Nuorašas

Byla Nr. 1A-462-626/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06075-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1.; 2.4.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Virginijos Švedienės ir Stasio Lemežio,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei R. Š., nuteistojo V. D. gynėjai advokatei S. M., nuteistojo D. P. gynėjai advokatei K. S.-Butvilienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. D. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. vasario 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

D. P. ir V. D. nuteisti už tai, kad įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. 2015 m. sausio 28 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpas iš kur pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 199 eurų vertės benzininį pjūklą „Stihl MS 170 D“, 259 eurų vertės benzininį pjūklą „Stihl MS 181“, 582 eurų vertės elektrinį perforatorių „(duomenys neskelbtini) S“, iš viso 1040 eurų vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į kai kurias lengvinančias aplinkybes: į tai, kad nėra jokių civilinių ieškinių, nes nukentėję asmenys juos atsiėmė suvokdami, kad šis nusikaltimas padarytas dėl sunkios jo ir V. D. finansinės padėties; į aplinkybę, kad jis norėjo atlyginti nukentėjusiesiems padaryta žalą ir stengėsi grąžinti pavogtus daiktus, tačiau civiliniai ieškovai ieškinių atsisakė; į tai, kad nusikaltimas įvykdytas dėl jo su sugyventine sunkios finansinės padėties bei pažįstamam nepaskolinus jam pinigų. Taip pat prašo taikyti jam BK 15 straipsnio 3 dalį ir pripažinti, kad nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, nes nusikaltimo padaryti nenorėjo, bet, deja, leido jam įvykti. Atsižvelgiant į tai, mano, kad jo atžvilgiu turi būti pritaikytos bent trys lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės bei skirta kiek įmanoma švelnesnė bausmė. Taip pat prašo esant galimybei jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį, apsiriboti jau atlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, o kitos bausmės dalies vykdymą atidėti. Įsipareigoja laikytis visų teismo paskirtų įpareigojimų bei sutinka su elektrine stebėjimo sistema.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad visiškai atsiskaitė su nukentėjusiaisiais, taip pat grąžino visus pavogtus daiktus, visiškai prisipažino įvykdęs nusikaltimą. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad prokuroras prašė teismo skirti jam metus laisvės atėmimo, tačiau teismas paskyrė griežtesnę bausmę – 2 metus 6 mėnesius, kurią sutrumpino iki 1 metų 5 mėnesių pritaikęs BK 641 straipsnio nuostatas. Taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, jo sutuoktinė laukiasi ir jai išėjus nėštumo atostogų, jis liko vienintelis šeimos maitintojas. Iki suėmimo buvo registruotas Valstybinės garantuojamos pagalbos centre (Vilnius, Kauno g. 3). Įmonė, kurioje dirbo išėjęs iš pataisos namų, bankrutavo. Atlikęs bausmę pažada įsidarbinti ir nebenusikalsti.

Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė  - atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl D. P. tyčios turinio

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. P. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuosprendyje padarė išvadą, kad nusikaltimą pastarasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Apeliantas skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir prašo pripažinti, kad jis nusikaltimą įvykdė netiesiogine tyčia, nes nusikaltimo padaryti nenorėjo, bet leido jam įvykti.  Apeliacinės instancijos teismas šio nuteistojo prašymo netenkina.

Visų pirma, pažymėtina, kad vagystė gali būti padaryta veikiant tik tiesiogine tyčia, kai žmogaus tikslas ir yra būtent nusikaltimas. Jis suvokia, kad daro nusikaltimą ir nori jį padaryti.

Pagal BK 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtina netiesioginės tyčios apibrėžimą: nusikalstama veika yra padaryta netiesiogine tyčia tada, kai asmuo suvokia daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numato pavojingų padarinių kilimą ir nors nenori tų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Netiesioginė tyčia nuo tiesioginės skiriasi valiniu kaltės momentu – santykiu su pavojingų (įstatyme numatytų) padarinių kilimu. Kaip matyti iš baudžiamojo įstatymo pateikto apibrėžimo, valinis netiesioginės tyčios momentas yra nusakomas „nors ir nenorėjo įstatyme numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti“. Svarbu tai, kad pavojingi padariniai, kuriuos sukėlė netiesioginės tyčios kaltė, yra priverstiniai. Iš esmės tai yra kaltininkui nereikalingi padariniai, kurių jis iš principo galėtų išvengti, pasirinkęs kitokį elgesio būdą. Tačiau šie padariniai tampa neišvengiami dėl to, kad kaltininkas tikslui pasiekti pasirenka būtent tokį elgesio būdą, vietą ir laiką, jog pasirinktomis sąlygomis nepageidaujami padariniai tampa labai tikėtini. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis, nepavykus pasiskolinti pinigų, nusprendė (spontaniškai) įsibrauti į parduotuvę, išdaužė langą, įlipo į parduotuvę ir pavogė kaltinime išvardintus 1 040 eurų vertės svetimus daiktus. Nusikalstamą veiką įvykdė, nes neturėjo pinigų.   Taigi apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo D. P. tyčios turinio, t. y. jog apeliantas, įsibraudamas į patalpą ir pavogdamas svetimus daiktus, veikė ne bet kokia, o tiesiogine tyčia.

