remonto sąmatoje konkrečiai neįvardijamas detalėms taikytas nusidėvėjimo procentas, tačiau iš šių dokumentų turinio matyti, kad už detalių (dalių) būklės pagerinimą UAB Autobroliai“ sąmatoje buvo atliktas 586,16 Eur išskaitymas iš remonto kainos, kas reiškia jog detalėms buvo pritaikytas 27,65 proc. nusidėvėjimas, UAB „Žėrutis“ – 119,77 Eur išskaitymas iš remonto kainos, t. y. buvo pritaikytas 16,40 proc. nusidėvėjimas. Ieškovės iniciatyva UAB „Akstė servisas“ parengtoje sąmatoje iš tiesų konkrečiai neįvardijamas nei detalėms taikytas nusidėvėjimo procentas, nenurodyta ir jokia informacija apie atliktą išskaitymą iš remonto kainos už detalių (dalių) būklės pagerinimą. Tačiau tokia aplinkybė niekaip nekeičia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovė įrodė reikalavimą dėl 2 817,21 Eur žalos dydžio, pagrįstumo. Net ir į skaičiavimus neįtraukus UAB „Akstė servisas“ sąmatoje nurodytą 2 712,62 Eur remonto kainą, pagal byloje pateiktas UAB Autobroliai“, UAB „Žėrutis“ sąmatas ir Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą gautas automobilio remonto darbų kainų aritmetinis vidurkis – 2 806,23 Eur (2 981,12 Eur + 2 045,65 Eur + 3 661,93 Eur = 8 688,70 Eur ÷ 3 = 2 896,23 Eur – 90 Eur), savo dydžiu yra artimas ieškovės draudėjui išmokėtam draudimo išmokos dydžiui (2 817,21 Eur).

Dėl atlygintinų nuostolių mažinimo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės

42.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. sumažinti priteisiamą žalą ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė argumentuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti paties draudėjo D. P. neatsargumą ir jo veiksmų neteisėtumą. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1257-262/2018 suformuota praktika.

43.       CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Aptariama CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Šios CK normos gali būti taikomos tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, 32 punktas). CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, 34 punktas). Priteistinų nuostolių atlyginimo sumažinimui taisyklė dėl paprasto nukentėjusiojo neatsargumo taikytina bendrosios mišrios kaltės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

44.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą nuostolių atlyginimo mažinimo teisinį reglamentavimą deliktinės civilinės atsakomybės atveju, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta trečiojo asmens D. P. (draudėjo) neteisėtų veiksmų, pastačius automobilį privačiame kieme parkavimo vietoje su buto valdytojo leidimu, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomą CK 6.282 straipsnio 1 dalį, t. y. sumažinti priteisiamą žalą ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, padaryta tinkamai vertinant bylos faktines aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, laikytina teisiškai nepagrįsta. Atsakovė apeliaciniame skunde šiuo aspektu dėsto iš esmės analogiškus argumentus, kuriuos ji buvo nurodžiusi teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismas dėl teisiškai reikšmingų atsakovės argumentų pasisakė skundžiamo sprendimo motyvuose. Pritardama šiems motyvams, teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja.

45.       Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009; kt.).

46.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodyta teismų praktika, suformuota Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1257-262/2018, šioje byloje nėra aktuali ir negali būti taikoma. Atsakovės nurodomos bylos ir šios bylos ratio decidendi visiškai nesutampa. Atsakovės nurodomoje byloje automobilis buvo pastatytas ant šaligatvio, t. y. pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad draudėjas būtų pastatęs automobilį neleistinoje vietoje.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės subrogacinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pažeidė materialinės ar procesinės teisės normas ar nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

49.       Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas