Civilinė byla Nr. e2A-427-856/2021
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01487-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.28.1; 2.6.28.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-301-671/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tomadas“ prašė priteisti iš atsakovo A. B. 580 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 16 d. ieškovė su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir Telšių apskrities VPK) sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. lapkričio 26 d. susitarimas, kuriuo papildomas Sutarties 2.3 punktas), kurios 1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka bei numatytais įkainiais. Vadovaujantis sutarties ir susitarimo nuostatomis bei Telšių apskrities VPK nurodymu, 2019 m. gruodžio 5 d. ieškovė transportavo atsakovui A. B. priklausančią transporto priemonę Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. AN15-18-1117/2020 atsakovą pripažino kaltu ir konfiskavo automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas Telšių apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjo 2020 m. sausio 21 d. ir nuo šios dienos nurodytas automobilis tapo valstybės nuosavybe. Ieškovė nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. sausio 21 d. (įskaitytinai), t. y. 48 dienas, saugojo automobilį ir tai atitiko atsakovo interesus. 2020 m. kovo 31 d. ieškovė raginimu informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą už automobilio transportavimą ir saugojimą, tačiau atsakovas raginimą ignoravo.
3. Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su juo dėl automobilio saugojimo įkainių nebuvo tartasi. Nustatyti įkainiai turi būti pagrįsti. Prašoma penkis kartus didesnės kainos negu rinkos kaina. Atsakovas yra pasirengęs sumokėti pagrįstas ir realias automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Tomadas“ iš atsakovo A. B. 436 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
5. Teismas iš viešai prieinamos informacijos Centriniame viešųjų pirkimų portale nustatė, jog Tauragės apskrities VPK su individualia įmone „Jomamotors“ 2019 m. liepos 19 d. sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1 priede nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Šilutės savivaldybėje – 121 Eur, saugojimas – 3,63 Eur už parą, sutartis galioja iki 2022 m. liepos 31 d.; Tauragės apskrities VPK su individualia įmone „Jomamotors“ 2018 m. gruodžio 17 d. sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1 priede nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybėje – 84,70 Eur, saugojimas – 3,63 Eur už parą, sutartis galioja iki 2021 m. gruodžio 29 d.; Klaipėdos apskrities VPK su UAB „Transadria“ 2020 m. liepos 20 d. sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.6 punkte nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Plungės rajone ir Rietavo savivaldybėje – 181,50 Eur, saugojimas – 7,26 Eur už parą, sutartis galioja iki 2023 m. liepos 22 d.; Klaipėdos apskrities VPK su UAB „Okreta“ 2020 m. liepos 14 d. sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.6 punkte nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Palangos mieste ir Kretingos rajone – 125 Eur, saugojimas – 9 Eur už parą, sutartis galioja iki 2023 m. liepos 14 d.; Klaipėdos apskrities VPK su ieškove 2019 m. sausio 8 d. sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.6 punkte nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Neringoje, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone – 60,50 Eur, saugojimas – 10,51 Eur už parą, sutartis galioja iki 2022 m. sausio 8 d.; Šiaulių apskrities VPK su UAB „Osvalda“ 2019 m. spalio 22 d. sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.6 punkte nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajono savivaldybėje – 50 Eur, saugojimas – 2 Eur už parą, sutartis galioja iki 2022 m. lapkričio 1 d.; Šiaulių apskrities VPK su UAB „Osvalda“ 2019 m. spalio 22 d. sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.6 punkte nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Pakruojo rajono savivaldybėje – 92 Eur, saugojimas – 3 Eur už parą, sutartis galioja iki 2022 m. lapkričio 1 d.; Šiaulių apskrities VPK su UAB „Osvalda“ 2019 m. spalio 22 d. sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.6 punkte nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Radviliškio rajono savivaldybėje – 92 Eur, saugojimas – 3 Eur už parą, sutartis galioja iki 2022 m. lapkričio 1 d.; Šiaulių apskrities VPK su UAB „Osvalda“ 2019 m. spalio 22 d. sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.6 punkte nustatyti tokie įkainiai: transporto priemonės nuvežimas Joniškio rajono savivaldybėje – 92 Eur, saugojimas – 3 Eur už parą, sutartis galioja iki 2022 m. lapkričio 1 d.
6. Teismas darė išvadą, kad aplinkiniuose rajonuose (miestuose) panašiu laikotarpiu buvo nustatytas panašus priverstinio transporto priemonės nuvežimo įkainis, tačiau transporto priemonių vienos paros saugojimo įkainiai nurodytuose rajonuose didžiąją dalimi yra mažesni. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, jog ieškovės ir Telšių apskrities VPK sudarytoje sutartyje numatytas transporto priemonių saugojimo įkainis – 10 Eur už vieną parą, neatitinka tokių paslaugų rinkos kainų panašioje vietovėje.
7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus įkainius aplinkiniuose rajonuose ir į tai, kad ieškovė neteikė į bylą konkrečių duomenų, ekonominių skaičiavimų, kurie galėtų pagrįsti jos teikiamų specializuotų paslaugų realius kaštus, o kartu ir būtų pagrindas spręsti apie reikalaujamo už teikiamas paslaugas 10 Eur įkainio dydžio pagrįstumą ir proporcingumą (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. Nr. e2A-644-883/2020), teismas sprendė, kad protinga ir teisinga vienos paros automobilio saugojimo įkainį sumažinti iki 7 Eur už vieną saugojimo parą. Teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 436 Eur priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. sausio 21 d., skaičiuojant 100 Eur įkainį už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir 7 Eur kainą už vieną saugojimo parą (100 Eur + (48 dienos x 7 Eur) (CK 1.5 straipsnis, CK 6.840, 6.850 straipsniai, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis, Sutarties 2.3 punktas).
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „Tomadas“ apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Telšių apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą – priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei UAB „Tornadas“ 580 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo išaiškinant Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnį ir preambulės 111 konstatuojamąją dalį: (ar Direktyvos nuostatos, pagal kurias gali būti keičiamos viešojo pirkimo sutarties sąlygos, turi būti aiškinamos taip, kad nacionaliniams teismams taip pat yra suteikiama diskrecijos teisė savo nuožiūra pakeisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas, t. y. sumažinti sutartinį įkainį, kilus ginčui dėl įsiskolinimo už priverstinį transporto priemonės saugojimą, vykdant viešojo pirkimo sutartį?). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas rinkos tyrimą, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo dėl paslaugų kainos atitikimo rinkai panašioje vietoje panašiu laikotarpiu, pasirinkęs tyrimui įkainius, taikomus tik kai kuriuose rajonuose, taip iškreipiant atitinkamą rinką, kas kelia abejonių dėl pačio rinkos tyrimo patikimumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-14-690/2019 nurodė, jog „Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtu būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu“.
8.2. Pirmosios instancijos teismas atliko įkainio atitikimo rinkai vertinimą 9 rajonuose (Šiaulių r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r., Tauragės r., Šilutės r., Kretingos r., Plungės r., Klaipėdos r.) laikomos priverstinio transporto priemonių paslaugų įkainius. Teismas savo sprendime visiškai nemotyvavo ir nepagrindė, kuo vadovaujantis ir kokiais kriterijais remiantis įkainio atitikimo rinkai vertinimui atlikti buvo pasirinkti ir išskirti būtent tokie pirmosios instancijos teismo pateikti rajonai. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik deklaratyviai išdėstė atsitiktiniu atrankos būdu pasirinktus rajonus ir nurodė juose taikomų priverstinio nuvežimo paslaugų rinkos kainas.
8.3. Apeliantė teikia viešai prieinamos sistemos (Centrinio viešųjų pirkimo portalo) duomenis, iš kurių matyti, kad 9 rajonuose priverstinių paslaugų įkainis yra didesnis už teismo sprendimu sumažintą 7 Eur įkainį. 2018-10-29 tarp Kauno apskrities VPK ir UAB „Keleriškių metalistas“ buvo sudaryta priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti įkainiai Kėdainių rajono savivaldybėje: transporto priemonės saugojimas 8 Eur už parą. 2018-05-15 tarp Marijampolės apskrities VPK ir UAB „Goldas“ buvo sudaryta priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti įkainiai Šakiu, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos ir Vilkaviškio rajonuose: transporto priemonės saugojimas 7,87 Eur už parą. Sutartis galiojo iki 2020-05-14. 2020-07-13 tarp Telšių apskrities VPK ir UAB „Sauda“ buvo sudaryta priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti įkainiai Akmenės rajono savivaldybėje: transporto priemonės saugojimas 9,68 Eur už parą. Sutartis galiojo iki 2020-05-14. 2019-10-16 tarp Telšių apskrities VPK ir apeliantės buvo sudaryta priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti įkainiai Kelmės rajono savivaldybėje: transporto priemonės saugojimas 10 Eur už parą. Sutartis galioja iki 2022-10-16. 2019-10-16 tarp Telšių apskrities VPK ir apeliantės buvo sudaryta priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti įkainiai Telšių rajono savivaldybėje: transporto priemonės saugojimas 10 Eur už parą. Sutartis galioja iki 2022-10-16. 2019-01-08 tarp Klaipėdos apskrities VPK ir apeliantės buvo sudaryta priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti įkainiai Klaipėdos rajono savivaldybėje: transporto priemonės saugojimas 10,51 Eur. už parą. Sutartis galioja iki 2022-01-08.
8.4. Atsižvelgiant į apeliantės padarytą rinkos tyrimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tyrimui specialiai parinko kelis rajonus, kuriuose yra taikomas mažesnis įkainis, ir sąmoningai eliminavo tuos rajonus, kuriuose taikomas didesnis ar toks pat paslaugų įkainis kaip ir apeliantės, todėl gauti tyrimo rezultatai vertintini kaip nepatikimi ir iškreipiantys paslaugų rinkos kainą. Apeliantės pateikti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad įkainis kituose aplinkiniuose rajonuose yra didesnis už teismo sumažintą 7 Eur įkainį, bei kad sutartinis 10 Eur įkainis atitinka rinkos kaina panašioje vietoje, panašiu laikotarpiu, todėl visiškai nėra pagrindo tokį įkainį sumažinti. Pirmosios instancijos teismas, sumažinęs 10 Eur sutartinį įkainį iki 7 Eur, visiškai neargumentavo, kokiais motyvais remiantis būtent 7 Eur įkainis turėtų būti pagrįstas.
8.5. Apeliantė, sudarydama viešojo pirkimo sutartį su Telšių apskrities VPK, pagal savo veikimo esmę siekia gauti finansinės, o ne kitos nepiniginės naudos. Apeliantės teikiamų specializuotų paslaugų pobūdis priklauso ne nuo jos žinomumo ar klientų paieškos, o išimtinai nuo Telšių apskrities VPK veiksmų užtikrinant viešąjį interesą, todėl savo paslaugas sutartimi apeliantė Telšių apskrities VPK parduoda už pelningą įkainį, kad galėtų realiai suteikti viešojo pirkimo sutartimi numatytas paslaugas, užtikrinant savo veiklos tęstinumą. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad apeliantė teismui nepateikė ekonominių paskaičiavimų, kurie pagrįstų jo teikiamų paslaugų realiuosius kaštus ir būtų pagrindu taikyti 10 Eur numatytą įkainį, netinkamai įvertino apeliantės veiklos ir teikiamų paslaugų pobūdį, kas ne tik prieštarauja apeliantės veikimo esmei, bet ir viešosios pirkimų sutarties pagrindu kylančiam teisiniam apeliantės suinteresuotumui.
8.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja VPĮ ir Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui, nes pažeidžia VPĮ įstatyme įtvirtintas sutarties keitimo sąlygų nuostatas, yra neteisingas trečiųjų asmenų (transporto priemonės savininkų) atžvilgiu, nes sukuria skirtingas, iš tos pačios sutarties kylančias, įstatymu numatytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.
8.7. Viešojo pirkimo sutartis gali būti keičiama tik ją sudariusių šalių, t. y. perkančios organizacijos ir tiekėjo, iniciatyva, tuo atveju jei tarp šalių kyla ginčas ir šalys nesusitaria dėl sutartinių nuostatų pakeitimo, teismas sprendžia dėl tokių viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimo, tačiau kitais atvejais, teismui pačiam inicijuoti viešojo pirkimo sutarties pakeitimą, be šalių, sudariusių viešojo pirkimų sutartį valios, kompetencija įstatymu nėra suteikiama.
8.8. Pirmosios instancijos teismas, dirbtinai ir nepagrįstai sumažindamas sutartinį įkainį, pakeičia viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos sutarties sąlygas jau už anksčiau tiekėjo suteiktas paslaugas pagal sutartį, kas iš esmės prieštarauja VPĮ įstatymo nuostatoms ir kasacinio teismo jurisprudencijai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šį ginčą ir priimant sprendimą pakeisti galiojančios viešojo pirkimo sutarties nuostatas, t. y. sumažinant sutartinį įkainį, yra aktualios 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (toliau - Direktyva) dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, nuostatos dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimo, apeliantė prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, išaiškinant Direktyvos 72 straipsnį ir preambulės 111 konstatuojamąją dalį.
8.9. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas prieštarauja konstitucinei teisingumo sampratai, nes toks sprendimas prieštarauja kitiems analogiškoje situacijoje priimtiems teismo sprendimams bei sudaro nevienodas sąlygas tiems transporto priemonių savininkams, kurie jau yra apmokėję už transporto priemonės saugojimą sutartiniais įkainiais ir tiems, kurie vengia susimokėti už suteiktas transporto priemonės saugojimo paslaugas.
8.10. Analogiškam ginčui bylose kiti teismai, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nesumažino sutartinio įkainio ir nesprendė jo pagrįstumo klausimo (2019-08-20 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-78-777/2020, 2019-06-03: 2020-01-30 Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-40-372/2020; 2020-01-21 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-22-883/2020; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-22-883/2020; 2020-01-09 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 ir kt.).
9. Atsakovas A. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės taikomo transporto priemonės saugojimo įkainio dydžio pagrįstumo.
12. Nagrinėjau atveju nustatyta, jog Telšių apskrities VPK 2019 m. spalio 16 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. (duomneys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios 1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka bei numatytais įkainiais. 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovė ir Telšių apskrities VPK pasirašė susitarimą (toliau – ir Susitarimas) dėl 2019 m. spalio 16 d. Sutarties papildymo 2.3 punktu. Vadovaujantis Sutarties 2.3 punkto nuostatomis, kai transporto priemonė yra konfiskuojama teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, už nuvežimo ir saugojimo paslaugas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsako transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas (solidariai). Kaip nustatyta iš 2019 m. gruodžio 5 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. B. priklausantis automobilis Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimus buvo transportuotas saugojimui į ieškovės transporto priemonių saugojimo aikštelę. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. A15-18-1117/2020, kuris įsiteisėjo 2020 m. sausio 21 d., atsakovas buvo pripažintas kaltu ir jam priklausantis automobilis Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas.
13. Teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi su jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001-09-27). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. V. de H. v. Netherlands, judgment of 1994-04-19, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įvertinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylos medžiagą, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami. Aplinkybė, kad teismas išsamiai nemotyvavo, kodėl taiko 7 Eur transporto priemonės saugojimo paslaugos įkainį, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes. Savo ruožtu vien tik apeliantės nesutikimas su teismo padarytomis apeliantei nepalankiomis išvadomis savaime nesuponuoja išvados, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
15. Automobilio priėmimo saugoti metu galiojo UAB „Tomadas“ ir Telšių apskrities VPK 2019 m. spalio 16 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.5 punkte numatyta, kad už automobilio nuvežimą ir saugojimą asmens interesais turi sumokėti automobilio savininkas ir (ar) valdytojas, 10 Eur įkainis už vieną saugojimo parą.