Dėl bausmių

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Pažymėtina, kad prokuroro siūloma bausmė ar jos dydis bylą nagrinėjančio teismo nesaisto. Tokia prokuroro pozicija yra vertinama kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Prokuratūros ir teismai nėra pavaldumo santykiais susiję subjektai ir veikia savarankiškai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. P. ir V. D. bausmes, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsakomybes lengvinančią ir atsakomybes sunkinančią aplinkybę, į padarytos žalos dydį ir tai, kad civilinis ieškinys nepareikštas, daiktai grąžinti, į kaltinamųjų asmenybes, kurie nedirba, vaikų neturi, teisti, bausti administracine tvarka. Į tai, kad V. D. vedęs.

Individualizuojant bausmę labai svarbu tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę. D. P. ir V. D. jau yra eilę kartų teisti už analogiškas nusikalstamas veikas, šį nusikaltimą padarė tepraėjus keliems mėnesiams po lygtinio paleidimo termino pabaigos, neišnykus teistumui, D. P. šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime bei 2015 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuteistas dėl nusikaltimų nuosavybei, kas reiškia, kad savo elgesio nuteistieji nevertina kritiškai ir jo nekeičia.

Apeliaciniame skunde minimi motyvai, jog pavogti daiktai buvo grąžinti, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, negali būti vertinami kaip esminiai, kurie leistų švelninti paskistąją bausmę. Visų pirma, vogti daiktai buvo parduoti ir paimti iš jį nupirkusio asmens. Be to, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę į šią aplinkybę atsižvelgė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi, abiems nuteistiesiems paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri sumažinta 1/3, yra artima BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bausmė nėra per griežta, pagrindo ją mažinti nėra.

Aukštesnysis teismas atmeta D. P. nurodytą aplinkybę, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė įtakotas labai sunkios turtinės padėties. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

D. P. padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurios tikslas – neteisėtai materialiai pasipelnyti. Tokia veika nebuvo pirma D. P. gyvenime, prieš tai jis jau buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Vien sunkios D. P. gyvenimo sąlygos automatiškai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jo gyvenimo būdu, suprantamu, kaip lengvesne išeitimi pasipelnyti ar narkotinėms medžiagoms įsigyti. Jis jauno amžiaus, tačiau, SoDros duomenimis, nėra dirbęs. Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro bei pažymos apie galiojančias nuobaudas duomenų, 2015 m. vasario 18 d. specialisto išvados matyti, kad nuteistasis vartoja narkotines medžiagas ir yra nuo jų priklausomas (t. 1, b. l. 91-104, 132, 136). Nusikalstamą veiką įvykdė atvykę automobiliu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik nusikalstama veika.

D. P. nurodo, jog sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pažymėtina, kad intensyvios priežiūros skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ir Probacijos įstatymas. Intensyvią priežiūrą galima skirti lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos asmeniui, kuris atitinka BVK 157 straipsnio reikalavimus. Tuo tarpu teismui manant, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės, taikomas BK 75 straipsnio nuostatos, bausmės vykdymas atidedamas skiriant BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, draudimus ar įpareigojimus. Todėl šiuo atveju, pagrindo taikyti intensyvią priežiūrą nėra.

D. P. prašo esant galimybei taikyti BK 75 straipsnį ir likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai neesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 straipsnio nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.), bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog nepaisant to, kad yra formalus pagrindas taikyti D. P. bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau nėra nustatyta materialaus pagrindo. D. P. yra teistas 15 kartų, du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą lygtinis paleidimas, ne kartą teistas arešto bausme. Visa tai rodo, kad D. P. išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo nekoregavo ir vėl nusikalto. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju atidėjus bausmės vykdymą nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, apeliaciniai skundai netenkinami, o teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažįstamas teisėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistųjų D. P. ir V. D. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Vitalija Norkūnaitė

Teisėjai:                                                                                                  Virginija Švedienė

                                                                                                                              Stasys Lemežis 

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                      Vitalija Norkūnaitė