Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-243-988/2020

Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00044-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. įgaliotojo atstovo advokato Edgaro Gaučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-30-675/2020, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. vasario 17 d. nutarimas, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) bauda.

        Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „M.“ direktorius 2019 m. gruodžio 30 d., 16 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), nepateikė duomenų, kas vairavo automobilį PORSCHE DIESEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 20 d. 08.14 val. Švenčionių r. kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai 78 km, kuriuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET). Šiais savo veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-972 redakcija). M. K. paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-30-675/2020 administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. įgaliotojo atstovo advokato Edgaro Gaučio skundas netenkintas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3.       Toks teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad, kadangi 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. gruodžio 5 d. buvo siųsti pranešimai transporto priemonės savininkei UAB „M.“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), pranešimai yra laikomi įteikti po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną. Pranešimo įteikimas dėl duomenų pateikimo UAB „M.“ direktoriui, kas vairavo automobilį PORSCHE DIESEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo padarytas KET pažeidimas 2019 m. balandžio 20 d. 08.14 val. Švenčionių r. kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai 78 km) buvo tinkamas ir net vyko daugiau nei keturis kartus. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas 2019 m. gruodžio 30 d. 16 val. 20 min. (duomenys neskelbtini).

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. įgaliotasis atstovas advokatas Edgaras Gaučys prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną M. K. atžvilgiu nutraukti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato M. K. naudai.

4.1.       Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog M. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų, jog pranešimai dėl duomenų pateikimo apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį buvo tinkamai įteikti.

4.2.       Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas nurodė, kad skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai konstatuota, jog 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. rugsėjo 25 d. bei 2019 m. gruodžio 5 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti pranešimai dėl informacijos pateikimo apie administracinį pažeidimą padariusį asmenį, todėl manytina, kad UAB „M.“ direktoriui M. K. pranešimai buvo įteikti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo prielaida padaryta, nepagrįsta išvada.

4.3.       Argumentuodamas tokią savo poziciją, atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pranešimai dėl duomenų pateikimo buvo siųsti tik el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), nors valstybės informacinėse sistemose šis el. pašto adresas nėra nurodytas nei kaip asmeninis M. K. el. pašto adresas, nei kaip juridinio asmens UAB „M.“ el. pašto adresas. Pateikiami įrodymai – Valstybės įmonės Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) internetinės paskyros „ManoVMI“ duomenys – patvirtina, kad juridinio asmens UAB „M.“ kontaktinis el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), kuris minėtuose registruose yra nurodomas nuo 2005 metų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos M. K. internetinės paskyros „ManoVMI“ duomenys patvirtina, jog M. K. asmeninis el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), kuris minėtame registre yra nurodytas nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. Aptariami įrodymai neginčijai patvirtina, jog Vilniaus apskrities VPK pranešimus siuntė pažeisdamas ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, todėl pranešimai dėl įpareigojimo pateikti duomenis apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį M. K. negali būti laikomi tinkamai įteikti.

4.4.       Pastebėjo, kad UAB „M.“ el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra tik informacinis el. pašto adresas, skirtas įmonės klientams teikiant ūkines komercines paslaugas. Siekiant atriboti klientų srautus ir įmonės veiklos klausimus sąmoningai valstybės registruose yra nurodytas kitas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), tačiau administracinio nusižengimo bylos procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į skundą) Vilniaus apskrities VPK taip ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pasirinko ne asmeninį M. K. ar juridinio asmens UAB „M.“ el. pašto adresą, nurodomą valstybės informaciniuose registruose, o kitą el. pašto adresą, kuris jokiuose valstybės registruose nėra nurodytas.

