Administracinė byla Nr. eI1-4078-595/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02169-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

dalyvaujant pareškėjui V. M.,

atsakovo atstovui D. M.,

             teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.  

Teismas

n u s t a t ė :

           Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021-06-09 sprendimą Nr. 2S-2209 (toliau – ir Sprendimas) bei Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2021-04-23 nutarimą Nr. 28-113 (toliau – ir Nutarimas) ir jam paskirtą nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų - pakeisti bet kuria Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda.

           Paaiškina, kad Nutarimu buvo nubustas už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimą dėl to, kad 2021-04-07 Vilniaus PN, Sniego g. 2 sektoriuje, jam grįžus iš darbo su neblaivumo požymiais (sklindančiu alkoholio kvapu) patikrinus blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,30 prom.). Taip pat jo prašymu ir lėšomis buvo atliktas šlapimo tyrimas, kurio metu nustatyta, kad jo šlapime mažiausia esanti etilo alkoholio koncentracija yra 0,19 prom. Dėl to konstatuota, kad jis savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 3 dalies ir 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus ir jam buvo paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų. 2021-06-09 Kalėjimų departamentas Sprendimu atmetė jo skundą dėl Nutarimo.

            Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Nutarimas ir Sprendimas yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Sprendime klaidingai nurodoma, kad jis neigė padarytą pažeidimą ir jam nustatytą neblaivumą. Nei skunde dėl Nutarimo, nei šiuo skundu nebuvo ir nėra ginčijamas faktas, kad jo organizme buvo nustatytas nedidelis alkoholio koncentracijos kiekis. Vis dėlto, vertinant jo padarytą pažeidimą, labai svarbu tinkamai nustatyti alkoholio atsiradimo organizme priežastis, kas ne tik nebuvo tinkamai nustatyta ir įvertinta skiriant nuobaudą, bet ir lieka neaišku iš Sprendimo turinio. Sprendime nurodoma, jog jis pažeidė nustatytą draudimą „vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones“. Tačiau toliau Sprendime dėstomi argumentai, kuriais Sprendimą priėmęs subjektas kritiškai vertina įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes apie vaistų - širdies lašų vartojimą 2021-04-07. Taigi, nurodomas režimo pažeidimas, pasireiškęs tiek alkoholio vartojimu, tiek medikamentų vartojimu be gydytojo paskyrimo, kai buvo sukeltos tos pačios pasekmės - organizme rasta labai nedidelė alkoholio koncentracija, yra vidiniai prieštaringas. O pripažinus, jog jis be gydytojo paskyrimo vartojo medikamentus, tektų pripažinti teisingomis ir nurodytas aplinkybes dėl vaistų vartojimo 2021-04-07. Tačiau šiuo atveju lieka neaišku, kokį jam kaip nuteistajam nustatytą draudimą jis pažeidė - ar vartojo alkoholį, ar vis dėlto be gydytojo leidimo vartojo medikamentus. Akivaizdu, jog tokie procesiniai sprendimai, kai juose konstatuoti pažeidimai prieštarauja motyvuojamojoje atitinkamo sprendimo dalyje išdėstytiems argumentams, yra ydingi ir neatitinka teisinio argumentavimo ir aiškumo reikalavimų, keliamų procesiniams sprendimams, kuriais ribojamos asmens teisės ar taikoma teisinė atsakomybė.

            Pareiškėjas nurodo, kad teiginiai apie tai, jog jis vartojo alkoholį, paremti prielaidomis. Sprendime kritiškai įvertintas ir jo darbdavio paaiškinimas apie jo duotų vaistų vartojimo aplinkybes, ignoruotas faktas, kad jau po pažeidimo jam kreipusis į gydymo įstaigą buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, tame tarpe, ir susiję su širdies veikla, skirtas gydymas ir minėtais širdies lašais. Sprendimo argumentai nėra pakankami pripažinti įrodyta aplinkybę, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis vartojo alkoholį. Greitoji medicinos pagalba kviečiama, kai dėl ūmių klinikinių būklių, gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Yra visiškai normalu, kad darbo metu, pasijutęs blogai, jis neskubėjo kviesti greitosios medicinos pagalbos, o stengėsi pats imtis veiksmų pagerinti savo būklę, todėl pasinaudojo pasiūlytais širdies lašais. Nepagrįstai apeliuojama ir į tai, jog N. B. ne tik turėjo žinoti preparato leistiną dozę, bet ir negalėjo užsiimti kito asmens gydymu, siūlydamas vartoti jam preparatą ir nekviesti skubios medicinos pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad N. B. pasiūlė jam ne kažkokių receptinių vaistų, tačiau augalinį, nereceptinį preparatą, kurio vartojimas ne tik negali sukelti rimtesnių šalutinių reakcijų, bet ir yra plačiai paplitęs. Akivaizdu, kad pasiūlydamas jam suvartoti šio vaisto dėl blogos savijautos jis neužsiėmė jo gydymu, kaip nurodoma Sprendime, ir jo būklė nesuponavo būtinybės nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Šios Sprendime nurodomos aplinkybės ne tik nepaneigia fakto, jog jis 2021-04-07 nurodytomis aplinkybėmis vartojo aptariamą vaistą, bet ir nepatvirtina prielaidų apie tai, jog jis vartojo alkoholį, tuo pažeisdamas bausmės vykdymo režimo reikalavimus. Priešingai, faktą, jog jis vartojo vaistus, patvirtina ne tik paaiškinimai raštu bei žodžiu, UAB „Anrus“ vadovo N. B., t.y. nešališko asmens rašytinis paaiškinimas, bet ir medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad 2021-04-20 dėl vis dar besitęsiančios prastos savijautos, pasikartojančio skausmo širdies plote, kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), mišri hiperlipidemija, skausmas širdies plote bei paskirtas medikamentinis gydymas, tame tarpe, širdies lašais. Neabejotina, kad šie konkretūs duomenys turi kur kas didesnę įrodomąją reikšmę nei prielaidos ir išvedžiojimai apie galimai atliktus veiksmus, kuriais grindžiamas Sprendimas. Nepagrįstas ir Sprendimo argumentas apie tai, jog jo kaltę įvykdžius aptariamą pažeidimą neva patvirtina faktas, jog jis iki patikrinimo alkotesteriu neinformavo pataisos namų pareigūnų apie vartotus medikamentus. Toks jo elgesys visiškai logiškas - pats neįtardamas, kad dėl suvartoto augalinio vaisto nuo jo gali sklisti alkoholio kvapas, dėl kurio gali būti patikrintas alkotesteriu, ir nesiekdamas specialiai tokio patikrinimo išvengti, kadangi buvo visiškai ramus dėl savo blaivumo, neturėjo jokių motyvų informuoti pareigūnus apie vartotus medikamentus. Tačiau tą padarė iškart po patikrinimo, su kurio rezultatais nesutiko vėliau pateikdamas rašytinius paaiškinimus. Taigi, Sprendime keliamos abejonės dėl jo nurodytų aplinkybių, kuriomis vartojo širdies lašus - augalinės kilmės, nereceptinį vaistinį preparatą, skirtą širdies ir kraujagyslių funkcijų gerinimui, kurio sudėtyje yra 60 procentų etilo alkoholio, nepaneigia šių aplinkybių teisingumo bei neleidžia konstatuoti, jog jis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu vartojo alkoholinius gėrimus.

            Nurodo, jog Sprendime remiamasi ir teoriniais duomenimis apie aptariamo vaistinio preparato įtaką alkoholio kiekiui žmogaus organizme. Visų pirma, Sprendime nėra pateikta šios informacijos šaltinio, neaišku nei kokiame kontekste ši informacija pateikta, nei kokie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai taip teigia, nei pateiktas šios informacijos mokslinis/ empirinis pagrįstumas, t. y. ji negali būti patikrinta, todėl akivaizdu, kad ja negali būti grindžiamos individualaus teisės taikymo akto, numatančio asmenines sankcijas, išvados. Antra, cituojamos išvados grindžiamos nurodoma terapine vartotina doze, nors jis niekada neginčijo, jog galėjo viršyti gamintojo nustatytą vaistų dozę; nei gamintojo pateikiamame vaisto apraše, nei kitoje viešai prieinamoje, empiriniais duomenimis grindžiamoje informacijoje, nėra duomenų, kad vaistas negali palikti organizme nedidelio alkoholio kiekio, priešingai - širdies lašų „Valentis“ informacinio lapelio turinys suponuoja išvadą, kad vaisto sudėtyje esantis etilo alkoholis daro poveikį žmogaus organizmui, taigi, gali palikti jame etilo alkoholio pėdsakų. Pažymi, jog jis niekada neneigė, jog kelis kartus tą pačią dieną vartodamas vaistus, tame tarpe prieš pat grįžimą į pusiaukelės namus, galėjo ir viršyti rekomenduojamą vartojimo dozę, kas vėlgi svarbu vertinant vaisto poveikį. Taigi, šis neaiškus informacijos šaltinis, kurio patikimumas negali būti patikrintas ir deramai įvertintas, negali pagrįsti jokių jo padaryto pažeidimo aplinkybių.

            Taip pat nurodo, kad Sprendime nurodyti argumentai, specialistų paaiškinimai iš kitos administracinės bylos nėra įrodymų šaltinis konkrečioje administracinėje byloje. T.y. remiantis tokiais duomenimis jis negali būti pripažįstamas kaltu įvykdęs teisės pažeidimą. Asmens kaltė įvykdžius teisės pažeidimą turi būti grindžiama faktais, o ne prielaidomis, o šiuo atveju aptariami specialisto parodymai nesuteikė jokių konkrečių faktinių duomenų apie jo vartotus vaistus, jų poveikį jo organizmui. Šiuo atveju jam nebuvo atliktas pakartotinis patikrinimas alkotesteriu, kad būtų galima vertinti jo duomenis laiko perspektyvoje. O apie galimą alkoholio patekimą į žmogaus organizmą ir jo aptikimą atliekant kitus tyrimus, kaip kad šiuo atveju - nustatant alkoholio kiekį šlapime - aptariamuose parodymuose apskritai nėra pasisakyta. Taigi, aptarti specialisto parodymai kitoje administracinėje byloje nėra įrodymų šaltinis šioje administracinėje byloje, kuris patikimai paneigtų jo nurodytas aplinkybes apie vaistų vartojimą, patvirtintas kitais savarankiškais įrodymų šaltiniais.

            Nurodo, kad į bylą yra pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0054/21, surašyta Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto, kurioje nurodoma, kad jam nustatytas neblaivumas 0,30 prom. galėjo susidaryti išgėrus mažiausiai 28 ml širdies lašų „Valentis“. Ši išvada visiškai atitinka jo rašytinius paaiškinimus, kad išgėrė kelis šaukštus vaistų „Valentis“ (vienas valgomasis šaukštas - apie 15 ml).

           Teigia, kad skundžiamais Nutarimu ir Sprendimu nepagrįstai konstatuotas ir jo pažeidimo „itin piktybiškas“ pobūdis. BVK 142 straipsnio 2 dalyje, kuria remiantis jam paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, nurodoma, jog tokia nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį režimo pažeidimą, bet tik nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą. Tuo tarpu Sprendime nurodoma, jog nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų. Toks plečiamasis pažeidimo „itin piktybiško“ požymio aiškinimas yra nepagrįstas. Iš BVK 142 straipsnio 2 dalies formuluotės lingvistinio bei loginio aiškinimo matyti, kad įstatymų leidėjas aptariamos nuobaudos paskyrimą numato kaip priemonę už išimtinai netinkamą („itin piktybišką“) nuteistųjų elgesį arba kai režimo pažeidimai yra pasikartojantys. Laisvės atėmimo bausmę pusiaukelės namuose atliekantys nuteistieji, vadovaujantis BVK 97 straipsnio 2 dalimi asmeninius daiktus perkasi savarankiškai. Tai galioja ir vaistų įsigijimui. Atlikdamas bausmę pusiaukelės namuose ir dirbdamas pagal darbo sutartį UAB „Anrus“, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiasi savarankiškai, medicinos paslaugas jam teikia ne laisvės atėmimo vietos medicinos tarnyba, o laisvėje esanti medicinos įstaiga - jo atveju VšĮ Centro poliklinika, taigi, šiuo atveju pasijutęs blogai, tačiau nesant pavojaus gyvybei, jis turėjo kreiptis į šios poliklinikos šeimos gydytoją, ir šiuo atveju, apsilankyti pas šeimos gydytoją jam pavyko tik 2021-04-20. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje jo pažeidimas pasireiškė iš esmės ne vaistų vartojimu, o didesnio negu nurodoma informaciniame lapelyje vaistų kiekio suvartojimu. Nustatytos konkrečios aplinkybės rodo, jog jo veiksmai vartojant nereceptinius vaistus, dėl ko organizme buvo rasta alkoholio, kurio koncentracija yra itin maža - 0,30 prom., net ir sutinkant, kad jais formaliai buvo pažeista nustatyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarka, akivaizdu, nėra nei piktybiški, nei pavojingi. Priešingai, jo veiksmai, kuriais formaliai buvo pažeistas BVK 110 straipsnyje nustatytas draudimas be gydytojo leidimo vartoti vaistus, buvo skirti užtikrinti jo sveikatos būklės pagerėjimą. Tokiais savo veiksmais jis nesiekė piktybiškai pažeidinėti režimo, o bandė padėti sau; tokiu jo elgesiu nebuvo demonstruojamas nustatyto režimo nepaisymas, o vartodamas nereceptinius, homeopatinius vaistus, jis neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti nustatytų draudimų. Vertinant padarytą pažeidimą, kaip tokį už kurį paskirta išimtinai griežta nuobauda, svarbu ir tai, jog iki šio pažeidimo padarymo jis nebuvo pažeidęs nustatyto režimo, neturi galiojančių nuobaudų. Atvirkščiai, dėl savo elgesio laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis buvo perkeltas į lengvąją grupę bei į pusiaukelės namus. Jo veiksmai, net jei ir sutikti su formaliu vertinimu, kad tai yra režimo pažeidimas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas jo apsvaigimo aplinkybes bei apsvaigimo laipsnį, neleidžia vertini jų kaip itin piktybiško režimo pažeidimo vien dėl to, kad buvo pažeistas nuteistajam nustatytas draudimas. Todėl jo elgesyje nenustačius nė vieno iš BVK 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, šiame straipsnyje nustatyta nuobauda jam apskritai negalėjo būti paskirta.

             Nurodo, kad šiuo atveju jo pažeidimas buvo pripažintas itin piktybišku ir už jį skirta itin griežta bei neproporcinga nuobauda tinkamai nenustačius šio pažeidimo aplinkybių, remiantis prielaidomis (kas tiesiogiai įvardijama pačiame skundžiamame Sprendime) ir nepašalintomis abejonėmis dėl nedidelės alkoholio koncentracijos jo organizme atsiradimo aplinkybių, galiausiai, painiai ir prieštaringai konstatavus jo padaryto pažeidimo aplinkybes (konstatuojant, jog jis pažeidė tiek draudimą vartoti alkoholį, tiek vaistus be gydytojo paskyrimo, tuo pačiu atmetant kaip klaidingas jo nuodytas aplinkybes dėl širdies darbą gerinančių lašų vartojimo, dėl ko jo organizme ir buvo rasta alkoholio pėdsakų).

            Teigia, jog tiek Nutarimas, kuriuo jam paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas, tiek Sprendimas, kuriuo atmestas jo skundas dėl tokios nuobaudos paskyrimo, priimti nesivadovaujant įstatyme nustatytais imperatyvais. Paskirta nuobauda, o ypač jos sukeltos teisinės pasekmės, neatitinka jo padaryto pažeidimo pobūdžio, jo sukeltų padarinių, t.y. paskirta nuobaudos rūšis yra neproporcinga. Sprendime pasisakant dėl nuobaudos proporcingumo iš esmės apsiribota deklaratyviais ir formalizuotais teiginiais, jog paskirta nuobauda ir iš to išplaukiantys padariniai yra jo paties neteisėto elgesio pasekmės; kad jo padaryto pažeidimo pobūdis neva rodo, jog jo mąstymo ir elgesio pokyčiai nėra stabilūs, orientuoti į nuoseklų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, tinkamai nebuvo įvertintas realus jo padaryto pažeidimo pavojingumas bei jo santykis su paskirtąją nuobauda. Nors jis neginčija, kad taikyta drausminė atsakomybė yra jo elgesio pasekmė, vis dėlto, pažeidimo aplinkybės, jog dėl savo sveikatos būklės jis pavartojo nereceptinių vaistų (širdies lašų) ir dėl to jo organizme susidarė nedidelė alkoholio koncentracija (0,30 prom.), sukeltos pasekmės (tiksliau, jų nebuvimas) - realiai nebuvo sutrikdyta normali pataisos namų režimo tvarka, normalus įstaigos darbas, ir ne tik neleidžia padaryto pažeidimo traktuoti kaip itin piktybiško, tačiau ir rodo jo atsitiktinį pobūdį, mažesnį pavojingumą (esant tokiai alkoholio koncentracijai, išskyrus tam tikras išimtis, net yra leidžiama ir vairuoti transporto priemones). Nepaisant to, kad jam paskirta itin griežta nuobauda šiuo metu jau yra atlikta, tačiau jos teisiniai padariniai, palikus galioti skundžiamus sprendimus, sukels jam neproporcingai neigiamus padarinius. Jau šiuo metu yra inicijuojamas jo grąžinimo iš pusiaukelės namų į pataisos namus procesas. Tai reiškia, kad net ir įvykdžius nuobaudą, kuria neabejotinai jau yra pasiekti visi nuobaudoms keliami tikslai, jam sukeltos vėlesnės pasekmės bus sunkesnės nei pati nuobauda - jis bus perkeltas į paprastąją grupę, galimai ir iš pusiaukelės namų bus grąžintas atgal į pataisos namus, todėl praras darbą, negalės teikti išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, kurį dabar teikia. Tokios pasekmės neatliks nei prevencinės funkcijos, nemotyvuos jo teisėto elgesio, tačiau gali lemti priešingas pasekmes - toks beatodairiškas itin sunkių teisinių pasekmių taikymas už nepiktybinius režimo pažeidimus gali turėti neigiamų pasekmių bausmės atlikimo metu pasiektai pažangai, resocializacijos sėkmei, nes demotyvuoja nuteistąjį stengtis ir ruoštis sėkmingai reintegracijai į visuomenę, ypač kai sprendimai grindžiami tokiais argumentais, jog jo mąstymo ir elgesio pokyčiai nėra stabilūs, orientuoti į nuoseklų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, tokiu būdu iš esmės ignoruojant visas jo iki tol dėtas maksimalias pastangas įvykdyti jam skirtas rekomendacijas, sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir tai daryti, pirmiausia, vedinam tvirtos vidinės motyvacijos. Taigi, realiai įvertinus jam paskirtos nuobaudos proporcingumą, akivaizdu, kad jos sukeliami teisiniai padariniai jam yra pertekliniai ir nebūtini nuobaudos tikslams pasiekti, neatitinkantys nei padaryto pažeidimo pavojingumo, nei jo asmenybės pavojingumo.

             Apibendrinant pareiškėjas nurodo, kad jo padaryto pažeidimo aplinkybės, o būtent alkoholio atsiradimo jo organizme aplinkybės nebuvo tinkamai nustatytos, o grindžiamomis prielaidomis apie jo tariamai vartotą alkoholį, pažeidimas aprašytas prieštaringai, jis nepagrįstai pripažintas itin piktybišku, o paskirtoji nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Visa tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamus 2021-06-09 Sprendimą bei 2021-04-23 Nutarimą.

            Nurodo, kad pareiškėjui Nutarimu buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas - atsižvelgiant į 2021-04-07 Vilniaus PN Pusiaukelės namuose padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas sutiko su alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatais, tačiau nesutiko su bendrosios būklės vertinimo išvada. Anot pareiškėjo, apsvaigimą sukėlė „Valentis“ vaistinio preparato (širdies lašų) poveikis. Pagal širdies lašų „Valentis“ pakuotės aprašymą, 1 ml geriamųjų lašų yra: 0,34 ml Valeriana officinalis L., radix (valerijonų šaknų) tinktūros 1:5 (ekstrahentas 70 % (V/V) etanolis), 0,33 ml Leonurus cardiaca L., herba (sukatžolių žolės) tinktūros 1:5 (ekstrahentas 70 % (V/V) etanolis), 0,33 ml Crataegus oxyacantha L., fructus (gudobelių vaisių) skystojo ekstrakto 1:1 (ekstrahentas 70 % (V/V) etanolis). Šio vaisto sudėtyje yra ne mažiau kaip 61,5 % (V/V) etanolio (alkoholio), t.y. iki 336 mg dozėje (atitinka 6,72 ml alaus ir 2,8 ml vyno).   Pareiškėjo prašymu, 2021-04-07 tiriamoji medžiaga (šlapimas) buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją (toliau – ir Toksikologijos laboratorija). 2021-­04-20 iš Laboratorijos buvo gauta Specialisto išvada Nr. T-A 1816/2021(01), kurioje teismo medicinos ekspertė (turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, provizorės specialybę, kvalifikaciją atlikti toksikologinius tyrimus, darbo stažą 31 m.) konstatavo, jog V. M. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 prom. etilo alkoholio. BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas imperatyviai nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-05-07 administracinėje byloje Nr. A-146-347/2012 pažymėjo, kad neblaivumo (būklės) prasme nėra svarbu, kokią būtent medžiagą asmuo vartojo, jei atitinkamas suvartotas kiekis sukėlė asmeniui tokią būklę, kuri pagal alkoholio koncentraciją atitinkamose žmogaus organizmo terpėse kvalifikuojama kaip neblaivumas. BVK įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai, nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Būtent šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti BVK 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas.

            Atsakovo nuomone, pareiškėjui paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas - yra proporcinga (adekvati) teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nesuvaržo asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti yra išlaikyta teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Todėl remiantis nurodytais argumentais, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodo, kad skundas nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti.

             Nurodo, kad siekiant objektyviai įvertinti visas pažeidimo padarymo aplinkybes Vilniaus PN 1-asis SVS atliko tarnybinį patikrinimą (Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 14-1688/2021-04-23). 2021-04-20 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos buvo gauta Specialisto išvada Nr. T-A 1816/2021(01), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 % (promilės) etilo alkoholio. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog suvartoti širdies lašai negalėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Pareiškėjo šlapime nustatyta koncentracija 0,19 % (promilės) etilo alkoholio. Konstatuotas faktas, kad pareiškėjas į Pusiaukelės namus grįžo neblaivus. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 3 dalies, 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, Vilniaus PN direktorius 2021-04-23 nutarimu Nr. 28-113 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui skyrė nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15-ai parų. Kalėjimų departamentas, įvertinęs dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, kad yra pakankamai objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda. Išnagrinėjus visą su skundžiamomis aplinkybėmis susijusią medžiagą, darytina išvada, kad skundžiama nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalimi (nuteistiesiems skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį), kadangi pataisos įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjo padaryto nusižengimo sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus. Kaip matyti iš išdėstyto aukščiau, Kalėjimų departamentas išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Vilniaus PN direktorius, priimdamas skundžiamą nutarimą Nr. 28-113, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, todėl paliko Vilniaus PN direktoriaus 2021-04-23 nutarimą Nr. 28-113 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ galioti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Nurodė, kad alkoholio nevartojo, išgėrė širdies lašų kelis šaukštus. Nuobaudą atliko jau daugiau kaip prieš pusę metų, tačiau pasekmes jam Nutarimas sukelia. Dirba vadybininku administratoriumi įmonėje, bendrauja su klientais, užsakovais. Dėl išvykimo iš darbo laiko negali patikslinti (kodėl ilgas laiko tarpas nuo išvykimo iki tikrinimo alkotesteriu), nes blogai jautėsi. Nurodo, nežino, kodėl nebuvo tikrintas jo kraujas, tik šlapimas, nors jis prašė. Anksčiau turėjo drausminę nuobaudą, bet seniai prieš 5 metus. Vartoti širdies lašai gydytojo jam tuo metu nebuvo paskirti. Tačiau kai kreipėsi vėliau į gydytoją, jam gydytojas juos skyrė. 

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Nutarimas yra pagrįstas ir priimtas remiantis teisės aktais. Pareiškėjas nubaustas už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą, už tai, kad buvo rasta pas jį alkoholio kiekio koncentracija. Koks teisės aktas reglamentuoja, kas laikytina itin piktybišku pažeidimu, nurodė, kad remiasi BVK 142 straipsnio 2 dalimi, konkretaus tai apibrėžiančio teisės akto nėra. Medikamentų vartojimas be gydytojo leidimo yra laikytinas itin piktybiniu pažeidimu.

           Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas iš dalies.

        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2021-04-23 Vilniaus PN Nutarimo ir 2021-06-09 Kalėjimų departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas prašo, panaikinus skundžiamus aktus, paskirtą nuobaudą pakeisti bet kuria kita BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda.

            Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021-04-12 Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus 2021-04-07 tarnybiniame pranešime Nr. 81-368(1) nurodyta, jog 2021-04-07 apie 20.00 val. pareiškėjas V. M. atvyko iš darbo su neblaivumo požymiais (nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas). 20.40 val. pareiškėjas buvo patikrintas alkoholio matuokliu („Alcotest 6820“ Nr. ARLJ-0359 (Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr.1386118)), kuris parodė 0,30 promilės neblaivumą. Buvo surašytas Laivės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. Nr.79-259(1)/2021-04-07, kuriame fiksuota pareiškėjo fizinė būklė. 2021-04-07, 22.00 val. pareiškėjas buvo iš Vilniaus PN Sniego g. 2 sektoriaus atvežtas į Vilniaus PN Rasų g. 8 sektorių, kur iš jo paimtas šlapimo mėginys tiriamosios medžiagos ištyrimui Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą Nr. 50- 243(1), įstaigos administracijai tarpininkaujant, 2021-04-07 surašytas „Tiriamosios medžiagos siuntimo aktas“ Nr. 68-7(1) ir 2021-04-08 13.20 val. tiriamoji medžiaga išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją. 2021-04-07 pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis 18.40 val. išvykdamas iš darbo, kadangi labai spaudė krūtinę širdies srityje, išgėrė apie kelis šaukštus širdies lašų spirito pagrindu, todėl grįžus į Pusiaukelės namus ir patikrinus alkotesteriu, alkotesteris parodė 0,3 promiles. 2021-04-08 pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė, jog darbo metu pasijuto blogai, spaudė krūtinę, todėl UAB „Anrus“ vadovas davė jam išgerti du šaukštus širdies lašų, nepraėjus, jis išgėrė dar tris šaukštelius. Po 20 min. skausmas praėjo, sėdo į automobilį ir išvyko į pusiaukelės namus. Jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Vilniaus PN 1-asis Saugumo valdymo skyrius atliko tarnybinį patikrinimą. 2021-04-20 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos buvo gauta Specialisto išvada Nr. T-A 1816/2021(01), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 % (promilės) etilo alkoholio. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 14-1688/2021-04-23 konstatuota, jog suvartoti širdies lašai negalėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Pareiškėjo šlapime nustatyta koncentracija 0,19 % (promilės) etilo alkoholio. Konstatavo faktą, kad pareiškėjas į Pusiaukelės namus grįžo neblaivus. Tokiu būdu pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 3 dalies, 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Nurodytas faktines aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

            Atsižvelgiant į 2021-04-23 Tarnybinio patikrinimo išvadą ir pareiškėjo paaiškinimus bei remiantis BVK 12 straipsnio 3 dalimi, 110 straipsnio 2 dalies 3 punktu Vilniaus PN direktoriaus 2021-04-23 nutarimu Nr. 28-113 pareiškėjui V. M. buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15-ai parų už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (BVK 142 straipsnio 2 dalis).

            Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, remiantis BVK 183 straipsnio 2 dalimi kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, nurodydamas, kad Nutarimas nemotyvuotas, nebuvo nustatytos ir įvertintos alkoholio jo organizme atsiradimo priežastys, teiginiai, kad jis vartojo alkoholį paremti prielaidomis. Pažeidimas aprašytas prieštaringai, jis nepagrįstai pripažintas itin piktybišku, o paskirtoji nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

           Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ištyręs ir įvertinęs dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, kad yra surinkti pakankamai objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalimi, kadangi pataisos įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjo padaryto nusižengimo sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamentas nenustatė, jog Vilniaus PN direktorius, 2021-04-23 priimdamas skundžiamą nutarimą Nr. 28-113, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, todėl 2021-06-09 Sprendimu paliko Vilniaus PN Nutarimą galioti.

              Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jo padaryto pažeidimo aplinkybės, o būtent alkoholio atsiradimo organizme aplinkybės nebuvo tinkamai nustatytos, o grindžiamomis prielaidomis apie jo tariamai vartotą alkoholį, pažeidimas aprašytas prieštaringai, iš turinio neaišku, pažeidimą padarė ar dėl to, kad vartojo alkoholį, ar kad vartojo medikamentus be gydytojo leidimo, pažeidimas  nepagrįstai pripažintas itin piktybišku, o paskirtoji nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

              Ginčo teisinių santykių reguliavimui aktualios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuostatos, reglamentuojančios bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas, principus, bei su jų įgyvendinimu susiję kompetentingų institucijų priimti poįstatyminiai teisės aktai. Be to, ginčui spręsti aktualus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).

 Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

               Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą); 4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.
              Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis, kuris nustato, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (1 dalis). Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 dalis). Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (3 dalis). Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos (4 dalis). 

Taigi, BVK 143 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Todėl svarbu nustatyti, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas įsitikina, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2436-1062/2020, 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-586-442/2021 ir kt.). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-518-520/2021). Teismų praktikoje, pasisakant dėl nuobaudų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skyrimo, taip pat akcentuojama, jog nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014).

Pataisos įstaigos įgalioto pareigūno priimtas nutarimas, kuriuo nuteistajam skiriama nuobauda, yra individualus administracinis aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, remiantis nurodyta suformuota teismų praktika, akivaizdu, kad nuteistajam nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą gali būti paskirta, tik surinkus pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis, būtų nustatyti visi pažeidimo sudėties elementai: neteisėta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidimą padariusio nuteistojo kaltė, o jeigu pažeidimas sukėlė žalingus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalingų padarinių.

Kaip minėta, BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

Byloje ginčo dėl to, kad 2021-04-07 patikrinus pareiškėją alkotesteriu buvo rasta jo organizme 0,30 promilių alkoholio koncentracija, bei kad vėliau patikrinus pareiškėjo šlapimą, buvo rasta 0,19 promilių alkoholio koncentracija, nėra, pareiškėjas to neneigia. Tačiau pareiškėjas nesutinka su atsakovo konstatuota išvada, jog jis pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, kadangi tą dieną vartojo alkoholį. Anot pareiškėjo, padaryta išvada dėl jo neblaivumo vartojus alkoholį, yra paremta prielaidomis. Be to, nurodo, kad jam neaišku, kokio konkrečiai pažeidimo padarymu jis buvo apkaltintas.

Ginčijamuose aktuose nurodoma, jog pareiškėjas pažeidė nustatytą draudimą „vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones“. Taigi, visų pirma, įvertinus nustatytas ginčo faktines aplinkybes, iš Nutarimo ir Sprendimo turinio, nors ir konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą,  neaišku, kokį konkrečiai reikalavimą, nurodytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pareiškėjas pažeidė, t. y. ar draudimą vartoti alkoholinius gėrimus, ar draudimą vartoti medikamentus be gydytojo leidimo. Sprendimuose tuo pat metu nurodomos aplinkybės ir išvados dėl pažeidimo padarymo vartojus alkoholį, taip pat dėstomi argumentai dėl medikamento (širdies lašų) be gydytojo leidimo vartojimo. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai ištirtos ir nustatytos alkoholio koncentracijos pareiškėjo organizme atsiradimo priežastys, ko pasekoje aiškiai nenustatyta, kokį konkrečiai pažeidimą pareiškėjas padarė. Iš ginčijamų aktų turinio ir motyvų visiškai neaišku, kokio pažeidimo padarymu pareiškėjas kaltinamas, kadangi, kaip minėta, aplinkybės ir išvados yra prieštaringos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, Sprendime nurodyta, kad nuteistasis V.M. į Pusiaukelės namus grįžo neblaivus. Dėstoma, kad širdies lašai negalėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams, tačiau taip pat nurodomos aplinkybės ir argumentai, sudarantys pagrindą dėl to abejoti, t.y. kad nuo didelės dozės širdies lašų gali atsirasti alkoholio kiekis žmogaus organizme. Pareiškėjas savo paaiškinimuose teigia, jog vartojo širdies lašus, tai patvirtino ir jo darbdavys. Taigi, išvada dėl alkoholio vartojimo iš esmės pagrįsta, kaip ir nurodo pareiškėjas, prielaidomis, spėjimais, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ir įrodymais. Todėl vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškėjo organizme rasta alkoholio koncentracija dėl alkoholio vartojimo šiuo atveju negalima. Tuo abejoti verčia tiek pareiškėjo paaiškinimai, tiek pareiškėjo darbdavio paaiškinimai, tiek pareiškėjo kreipimasis į gydytoją 2021-04-20, nepraėjus skausmui širdies plote. Tokiu būdu pripažinti, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte dėl draudimo vartoti alkoholį, įvertinus kitas nepaneigtas aplinkybes (dėl neva širdies lašų vartojimo),  nėra pagrįsta.

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Viešojo administravimo principai yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pavyzdžiui, 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

              VAĮ straipsnio 10 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-11-01) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti  nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

  Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas yra viešojo administravimo subjektai, todėl savo veikloje turi vadovautis ir VAĮ 3 straipsnyje, 10 straipsnyje įtvirtintais principais ir nuostatomis. Teismas pažymi, kad iš ginčijamų aktų turinio akivaizdu, kad nors juose yra nurodytos pažeidimo aplinkybės, teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimti Nutarimas ir Sprendimas, tačiau pateiktas prielaidomis ir spėjimais grįstas sprendimas dėl neaišku, kokio pažeidimo padarymo. Taigi, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundžiamų administracinių aktų turinys yra neaiškus, ydingas, neatitinkantis teisinio argumentavimo ir aiškumo reikalavimų, keliamų procesiniams sprendimams, ko pasekoje ribojamos asmens teisės gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų.

 Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.

            Pareiškėjas nurodo, kad jam ginčijamais aktais paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, kad jis nei sistemingai pažeidinėjo režimą, nei savo veiksmais jį itin piktybiškai pažeidė. Dėl blogos savijautos išgėrė per daug homeopatinių širdies lašų.

           Pažymėtina, kad 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda gali būti paskirta esant dviems savarankiškiems pagrindams:  nustačius sistemingą bausmės atlikimo režimo pažeidinėjimą arba nustačius, jog režimas pažeistas „itin piktybiškai“. Atkreiptinas dėmesys, jog sąvoka „itin piktybiškai“ teisės aktais nėra apibrėžta. Todėl tokiu atveju turi būti remiamasi individualaus atvejo konkrečiomis ypatingo piktybiškumo požymius apibūdinančiomis aplinkybėmis. Todėl teismo vertinimu, ginčijamuose aktuose padaryta išvada, jog nuteistasis pripažįstamas itin piktybiškai pažeidusiu režimą, jei jis pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nepagrįsta. Šiuo konkrečiu ginčo atveju pareiškėjui nuobauda buvo paskirta būtent dėl itin piktybiško bausmės atlikimo režimo pažeidimo, kadangi, kaip nustatyta, pareiškėjas nėra sistemingai pažeidinėjantis bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nėra duomenų apie paskirtas ir galiojančias nuobaudas. Tačiau, kaip teismas vertino, nagrinėjamu atveju ginčijamais aktais aiškiai nenustatyta ir neįvertinta būtent, kokį pažeidimą, nurodytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarė pareiškėjas. Taigi, teismas vertina, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeidimas buvo pripažintas itin piktybišku nepagrįstai ir už jį skirta nepagrįstai neproporcinga nuobauda, įvertinus tai, kad nebuvo tinkamai nustatytos pažeidimo aplinkybės, nepašalintos visos abejonės dėl nedidelės alkoholio koncentracijos pareiškėjo organizme atsiradimo aplinkybių, be to, painiai ir prieštaringai konstatavus padaryto pažeidimo aplinkybes.    

            Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

            Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti administraciniai aktai yra neteisėti, todėl naikintini.

            ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-04-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-140-602/2017 ir 2017-04-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-222-602/2017 pažymėjo, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.

           Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl nuobaudos pakeitimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų 2021-04-23 nutarimą Nr. 28-113 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo 2021-06-09 sprendimą Nr. 2S-2209 „Dėl skundų išnagrinėjimo“.

Skundo dalį dėl nuobaudos pakeitimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta Malijauskiene

                                                                                                                               Jolita Rasiukevičienė

                                                                                                                                Vita Valeckaitė