Administracinė byla Nr. eA-3733-624/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04082-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo ir 2020 m. vasario 14 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. (S. A.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – Ambasada) 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2) NV58-1045 (toliau – ir Sprendimas) atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą (darbas uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Hegelmann Transporte“ (toliau – ir Įmonė)), kitas sąlygas patvirtinančius dokumentus, todėl jo prašymas atmestas be pagrindo.
3. Pažymėjo, kad prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – darbo santykiai UAB „Hegelmann Transporte“. Didėjant Įmonės apyvartai bei transporto priemonių parkui, yra reikalingi nauji darbuotojai, ypač krovinių vilkikų vairuotojai, todėl Įmonė priima naujus vairuotojus, kurie atitinka keliamus reikalavimus. Pareiškėjas yra suinteresuotas galimybe darbuotis Įmonėje, kurioje itin trūksta vairuotojų. Pareiškėjas turi vairuotojo pažymėjimą ir atitinka kitus reikalavimus.
4. Įmonė 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašte nurodė, kad prašė išduoti pareiškėjui Nacionalinę (daugkartinę) D vizą nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. Pažymėjo, kad įsipareigoja įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, mokėti jam darbo užmokestį (725 Eur per mėnesį), taip pat delspinigius, apgyvendinti, prireikus padengti pragyvenimo išlaidas, apdrausti sveikatos draudimu. Įmonė turi ilgametę patirtį, neturi įsiskolinimų, turi savo ilgalaikį turtą.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti dokumentai buvo pateikti, bet atsakovas juos netinkamai įvertino. Be to, Ambasada nemotyvavo, kodėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto.
6. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas užtektinai pateikė dokumentų, įrodančių pareiškėjo tikslus, motyvus, siekius gauti nacionalinę vizą. Papildomai pareiškėjas su skundu pateikė daug kitų dokumentų (pavyzdžiui, susijusių tik su Įmonės veikla, o ne konkrečiai su pareiškėju), todėl laikytina, kad pareiškėjas įrodė savo teisėtus lūkesčius ir teisę gauti nacionalinę vizą tam, kad galėtų pradėti dirbti įmonėje vairuotoju. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra įgijęs CE kategoriją, jam išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad nuo 2000 m. liepos 12 d. yra įgijęs C kategoriją. Pareiškėjas pateikė Įmonės raštą dėl vairuotojų atrankos, kuris patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jų sugebėjimus. Būsimiems vairuotojams ir darbuotojams Įmonėje yra keliami specialūs reikalavimai ir kriterijai. Testuojant būsimų darbuotojų gebėjimus ir įgūdžius taikoma adaptuota VĮ Regitros metodika.
7. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Nurodė, kad pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. vasario 27 d., o nuo 2019 m. birželio 12 d. jis tapo bedarbiu, todėl negalėjo įgyti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai.
9. Pažymėjo, kad Ambasadai kilo įtarimų dėl pareiškėjo pateiktos buvusios darbovietės Bulunguro miesto kelių eksploatavimo įmonės pažymos tikrumo. Pareiškėjas nepateikė vairuotojo kortelės, kurią paprastai pateikia vairavimo patirtį turintys asmenys, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo.
10. Nurodė, kad Įmonės 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, kad Įmonė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), tokiu būdu užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėto buvimo pagrindui Lietuvoje (jei viza būtų išduota), jeigu Įmonė neinformuotų, dar 7 dienas neišvyktų iš Šengeno erdvės.
11. Atsakovas teigė, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2) NV58-1045 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą bei įpareigojo Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), galiojančią nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas, kviečiantis asmuo UAB „Hegelmann Transporte“. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė kelionės draudimo liudijimą, banko pažymą, darbovietės pažymą, vairuotojo pažymėjimą, autoinspekcijos raštą, darbo sutartį, UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registravimo pažymėjimą, sutikimą, lėktuvo bilietų rezervaciją, pasų kopijas.
14. Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsniu, ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą vieninteliu pagrindu (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.), nustačiusi, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Užsieniečių registro vizų modulyje nurodyta, kad konsultacijos (pokalbio) metu nustatyta, jog pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau „pagal pridėtus kvalifikacijos dokumentus matyti, kad reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. vasario 27 d., o nuo 2019 m. birželio 12 d. asmuo tapo bedarbiu, todėl negali turėti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai. Taip pat kyla įtarimų dėl darbovietės pažymos tikrumo. Pareiškėjas pateikė Bulunguro miesto kelių eksploatavimo įmonės pažymą rusų kalba be vertimo į lietuvių kalbą. Taip pat jis nepateikė vairuotojo kortelės, kurią paprastai, pateikia vairavimo patirtį turintys vairuotojai. Kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo.“.
15. Teismas vadovavosi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkto, Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčio ir šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jo pagrindinis kelionės tikslas yra darbas įmonėje UAB „Hegelmann Transporte“. Įmonės tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas įmonėje bus įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas turi vairuotojo kvalifikaciją C, CE kategorijas. Įmonė įsipareigoja vizos galiojimo laikotarpiu pareiškėjui suteikti tinkamą apgyvendinimą ir prireikus padengti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas. UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštas pasirašytas direktoriaus, patvirtintas įmonės antspaudu, o atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad minėtas dokumentas ar pateikta darbo sutartis, patvirtinantys pareiškėjo atvykimo tikslą, būtų suklastoti ar neatitiktų tikrovės, todėl teisėjų kolegija neturėjo pagrindo abejoti minėtais duomenimis. Taip pat nepateikta jokių duomenų apie nurodytos įmonės nepatikimumą ar jos išduotų tarpininkavimo raštuose prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad pareiškėjas pateikė objektyvius duomenis, patvirtinančius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
17. Byloje nebuvo ginčo, kad įmonė atitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kolegialių institucijų 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 70.13 papunktį, kuriame nurodyta, kad atvykstantis į Lietuvą dirbti ir turintis profesiją, kuri įtraukta į patvirtinimą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
18. Aprašo 78 punkte numatyta, kad daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, be kita ko, pateikia aprašo 70.13 papunktyje nurodytu atveju (atvykstantiems į Lietuvą dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą) – darbo sutartį ar jos kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (Aprašo 78.14 p.).
19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi jam išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad C kategorija įgyta nuo 2000 m. liepos 12 d., CE kategorija įgyta nuo 2019 m. vasario 27 d., vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neturi pakankamai kvalifikacijos dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nes nuo 2019 m. birželio 12 d. yra bedarbis, nors ilgametę patirtį turtinti pervežimų ir logistikos sektoriuje įmonė įsipareigoja už užsienietį, įvertinusi jo kvalifikaciją kaip tinkamą, taip pat sudarė su juo darbo sutartį. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas iki prašymo išduoti Nacionalinę vizą pateikimo dienos (2019 m. spalio 18 d.) buvo įgijęs daugiau nei 3 mėn. kvalifikaciją CE vairuotojo kategorijai, o C kategoriją įgyta prieš daugiau nei 19 metų. Taip pat atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė Bulunguro miesto kelių eksploatavimo įmonės pažymą rusų kalba be vertimo į lietuvių kalbą ir nepateikė vairuotojo kortelės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, pritarė atsakovui, kad pateikti šie pavieniai dokumentai galėjo kelti abejonių dėl to, ar pareiškėjas galėjo įgyti reikalingų įgūdžių CE kvalifikacijos kategorijai, tačiau esant priimančios į darbą įmonės tarpininkavimo raštui, pasirašytai darbo sutarčiai, išduotam atitinkamos kategorijos vairavimo teisę suteikiančiam vairuotojo pažymėjimui, – visuma pateiktų dokumentų nesudarė pagrindo išvadai, jog pareiškėjo turima kvalifikacija nepakankama. Vairuotojo kvalifikaciją patvirtino vairuotojo pažymėjimo duomenys, dėl kurių abejonių nekilo. Pareiškėjas C kategoriją yra įgijęs prieš 19 metų, dirbęs anksčiau, be to, kviečianti įmonė vykdo darbuotojų (vairuotojų) atranką, tikrindama jų įgūdžius ir gebėjimus (patvirtina prie rašytinių paaiškinimų pateikti duomenys). Atsakovo nurodytas vieno pareiškėjo pateikto dokumento (kelių eksploatavimo įmonės pažyma) trūkumas (neišverstas dokumentas iš rusų kalbos, kurią Rusijos Federacijoje ambasadoje dirbantis pareigūnas turėtų suprasti), negalėjo savaime lemti, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatikimi, jo kvalifikacija nepakankama ir jis nepagrindė buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. atsisakyti išduoti vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėta ir tai, kad tokios buvusios darbovietės pažymos pateikimo nėra būtinas. Dėl aplinkybės, kad pareiškėjas nepateikė vairuotojo kortelės, kurią, pasak atsakovo, paprastai pateikia vairavimo patirtį turintys vairuotojai, pažymėta, kad nėra duomenų, kad ji būtina ir reikalinga kvalifikacijai patvirtinti ir jos nepateikimas galėtų paneigti pareiškėjo turimą kvalifikaciją. Ši aplinkybė taip pat nesudarė pagrindo manyti, kad pareiškėjo pateikti duomenys galėtų būti laikomi nepatikimais, o jis nepagrindė buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų.
20. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į skundą dėstomas žymiai platesnis teisinis reguliavimas nei atsisakymo išduoti pareiškėjui vizą sprendime nurodytas pagrindas (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.), nors skundžiamu sprendimu nebuvo konstatuota kitų atsisakymo išduoti vizą pagrindų (pvz., nelegalios migracijos pavojus, pakankamas pragyvenimo lėšų turėjimas, kt.). Be to, byloje pateiktas oficialus autentiškas ilgametės įmonės, priklausančios tarptautinei Hegelmann group įmonių grupei, tarpininkavimo raštas su įsipareigojimais dėl užsieniečio buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų. Atsiliepime nurodoma aplinkybė, kad įmonė įsipareigojo per septynias dienas informuoti apie darbo sutarties nutraukimą, teisiškai nereikšminga, perteklinė ir niekaip nedarė įtakos atsisakymo išduoti nacionalinę vizą nurodytu pagrindu pagrįstumui, nes tokia aplinkybė nebuvo nurodyta sprendime ir be to, kaip teisingai nurodė pareiškėjo atstovas, Įstatymo 211 straipsnis numato, jog darbdavys privalo informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.
21. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, kad patvirtintų objektyvų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas, o skundžiamas Ambasados sprendimas priimtas pakankamai neįsigilinus į pareiškėjo teisingai nurodomus duomenis ir pateiktus dokumentus, nepagrįstai atmetant jo prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę D vizą dirbti Lietuvos Respublikoje darbą, įrašytą į trūkstamų Lietuvos Respublikoje profesijų sąrašą.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 14 d. papildomu sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 273 Eur bylinėjimosi išlaidų.
23. Teismas nustatė, kad teismui išnagrinėjus šią bylą, liko neišspręstas laiku pateiktas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl buvo teisinis pagrindas šiuo klausimu priimti papildomą sprendimą.
24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti 23 Eur teismui sumokėto žyminio mokesčio ir 250 Eur už skundo teismui parengimą. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už skundo parengimą teismui 250 Eur nesiekė maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių vidurkio. Todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintas pilnai.
III.
25. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
26. Atsakovas teigia, kad buvo pažeistos proceso normos. Teismas, nesudaręs galimybės atsakovui atsikirsti į pareiškėjo 2020 m. sausio 24 d. „rašytinių paaiškinimų / baigiamosios kalbos“ naujus argumentus ir sprendime įvertindamas naujus pareiškėjo pateiktus įrodymus, kurie nebuvo pareiškėjo pateikti konsului iki 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo priėmimo, iš esmės atliko naują administracinę procedūrą už konsulą, o ne atliko individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalies, 52 straipsnio 1 dalies nuostatas.
27. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas tvirtina, kad pagal teisinį reglamentavimą, nustatantį vairuotojų pradinę kvalifikaciją vežti krovinius patvirtinančius kvalifikacijos pažymėjimus, ir iš bylos medžiagos darytina išvada, kad konsulinis pareigūnas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas turi pateikti jo pradinę kvalifikaciją vežti krovinius patvirtinantį kvalifikacijos pažymėjimą, ir teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, kad konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo pagrindimo, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą.
28. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą yra ne tik neteisėtas, bet ir neįvykdytinas. Atsakovas pažymi, kad konsulinis pareigūnas yra atsakingas už vizų išdavimo teisėtumą. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas skunde atsakovui Užsienio reikalų ministerijai nepareiškė jokio reikalavimo, reikalavimai skunde pareikšti Ambasadai, kuri byloje nėra nei atsakovu, nei trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Reikalavimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą nėra įvykdomas, nes konsulinis pareigūnas (o ne Ambasada) pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą vertintų ir sprendimą priimtų pagal tuos pačius įrodymus ir duomenis, kuriuos pareiškėjas pateikė konsului iki 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo priėmimo. Pareiškėjas, norėdamas, kad konsulinis pareigūnas atsižvelgtų į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo motyvus ir papildomus įrodymus, turi pateikti naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.
29. Pareiškėjas S. A. atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo patirtas išlaidas.
30. Dėl atsakovo teiginių, susijusių su proceso normų pažeidimu, nurodo, kad pareiškėjo skundas nebuvo tikslintas, nebuvo pateiktas dokumentas kaip patikslintas skundas, joks skundo pagrindas ar dalykas nebuvo keičiamas, todėl ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis pirmosios instancijos teismo nebuvo pažeista. Nurodymas, jog teismas nepranešė atsakovui apie gautus rašytinius paaiškinimus taip pat nėra teisingas, nes atsakovas, pats būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo laisvai susipažinti su pateiktais paaiškinimais EPP sistemoje. Be to, rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti tik gavus atsakovo atsiliepimą į skundą, kuriame jis pats nurodė, jog jam kyla tam tikrų pagrįstų abejonių dėl dokumentų autentiškumo, pareiškėjo valios ir motyvų gauti nacionalinę vizą. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu pareiškėjas turėjo teisę pateikti papildomus įrodymus („rašytiniai paaiškinimai“), pagrindžiančius skundo aplinkybes ir paneigiančius atsakovo argumentus ar dvejones.
31. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas vertino visus dokumentus ir dėl jų pasisakė aiškiai motyvuodamas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tik cituoja teisės normas, tačiau nėra aišku, kokias konkrečias abejones ir kuris konkrečiai rašytinis įrodymas jas sukelia. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šios bylos aplinkybes, t. y., kad pareiškėjo pagrindinis kelionės tikslas yra darbas įmonėje UAB „Hegelmann Transporte“. Teismas tinkamai nurodė, jog esant priimančios į darbą įmonės tarpininkavimo raštui, pasirašytai darbo sutarčiai, išduotam atitinkamos kategorijos vairavimo teisę suteikiančiam vairuotojo pažymėjimui, – visuma pateiktų dokumentų sudarė pagrindą išvadai, jog pareiškėjo turima kvalifikacija yra pakankama.
32. Pareiškėjo teigimu, atvykus į Lietuvą, pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu įgytų atsakovo minimą kodą ,,95“ ir taip pradėtų vykdyti savo tiesiogines darbo funkcijas, t. y. – dirbti vairuotoju, kaip tai padarė ir kiti nuo 2019 m. UAB ,,Hegelmann Transporte“ įsidarbinę vairuotojai.
33. Pareiškėjas laiko, jog atsakovas yra tinkamas, kadangi Ambasada neturi juridinio asmens teisių, tad neturi ir procesinio veiksnumo, dėl ko negali būti proceso šalimi. Ambasada užsienio valstybėse yra viena iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos struktūrinių dalių, kurios yra pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai.
34. Pareiškėjo manymu, teismo įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo yra tikslingas, kadangi Ambasada priima sprendimus dėl vizų suteikimo, todėl įvertinusi šį teismo sprendimą, kur teismas atliko pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos, tinkamai nusprendė pareikalauti atsakovo iš naujo išnagrinėti prašymą (aplinkybės jau įvertintos, dokumentų ir įrodymų analizė atlikta), todėl atsakovo nurodymas pareiškėjui atlikti naują procedūrą – pateikti naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir šį prašymą pagrindžiančius įrodymus, būtų perteklinis ir nepagrįstas.
35. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. papildomo sprendimo prašo panaikinti šį papildomą sprendimą.
36. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrindė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad byloje yra 2019 m. lapkričio 28 d. atstovavimo sutartis, kuria pareiškėjas paveda jį atstovauti advokatui R. B.. Advokatas R. B. pateikė teismui skundą ir kitus procesinius dokumentus. Byloje yra 2019 m. gruodžio 17 d. advokato padėjėjos G. G. sąskaita už teisines paslaugas teisinių paslaugų gavėjui UAB ,,Hegelmann transporte“, 2020 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymas, pagal kurį mokėtojas UAB ,,Hegelmann transporte“ pagal šią sąskaitą sumokėjo G. G.. Todėl, atsakovo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas yra patyręs kokių nors išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
37. Pareiškėjas S. A. atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. papildomo sprendimo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo patirtas išlaidas.
38. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. lapkričio 28 d. sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo patvirtina, kad jos pagrindu teisinių paslaugų gavėjais yra laikytini tiek pats pareiškėjas, tiek UAB ,,Hegelmann transporte“. Pagal minimą teisinių paslaugų sutartį teisines paslaugas įsipareigojo suteikti advokatas R. B. ir / arba advokato padėjėja G. G.. Kadangi minimoje sutartyje yra įvardintos visos sutarties šalys, t. y. klientas pats pareiškėjas S. A. ir klientas UAB ,,Hegelmann transporte“ bei advokatas su advokato padėjėja, tai neturi esminės reikšmės kuris konkrečiai iš klientų (pareiškėjas ar įmonė UAB ,,Hegelmann transporte“) sumokėjo 250 Eur už skundo parengimą, tad akivaizdu, kad pareiškėjas S. A. patyrė bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
39. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – Ambasada) 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (58.4.3.2) NV58-1045 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą pagrįstumo.
40. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.
41. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, grindžia teiginiais dėl: procesinės teisės normų pažeidimų, dėl ko, atsakovo teigimu, byla yra neteisingai išspręsta; materialinės teisės, reglamentuojančios ginčo teisinius santykius, netinkamo taikymo.
42. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: nors teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 27 d. (pirmadienį), kada teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjama byla, priėmęs 2020 m. sausio 24 d. (penktadienį) pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, kurių dalis nebuvo ir skaitmenizuota, t. y. galėjo būti prieinama tik atvykus į teismą arba išsiuntus juos atsakovo atstovui ir pastarajam juos gavus, taip iš esmės nesudaręs atsakovui sąlygų susipažinti su visa bylos medžiaga, neužtikrino proceso šalių lygiateisiškumo. Tačiau kolegija nesutinka su atsakovo teiginiu, kad dėl aptarto proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ką, pažymėtina, iš esmės netiesiogiai patvirtina ir apeliacinio skundo reikalavimas (atsakovas prašo bylą ne grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bet priimti naują sprendimą): byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui administracinės procedūros – prašymo dėl vizos išdavimo nagrinėjimo – metu buvo, turėjo būti ar galėjo būti žinoma duomenų visuma, kurią vertino sprendimą dėl jo prašymo dėl vizos išdavimo konkrečiu pagrindu ir tikslu (darbas įmonėje) priimantis konsulinis pareigūnas, taip pat jo pozicija dėl tokių įrodymų pakankamumo, t. y. kad jo pateikti įrodymai dėl turimos teisės vairuoti atskirų kategorijų transporto priemones, darbo patirties ir pan. nėra pakankami ir / ar kelia abejonių, todėl pagrindo riboti pateikti įrodymus, kuriais grindžiami skundo teismui teiginiai dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, nėra. Tiek skunde, tiek paaiškinimuose pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo susijusios su jo argumentais dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas, priimdamas ir vertindamas įrodymus, kurie nebuvo nurodyti ir pateikti konsului, vykdė ne individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo patikrą, o iš esmės atliko naują administracinę procedūrą, nėra pagrįsti: pareiškėjas neįrodinėjo, o teismas nenagrinėjo, ar pareiškėjas galėjo gauti vizą kitu pagrindu, be to, teismas įpareigojo ne išduoti vizą, o prašymą dėl jos išdavimo nagrinėti iš naujo. Šio atsakovo argumento kontekste pažymėtina, kad atsakovo atsiliepimo į skundą argumentavimas taip pat neapsiriboja tik ginčijamo Sprendimo turinį sudarančių duomenų citavimu.
43. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu materialinės teisės normų taikymu, o tuo pačiu – ir netinkamu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagrindinius klausimus, susijusius su nacionalinės vizos, kurią byloje ginčijamu Sprendimu atsisakyta išduoti, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, Įstatymas bei Aprašas.
44. Įstatymo 19 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) 2 dalies 2 punktas, kurio pagrindu atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, nustato, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Pažymėtina, kad ginčijame Sprendime nėra nurodyta, jog nacionalinę vizą pareiškėjui atsisakyta išduoti ir kitais pagrindais, iš jų – ir kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo (Įstatymo 19 str. 2 d. 3 p.), todėl atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, susijusios su Sprendime nenurodytais pagrindais, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingos.
45. Minėto reglamentavimo kontekste vertinant, ar užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą tikslu, kaip antai nurodytam pareiškėjo prašyme, t. y. darbas Lietuvos Respublikos įmonėje, kuri teikia tarpininkavimo pareiškimą, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimų patikimumu, tiek su įmonės, kuri tarpininkauja dėl vizos išdavimo, o ginčo atveju – įdarbino pareiškėją, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjo skunde įvardytais aspektais, pakankamai detaliai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.
46. Pažymėtina, Aprašo 127 punktas nustato, kad kai konsultuotis dėl vizos išdavimo neprivaloma, tačiau vizų tarnybos valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos gavimo, nusprendžia, kad būtina papildomai patikrinti pateiktus duomenis, jis gali konsultuotis savo iniciatyva su Aprašo 125 punkte nurodytomis institucijomis dėl tame punkte nurodytų atsisakymo išduoti Šengeno ar nacionalinę vizą pagrindų ir (ar) su Migracijos departamentu dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 2 punkte (jeigu būtina papildomai patikrinti pateiktus duomenis Juridinių asmenų registre), 5 ir 10 punktuose ar atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindų, nurodytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, konsuliniam pareigūnui, priėmusiam byloje ginčijamą Sprendimą, būtent ir kilo abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų, susijusių su nurodytu numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslu ir sąlygomis – darbu UAB „Hegelmann Transporte“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju – patikimumo, tačiau duomenų, kad kilus tokio pobūdžio abejonėms, būtų pasinaudota Aprašo 127 punkte numatyta galimybe konsultuotis su Migracijos departamentu, priimančiu sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad Migracijos departamento turimi duomenys, ar UAB „Hegelmann Transporte“, kurioje pateiktais duomenimis dirba daugiau nei tūkstantis darbuotojų, kurių dalis, kaip teigiama, yra iš to paties regiono kaip ir pareiškėjas, asmenų migraciją reglamentuojančių teisės aktų prasme tinkamai vykdo darbuotojų atranką (pavyzdžiui, kiek čia įdarbintų ir vizas gavusių užsieniečių čia nedirba ir negrįžta į kilmės šalį ar pan.), būtų itin reikšmingi svarstant dėl pareiškėjo pareiškimų, tame tarpe – ir numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, patikimumo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos abejonės pareiškėjo kvalifikacijos (teisės valdyti CE kategorijos transporto priemones) grindžiamos argumentais (negali turėti pakankamai įgūdžių valdyti CE kategorijos transporto priemones; nepateikta vairuotojo kortelė; pateikta pažyma rusų kalba kelia abejonių), apie kuriuos, bylos duomenimis, pareiškėjas nebuvo informuotas ir neturėjo galimybių teikti papildomus įrodymus procedūros dėl vizos išdavimo vykdymo metu.
47. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamo sprendimo reikalavimas „iš naujo išnagrinėti prašymą“ nėra įvykdomas dėl to, kad į bylą nėra įtraukta Ambasada, kad sprendimą priėmė ne Ambasada, o konsulinis pareigūnas ir pan., nėra pagrįsti: diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę (Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 12 str. 2 d.). Pareiškėjas prašymą teikė ir ginčijamą Sprendimą priėmė, kas, pažymėtina, nurodoma šiame sprendime, Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje, atsakovas neteigia ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas byloje nėra tinkamas ir / ar ginčijamą Sprendimą priėmė neįgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad tai nėra pirmas teismo sprendimas, kuriuo diplomatinė atstovybė, kuri paprastai ir nėra įtraukiama į bylą šalimi (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1/2014), įpareigojama iš naujo išnagrinėti prašymą dėl vizos išdavimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3654-520/2018), duomenų, kad tokie sprendimai negalėjo būti įvykdyti, nėra.
