Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-506-174/2013

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00589-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 47.11. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 6 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. skundas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 167 straipsnio 1 dalį 50 Lt bauda, panaikinimo ir

n u s t a t ė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. N. pagal ATPK 167 str. 1 d. buvo surašytas už tai, kad jam išnuomotame valstybinės žemės sklype buvo vykdoma prekyba neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir planavimo skyriaus laikinųjų įrenginių suderinimo, prilygstančio leidimui. V. N., kaip asmuo, kuriam valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuomos teise, privalėjo užtikrinti, kad komercinė veikla nurodytame sklype būtų vykdoma tik turint prekybai išduotą leidimą.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 22 d. nutarimu V. N. buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 167 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 50 Lt bauda.

Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. apskundė Palangos miesto apylinkės teismui, kuris 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė skundą ir paliko galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 22 d. nutarimą, kuriuo V. N. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 167 str. 1 d. ir nubaustas 50 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 4 d. nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. apeliacinį skundą ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 22 d. nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 167 str. 1 d. 50 Lt bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė bylos esmės, jog ginčas vyksta tik dėl prekybos iš šerbeto įrenginio. Teismas neįsigilino į tai, jog protokolas ir nutarimas yra surašyti dėl prekybos šerbetu fakto. Apeliantas pažymi, jog nei Palangos miesto savivaldybės administracija, nei teismas neatskleidė objektyviosios pusės požymių. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad fotonuotraukos neva patvirtina, kad buvo vykdoma prekyba, tačiau fotonuotraukose nėra užfiksuotas nei pirkėjas, nei pardavėjas, nei prekės perdavimas pirkėjui ir pan. Nagrinėjant administracinę bylą taip ir nebuvo nustatyta tai, kieno buvo įranga šerbetui gaminti, ar tą dieną apskritai prekyba buvo vykdoma ir kas ją planavo vykdyti, ar buvo parduota nors viena prekė. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į jo, V. N., paaiškinimus, kad apie jokią prekybą šerbetu jam nebuvo žinoma, kad niekam leidimo prekiauti šerbetu jis nedavė, pats jokios prekybos nevykdė. Fotonuotraukos ir D. M. surašytas tarnybinis pranešimas, apelianto teigimu, neįrodo ATPK 167 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elemento – pažeidimo objektyviosios pusės, t. y. nėra neginčijamų įrodymų, kurie įrodytų prekybos šerbetu procesą ir dalyvius. Pirmosios instancijos teismas, nepaklausęs teisme kaip liudytojos D. M., kuri surašė tarnybinį pranešimą, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartis byloje Nr. N575-881/2009, 2009-04-10 nutartis byloje Nr. N575-684/2009 ir kt.)

Apeliantas V. N. pažymi, kad protokole nėra nurodytos aplinkybės ir nėra inkriminuojama jam konkreti veikla – prekyba šerbetu, t. y. protokolas surašytas ne kaip veiklos vykdytojui – pardavėjui, o kaip žemės sklypo savininkui. Atkreipia dėmesį, kad jis nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, ir teismas neatsižvelgė į tai, kad prekybai šerbetu niekam leidimo nebuvo išdavęs. Mano, kad būtent šerbeto pardavėją, jei toks objektyviai egzistavo, Palangos miesto savivaldybės administracija turėjo patikrinti (reikalauti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-72 patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 p. nurodytų dokumentų) ir nustačiusi pažeidimą, būtent pardavėjui turėjo surašyti protokolą. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, surašiusi protokolą, net nenustatinėjo pardavėjo. Be to, apeliantas V. N. pažymi, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad tariamas pažeidimas net nebuvo tinkamai užfiksuotas, t. y. nors jo įvykio vietoje nebuvo ir jokia prekyba jis neužsiėmė, tačiau protokolas ir nutarimas, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams, buvo surašytas jam, kaip tokios veiklos vykdytojui. Nurodo, kad protokolas jam buvo surašytas kaip žemės sklypo savininkui, tačiau Taisyklės nenumato žemės sklypo savininko ar naudojo atsakomybės, jei jis nevykdo prekybos ar neteikia paslaugų.

Be to, V. N. nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, nes, remiantis Taisyklėmis ir ATPK 167 str. l d. dispozicija, darytina išvada, kad pagal šią teisės normą atsakomybė taikoma asmeniui, vykdančiam prekybos ar paslaugų veiklą viešoje vietoje. Būtina nustatyti esminę sąlygą – ar atsakomybėn traukiamas asmuo vykdo prekybą ar teikia paslaugas. Kad atsirastų atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius prašo V. N. apeliacinį skundą atmest kaip nepagrįstą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą - Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis.

Nagrinėjant bylą Palangos miesto apylinkės teisme šių reikalavimų nebuvo laikytasi. V. N. kaip administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teismo proceso metu nebuvo sudarytos sąlygos ginčyti įrodymus, kuriais remiantis buvo daromos išvados dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 167 str. 1 d. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartyje tik nurodyta, kad aplinkybės byloje nustatytos, remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, V. N. paaiškinimu, tarnybiniu pranešimu ir nuotrauka.

Nagrinėjamoje byloje V. N. kaltė grįsta pirmiausia E. L. ir D. M. surinkta informacija. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies („Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas“) ir 3 dalies d punkto („Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: <...> d) pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams“) nuostatos nagrinėjamoje byloje įpareigojo teismo proceso metu sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir (ar) jo atstovui užduoti klausimus asmenims, kurių pateikta informacija yra grindžiamas kaltinimas. E. L. ir D. M. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto prasme laikytini kaltinimo liudytojais. V. N. kaltė iš esmės nustatyta šių asmenų surinktais duomenimis, tačiau jie nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti, o neapklausus šių asmenų teismo posėdyje iš esmės buvo suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytas ir apklaustas asmuo, galbūt vykdęs prekybą V. N. nuomojame žemės sklype.

Pirmosios instancijos teismas į teismo posėdį nekvietęs ir neapklausęs įvykio liudytojų – tarnybinį pranešimą surašiusių asmenų E. L. ir D. M., taip pat neapklausęs asmens, galbūt vykdžiusio prekybą V. N. nuomojame žemės sklype, neišsamiai ir netinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepatikrino ir neįvertino surinktų įrodymų, tokiu būdu teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme tiesiogiai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2369/2010).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme neapklausus visų įvykio liudytojų, nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, o kartu ir ATPK 256, 257 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, nuostatas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikintina, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį ir grąžinti V. N. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                                          Violeta Miliuvienė