Civilinė byla Nr. e2-32990-934/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26335-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.13.; 2.4.2.12.2.; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Ingai Beiner, Rasai Jakubovskajai,

dalyvaujant ieškovo atstovui Vytautai Sereikai,

atsakovų atstovui advokato padėjėjui Viliui Virbickui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams R. G. ir R. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir vėlesniais paaiškinimais, prašydamas iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiais daiktais iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-4, 89-92):

1.1. Antstolis Valdas Čeglikas 2017-02-03 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0116/15/00144 perdavė išieškotojui, ieškovui šioje byloje, UAB Medicinos bankui (toliau – ir Bankas) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Bankas 2017-02-14 įregistravo savo nuosavybės teisę į Turtą Nekilnojamojo turto registre;

1.2. Pažymėjo, kad minėtas Turtas 2006-07-01 hipotekos lakštu (hipotekos identifikavimo kodas 01120060015500) buvo įkeistas Bankui užtikrinant Banko, kaip kreditoriaus, ir R. G., kaip skolininko, 2006-06-22 sudarytos kredito sutarties Nr. LOAN_37308 su visais jos papildymais ir pakeitimais tinkamą įvykdymą. Skolininkui R. G. neįvykdžius įsipareigojimų pagal nurodytą kredito sutartį, Bankas pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto Turto;

1.3. Banko prašymu Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė 2015-01-21 išdavė vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš įkeisto Turto, kuris buvo pateiktas vykdyti Antstolių V. Čegliko, B. Čereškienės ir V. Leskevičienės kontorai. Vykdant priverstinį Turto realizavimą, t.y. Turto nepardavus iš pirmųjų varžytynių ir antstoliui V. Čeglikui pasiūlius Bankui perimti Turtą bei Bankui sutikus Turtą perimti, buvo sudarytas minėtas 2017-02-03 Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0116/15/00144;

1.4. Bankas, kaip Turto savininkas, 2017-03-06 prašymu dėl išsikraustymo paprašė buvusio Turto savininko R. G. iki 2017-03-20 išsikelti iš Turto ir perduoti Turtą Bankui. Šis Banko prašymas R. G. nebuvo įteiktas, kadangi jis siuntos „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pažymėtina, kad Bankas 2017-03-06 prašymą siuntė R. G. paskutiniu žinomi jo gyvenamosios vietos adresu, t.y. Turto adresu - (duomenys neskelbtini), kadangi R. G. nebuvo pranešęs Bankui apie šios nurodytos paskutinės gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atsakovas R. G. Banko prašytu terminu iš Turto neišsikraustė ir Turto Bankui neperdavė;

1.5. Banko duomenimis, šiame Turte R. G. gyvena kartu su sutuoktine R. M.. Bankui tapus Turto savininku, su ja vyko derybos dėl galimo taikaus išsikėlimo iš Turto, tačiau šalims susitarti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, R. G. turi būti iškeldintas iš Turto kartu su sutuoktine R. M.;

1.6. Teigia, jog iš antstolio gauti dokumentai neginčijamai ir neabejotinai patvirtinta, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie antstolio paskelbtas buto pardavimo pirmąsias pakartotines varžytynes, kurios vyko nuo 2016-12-06 iki 2017-01-05 (varžytynių Nr. 130806). Antstolis, prieš paskelbdamas buto pardavimo pirmąsias pakartotines varžytynes, registruotu laišku išsiuntė atsakovams 2016-12-06 pranešimą Nr. 0116/15/00144, kuriuo juos informavo, kad nuo 2016-12-06 13:24:08 val. iki 2017-01-05 13:24:59 val. vyks buto pirmosios pakartotinės varžytynės, kad pradinės turto pardavimo kaina - 160 800 Eur, kad visa papildoma informacija apie varžytynes yra viešame tinklapyje, kad varžytynių Nr. 130806. Taip pat antstolio padėjėjas 2016-12-09 10:22 val. tą patį 2016-12-06 pranešimą dėl varžytynių Nr. 130806 paskelbimo išsiuntė atsakovės R. M. naudojamu elektroniniu paštu. Be to, antstolio 2016-12-06 pranešimas 2016-12-22 buvo pasirašytinai įteiktas atsakovui R. G.. Taip pat 2016-12-29 antstoliui buvo pateiktas atsakovo R. G. prašymas dėl buto varžytynių Nr. 130806 sustabdymo, kuris antstolio 2017-01-02 raštu Nr. 0116/15/00144 nebuvo tenkintas. Kartu pastebėtina, kad apie antstolių paskelbtas turtų pardavimo varžytynes viešai skelbiama, todėl atsakovai ir iš šio tinklapio galėjo gauti informaciją apie paskelbtas jų buto varžytynes, taip pat gauti informaciją ar varžytynės įvyko ar ne;

1.7. Atsakovams priklausančio buto pirmosios pakartotinės varžytynės (varžytynių Nr. 130806), kuriose buvo nustatyta pradinė buto pardavimo kaina 160 800,00 Eur, buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Antstoliui pasiūlius butą perimti išieškotojui bankui, kuriam jis buvo įkeistas, bankas sutiko jį perimti. Be to, jeigu atsakovams kilo neaiškumų, kokiu pagrindu neįvyko paskelbtos buto varžytynės, dėl tokios informacijos gavimo jie galėjo kreiptis į antstolį;

1.8. Pažymi, kad atsakovo R. G. prieštaravimai dėl per mažos UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2016-05-10 ekspertizės aktu nustatytos buto rinkos vertės jau buvo antstolio ir teismo išnagrinėti, įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti civilinėje byloje, kurioje atsakovas R. G. teismui skundė antstolio veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-32146-466/2016 atmetė R. G. skundą dėl antstolio veiksmų, o Vilniaus apygardos teismas 2016-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2582-656/2016 atmetė R. G. atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-16 nutartį. Teismas nurodytose nutartyse padarė išvadas, kad antstolio paskirto eksperto nustatyta buto rinkos vertė nekelia abejonių ir antstolio veiksmai, kuriais jis atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, buvo teisėti. Ieškovas mano, kad šios teismų nutartyse nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią;

1.9. Nurodo, kad joks teisės aktas neįpareigoja naujo turto savininko prieš kreipiantis į teismą dėl turte gyvenančių buvusių savininkų iškraustymo pirmiausia jiems išsiųsti raginimą dėl išsikraustymo iš turto. Šiuo atveju bankas, 2017-02-03 Turto perdavimo išieškotojui aktu perėmęs po neįvykusių varžytynių butą, siekdamas, kad be teismo įsikišimo, gera valia atsakovai išsikeltų iš buto, išsiuntė 2017-03-06 prašymą dėl išsikraustymo, tačiau laiškas su šiuo prašymu atsakovams nebuvo įteiktas, nes jie jo nepriėmė iš paštininko ir vėliau nepasiėmė iš pašto. Jeigu tuo metu R. G. buvo išvykęs, tai jam skirtą laišką turėjo priimti (pasiimti iš pašto) jo sutuoktinė R. M.. Jeigu atsakovai būtų priėmę banko registruotu paštu siunčiamą laišką su 2017-03-06 prašymu dėl išsikėlimo, tai jie anksčiau būtų sužinoję, kad jų butas jau yra realizuotas, t.y. kad į jį perėmė ir jo savininku tapo išieškotojas bankas, ir kad iš buto jie turi išsikelti iki 2017-03-20 13 val. Bankui 2017-02-03 tapus buto savininku 2017-02-03 Turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu, nuo 2017-02-03 atsakovų naudojimasis butu tapo neteisėtu ir pažeidžiančiu naujojo savininko – banko – teises, nes naujasis savininkas dėl jame be jokio teisinio pagrindo gyvenančių buvusių savininkų negali naudotis butu ir įgyvendinti savo kaip savininko teisių. Be to, kad 2017-05-09 įvykusio susitikimo su atsakove R. M. banke metu jai buvo dar kartą pranešta, kad neįvykus varžytynėms butą perėmė bankas;

1.10. Pažymi, kad tarp šalių vyko derybos dėl galimo atsakovų taikaus išsikėlimo iš buto, tačiau šalims taikiai susitarti nepavyko. Banke 2017-05-09 įvykusio susitikimo su atsakove R. M. metu buvo aptarta galimybė jiems naudotis butu ir iš jo išsikelti iki 2017-08-01 bei bankui sudarant galimybę atsakovams iki 2017-08-01 pasiūlyti buto pirkėją, kuris butą nupirktų iš banko už ne mažesnę kaip 160 800,00 Eur kainą. Visgi taikiai susitarti nepavyko ir ieškovas kreipėsi į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Tuo būdu, jokio teisinio pagrindo atsakovams naudotis butu nėra ir jis nėra atsiradęs bei jie nuo 2017-02-03 butu naudojasi neteisėtai, pažeisdami banko, kaip buto savininko, teises, todėl turi būti iškeldinti iš buto priverstine tvarka.

              2. Atsakovai pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (b. l. 39-45). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

              2.1. 1995-03-03 R. M. ir R. G. sudarė santuoką. 2006-06-22 R. G. ir ieškovas sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_37308, kuria paimtas 400 000,00 Lt (115 848,00 Eur) kreditas, sklypo įsigijimui bei projektinių darbų vykdymui. Kredito sutarties 2.3. p. nurodyta, jog kredito paskirtis: 0,0675 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Nemenčinės pl. Vilniaus m. sav. SB „Lakštingala“ pirkimui ir projektinių darbų vykdymui; 2006-07-01 Ieškovui pagal Kredito sutartį buvo įkeistas R. G. priklausantis 203,38 kv. m. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Turto vertė 1 400 000,00 Lt (405 468,03 Eur);

2.2. 2006-09-25 R. G. ir ieškovas sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Kredito sutarties, kuriuo papildomai paimtas 550 000,00 Lt (159 291,01 Eur) kreditas. R. M. sutikimas pasirašant Kredito sutartį ar vėlesnius jos pakeitimus nebuvo gautas. Tik 2009-10-02 R. M. ir Ieškovas sudarė laidavimo sutartį Nr. LOAN_373308, pagal kurią R. M. laidavo už kredito gavėjo, t.y. R. G. prievoles pagal Kredito sutartį (Priedas Nr. 5). Už paimtą kreditą buvo įsigytas žemės sklypas, esantis Lakštingalos Sodų 1-oji g. 27, Vilnius, pradėtos dvibučio gyvenamojo namo statybos, tačiau dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1994 m. netinkamai atlikto sklypo privatizavimo proceso, statybos buvo sustabdytos, dalis sklypo grąžinta Lietuvos Respublikai, todėl atsakovai patyrė milžiniškus nuostolius ir neteko galimybių įvykdyti visų įsipareigojimų ieškovui pagal Kredito sutartį;

2.3. Nepaisant to, dalis kredito buvo grąžinta iš atsakovų turimų lėšų, kita dalis – padalinus Turtą ir už 390 000,00 Lt (112 951,80 Eur) pardavus naujai suformuotą 69,99 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kokia kredito dalis buvo grąžinta, o kokia ne, atsakovams nebuvo žinoma, jiems informacija apie skolą nebuvo teikiama;

2.4. 2015-01-21 Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės vykdomuoju įrašu Nr. JŠ-602 pradėtas skolos išieškojimas. Vykdymo procese antstolis V. Čeglikas 2016-06-14 patvarkymu Nr. 0116/15/00144 paskelbė pirmąsias varžytynes (varžytynių Nr. 123411), Turto kaina – 160 800 Eur. Atsakovai apie varžytynes informuoti nebuvo, be to matydami, jog antstolis Turto kainą nustatė nepagrįstai mažą, su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2016-07-13 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-31364-872/2016, sustabdė varžytynes. 2016-07-11 antstolio V. Čegliko patvarkymu Nr. 0116/15/00144 varžytynės buvo atšauktos;

2.5. Atsakovai apie pirmąsias pakartotines varžytynes, kurios vyko nuo 2016-12-06 iki 2017-01-05, nebuvo informuoti. 2017 m. tarp atsakovų ir ieškovo vyko bendravimas telefonu bei el. paštu, atsakovai sutiko su ieškovu sudaryti taikos sutartį, pagal kurią jie parduoda Turtą, už gautus pinigus grąžina skolą bei išsikelia iš parduoto Turto. Atsakovai nurodė, jog taikos sutartis bus pasirašyta, kai bus pateiktas skolos paskaičiavimas, kadangi vis dar nebuvo žinomas skolos dydis, ar jis tinkamai paskaičiuotas ar ne;

