Administracinė byla Nr. eAS-727-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01028-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. A. ir G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. A. ir G. A. skundą atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos seniūnui R. A. ir K. G. dėl pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjai D. A. ir G. A. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą, kuriame prašė teismo panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos seniūno R. A. 2015 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. R3-192(1.3) (toliau – ir Pažyma). Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad apie skundžiamą Pažymą sužinojo Alytaus rajono apylinkės teismui 2016 m. kovo 18 d. parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą pagal K. G. ieškinį atsakovams D. A., G. A., V. T. ir kt. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais. Tik susipažinus su civilinės bylos medžiaga bei išanalizavus Alytaus ir Nemunaičio seniūnijų kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas, po 2016 m. balandžio 11 d. vykusio antrojo parengiamojo posėdžio įsitikino, kad Nemunaičio seniūnijos seniūno R. A. 2015 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. R3-192(1.3) išduota nesant jokio teisėto pagrindo. Pareiškėjų teigimu, terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių ir nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, praleistas nežymiai, todėl atnaujintinas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas iš prie skundo pateiktų dokumentų nustatė, kad 2015 m. gruodžio 15 d. K. G. pateikė ieškinį Alytaus rajono apylinkės teismui, o prie ieškinio pridėta ir šioje byloje ginčijama Pažyma. Pareiškėjai 2015 m. gruodžio 30 d. gavo K. G. ieškinį. Patys pareiškėjai nurodo, jog 2016 m. kovo 18 d. vykusio pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog iš esmės K. G. savo ieškinį grindžia Pažyma. Taigi vėliausiai 2016 m. kovo 18 d. pareiškėjams buvo žinoma apie Pažymą, todėl skundą dėl jos panaikinimo turėjo paduoti iki 2016 m. balandžio 18 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog pirmą kartą į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjai kreipėsi 2016 m. gegužės 20 d., t. y. praleidę skundo padavimo teismui terminą. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjai neprašo jo atnaujinti. Į teismą pareiškėjai pakartotinai kreipėsi 2016 m. birželio 9 d.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia aplinkybe, kad tik po 2016 m. balandžio 11 d. parengiamojo teismo posėdžio Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-239-179/2016 suvokė, jog Pažyma išduota neteisėtai, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinis aktas gali būti skundžiamas per mėnesį nuo sužinojimo apie tokį aktą dienos, o ne nuo tada, kai pareiškėjai suvokė apie savo pažeistas teises. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai net ir po parengiamojo teismo posėdžio suvokę, jog Pažyma išduota neteisėtai, į teismą dėl jos nuginčijimo kreipėsi tik 2016 m. gegužės 20 d.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjų nurodytų termino atnaujinimo priežasčių nepripažino svarbiomis, sutrukdžiusiomis pareiškėjams įstatymų nustatytu terminu pateikti skundą teismui, dėl to termino skundui paduoti neatnaujino ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą nagrinėti.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjų prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytas termino praleidimo priežastis, netinkamai skaičiavo procesinio termino pradžios momentą, netinkamai taikė ir aiškino procesinius terminus reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo, protingumo principais ir sudariusi prielaidas laikyti galiojančia Nemunaičio seniūnijos seniūno 2015 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. R3-192(1.3) bei užkertant kelią tinkamai išnagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą.

Pažymėjo, kad įstatyme nėra įvardijama, kokios nustatyto procesinio termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl teismas dėl termino skundui paduoti sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pareiškėjai prašyme prašė įvertinti pažeidimo pobūdį jį lėmusių aplinkybių prasme, kadangi terminą pareiškėjai praleido ne dėl nuo jų valios priklausiusių aplinkybių. Teismas šiuo atveju siaurai aiškino tai, kad administracinis aktas gali būti skundžiamas per mėnesį nuo sužinojimo apie tokį aktą dienos, nes pats sužinojimas apie aktą ne visuomet sutampa su suvokimu, kad aktas pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus. Todėl taip siaurai aiškinant procesinių terminų taikymą reglamentuojančias teisės normas suvaržoma administracinių aktų teisingumo ir teisėtumo kontrolė bei pareiškėjų galimybės ginti savo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis, šiuo atveju, ABTĮ nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju visų pirma turi būti įvertintas pareiškėjų skundžiamo sprendimo pobūdis, nes pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas prieš spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą turėjo patikrinti, ar pareiškėjos skundžiamas sprendimas apskritai gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

              ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ne visi viešojo administravimo subjekto priimti aktai gali būti skundžiami administraciniam teismui. ABTĮ (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-550/2013, 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-562-146/2016 ir kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai skunde prašo panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos seniūno R. A. 2015 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. R3-192(1.3) dėl valdomo turto. Šioje pažymoje Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos seniūnas nurodė, kad pagal Nemunaičio seniūnijoje esančias ūkio knygas, pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė I. G., gimusiai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai atskirajame skunde, prašyme atnaujinti terminą paduoti skundą ir skunde nurodo, kad ginčijama Pažyma yra vienas iš įrodymų Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-239-179/2016, kurioje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių pripažinimo į nekilnojamąjį turtą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos Pažymos turinį, konstatuoja, kad Pažyma yra informacinio pobūdžio dokumentas ir nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, nesukelia jiems jokių savarankiškų teisinių pasekmių. Pažyma yra vienas iš įrodymų minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-239-179/2016, kuri atitinkamai toje byloje ir bus vertinama. Konstatavus, kad pareiškėjų ginčijama Pažyma negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, teisėjų kolegija nebeturi pagrindo vertinti, ar Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamoje 2016 m. birželio 20 d. nutartyje pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir dėl to atsisakė priimti skundą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, tačiau nurodė neteisingą atsisakymo priimti skundą pagrindą – teismas turėjo vadovautis ne ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, o ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra keistina, nurodant, kad pareiškėjų skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tačiau pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų D. A. ir G. A. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atsisakyti priimti pareiškėjų D. A. ir G. A. skundą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

                                                                      Artūras Drigotas

                                                                      Dalia Višinskienė