48. Priimdama procesinį sprendimą, teisėjų kolegija susipažino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3864-575/2020 (sprendime nurodytas bylos numeris eA-3864-575/2019), kurioje užsienietis, įsidarbinęs UAB „Hegelmann Transporte“, taip pat ginčijo Ambasados 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir prašė įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, ir pažymi, kad šioje byloje priimtų sprendimų rezultatus apsprendžia ne skirtingas procesinės ar materialinės teisės normų aiškinimas ar taikymas, o jose pateiktų įrodymų visumos, kuri nėra visiškai tapati, vertinimas (pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. eA-3864-575/2020 tikrintas, tačiau nenustatytas įmonės „Mars Trans kapital“, kurioje nurodė dirbęs pareiškėjas, buvimas ir kt.).
49. Vertinant atsakovo argumentus dėl papildomo sprendimo, pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu tenkinęs pareiškėjo skundą, tačiau neišsprendęs pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti iki teismo posėdžio dienos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (ABTĮ 97 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais dėl dalies bylinėjimosi išlaidų, t. y. skundo parengimo išlaidų, priteisimo: pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis, pareiškėją byloje atstovavo advokatas R. B., pateikęs ir pasirašęs skundą byloje, veikdamas pagal su pareiškėju 2019 m. lapkričio 28 d. sudarytą atstovavimo sutartį. Jokie duomenys, iš jų – ir 2019 m. lapkričio 28 d. sutartis dėl teisnių paslaugų teikimo, kuria pareiškėjui ir UAB ,,Hegelmann transporte“ parengti skundą bei atstovauti teisme, be advokato R. B., įsipareigoja ir advokato padėjėja G. G., nebuvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nepagrįstai pareiškėjui priteisė lėšas, kurias UAB ,,Hegelmann transporte“ sumokėjo advokato padėjėjai G. G. už skundo parengimą pagal jos pateiktą sąskaitą faktūrą. Šiame kontekste pažymėtina, jog jokie duomenys apie susitarimus tarp advokato R. B. ir advokato padėjėjos G. G. dėl pareiškėjo atstovavimo, nėra pateikti, teisinių santykių subjektas yra pats advokatas (Lietuvos advokatūros įstatymo 26 str. 2 d. ir 27 str. 6 d.). Taigi teigti, kad pareiškėjas buvo pateikęs išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, nėra pagrindo, nes nesant teisinės pagalbos teikimo sutarties su advokato padėjėja, patvirtinančios paslaugų teikimo pagrindą, pateikti mokėjimo dokumentai nesudarė pakankamo pagrindo teigti, kad teisinė pagalba buvo teikiama šioje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016). Todėl 250 Eur skundo parengimo išlaidos, kurias UAB ,,Hegelmann transporte“ sumokėjo advokato padėjėjai G. G. už skundo parengimą priteistos nepagrįstai. 23 Eur žyminio mokesčio išlaidos, kurias UAB ,,Hegelmann transporte“ sumokėjo už pareiškėją, kas yra nurodyta mokėjimo nurodyme, priteistos pagrįstai. Atsižvelgiant į aptartą, papildomas sprendimas atitinkamai keičiamas, t. y. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinama iki 23 Eur.
50. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 300 Eur už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 712,88 Eur (1,3 × 1 317,6 Eur). Iš atsakovo, atsižvelgiant į apeliaciniais skundais tenkinamų reikalavimų apimtis, priteisiama dalis – 250 Eur iš 300 Eur, sumokėtų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą – bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokatui R. B.. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog sąskaitą apmokėjo UAB ,,Hegelmann transporte“, šių santykių kontekste nesudaro pagrindo jų nepriteisti: pareiškėjas yra įdarbintas UAB ,,Hegelmann transporte“, kuri tarpininkavo dėl vizos išdavimo, todėl paaiškinama, kodėl šis asmuo yra suinteresuotas tinkamų teisinių paslaugų pareiškėjui suteikimu, o juos, t. y. pareiškėją ir UAB ,,Hegelmann transporte“, siejančio susitarimo dėl teisinių paslaugų apmokėjimo ypatumai nėra svarbūs sprendžiant dėl jų priteisimo.
51. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinių skundų argumentais yra pagrindas keisti tik pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o 2020 m. vasario 14 d. papildomas sprendimas keičiamas, sumažinant priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 23 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. papildomo sprendimo tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. papildomą sprendimą ir priteisti pareiškėjui S. A. (S. A.) iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 23 Eur (dvidešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti pareiškėjui S. A. (S. A.) iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė