Administracinė byla Nr. I-299-281/2014

Proceso Nr. 3-61-3-02308-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38; 59; 74

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014-01-27

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ atstovams Arvydui Balčiui ir Juozui Radzevičiui, atsakovų Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovams Ovidijui Norvilui ir Ramūnui Rakauskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. ir jos atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ skundą atsakovams Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ 2013-07-03 paduotas skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo 2013-06-14 sprendimą Nr. (37)SD-7973 (1 t., b. l. 1-7).

Pareiškėja ginčija Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl VDI 2013-05-17 surašyto incidento, įvykusio 2011-05-12 sanatorijos „Pušyno kelias“ gydytojai V. K., tyrimo akto. Paaiškino, kad V. K. 2012-10-12 kreipėsi į sanatorijos direktorių, prašydama ištirti 2011-05-12 įvykio aplinkybes ir kompensuoti patirtas išlaidas. Šis prašymas nebuvo tenkintas, konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas darbe neįvyko. Darbo ginčų komisija V. K. skundą atsisakė nagrinėti. Jos prašymu, VDI Vilniaus teritorinis skyrius atliko patikrinimą ir reikalavimo taip pat netenkino. 2013-04-19 V. K. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių. Pareiškėjos teigimu, joks sprendimas nebuvo priimtas, vietoje to 2013-05-17 gautas incidento tyrimo aktas. 2013-05-30 surašytas naujas incidento tyrimo aktas, kuriame užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, aktai neatitinka formos ir turinio reikalavimų, todėl nesukelia teisinių pasekmių. Be to, pareiškėjos nuomone, juos surašę pareigūnai viršijo savo kompetencijos ribas. Vyriausiajam darbo inspektoriui tiriant tariamo incidento aplinkybes, nebuvo sudaryta komisija, į kurios sudėtį būtų įtraukta ir pareiškėja. Pažymi, kad incidentų aktus surašyti gali darbdavys. Nuslėptos faktinės aplinkybės, aktas surašytas dėl to paties incidento, dėl kurio anksčiau priimti procesiniai sprendimai, kurių V. K. neginčijo. Be to, pareiškėjos skundus apeliacine tvarka išnagrinėjo tas pats pareigūnas, kurio veiksmai skundžiami, tai priskirtina biurokratizmui. Pareiškėjos nuomone, visa tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti.

Atsakovai VDI ir VDI Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 78, 80-86).

Nurodė, kad V. K. 2013-02-27 skundas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui paduotas nepraleidus nustatytų terminų. Nustačius darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, 2013-03-08 buvo surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimus, šio reikalavimo pareiškėja neskundė ir jo neįvykdė. 2013-04-19 V. K. kreipėsi į VDI pakartotinai ir, remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 15, 68 p., VDI privalėjo skirti inspektorių nelaimingam atsitikimui darbe tirti. Teisės aktai nesuteikia įgalinimų inspektoriui pripažinti niekiniu ar panaikinti nelaimingo tyrimo darbe tyrimo aktą. Aktai nesurašomi tik tais atvejais, kai įvykis darbe nesusijęs su darbu. Norint papildyti, patikslinti ar pakeisti aplinkybes, priežastis, skiriamas papildomas ar pakartotinis tyrimas. Pareiškėja savo argumentų, pagrindžiančių tyrimo atnaujinimą, savo 2013-05-22 skunde ir 2013-06-04 skundo papildyme nepateikė. Kaip minėta, VDI inspektoriai tyrimo metu nustatė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pareiškėjai surašytas reikalavimas dėl jų pašalinimo, tačiau pareiškėja 2013-03-26 raštu atsisakė tai atlikti, ši aplinkybė, gavus V. K. 2013-04-16 skundą, buvo pagrindas VDI skirti incidento darbe tyrimą. Pažymi, kad pareiškėja nepasirašė 2013-05-17 tyrimo akto, tačiau nepateikė pastabų, pasiūlymų ar nepasirašymo argumentų, tuo tarpu gavus V. K. pastabas, tyrimo aktas 2013-05-22 papildytas, teksto korekcijos turinio prasme neprieštaravo pirminiam aktui. 2013-05-23 gavus VDI pareiškėjos skundą, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas įrašė rezoliuciją, kurioje nurodė organizuoti nagrinėjimą, jį nagrinėti pavesta inspektorėms, kurios ir atliko tyrimą. Skundo nagrinėjimo metu kompleksiškai įvertintos teisės aktų normos, V. K. skundo tyrimo medžiaga, incidento tyrimo medžiaga, pateiktos išvados, todėl sprendimo naikinti nėra pagrindo.    

Per teismo posėdį atsakovų atstovai prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 46-49).

Nurodė, kad ji aktyviai, nepraleisdama nustatytų terminų, ginčijo darbdavio sprendimus, aiškiai nesutiko su juose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Darbo ginčų komisija 2013-02-27 atsisakė nagrinėti jos reikalavimus, kadangi jų nagrinėjimas nepriskirtas šiai komisijai, todėl V. K. kreipėsi į VDI Vilniaus teritorinį skyrių. Pažymi, kad būtent pareiškėja neskundė 2013-02-27 sprendimo, kuriame konstatuota, kad V. K. dėl galimo 2011-05-12 įvykio darbe buvo netekusi darbingumo, be to, pareiškėja neskundė VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2013-03-26 sprendime padarytos išvados, kad sanatorijos dvišalė komisija 2012-12-20 aktą surašė nesivadovaudama Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 15 p. reikalavimais. Pažymi, kad incidento aplinkybes tyrė ne vienas VDI darbuotojas, todėl 2013-05-17 tyrimo aktas yra išsamus ir pagrįstas. Darytina išvada, kad pareiškėjos skundai išnagrinėti, pateiktos išvados, sudarančios sprendimo pagrindą.    

Per teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

2012-10-12 gydytoja V. K. kreipėsi į UAB „Pušyno kelias“ direktorių, informuodama ir prašydama ištirti 2011-05-12 įvykį darbe, kurio metu ji paslydusi krito ir susitrenkė dešinę veido pusę (1 t., b. l. 99-100).

2012-12-07 UAB „Pušyno kelias“ direktoriaus įsakymu Nr. 12/625 buvo patvirtinta dvišalė komisija, kuri 2012-12-20 surašė aktą Nr. 01, nurodydama, kad 2011-05-12 įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe (1 t., b. l. 95-97).

2013-01-17 V. K., nesutikdama su 2012-12-20 aktu, kreipėsi į VDI Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją (1 t., b. l. 51-54).

2013-01-30, Dvišalė komisija papildė 2012-12-20 aktą Nr. 01 (1 t., b. l. 98).

2013-02-27 Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti V. K. prašymą pripažinti 2011-05-12 įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi tokių reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai (1 t., b. l. 64-68).

2013-02-27 V. K. padavė skundą VDI Vilniaus teritoriniam skyriui, prašydama panaikinti 2012-12-20 aktą (1 t., b. l. 56-59).

2013-03-08 VDI Vilniaus teritorinis skyrius, nagrinėdamas V. K. prašymą ir nustatęs darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, surašė reikalavimą Nr. R1-0208-1268 UAB „Pušyno kelias“ direktoriui iki 2013-03-25 pašalinti nustatytus pažeidimus (2 t., b. l. 36-37).

2013-03-26 VDI Vilniaus teritorinis skyrius raštu Nr. SD-4030 informavo V. K. apie šios teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl įvykio pripažinimo incidentu darbe (1 t., b. l. 69-71).

2013-04-16 V. K. padavė skundą VDI, prašydama iš naujo ištirti 2011-05-12 įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 61-63).

2013-05-17 VDI, atlikusi UAB „Pušyno kelias“ patikrinimą, surašė tyrimo aktą, kuriame 2011-05-12 įvykis yra pripažintas incidentu, tačiau konstatuota, kad V. K. nedarbingumą buvo praradusi ne dėl darbe patirtos traumos, bet dėl ligos (1 t., b. l. 90-93). Aktas tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjai bei V. K. susipažinti ir pastaboms pateikti (1 t., b. l. 25).

2013-05-22 pareiškėja grąžino nepasirašytą tyrimo aktą, nurodžiusi, kad aktas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų (1 t., b. l. 94); V. K. atsiuntė pastabas dėl akto turinio.

2013-05-22 pareiškėja padavė skundą VDI, prašydama: panaikinti 2013-05-17 tyrimo aktą ir įpareigoti VDI tarnautojus surašyti patvirtintos formos vieną iš dokumentų dėl inspektavimo rezultatų (1 t., b. l. 35-36).

2013-05-23 tyrimo aktas patikslintas pagal V. K. pateiktas pastabas ir išsiųstas pareiškėjai ir V. K. (1 t., b. l. 87).

2013-06-04 pareiškėja papildė 2013-05-22 skundą VDI, prašydama: panaikinti 2013-05-17 tyrimo aktą ir 2013-05-23 surašytą tyrimo akto papildymą, įpareigoti VDI tarnautojus surašyti patvirtintos formos vieną iš dokumentų dėl inspektavimo rezultatų, skubiai pranešti ikiteisminio tyrimo institucijai dėl galimų VDI pareigūnų nusikaltimų (1 t., b. l. 39-40).

2013-06-12 VDI išvadoje dėl pareiškėjos skundo ir jo papildymo siūloma skundų netenkinti ir administracinę procedūrą baigti (1 t., b. l. 31-34). 

2013-06-14 VDI sprendimu Nr. (37)SD-7973 pareiškėjos skunde ir jo papildyme reikštų prašymų netenkino (1 t., b. l. 30).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl VDI 2013-06-14 sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl 2013-05-17 tyrimo akto ir 2013-05-23 papildyto tyrimo akto panaikinimo, teisėtumo.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo.

Pareiškėja ginčija vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos skundą, kuriuo netenkinti pareiškėjos prašymai, reikšti 2013-05-22 ir 2013-06-04 skunduose.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-168 (toliau – Taisyklės), 38 p. numatyta, kad prašymai dėl atliktų inspektoriaus veiksmų/neveikimo nagrinėjami (tiriami) vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta administracine procedūra ir šiomis Taisyklėmis tiek, kiek tai reglamentuoja tyrimo vykdymo eigą.

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d., administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal šio įstatymo 34 str. 1 d., administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.

Ginčijamu sprendimu užbaigta administracinė procedūra dėl pareiškėjos skundų, kuriuose buvo prašoma pripažinti niekiniu, neturinčiu juridinės galios ir panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą, įpareigoti VDI pareigūnus surašyti patvirtintos formos dokumentą dėl inspektavimo rezultatų ir kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl galimų VDI pareigūnų nusikaltimų.

Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 2 d., visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – Nuostatai), 7 p. nustatyta, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu ir surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (pagal 1 priedą) arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas (pagal 2 priedą). Remiantis Nuostatų 12 p., nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos aktas nesurašomas. Nelaimingi atsitikimai, nesusiję su darbu, yra įvykiai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis: sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas; susižalojo ar mirė darydamas nusikalstamą veiką; savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios dirbo sau (savo interesais); nukentėjo, kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu. Remiantis Nuostatų 15 p., incidentai tiriami kaip lengvi nelaimingi atsitikimai darbe ir juos tiria komisijos ir asmenys, nurodyti šių Nuostatų 30 punkte. Ištyrus incidentą, surašomas laisvos formos aktas. Incidento tyrimo akte turi būti nurodytos jo aplinkybės ir priežastys, priemonės panašiems incidentams išvengti. Pagal Nuostatų 68 p., įmonės vadovui atsisakius organizuoti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, darbuotojų atstovai, nukentėjęs asmuo arba jo atstovas ar jo šeima apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai. Valstybinė darbo inspekcija privalo skirti Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių nelaimingam atsitikimui darbe tirti. Pagal Nuostatų 78 p., Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius pagal šiuos Nuostatus turi teisę tirti kiekvieną (taip pat lengvą) nelaimingą atsitikimą, įvykusį darbe, neatsižvelgdamas į įmonės nuosavybės formą, rūšį ar veiklos pobūdį. 

Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal V. K. kreipimąsi UAB „Pušyno kelias“ direktorius patvirtino dvišalę komisiją, kuri ištyrė 2011-05-12 įvykį ir surašė 2012-12-20 tyrimo aktą (1 t., b. l. 95-97), papildytą 2013-01-30 (1 t., b. l. 98). Teismo vertinimu, minėtas faktas įrodo, kad incidento tyrimas teisės aktų nustatyta tvarka buvo užbaigtas 2013-01-30. Vadovaujantis Nuostatų 73 p., nukentėjusysis arba jo atstovas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe gali paduoti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui per 2 mėnesius. V. K., nesutikdama su dvišalės komisijos aktu, nepraleisdama minėto termino, 2013-02-27 kreipėsi į VDI (1 t., b. l. 56-59).  

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad VDI, gavusi V. K. skundą, vadovaudamasi Nuostatų 78 p., privalėjo jį tirti. Vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 2 d. 1 p., VDI inspektoriai, nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka privalo surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti. Taigi tyrimo metu nustačius darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, 2013-03-08 surašytas reikalavimas Nr. R1 0208-1268 jiems pašalinti (2 t., b. l. 36-37), kurio pareiškėja neskundė. Nepašalinus šiuo reikalavimu nustatytų pažeidimų, gavus V. K. prašymą pakartotinai ištirti įvykio aplinkybes, remiantis anksčiau minėtų teisės aktų nuostatomis, VDI kilo pagrindas pradėti tyrimą. Kaip minėta, pagal Nuostatų 78 p., VDI turi teisę tirti kiekvieną nelaimingą atsitikimą, įvykusį darbe, taip pat ir incidentą, kuris tiriamas kaip lengvas nelaimingas atsitikimas darbe. Nesant Nuostatų 12 p. nurodytų priežasčių, dėl kurių 2011-05-12 incidentas gali būti laikomas nelaimingu atsitikimu, nesusijusiu su darbu, VDI 2013-05-17 surašė incidento tyrimo aktą. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės VDI panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe (įskaitant ir lengvo, taigi ir incidento) tyrimo aktą. Remiantis Nuostatų 5 p., nustačius tyrimo pažeidimus, gali būti vykdomas pakartotinis tyrimas. Taigi pareiškėjos prašymas dėl akto panaikinimo, nesant tam teisinių pagrindų, netenkintas pagrįstai, tuo tarpu klausimas dėl pakartotinio tyrimo vykdymo, pareiškėja jokių argumentų skunde dėl to neteikia, todėl šioje byloje nenagrinėtinas, kaip nesusijęs su ginčo dalyku.

Pareiškėja skunduose prašė VDI įpareigoti VDI inspektorius surašyti patvirtintos formos vieną iš dokumentų dėl inspektavimo rezultatų. Inspektavimą reglamentuoja Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 str., kurio 4 d. nustatyta, kad VDI inspektoriai, atlikę inspektavimą ir nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, nustatyta tvarka surašo patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, aktą, nutarimą ir kt.). Analogišką nuostatą įtvirtina VDI nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316, 17 p. Nustatyta, kad VDI inspektoriai 2013-03-08 surašė reikalavimą Nr. R1 0208-1268 darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimams pašalinti (2 t., b. l. 36-37). Kitų pažeidimų inspektavimo metu nenustačius, pareiškėjai pažeidimų nepašalinus, pagrindo įpareigoti surašyti kitą dokumentą dėl inspektavimo rezultatų nėra. Tuo tarpu incidento tyrimo aktas, vadovaujantis Nuostatų 15 p., surašomas laisva forma. Kaip jau buvo minėta, incidento tyrimo aktų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjos teigimu, 2013-05-17 surašytas tyrimo aktas skiriasi nuo 2013-05-23 papildyto akto varianto, dėl to pareiškėja prašė VDI kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Nustatyta, kad 2013-05-17 pareiškėjai bei V. K. buvo išsiųstas tos pačios dienos tyrimo aktas susipažinti ir pastaboms pateikti. Pareiškėja tyrimo aktą pasirašyti atsisakė, pastabų nepateikė, jokių kitų aplinkybių nenurodė, tuo tarpu V. K. šia teise pasinaudojo. Atsižvelgus į gautas pastabas, 2013-05-23 tyrimo aktas buvo patikslintas, t. y. surašytas galutinis akto variantas. Pažymėtina, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigas kreipiamasi Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir tokių veiksmų nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, kaip nesusijusių su viešojo administravimo veikla.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VDI ginčijamą sprendimą, kuriuo užbaigta administracinė procedūra, priėmė teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. prašo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 11 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 5 d., kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teises į išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

              Pažymėtina, kad netenkinus pareiškėjos skundo, buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens V. K., nesutikusios su pareiškėjos reikalavimais, teisės. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginimą.

              CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. V. K. byloje atstovavo advokatė Aurelija Puzinienė. Byloje pateiktas 2013-11-07 pinigų priėmimo kvitas dėl 1500 Lt už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje. Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė parengė atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir atstovavo 2013-11-26 teismo posėdžio, trukusio 20 min., bei 2014-01-07 teismo posėdžio, trukusio 1 val. 23 min., metu.

Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rūšis. Rekomendacijų 8.2 p. numato maksimalų taikytino koeficiento už ieškinio surašymą – 3, o Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme taikytiną koeficientą – 0,15. Pagal Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama, laiką iki 30 minučių atmetant.

Pažymėtina, kad bendras atstovavimo laikas apvalinamas iki 2 val. ir maksimali priteistina suma siekia 300 Lt (150 x 2). Likusi prašoma priteisti 1200 Lt suma už atsiliepimo į skundą surašymą neviršija Rekomendacijų 8.2 p. numatyto maksimalaus taikytino koeficiento už ieškinio surašymą – 3.

Dėl nurodytų motyvų, V. K. iš pareiškėjos priteistina 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,                                                       

                                                          n u s p r e n d ė:

pareiškėjos UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ skundą atmesti.

Priteisti V. K. iš UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                    Mefodija Povilaitienė             

Ernestas Spruogis

Nijolė Sušinskienė