Baudžiamoji byla Nr. 1-3284-865/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25254-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta nedeklaruota, nuo 2018 m. gruodžio 19 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), teistas:
1) 1996 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis LR 1995 m. gruodžio 21 d. Įstatymo Nr. I-1153 „Dėl amnestijos“ 2 str., nuo bausmės atleistas;
2) 2005 m. balandžio 22 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 3 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;
3) 2009 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. - 9 m. laisvės atėmimo bausme. 2015 m. spalio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 157 str. 2 d. 2 p., paleistas lygtinai nuo neatliktos 1 m. 10 mėn. 25 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,
Teismas
n u s t a t ė:
T. D. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2019 m. birželio 15 d. apie 21.00 val. atėjęs į butą (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju R. S. (R. S.) metu, kumščiu sudavė pastarajam ne mažiau septynių smūgių į kairį šoną, vieną smūgį į galvą, tris smūgius į nugaros sritį ir tris smūgius į abi rankas, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas kairės pusės V, VIII, ir IX šonkaulių lūžius (ties pažastinėmis linijomis), t. y. padarydamas sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. – 2019 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvada, dėl šonkaulių lūžių, tiek pavieniui, tiek visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. D. parodė, kad įtariamojo teisės ir pareigos jam išaiškintos, jas suprato. Parodymus duos valstybine lietuvių kalba. Nori parodyti, kad psichoneurologinėse gydymo įstaigose nesigydė ir psichinės sveikatos ligomis nesirgo. Galvos traumų neturėjo. Priklausomybių ligų centruose gydėsi vieną kartą (2017 metais, (duomenys neskelbtini), nuo priklausomybės alkoholiui), narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholinius gėrimus vartoja epizodiškai. Taip pat papildomai parodė, kad 2019 m. birželio 15 d., apie 20.45 val. jis išgirdo triukšmą bendrame bendrabučio ketvirto aukšto koridoriuje. Jis išėjo iš savo 471 kambario pasižiūrėti kas vyksta koridoriuje. Jame pastebėjo kaimyną vardu R. S. iš 469 kambario, kuris stovėjo prie bendro tualeto durų ir su atsuktuvu ir plaktuku laužė durų spyną. Nori pastebėti, kad prieš dvi dienas į minėtas tualeto duris jis buvo įstatęs pakabinamą spyna su kenge, kad pašaliniai asmenys nesinaudotų tualetu ir kaimynams išdalino spynos raktus, tame tarpe ir R. S.. Mano, kad R. S. pametė išduotą raktą, todėl pradėjo laužti tualeto durų spyną. Priėjęs prie tualeto durų, jis pastebėjo, kad spyna iširusi, guli ant grindų, o ant durų liko tik kengė. Jis R. S. pirštu parodė į kengę ir liepė sutvarkyti spynos nuolaužas. R. S. jam pasakė "eik tu na<...>" rusų kalba. Tada jis jam dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą per jo kairį skruostą, po ko jis apsisuko ir nuėjo į savo kambarį. Pamatęs, kad R. S. neketina tvarkyti spynos nuolaužų, jis nuėjo jam iš paskos, į jo kambarį, kur liepė jam eiti sutvarkyti spynos nuolaužas, rusų kalba. R. S. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais rusų kalbą, todėl jis susinervino ir dešinės rankos kumščiu sudavė R. S. ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šonkaulius. Po to išėjo iš jo kambario ir nuėjo tvarkyti tualeto durų, t. y. prisuko kabliuką, kad tualeto durys būtų neatidarytos. Taip pat nori parodyti, kad, kai jis sudavė antausį R. S., tai galėjo matyti kaimynė, kuri tuo metu buvo prie tualeto durų. Į įvykio vietą policijos pareigūnai ir VMGMPS paramedikai atvykę nebuvo. Vėliau jis su R. S. susitarė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., šešis mėnesius, kas mėnesį (iki einančio mėnesio pabaigos) jam mokės po trisdešimt eurų, siekiant jam atlyginti patirtą žalą (vėliau pristatys jų pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo). Nori pareikšti, kad pilnai sutinka su jam pareikštu įtarimu, pilnai pripažįstu savo kaltę ir labai gailisi dėl savo smurtinių veiksmų kaimyno R. S. atžvilgiu. Sutinka, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (TBĮ sąlygas ir pasekmes išaiškino policijos tyrėjas). Daugiau nieko parodyti negali(b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas R. S. parodė, kad gyvena vienas jam priklausančiame vieno kambario bute adresu (duomenys neskelbtini), butas yra ketvirtame namo aukšte, šiuo metu butas yra užrakintas. Apie savaitę laiko tame pačiame name, 4 namo aukšte, bute numeris 471, su savo sugyventine (nepažįsta) gyvena T. D. (apie 40 metų, plikai nusiskutęs), jokių santykių su juo nepalaiko, jokių konfliktų anksčiau nebuvo, nieko jam neskolingas. Parodo, kad 2019 m. birželio 15 d. apie 21.00 val. jis buvo savo bute nurodytu adresu, buvo šiek tiek išgėręs, buto durys užrakintos nebuvo. Tuo metu pas jį į butą užėjo jo kaimynas T. D., kuris pradėjo priekaištauti, kad neva jis sulaužė bendro tualeto durų spyną. Pastarajam jis pasakė, kad spyną sulaužė jis, kadangi tualetas yra bendro naudojimo. Po ko T. D. jo bute, kambaryje kumščiais sudavė jam ne mažiau 7 smūgių į kairės pusės šoną, vieną smūgį į kairę akį, tris smūgius į nugaros sritį ir tris smūgius per abi rankas, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, liko sužalojimai, mėlynės. Po konflikto T. D. iš jo buto išėjo, jis liko savo bute, policijos nekvietė, kadangi buvo neblaivus. 