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė praprastai yra saugoma pagal policijos komisariato ir saugotojo sudarytą sutartį, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį gali kilti (kyla) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Kasacinio teismo konstatuota, jog transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
17. Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose pažymima, kad sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo, sudaryta dviejų juridinių asmenų, tačiau į šią sutartį įstojus trečiajam asmeniui (transporto priemonės savininkui ar valdytojui), kuriam tenka pagal sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2284 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Nustačius, kad ieškovo ir atsakovų teisiniai santykiai turi vartojimo sutarties požymių, sutartis, sudaryta atsakovams nedalyvaujant, dėl paslaugos, kurios patys atsakovai neprašė atlikti, tačiau kuri suteikiama teisės aktų pagrindu, sprendžiama, jog teismas turi pareigą patikrinti taikomo įkainio pagrįstumą sąžiningumo aspektu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-379-779/2019). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sumažindamas sutartinį įkainį, pakeičia viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos sutarties sąlygas jau už anksčiau tiekėjo suteiktas paslaugas pagal sutartį, kas iš esmės prieštarauja VPĮ nuostatoms ir kasacinio teismo jurisprudencijai, atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas yra ne baudimas už padarytą veiką, o teikiama paslauga, kuria užtikrinamas turto saugumas. Pasaugos kaina negali būti paslaugos teikimo sąnaudomis bei rinkos kaina nepateisinamo dydžio, nes tai reikštų dar vienos sankcijos asmeniui už tuos pačius veiksmus, dėl kurių taikomas priverstinis nuvežimas, taikymą. Dvigubas baudimas už tuos pačius veiksmus yra negalimas.
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad byloje kilus ginčui dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios teisingos paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jeigu teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jeigu saugojimo paslaugų teikėjo veikla susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo viešai prieinamus duomenis apie priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo specializuotos paslaugos rinkos kainas. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė pateikė duomenis apie kitų įmonių kitose apskrityse (Kėdainių, Šakių, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio, Akmenės) su policijos komisariatais sudarytose sutartyse nustatytus įkainius. Antra, Kėdainių, Šakių, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio vietovės nėra gretimos Telšiams. Trečia, viešai prieinamais duomenimis, apeliantė buvo sudariusi priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų sutartis ne tik su Telšių, Klaipėdos policijos komisariatais, bet ir su Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir kitų apskričių komisariatais, tačiau su apeliaciniu skundu pateikė duomenis tik su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarytose sutartyse nustatytu vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainiu – 10,51 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui pateikti duomenys nepatvirtina realios priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo rinkos kainos.
21. Taigi, šiuo atveju spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Kaip matyti iš teismo sprendimo, gretimose vietovėse - Plungės r., Rietavo sav., Šiaulių mieste ir rajone ir kt. – nurodytas įkainis panašiu kaip byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu svyravo nuo 2 Eur iki 10,51 Eur. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovei priteistiną skolą, pagrįstai sumažino transporto priemonės saugojimo paros įkainį iki 7 Eur.
22. Pažymėtina, kad tai, jog sutartis tarp apeliantės ir Telšių apskrities VPK buvo sudaryta remiantis viešojo pirkimo rezultatais – mažiausios kainos kriterijumi, savaime neįrodo nagrinėjamoje byloje reikalaujamo priteisti įkainio už priverstinį transporto priemonės saugojimą dydžio pagrįstumo.
23. Nagrinėjamos bylos aspektu akcentuotina tai, kad UAB „Tomadas“ ir Telšių apskrities VPK 2019 m. spalio 16 d. sudarytoje sutartyje, pateiktoje į bylą, nustatyti du transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo tarifai: įkainiai, taikytini automobilio savininkams ir (ar) valdytojams; įkainiai, taikytini policijos įstaigai. Iš minėtos sutarties 3.4 punkto nustatyta, kad policijos įstaigai taikomas įkainis – 2,42 Eur. Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, skirtingiems subjektams už tas pačias priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas nustatyti dešimt kartų besiskiriantys įkainiai.
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės teisė gauti atlyginimą iš priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, yra kompensuojamosios, o ne baudinės prigimties. Apeliantė, kaip specialiąsias priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikiantis verslo subjektas, negali kelti baudinio pobūdžio reikalavimų priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių savininkams ir valdytojams, tačiau turi teisę reikalauti ekonomiškai pagrįsto teisingo atlyginimo už suteiktas priverstinės pasaugos paslaugas.
25. Kaip minėta, įrodinėdama vidutinę priverstinio transporto priemonių saugojimo paslaugos kainą rinkoje, apeliantė remiasi viešojo pirkimo būdu su Telšių apskrities VPK sudarytoje sutartyje numatytu įkainiu, taikomu transporto priemonių savininkams ir (ar) valdytojams, tačiau šioje sutartyje numatytas ir kitas analogiškų paslaugų įkainis, kuris yra daug mažesnis ir taikomas policijos įstaigai. Įvertinusi ieškovės taikomų už tapačią paslaugą skirtingiems subjektams įkainių skirtumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš atsakovo reikalaujamas priteisti 10 Eur įkainis už vieną transporto priemonės saugojimo parą, negali būti pripažintas nei atitinkančiu realią analogiškų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ginčui aktualioje teritorijoje, nei ekonomiškai pagrįstu.
26. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė į bylą konkrečių duomenų, ekonominių skaičiavimų, kurie būtų pagrindas spręsti apie reikalaujamo už teikiamas paslaugas 10 Eur įkainio dydžio pagrįstumą ir proporcingumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog jos reikalaujamas 10 Eur dydžio įkainis už suteiktas priverstinio transporto priemonės saugojimo paslaugas atitiko tapačių specializuotų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ir ginčo aktualioje teritorijoje.
27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020, bei 2021 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-137-357/2021, kuriose taip pat dalyvavo ieškovė UAB „Tomadas“, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismai, atlikę rinkos tyrimą aplinkiniuose rajonuose, pagrįstai nustatė, kad transporto priemonės – automobilio ar motociklo – vienos paros saugojimo rinkos kaina – 7 Eur. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 7 Eur dydis aktualus ir šios bylos nagrinėjimo atveju.
28. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų, teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo2020 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020 išaiškinimais.
29. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad protinga ir teisinga vienos paros automobilio saugojimo įkainį sumažinti iki 7 Eur už vieną saugojimo parą. Pažymėtina, kad 7 Eur įkainis yra didesnis už pačios apeliantės kitam subjektui – policijos įstaigai – už analogiškas paslaugas pasiūlytą ir taikomą 2,42 Eur įkainį, todėl šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas neatitinkančiu tikrųjų paslaugos kaštų ir pažeidžiančiu apeliantės teises ir teisėtus interesus.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
31. Ieškovė prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo išaiškinant Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnį ir preambulės 111 konstatuojamąją dalį: (ar Direktyvos nuostatos, pagal kurias gali būti keičiamos viešojo pirkimo sutarties sąlygos, turi būti aiškinamos taip, kad nacionaliniams teismams taip pat yra suteikiama diskrecijos teisė savo nuožiūra pakeisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas, t. y. sumažinti sutartinį įkainį kilus ginčui dėl įsiskolinimo už priverstinį transporto priemonės saugojimą vykdant viešojo pirkimo sutartį?).
32. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.
33. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo išaiškinimo. ESTT užduotis nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą yra padėti vykdyti teisingumą valstybėse narėse, o ne patarti teismams bendrais ar hipotetinio pobūdžio klausimais (ESTT 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Unió de Pagesos de Catalunya prieš Administración del Estado, C-197/10, ECLI:EU:C:2011:590).
34. Pažymėtina, kad šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao F. F. da Silva e Brito ir kt. prieš Estado portugus, C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565). Taigi, teismai iš esmės turi diskrecijos teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai išspręsti bylą, reikia atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimus ar ne.
35. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuluoti tam tikri išaiškinimai įvairiais aspektais ginčo klausimu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, nėra teisinio pagrindo. Todėl šis apeliantės prašymas atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė