Civilinė byla Nr. 2S-1407-614/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00743-2019-5 

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo, suinteresuoti asmenys byloje – N. C., M. Š., E. P., E. K., N. K., J. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja antstolė kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė skirti skolininkams N. C., M. Š., E. P., E. K., N. K. ir J. B. po 300,00 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus termino pasibaigimo, išieškotojo naudai. Nurodė, kad:

1.1.       antstolė A. S. vykdo šiuos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius: Nr. (23.29)-PN-1146, išduotą 2017 m. liepos 19 d., skolininkas – N. C., išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nr. (23.29)-PN-1147, išduotą 2017 m. liepos 19 d., skolininkė – M. Š., išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nr. (23.29)-PN-1149, išduotą 2017 m. liepos 19 d., skolininkė – E. P., išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nr. (23.29)-PN-1150, išduotą 2017 m. liepos 19 d., skolininkė – E. K., išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nr. PN-1162, išduotą 2017 m. liepos 21 d., skolininkas – N. K., išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Nr. PN-1163, išduotą 2017 m. liepos 21 d., skolininkas – J. B., išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos;

1.2.       patikrinus vykdomosiose bylose priimtų privalomųjų nurodymų vykdymą, vietoje surašytas apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad sprendimai yra nevykdomi bei surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai;

1.3.       nurodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. patvarkymais skolininkams pateikti informaciją apie įpareigojimų įvykdymą įpareigojo juos per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimų tinkamą įvykdymą. Skolininkai vykdomosiose bylose įpareigoti pašalinti šiuos statinius, pastatytus valstybinėje žemėje, esančius šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami).: N. C. įpareigotas nugriauti malkinę (pagalbinio ūkio pastatą, viso - 33,64 m2), M. Š. įpareigotas nugriauti pirtį (pagalbinio ūkio pastatą, viso -12,30 m2) ir malkinę (pagalbinio ūkio pastatą, viso - 35,85 m2), E. P. įpareigota nugriauti malkinę (pagalbinio ūkio pastatą, viso - 35,43 m2), malkinę (pagalbinio ūkio pastatą, viso - 13,52 m2), šiltnamį (kitos paskirties statinį, viso - 19,20 m2) bei lauko tualetą (nesudėtingąjį inžinerinį statinį, viso - 1,44 m2), E. K. įpareigota nugriauti malkinę (pagalbinio ūkio pastatą, viso – 35,85 m2), N. K. įpareigotas nugriauti malkinę (pagalbinio ūkio pastatą, viso – 22,32 m2), tvorą (nesudėtingąjį inžinerinį statinį – ilgis 18,0 m2) ir lauko tualetą (nesudėtingąjį inžinerinį statinį, viso – 1,44 m2), J. B. įpareigotas nugriauti malkinę (pagalbinio ūkio pastatą, viso – 33,64 m2). Visų šių privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai yra suėję.

2.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė tenkinti antstolės prašymą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalimi, skirti skolininkams iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo dieną bei remiantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, suteikti teisę Inspekcijai vykdyti įpareigojimus skolininkų lėšomis. Nurodė, kad:

2.1.       Inspekcija atlikusi patikrinimą nustatė, kad statiniai (4 malkinės, pirtis, šiltnamis, tvora), kurie yra valstybinėje žemėje šalia daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbiami), pastatyti neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo, todėl M. Š., E. P., E. K., N. C., N. K. bei J. B. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus;

2.2.       Inspekcija 2018 m. sausio 9 d. gavo E. P., E. K., N. K., N. C. ir J. B. prašymus pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, 2018 m. sausio 22 d. šie prašymai priimti ir terminas E. P., E. K. bei N. C. pratęstas iki 2018 m. liepos 19 d., o N. K. ir J. B. iki 2018 m. liepos 21 d. Iki nurodytų terminų įpareigojimai nebuvo įvykdyti, todėl inspekcija kreipėsi į antstolę;

2.3.       Inspekcija mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti skolininkams baudą už privalomųjų nurodymų nevykdymą. Pažymėjo, jog baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti numatytus veiksmus. Be to, privalomųjų nurodymų, kuriuo skolininkai įpareigoti pašalinti statybos padarinius, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai taip pat reiškia, jog pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol teismo sprendimas yra neįvykdytas. Atsižvelgiant į tai prašė skirti baudą skolininkams N. C., M. Š., E. P., E. K. skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 20 d., o skolininkams N. K. ir J. B. – nuo 2018 m. liepos 22 d., baudą išieškant į valstybės biudžetą.

3.       Suinteresuoto asmens N. C. sutuoktinė N. C. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo ir nurodė, kad kuomet jiedu su vyru N. C. pirko butą, esantį (duomenys neskelbiami), jiems buvo nurodyta, kad malkinė, esanti šalia daugiabučio namo priklauso butui, jie patys malkinės (pagalbinio ūkio pastato, viso - 33,64 m2) nestatė ir prašė privalomojo nurodymo Nr. (23.29)-PN-1146, kuriuo N. C. įpareigotas nugriauti malkinę, įvykdymą nukelti pasibaigus šildymo sezonui, kadangi bute yra krosninis šildymas, o kitos vietos laikyti malkoms jie neturi.

4.       Suinteresuoto asmens J. B. sutuoktinė D. B. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo jos vyrui J. B. ir nurodė, kad gavus butą (duomenys neskelbiami), 1989 m. ūkinis pastatas jau buvo pastatytas. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. lapkričio 19 d. šildymo sezonas jau buvo pradėtas, nugriauti malkinės jie negalėjo, nes neturėjo kitos vietos, kur laikyti malkas, todėl prašė sustabdyti antstolės nurodymo vykdymą nugriauti malkinę iki šildymo sezono pabaigos.

5.       Suinteresuoti asmenys E. K. ir N. K. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad E. K. nuosavybės teise valdo 3/16 buto, unikalus (duomenys neskelbiami) Likusias šio buto dalis valdo jos motina G. Š. ir sesuo J. B., todėl jos turėtų būti į bylą įtraukiamos trečiaisiais asmenimis. Be to, nėra ginčo dėl to, kad privalomasis antstolės nurodymas nugriauti malkinę yra įsiteisėjęs, tačiau suinteresuoti asmenys pasitikėjo tuo, kad jiems bus leista šalia jų daugiabučio esantį sklypą privatizuoti, o sandėliuką įteisinti, tačiau susiklostė priešinga situacija, kadangi privatizacija nebaigta. Ginčo malkinė bei tualetas buvo pastatyti prieš daugiau nei 50 metų ir suinteresuoti asmenys patys jų nestatė. Taip pat atsiliepime pabrėžiama, kad E. K. ir N. K. gyvena ne (duomenys neskelbiami), o N. K. mamos T. K. bute, kurį ji išsinuomavo iš (duomenys neskelbiami). Atsižvelgiant į sutuoktinių gaunamas pajamas, skiriama 300 Eur bauda už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną privestų juos prie fizinio asmens bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad 2020 m. su suinteresuotais asmenimis E. K. ir N. K., E. P., N. C., M. Š. buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, jos registruotos registre ir suinteresuoti asmenys E. K. ir N. K., E. P., N. C., M. Š. šiuo metu yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, o suinteresuotas asmuo J. B. turi teisę taip pat užbaigti privatizavimo procedūrą. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad bendraturčiai yra parengę ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką ir ją derina su Nacionaline žemės tarnyba. Suinteresuoti asmenys žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad baudų skyrimas sužlugdytų juos finansiškai, dalis asmenų yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų.

8.       Įvertinęs iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją (suinteresuoti asmenys tapo žemės sklypo bendraturčiais), teismas sprendė, kad privalomieji nurodymai šiuo metu negalėtų būti įvykdyti, todėl antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo ir Inspekcijos prašymą suteikti teisę Inspekcijai vykdyti įpareigojimus skolininkų lėšomis atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Inspekcija pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuriame nurodė, kad su teismo nutartimi nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad:

9.1.       skolininkai E. K. ir N. K., E. P., N. C., M. Š. šiuo metu pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis yra išsipirkę valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbiami)) dalis, tačiau likusi, neišpirkta sklypo dalis priklauso valstybei, taigi tiek skolininkai, tiek NŽT yra šio sklypo bendraturčiai. Įrodymų, kad NŽT būtų davusi sutikimą statinių statybai byloje nėra. Teismo nurodytos aplinkybės nedaro neteisėtai pastatytų statinių teisėtais, kaip ir neatleidžia skolininkų nuo privalomųjų nurodymo įvykdymo ir pasekmių, kilusių dėl jų nevykdymo taikymo, todėl nustatęs, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti teismas turi imtis CPK 771 straipsnyje numatytų priemonių;

9.2.       pažymėjo, kad teismo nustatytos aplinkybės (dėl skolininkų amžiaus, sveikatos problemų, jų veiksmų, finansinio sužlugdymo ir pan.) gali būti kriterijumi teismui sprendžiant dėl skirtinos konkrečios baudos dydžio, bet ne pagrindu atmesti antstolės pareiškimą;

9.3.       iš bylos duomenų taip pat matyti, kad skolininkas J. B., priešingai nei kiti skolininkai, iš viso jokių aktyvių veiksmų, susijusių su prievolės pašalinti pažeidimą vykdymu, neatliko ir neatlieka, žemės sklypo dalies nuosavybės teise neįsigijo ir nėra duomenų, kad ketintų tai atlikti. Teismas dėl šio skolininko visiškai nepasisakė. J. B., kaip ir kiti skolininkai gavo kvietimą sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sutarties nesudarė ir teismo posėdžio metu nurodė, kad neplanuoja sudaryti. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino šio skolininko pasyvių veiksmų, elgesio ir priežasčių, dėl kurių šis asmuo privalomojo nurodymo per jame nurodytą terminą neįvykdė, ir kurias būtų galima pripažinti objektyviomis ir nuo jo valios nepriklausančiomis. Teismo motyvas, kad J. B. turi teisę užbaigti privatizavimo procedūrą, nesudaro jokio pagrįsto pagrindo neskirti skolininkui baudos už prievolės nevykdymą, kaip ir nesudaro pagrindo nesuteikti teisės Inspekcijai nugriauti malkinę (pagalbinio ūkio pastatą) (viso 33,64 m2) ir sutvarkyti statybvietę šio skolininko lėšomis;

9.4.       Teismas, neskirdamas J. B. kaip ir kitiems skolininkams šioje byloje baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą, ne tik, kad nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, tačiau leido ir toliau nevykdyti iš privalomojo nurodymo kylančios prievolės;

9.5.       skundžiama nutartimi teismas pažeidė ir viešąjį interesą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008), todėl skolininkų savavališkai, neturint valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto - NŽT rašytinio sutikimo valstybinės žemės sklype pastatyti statiniai – (malkinės, pirtis, lauko tualetai), kurie net ir išsipirkus skolininkams atitinkamas dalis valstybinės žemės, vis dar stovi žemės sklype, kurio bendrasavininkas yra valstybė, pažeidžia ir viešąjį interesą reglamentuojančias teisės normas;

9.6.       teismo išvada, kad privalomųjų nurodymų vykdymas tapo nebegalimas ir nebeįmanomas yra neaiški ir nesuprantama. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad teisės aktų pažeidimai iki šiol neišnyko, statiniai stovi žemės sklype, kuris šiuo metu valdomas bendrosios nuosavybės teise su NŽT, valstybinės žemės patikėtinio sutikimo byloje dėl statinių taip pat nėra. Aplinkybės, kad pradėti šalinti pažeidimai ne griaunant statinius, bet kitu būdu, nedaro privalomųjų nurodymų įvykdymo neįmanomu. Dėl šios aplinkybės neišnyksta ir pačių skolininkų atsakomybė dėl prievolės vykdymo.

9.7.       Teismo nutartyje abstrakčios frazės, kad Inspekcija atsisako administracinėmis priemonėmis užbaigti klausimo išsprendimą, o juo labiau, kad dėl Inspekcijos veiksmų neįmanomas vykdymas, niekuo nepagrįstos ir nesuprantamos. Teisės aktai nenumato nagrinėjamu atveju jokių kitų administracinių priemonių, kuriomis Inspekcija galėtų užbaigti privalomųjų nurodymų priverstinį vykdymą. Iš teismo pateiktų frazių, galima susidaryti nuomonę, kad tai Inspekcija, o ne skolininkai, turėtų imtis aktyvių veiksmų dėl žemės sklypo išdalinimo procedūrų užbaigimo, NŽT sutikimo gavimo, arba, kad Inspekcija nagrinėjamoje byloje turėtų pripažinti privalomuosius nurodymus įvykdytais, kai iš bylos duomenų akivaizdu, kad šiuo metu taip nėra, ir taip pažeisti teisės aktų reikalavimus.

10.       Pareiškėja antstolė A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti.

11.       Suinteresuoti asmenys N. K. ir E. K., pateikė atsiliepimą į inspekcijos atskirąjį skundą, teigia, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad:

11.1.       2020 m. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, ji registruota registre ir suinteresuoti asmenys E. K. ir N. K., šiuo metu yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai. Be to, yra parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas, kuris iš esmės yra aprobotas Nacionalinės žemės tarnybos, ir priešingai negu nurodo Inspekcija, NŽT naudojimosi tvarkai pritaria, o tai reiškia, kad nekelia jokių reikalavimų dėl žemės sklype esančių statinių. Pažymėtina, kad pagal parengta naudojimosi tvarkos projektą, visi statiniai, kuriuos siekia griauti Inspekcija, yra tuose sklypo dalyse, kurios priklauso konkretiems bendraturčiams (šioje byloje – skolininkams). Todėl Inspekcija dabar neturi jokių teisinių galių griauti tai, kas yra ne valstybinėje žemėje;

11.2.        Inspekcijos priimtų privalomųjų nurodymų vykdymas tapo nebegalimas nei faktiškai, nei teisiškai, tačiau Inspekcija toliau nesiima teisinių priemonių elgtis protingai ir rūpestingai ne tik kaip proceso dalyvis civiliniame procese, bet ir kaip valdžios institucija. Toks valdžios institucijos veikimas, atsisakant administracinėmis priemonėmis užbaigti klausimo išsprendimą ir toliau bylinėjantis teisme, nėra suderinamas su protingu ir sąžiningu asmens elgesiu bei civilinio proceso paskirtimi. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

14.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašymą suteikti jai teisę vykdyti įpareigojimus skolininkų lėšomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad pirtis (pagalbinio ūkio pastatas, kurio plotas 12,30 kv. m), malkinė (pagalbinio ūkio pastatas, kurio plotas 35,85 kv. m), malkinė (pagalbinio ūkio pastatas, kurio plotas 35,43 kv. m), malkinė (pagalbinio ūkio pastatas, kurio plotas 13,52 kv. m), šiltnamis (kitos paskirties statinys, kurio plotas 19,20 kv. m), lauko tualetas (nesudėtingasis inžinerinis statinys, kurio plotas 1,44 kv. m), malkinė (pagalbinio ūkio pastatas, kurio plotas 22,32 kv. m), tvora (nesudėtingasis inžinerinis statinys, kurio ilgis 18,0 m), lauko tualetas (nesudėtingasis inžinerinis statinys, kurio plotas 1,44 kv. m), malkinė (pagalbinio ūkio pastatas, kurio plotas 33,64 kv. m) (kurie užfiksuoti formuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), 2017-05-22 plane) yra pastatyti valstybinėje žemėje šalia daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbiami), neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sutikimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, 2017 m. liepos 19 d. M. Š. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-1147, 2017 m. liepos 19 d. E. P. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-1149, 2017 m. liepos 19 d. E. K. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-1150, 2017 m. liepos 19 d. N. C. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-1146, 2017 m. liepos 21 d. N. K. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1162, 2017 m. liepos 21 d. J. B. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1163, kurie buvo perduoti antstolei A. S. vykdyti priverstine tvarka. Patikrinus vykdomosiose bylose priimtų privalomųjų nurodymų vykdymą, vietoje surašytas apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad sprendimai yra nevykdomi bei surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai. Kadangi skolininkai privalomųjų nurodymų nevykdo, antstolė kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkams baudą.