4.5.       Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad UAB „M.“ dirba daugiau kaip 10 (dešimt) darbuotojų, kurie turi prisijungimą prie bendrojo informacinio el. pašto adreso: (duomenys neskelbtini), todėl nesant M. K. asmeninio patvirtinimo apie procesinių dokumentų įteikimą „manyti“, jog institucijos išsiųstas pranešimas dėl informacijos pateikimo buvo įteiktas įmonės direktoriui M. K., nėra jokio pagrindo. Asmeniškai M. K. kaip įmonės direktorius neadministruoja informacinio įmonės el. pašto adreso (duomenys neskelbtini), nes šis el. pašto adresas nėra ir niekada nebuvo nurodytas jokiuose valstybės informaciniuose registruose kaip oficialus UAB „M.“ el. pašto adresas. Taigi akivaizdu, kad vien nustačius faktą, jog įmonės el. paštu, kuris nenurodytas jokiuose valstybės registruose, buvo išsiųstas pranešimas, negali duoti pagrindo teigti ar „manyti“, jog pranešimai įteikti konkrečiam fiziniam asmeniui. Šiuo atveju Institucija siųsdama UAB „M.“ direktoriui M. K. pranešimus pateikti informaciją dėl nežinomų priežasčių dokumentus siuntė ne oficialiuose valstybės registruose nurodytais el. pašto adresais, o neaišku, iš kokių šaltinių gautu el. pašto adresu, ko pasekoje siunčiami procesiniai dokumentai M. K. nebuvo įteikti. Institucija turėdama pareigą įrodyti tinkamą procesinių dokumentų įteikimą, t. y. administracinio nusižengimo padarymo faktą, taip pat nepateikė jokių kitų duomenų (įrodymų), kad UAB „M.“ darbuotojas ar pats direktorius M. K. būtų patvirtinęs el. paštu neva siųstų pranešimų gavimą. M. K. į bylos medžiagą pateikė el. pašto (duomenys neskelbtini) paieškos duomenis, kurie patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. nebuvo gauta jokių pranešimų iš Vilniaus apskrities VPK, tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių įrodymų visumoje nevertino ir visiškai nepagrįstai konstatavo prielaidą, jog pranešimai buvo įteikti.

4.6.       Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino esminės faktinės aplinkybės, jog el. paštas (duomenys neskelbtini) nėra M. K. asmeninis elektroninis paštas, kuris nėra ir niekada nebuvo nurodytas jokiuose valstybės informacinėse sistemose ar registruose, ir kuris galėtų būtų tinkamas procesinių dokumentų įteikimui pagal ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tiek pateikiami VMI M. K. internetinės paskyros „Mano VMI“ duomenys, tiek Institucijos priimtas administracinio nusižengimo protokolas patvirtina, kad valstybės informacinėje sistemoje M. K. yra nurodęs el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo el. pašto adresu Vilniaus apskrities VPK jokių pranešimų dėl duomenų pateikimo apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį nesiuntė ir neįteikė. Vilniaus apskrities VPK pateiktas 2020 m. balandžio 3 d. atsiliepimas „Dėl M. K. skundo administracinėje byloje II-30-675/2020“ patvirtina, jog pranešimai dėl duomenų pateikimo buvo siunčiami el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Taigi minėtos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina faktinę aplinkybę, kad Vilniaus apskrities VPK turėdamas M. K. asmeninį el. pašto adresą pažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimų dėl informacijos pateikimo asmeniškai M. K. neįteikė.

4.7.       Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad, nors Vilniaus apskrities VPK atsiliepime nurodoma, jog vėlesni procesiniai dokumentai (administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas) buvo siunčiami (duomenys neskelbtini), tačiau dėl nežinomos priežasties jokie pranešimai ar kiti procesiniai dokumentai šiuo el. paštu taip pat nebuvo gauti. Nors Institucija taip pat nurodo, jog M. K. buvo siųstas popierinis variantas, tačiau bylos medžiagoje nėra pateikta jokių duomenų (įrodymų), kad pranešimas (-ai) būtų tinkamai įteiktas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities VPK nepateikus į administracinės bylos medžiagą įrodymų, patvirtinančių, jog procesiniai dokumentai (pranešimai dėl informacijos pateikimo apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį) buvo tinkamai įteikti M. K., pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog pranešimų įteikimas nustatytas.

4.8.       Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas nurodė, kad vien tik procesinių dokumentų, kurių pagrindu yra taikoma administracinė atsakomybė, išsiuntimo faktas nėra ir negali būti pakankamas įrodymas administracinei atsakomybei kilti. Siekiant objektyviai nustatyti asmens tyčią turi būti nustatytas ne vien tik procesinio dokumento įteikimas ANK 573 straipsnio 1 dalies prasme, o realus asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, žinojimas apie privalomą įvykdyti pareigą.