2.6. 2017-05-16 ieškovas pateikė atsakovams taikos sutarties projektą bei davė tik 3 dienas pranešti apie savo sutikimą/nesutikimą. Gavę minėtą dokumentą atsakovai sužinojo, jog jie nebėra Turto savininkai, o Turtas perleistas ieškovui. Atsakovai buvo suinteresuoti už kuo didesnę kainą parduoti Turtą bei taip sumažinti savo skolą Ieškovui, ką numatė ir taikos sutartyje, tačiau nežinant skolos dydžio atsakovai nesutiko pasirašyti šios sutarties. Ieškovas atsakovams skolos paskaičiavimą pateikė tik 2017-06-30, t. y. tą pačią dieną, kurią buvo pateiktas ieškinys dėl iškeldinimo iš Turto;

2.7. Nekilnojamojo turto agentūros „RE/MAX Lietuva“ išvadoje nurodyta, jog R. G. buto kaina net krizės laikotarpiu (2010 m.) buvo didesnė, t.y. siekė 205 200,00 Eur, nei nustatyta 2016-05-10 ekspertizėje, kas patvirtina, jog 2016-05-10 ekspertizėje paskaičiuota nekilnojamojo turto vertė (tariamai per 6 metus nefiksuotas nekilnojamojo turto brangimas) prieštarauja šiuo metu esančiai R. G. buto rinkos kainai ir pastarojo meto nekilnojamojo turto rinkos dėsningumams;

2.8. R. M. su ieškovu 2009-10-02 buvo sudariusi laidavimo sutartį, kuria laidavo už R. G. prievoles pagal Kredito sutartį, todėl visi veiksmai, susiję su Kredito sutartimi, jos vykdymu, užtikrinimu, skolos išieškojimu, išsikraustymu ir kt. yra bendroji sutuoktinių prievolė, todėl apie išsikraustymą iš Turto turėjo būti informuota ir R. M..

3. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog atsakovų elgesys yra piktybiškas ieškovo atžvilgiu, nebendrauja su ieškovu. Atsakovai neteikia duomenų apie butui teikiamų komunalinių paslaugų apmokėjimą, neįsileidžia ieškovo atstovų į butą. Nagrinėjamu atveju ieškovas pagal byloje esančius duomenis reiškia reikalavimus dviem atsakovams, jei vėliau paaiškėtų, kad bute gyvena daugiau asmenų, bankas reikštų atskirą ieškinį dėl jų iškeldinimo. Atsakovų nurodomos aplinkybės dėl antstolio veiksmų nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku (b. l. 137, 140, 142-144).

4. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai atstovas paaiškino, jog jo žiniomis, bute, iš kurio norima iškeldinti atsakovus, gyvenamąją vietą yra deklaravę tik atsakovai R. G. ir R. M.. Atsakovai dar turi pilnametį sūnų. Atsakovų atstovas teigė, kad jam nėra žinoma atsakovų sūnaus K. G. buvimo vieta (ar studijuoja užsienyje, ar gyvena bute, dėl kurio vyksta ginčas dėl iškeldinimo). Patys atsakovai galimai yra išvykę į užsienį darbo tikslais. Varžytynės buvo neteisėtos, turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina. Antstolio patvarkymai dėl varžytynių paskelbimo buvo ginčyti, tačiau teismas skundus atmetė (b. l. 137, 140; 142-144).

Ieškinys tenkintinas.

II. Ginčo esmė

5. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovų R. G. ir R. M. iškeldinimo iš ieškovui UAB „Medicinos bankas“ nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš esmės įrodinėja, jog ieškovui tapus buto savininku, atsakovai neišsikelia iš minėto buto, su ieškovu nebendrauja. Atsakovai iš esmės įrodinėjo, jog buto pardavimas iš varžytynių buvo neteisėtas, butas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina.     

6. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

7. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė šalių naštą įrodinėti, siūlė šalims išspręsti ginčą taikiai, buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, suteikdamas šalims teisę papildomai pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, buvo pripažinęs atsakovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu bei įpareigojęs atsakovus pateikti informaciją apie bute gyvenančius kitus asmenis bei jiems priklausančius daiktus. Tačiau atsakovai nebendradarbiavo, elgėsi pasyviai, į teismo posėdžius neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių, teismo prašytos informacijos apie bute gyvenančius asmenis nepateikė.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti ir ši teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.37, 4.39 straipsniai). Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

9. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008)“.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), 2006-07-01 hipotekos lakštu buvo įkeistas ieškovui UAB „Medicinos bankas“ užtikrinant banko kaip kreditoriaus ir R. G. kaip skolininko 2006-06-22 sudarytos kredito sutarties Nr. LOAN_37308 su visais jos papildymais ir pakeitimais tinkamą įvykdymą (b. l. 9-10). Skolininkui R. G. neįvykdžius įsipareigojimų pagal nurodytą kredito sutartį, bankas pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto Turto. Banko prašymu Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė 2015-01-21 išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-602) (b. l. 18-19) dėl išieškojimo iš įkeisto Turto, kuris buvo pateiktas vykdyti Antstolių V. Čegliko, B. Čereškienės ir V. Leskevičienės kontorai (b. l. 20). Vykdant priverstinį Turto realizavimą, t. y. Turto nepardavus iš pirmųjų varžytynių, antstolis V. Čeglikas pasiūlė bankui perimti Turtą (b. l. 21). Ieškovas 2017-01-11 raštu sutiko Turtą perimti (b. l. 22). Antstolis Valdas Čeglikas 2017-02-03 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0116/15/00144 perdavė ieškovui UAB „Medicinos bankas“ Turtą (b. l. 5). Ieškovas 2017-02-14 įregistravo savo nuosavybės teisę į Turtą Nekilnojamojo turto registre (b. l. 6-8). Ieškovas 2017-03-06 siuntė R. G. paskutiniu žinomu adresu prašymą iki 2017-03-20 išsikelti iš Turto ir perduoti Turtą bankui (b. l. 23).

11. Aplinkybių, jog atsakovai būtų išsikraustę iš Turto ir perdavę jį ieškovui, bei įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovai turi teisę gyventi ieškovui priklausančiame bute, byloje nenustatyta.

12. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovai, neišsikeldami iš ieškovui priklausančio buto ir neperduodami jo ieškovui, Turtu naudojasi be teisinio pagrindo, tokiu būdu pažeisdami ieškovo, kaip Turto savininko, teises, todėl ieškovo reikalavimas dėl iškeldinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

13. Pažymėtina tai, kad tiek teismas, tiek ieškovas 2017-10-10 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė spręsti ginčą taikiai, tačiau atsakovai jokios pozicijos nepareiškė. Be to, atsakovų dalyvavimą teismo posėdyje teismas buvo pripažinęs būtinu bei įpareigojęs atsakovus pateikti informaciją apie bute gyvenančius kitus asmenis bei jiems priklausančius daiktus, tačiau į teismo posėdį atsakovai neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių bei nepateikė prašomos informacijos, o ir atsakovų atstovas negalėjo paaiškinti neatvykimo bei informacijos nepateikimo priežasčių dėl pačių atsakovų netinkamo bendradarbiavimo su atstovu. Aplinkybę, jog atsakovai buvo informuoti apie posėdį patvirtino jų atstovas. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, spręstina, jog toks atsakovų elgesys neatitinka bendradarbiavimo principo (CPK 8 straipsnis) bei nesuderinamas su sąžiningumo reikalavimais.

14. Atsakovų atstovo nurodytos aplinkybės, susijusios su skolos dydžiu bei varžytynių teisėtumu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog atsakovas R. G. teismui skundė antstolio veiksmus, būtent 2016-06-14 patvarkymą dėl skolos išieškojimo priverstinai parduodant R. G. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-32146-466/2016 atmetė R. G. skundą dėl antstolio veiksmų, o Vilniaus apygardos teismas 2016-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2582-656/2016 atmetė R. G. atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-16 nutartį.

15. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

17. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, iš kurių matyti, jog teikiant teismui ieškinį buvo sumokėtas 31,00 Eur dydžio žyminis mokestis (b. l. 28). Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 31,00 Eur žyminio mokesčio.

18. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiais daiktais iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Medicinos bankas“, juridinio asmens kodas 112027077, naudai 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 15,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                            Žilvinas Terebeiza