2019 m. birželio 16 d. iš ryto atsikėlęs pasijautė labai blogai, stipriai skaudėjo kairįjį šoną, todėl iškvietė Greitąją medicininę pagalbą. Netrukus pas jį į namus nurodytu adresu atvyko medikai, kurie jį pristatė į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jam buvo nustatyti 5,6,7,8,9 šonkaulių lūžimai kairėje pusėje. Teisės dėl civilinio ieškinio jam yra išaiškintos, kol kas civilinio ieškinio teikti neketina, įvykio metu jam padaryta fizinė žala (b. l. 28).
Iš byloje esančios fotolentelės matyti R. S. nuotraukos, kuriuose užfiksuoti ant kūno esantys sumušimai (b. l. 31-32).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. – 2019 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvados Nr. G2734/2019(01) matyti, kad R. S. nustatyti V, VIII ir IX kairės pusės šonkaulių lūžiai (ties pažastinėmis linijomis), kurie padaryti paveikus kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais (smūgiais). R. S. nustatyti šonkaulių lūžiai tiek pavieniui, tiek visi trys kartu atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 22-23).
T. D. veikos teisinis vertinimas ir kvalifikavimas
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog T. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Tokią išvadą patvirtina aukščiau aptarti byloje surinkti duomenys: paties kaltinamojo parodymai, t. y. <...> R. S. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais rusų kalbą, todėl jis susinervino ir dešinės rankos kumščiu sudavė R. S. ne mažiau kaip keturis kartus į kairės pusės šonkaulius (b. l. 40); nukentėjusiojo R. S. parodymai, kad <...> po ko T. D. jo bute, kambaryje kumščiais sudavė jam ne mažiau 7 smūgių į kairės pusės šoną, vieną smūgį į kairę akį, tris smūgius į nugaros sritį ir tris smūgius per abi rankas, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, liko sužalojimai, mėlynės (b. l. 28). Minėtus, nukentėjusiojo sužalojimus patvirtina, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. – 2019 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvados Nr. G2734/2019(01) duomenys, kuriose užfiksuota, kad R. S. nustatyti V, VIII ir IX kairės pusės šonkaulių lūžiai (ties pažastinėmis linijomis), kurie padaryti paveikus kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais (smūgiais). R. S. nustatyti šonkaulių lūžiai tiek pavieniui, tiek visi trys kartu atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 22-23). Be to, iš byloje esančios fotolentelės matyti R. S. nuotraukos, kuriuose užfiksuoti ant kūno esantys sumušimai (b. l. 31-32).
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis T. D. tyčia padarė R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmių skyrimo T. D.
Skirdamas kaltinamajam T. D. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį.
T. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Skirdamas bausmę T. D., teismas atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, atsižvelgtina ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas (74-75), administracine tvarka baustas (b. l. 104-106). Psichiatrinis gydymas ir priklausomybės lygų gydymas – įskaita.
T. D. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 109-111).
Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, sutiktina su prokurorės pozicija, jog kaltinamajam atsižvelgus į visas aplinkybes, tikslinga už šią nusikalstamą veiką paskirti – arešto bausmę.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. D. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 156,62 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 49-50). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis R. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 156,62 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo R. S. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (T. D.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 156,62 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo T. D. (b. l. 51). Be to, T. D. sudarė žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo 156,62 Eur sumą, PSDF biudžetui atlyginti per 7 mėnesius (b. l. 59).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. civilinio ieškinio nepareiškė (susitarimas dėl žalos atlyginimo) (b. l. 45).
Dėl kardomųjų priemonių
Ikiteisminio tyrimo metu T. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkias) paras, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. D. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinei ieškovei iš T. D. 156,62 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
T. D. išaiškinti, kad:
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Irma Randakevičienė