4.9.       Apeliantas darė išvadą, kad pranešimas dėl informacijos pateikimo apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį M. K. Vilniaus apskrities VPK nebuvo tinkamai įteiktas. Vilniaus apskrities VPK pažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalies nustatytas procesinių dokumentų įteikimo taisykles, nes procesinių dokumentų M. K. neįteikė nei registruotąja pašto siunta, nei asmeniniu el. paštu, kuris yra skelbiamas valstybės informacinėse sistemose. Taigi minėtų aplinkybių pagrindu pagrįstai teigtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė M. K. skundą, nes neturėdamas informacijos apie pareigą pateikti prašomą informaciją negalėjo turėti tyčios padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

4.10.       Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas nurodė, kad teismo sprendime naudojama sąvoka „manytina“ pati savaime patvirtina faktą, jog skundžiama nutartis yra priimta ne objektyviai ištyrus surinktus bylos įrodymus ir tinkamai įvertinus jų visumą, o tik vadovaujantis tikėtinomis prielaidomis, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

4.11.       Apeliaciniame skunde patvirtinama, kad nei juridinio asmens UAB „M.“ registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nei buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nei M. K. gyvenamosios vietos registruotu adresu (duomenys neskelbtini), nei asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini) nebuvo gauti jokie procesiniai dokumentai, susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. M. K. būdamas UAB „M.“ direktoriumi iš Vilniaus apskrities VPK, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, negavo nė vieno dokumento – nei pranešimo apie reikalavimą pateikti informaciją, nei administracinio nusižengimo protokolo, nei skundžiamo nutarimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad skundžiamą nutarimą ir surašytą administracinio nusižengimo protokolą bei neva neįvykdytą pareigą pateikti duomenis M. K. sužinojo tik 2020 m. kovo 3 d., kai paties M. K. prašymu iš vyriausiojo tyrėjo V. Š. el. paštu buvo gautas nutarimas ir protokolas. Nesant objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad buvo tinkamai įteiktas reikalavimas pateikti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininko (valdytojo) transporto priemone, neginčijamai konstatuotina, jog nebuvo padaryta veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymius.

4.12.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui netinkamai nustačius ir vien tik deklaratyviomis prielaidomis grindžiant procesinių dokumentų įteikimo M. K. faktą skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

4.13.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, jog administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl nepagrįstai konstatavo, jog „administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas nurodyta 2019 m. gruodžio 30 d. 16:20 min (duomenys neskelbtini)“.

4.14.       Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad taikant administracinę atsakomybę nėra galimybės nustatyti, kada buvo padarytas administracinis nusižengimas, nes byloje nenustatyta, kada UAB „M.“ direktoriui M. K. buvo įteiktas pareigūno, atliekančio KET pažeidimo tyrimą, pranešimas ar reikalavimas pateikti informaciją apie asmenį, vairavusį transporto priemonę. Skundžiamoje nutartyje nurodyta neva administracinio pažeidimo vieta ir laikas yra ne administracinio pažeidimo, o protokolo surašymo data, laikas ir vieta. Tiek protokolo, tiek nutarimo turinys patvirtina, jog nėra nurodyta tiksli administracinio nusižengimo data, nėra nurodyta, kada įteiktas pranešimas dėl duomenų pateikimo, dėl to nėra galimybės spręsti ir (ar) nustatyti, kada pasibaigė trijų darbo dienų terminas, per kurį M. K. turėjo pateikti reikalaujamus duomenis. Administracinio nusižengimo padarymo laikas yra vienas iš būtinųjų M. K. inkriminuojamų administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl protokole nurodant tik jo surašymo laiką ir jį sutapatinant su administracinio pažeidimo laiku, tačiau nenurodant jokių kitų duomenų, kurių pagrindu buvo nustatytas padarymo laikas, priimtas protokolas bei nutarimas negali būti laikomi teisėtais, objektyviais ir pagrįstais.

4.15.       Apelianto vertinimu, administracinio nusižengimo protokolo trūkumai yra esminiai, nes iki šiol byloje nėra nustatyta, kada M. K. buvo įteikti pranešimai dėl duomenų pateikimo, t. y. nenustatyti būtinieji M. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai – padarymo laikas, tyčia, kas akivaizdžiai užkerta galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tinkamai pasinaudoti teise į gynybą bei patvirtina administracinio nusižengimo teisenos neteisėtumą.

4.16.       Apeliaciniame skunde apibendrinama, kad akivaizdu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, nepagrįsta objektyviais duomenimis bei faktinėmis aplinkybėmis, administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyti administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (sudėtis), todėl M. K. nepadarius jokios pavojingos veikos (veikimo ar neveikimo) skundžiama nutartis naikintina, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. įgaliotojo atstovo advokato Edgaro Gaučio apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartį ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

5.1.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad siekiant nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, vadovaujantis ANK 611 straipsniu, buvo surašytas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir juridiniam asmeniui, t. y. UAB „M.“ administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR) užfiksuotais duomenimis, 2019 m. rugsėjo 12 d. 12 val. 25 min. išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat ANR duomenimis pranešimo siuntimas elektroniniu paštu pakartotas 2019 m. rugsėjo 25 d. 16 val. 33 min. bei 2019 m. spalio 8 d. 09 val. 10 min., tačiau atsakymai į pranešimą negauti. Pasikeitus administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui naujai paskirtas pareigūnas matydamas, kad nėra gautų atsakymų į siųstą pranešimą, pakartotiniai surašė pranešimą dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurį 2019 m. gruodžio 5 d. 09 val. 19 min. išsiuntė juridinio asmens direktoriui M. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). bei 2019 m. gruodžio 17 d. išsiuntė registruotu laišku pagal juridinio asmens registracijos vietą ir 14 val. 08 min. papildomai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). ANR duomenimis elektroniniu būdu siųsti pranešimai pristatyti jų išsiuntimo datomis ir laiku. Ar asmeniui buvo įteiktas siųstas popierinis pranešimas, duomenų nėra. Nors skunde nurodyta, kad UAB „M.“ elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini), tačiau Juridinių asmenų registre nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) galioja nuo 2020 m. balandžio 30 d., o nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. galiojo (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo siųsti pranešimai. Kai nebuvo gautas atsakymas į pranešimus, buvo vieną sykį išsiųsta į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas įmonės rekvizituose.

5.2.       Nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

5.3.       Taip pat pažymėjo, jog administracinio nusižengimo bylos dokumentai UAB „M.“ direktoriui M. K. buvo siunčiami tiek paštu, tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis elektroniniu paštu adresais, kurie ANR sistemoje gauti iš Mokesčių mokėtojų registro, Juridinių asmenų registro. Tai reiškia, kad asmuo informacinėje sistemoje turi sudaręs sutartį, kuria nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mano, kad dokumentai asmeniui buvo siunčiami laikantis ANK 573 straipsnio reikalavimų.

5.4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad M. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra tikslus, konkretus ir atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, jame išdėstytas kaltinimas yra aiškus, protokolo turinyje konstatuota administracinio nusižengimo sudėtis.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. įgaliotojo atstovo advokato Edgaro Gaučio apeliacinis skundas atmetamas

3.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas nutarimas (nutartis) yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ANK ir kitų teisės normų reikalavimų, pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, skiriamos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

4.       Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir M. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

5.       Apeliaciniame skunde keliamas M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. M. K. įgaliotasis atstovas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms.

6.       ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.  ANK 431 straipsnio 1 dalyje uždrausto administracinio nusižengimo pavojingumas pasireiškia tuo, kad transporto priemonės savininkas nevykdo pareigos pateikti atitinkamą informaciją, kuri padėtų išaiškinti kitą administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas.

7.       Institucijos nutarimu M. K. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.

8.       Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

9.       Aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir ANK 415, 589, 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pareiga siejama su ANK 611 straipsnyje numatytais terminais ir reikalaujamais pateikti duomenimis.

10.       ANK 611 straipsnio 2 dalis nustato, jog, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos.

11.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad analizuojant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – tai yra asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. Darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-552-348/2019).

12.       Minėta, kad pagal ginčijamą nutarimą UAB „M.“ direktorius M. K. 2019 m. gruodžio 30 d., 16 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), nepateikė duomenų, kas vairavo automobilį PORSCHE DIESEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 20 d. 08.14 val. Švenčionių r. kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai 78 km, kuriuo buvo pažeistos KET.

13.       Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, jog administracinio nusižengimo teisena pradėta, tyrimas atliktas ir administracinio nusižengimo protokolas M. K. atžvilgiu surašytas tinkamai. 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. gruodžio 5 d. buvo siųsti pranešimai transporto priemonės savininkei UAB „M.“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), pranešimai yra laikomi tinkamai įteiktais po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną. Apeliacinio skundo argumentus galima suskirstyti į kelias grupes.

14.       Apeliaciniame skunde visų pirma teigiama, jog Vilniaus apskrities VPK nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Vilniaus apskrities VPK tinkamai, vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, siuntė ir įteikė M. K. pranešimą (-us) dėl informacijos pateikimo apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pranešimų įteikimo faktas nustatytas. Pirmosios instancijos teismas nevertino esminės faktinės aplinkybės, jog el. paštai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais Vilniaus apskrities VPK nurodė siuntęs pranešimus, nėra M. K. asmeniniai elektroniniai paštai, kurie nėra ir niekada nebuvo nurodyti jokiuose valstybės informacinėse sistemose ar registruose nei kaip asmeniniai M. K. el. pašto adresai, nei kaip juridinio asmens UAB „M.“ el. pašto adresai, ir kurie galėtų būtų tinkami procesinių dokumentų įteikimui pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį. Taigi pranešimai dėl įpareigojimo pateikti duomenis apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį M. K. negali būti laikomi tinkamai įteiktais. Siekiant atriboti klientų srautus ir įmonės veiklos klausimus sąmoningai valstybės registruose yra nurodytas kitas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde pažymima, kad nei juridinio asmens UAB „M.“ registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nei buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nei M. K. gyvenamosios vietos registruotu adresu (duomenys neskelbtini), nei asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris yra skelbiamas valstybės informacinėse sistemose, nebuvo gauti jokie procesiniai dokumentai, susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Neturėdamas informacijos apie pareigą pateikti prašomą informaciją M. K. negalėjo turėti tyčios padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Tokią apeliacinio skundo poziciją apeliantas grindžia Valstybės įmonės Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetinės paskyros „ManoVMI“ duomenimis, administracinio nusižengimo protokolu.

15.       Antra, apeliaciniame nurodoma, kad Institucija nepateikė jokių kitų duomenų (įrodymų), kad UAB „M.“ darbuotojas ar pats direktorius M. K. būtų patvirtinęs el. paštu neva siųstų pranešimų gavimą. M. K. į bylos medžiagą pateikė el. pašto (duomenys neskelbtini) paieškos duomenis, kurie, anot apelianto, patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. nebuvo gauta jokių pranešimų iš Vilniaus apskrities VPK.

16.       Trečia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, jog administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl nepagrįstai konstatavo, jog „<...> administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas nurodyta 2019 m. gruodžio 30 d. 16:20 min (duomenys neskelbtini)“. Apeliantas argumentuoja, kad nėra galimybės nustatyti, kada buvo padarytas administracinis nusižengimas, nes byloje nenustatyta, kada UAB „M.“ direktoriui M. K. buvo įteiktas pareigūno, atliekančio KET pažeidimo tyrimą, pranešimas ar reikalavimas pateikti informaciją apie asmenį, vairavusį transporto priemonę, dėl to nėra galimybės spręsti ir (ar) nustatyti, kada pasibaigė trijų darbo dienų terminas, per kurį M. K. turėjo pateikti reikalaujamus duomenis. Skundžiamoje nutartyje nurodyti neva administracinio pažeidimo vieta ir laikas yra ne administracinio nusižengimo, o protokolo surašymo data, laikas ir vieta.

17.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas vertindamas byloje surinktus duomenis būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai iš esmės yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados iš esmės yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei M. K. ir jo atstovas, kurie teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. pranešimo dėl duomenų pateikimo apie įmonei priklausantį automobilį vairavusį asmenį negavo, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

18.       Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-552-348/2019).

19.       Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. ANK 573 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

20.       Nagrinėjamu atveju Institucija kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis iš Juridinių asmenų registro, pagal kuriuos UAB „M.“ elektroninio pašto adresas šiame valstybės registre nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). ANR išraše nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. spalio 8 d. pranešimai buvo išsiųsti atitinkamai 2019 m. rugsėjo 12 d. 12 val. 25 min., 2019 m. rugsėjo 25 d. 16 val. 33 min., 2019 m. spalio 8 d. 09 val. 10 min., tačiau nenurodoma, kuriuo elektroninio pašto adresu pranešimai buvo išsiųsti. Institucija kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimas, 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimas, 2019 m. spalio 8 d. pranešimas buvo išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat svarbu pažymėti, kad 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimą vyresnysis tyrėjas R. M. iš savo el. pašto išsiuntė 2019 m. gruodžio 17 d. 14 val. 08 min. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

21.       Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „M.“ elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau, viena vertus, šis elektroninio pašto adresas Mokesčių mokėtojų registre nurodytas nuo 2005 m. lapkričio 9 d., kita vertus, šis elektroninio pašto adresas Juridinių asmenų registre nurodomas 2020 m. balandžio 30 d. atnaujinus duomenis, todėl šiuo atveju vadovaujamasi detaliu Institucijos pateiktu Juridinių asmenų registro išrašu, tuo labiau, kad Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalis).

22.       Daroma išvada, kad 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. spalio 8 d. pranešimai buvo tinkamai įteikti UAB „M.“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nors ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad apie administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui, o pranešimai nebuvo siunčiami M. K. Mokesčių mokėtojų registre nurodytu jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vertinama, kad M. K. šiuo laikotarpiu būdamas UAB „M.“ vadovu galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu viešajame registre, gaunami pranešimai. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalį atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. M. K. 2019 m. gruodžio 18 d. vėliausiai turėjo būti žinoma apie pareigūno pranešimą pateikti jau minėtą informaciją, tai yra kitą dieną po 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimo išsiuntimo, trijų darbo dienų terminas pateikti reikalaujamą informaciją pasibaigė 2019 m. gruodžio 23 d. Per nustatytą terminą M. K. nepateikus informacijos pirmoji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymo diena buvo 2019 m. gruodžio 27 d. Nors administracinio nusižengimo protokole ir nutarime pažeidimo data nurodoma 2019 m. gruodžio 30 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. K. iš nurodytų aplinkybių turėjo būti žinoma jo teisinės pareigos pateikti atitinkamą informaciją pradžios data, vertinama, kad nurodytas protokolo netikslumas esmingai nesuvaržė M. K. teisės į gynybą.

23.       Šiame kontekste pažymima, kad pagal ANR išrašo duomenis 2019 m. gruodžio 5 d. pranešimas buvo išsiųstas 2019 m. gruodžio 5 d. 09 val. 19 min. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad šis elektroninio pašto adresas pasirinktas atsižvelgus į įmonės rekvizitus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. nebuvo gauta jokių pranešimų iš Vilniaus apskrities VPK, tačiau aplinkybė, ar buvo, ar nebuvo gautas pranešimas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nėra teisiškai reikšminga, kadangi šis elektroninio pašto adresas pagal bylos duomenis nėra nurodomas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, be to, jau nustatyta, kad pranešimai buvo tinkamai įteikti (duomenys neskelbtini).

24.       Taigi bylos duomenys patvirtina, kad patrauktas atsakomybėn asmuo be pateisinamos priežasties neįvykdė įstatymo ir Institucijos pranešime nurodyto reikalavimo per nustatytą terminą pateikti reikiamus duomenis, todėl M. K. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai nubaustas dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

25.       Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati M. K. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Bauda skirta tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į M. K. ankstesnius administracinius nusižengimus, administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Paskirtos baudos dydis atitinka ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos minimumą. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. M. K. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

26.       Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas pripažįsta, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl jo priimta skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos M. K. ir jo atstovo advokato Edgaro Gaučio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir M. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti nėra pagrindo.

27.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. įgaliotasis atstovas advokatas Edgaras Gaučys taip pat prašo atlyginti M. K. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. 2020 m. kovo 6 d. sumokėjo 500,00 Eur advokatės Aurelijos Puzinienės kontorai už atstovavimo paslaugas (b. l. 21). M. K. 2020 m. gegužės 5 d. sumokėjo 350,00 Eur advokatės Aurelijos Puzinienės kontorai už atstovavimo paslaugas (b. l. 50). Atsižvelgus į tai, kad jo apeliacinis skundas netenkinamas, šio prašymo tenkinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

     administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. įgaliotojo atstovo advokato Edgaro Gaučio apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-30-675/2020 palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                  Darius Pranka