16.       Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad: suinteresuoti asmenys E. K. ir N. K. 2020 m. gegužės 19 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri registruota Nekilnojamojo turto registre; suinteresuoti asmenys E. P., N. C., M. Š. 2020 m. sausio 6 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios registruotos Nekilnojamojo turto registre (3 t., b. l. 21-23); 2020 m. birželio 8 d. parengtas ginčo žemės sklypo naudojimo planas (3 t., b. l. 3-14), pagal kurį suinteresuotiems asmenims E. K. ir N. K., E. P., N. C. nustatytos naudojamo sklypo dalys; 2020 m. birželio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius raštu Nr. 48SD-8235-(14.48.104) (3 t., b. l. 26-27) informavo, kam buvo nuspręsta parduoti žemės sklypo dalis (be jau įsiregistravusių savo nuosavybės teisę, taip pat nuspręsta parduoti žemės sklypo dalį ir suinteresuotam asmeniui J. B.), taip pat nurodyta, kad žemės naudojimo tvarkos projektas grąžinamas, kad būtų įtraukti visi žemės sklypo savininkai.

17.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją (suinteresuoti asmenys tapo žemės sklypo bendraturčiais ir yra parengę ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, kurią derina su Nacionaline žemės tarnyba), sprendė, kad privalomieji nurodymai šiuo metu negalėtų būti įvykdyti, todėl antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo ir Inspekcijos prašymą suteikti teisę Inspekcijai vykdyti įpareigojimus skolininkų lėšomis atmetė.

18.       Inspekcija pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuriame nurodė, kad privalomieji nurodymai šiai dienai nėra įvykdyti, todėl teismas turi imtis CPK 771 straipsnyje numatytų priemonių. Teigia, jog teismo nurodytos aplinkybės nedaro neteisėtai pastatytų statinių teisėtais, kaip ir neatleidžia skolininkų nuo privalomųjų nurodymo įvykdymo ir pasekmių, kilusių dėl jų nevykdymo taikymo.

19.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

20.       Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio, kurio 6 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Be to, CPK 771 straipsnio 7 dalis numato, kad teismas vėl gali pritaikyti šio straipsnio 6 dalyje numatytas priemones, jeigu skolininkas toliau nevykdo privalomojo nurodymo.

21.       Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais - aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos formaliai, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos faktinės bylos aplinkybės bei atsižvelgiama į privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastis.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino suinteresuotų asmenų E. K., N. K., E. P., N. C. ir M. Š. aktyvius veiksmus, siekiant įteisinti savavališkai pastatytus statinius (suinteresuoti asmenys sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir parengė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, kurią derina su Nacionaline žemės tarnyba), todėl pagrįstai nepaskyrė jiems baudos, suteikdamas prioritetą jų siekiui įteisinti savavališkai pastatytus statinius, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Kaip jau buvo minėta, CPK 771 straipsnio 7 dalyje yra numatytas pakartotinis privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybių svarstymo klausimas, kada teismas vėl galės spręsti dėl baudos paskyrimo, jeigu suinteresuoties amenims surašyti privalomieji nurodymai nebus įvykdyti.

23.       Suintersuotas asmuo J. B. nors ir turi teisę užbaigti privatizavimo procedūrą, tačiau, priešingai nei kiti skolininkai, jokių aktyvių veiksmų, susijusių su prievolės pašalinti pažeidimą vykdymu, neatliko ir neatlieka. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad J. B. taip pat gavo kvietimą sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sutarties nesudarė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad ir neplanuoja jos sudaryti. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino šio skolininko pasyvių veiksmų, elgesio ir priežasčių, dėl kurių šis asmuo privalomojo nurodymo per jame nurodytą terminą neįvykdė, ir kurias būtų galima pripažinti objektyviomis ir nuo jo valios nepriklausančiomis, šioje dalyje skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį dalyje, kurioje atmestas antstolės A. S. pareiškimas dėl baudos skyrimo J. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas suteikti jai teisę vykdyti įpareigojimus skolininko lėšomis, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                    Eglė Surgailienė