Civilinė byla Nr. 2A-1002/2014

                                                             Procesinio sprendimo kategorija 45.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1101-524/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės vandenys“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Šilalės vandenys“, prašydamas ieškovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ naudai priteisti iš atsakovo UAB „Šilalės vandenys“ 1 416 547,37 Lt nuostolių atlyginimui. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovas kartu su jungtinės veiklos partneriais dalyvavo atsakovo vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Laukuvoje”, pirkimo Nr. 108190. Viešojo pirkimo metu perkančioji organizacija atmetė ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo, ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurią perkančiajai organizacijai atmetus ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį, 2012 m. vasario 6 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovo teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą paliko nepakeistą, tačiau iš esmės apeliacinis teismas pripažino, kad perkančioji organizacija pažeidė ieškovo teises ir toks perkančiosios organizacijos padarytas pažeidimas sudaro prielaidas ieškovui ir kitiems ūkio subjektų grupės partneriams įgyvendinti reikalavimo teisę į patirtos žalos atlyginimą pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 96 straipsnį. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatyti neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai vertinant ieškovo pasiūlymą sudaro pagrindą perkančiosios organizacijos civilinei atsakomybei (CK 6.246 str.). Nurodė, kad jeigu perkančioji organizacija (atsakovas) nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų vertinant ieškovo ir kitų dalyvių pasiūlymą, ieškovo pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu pirkimą bei su ieškovu būtų pasirašyta pirkimo sutartis. Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir neturėjimo objektyvių galimybių realizuoti darbus ieškovas patyrė 1 416 547,37 Lt nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo pajamos, kurias jis būtų gavęs laimėjęs viešąjį pirkimą ir sudaręs pirkimo sutartį. Ieškovo teigimu, patirtų nuostolių dydį patvirtina ieškovo pateikta lokalinė sąmata, sudaryta vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtais statybos resursų sąnaudų ir skaičiuojamųjų kainų rodiklių rinkiniais.

Atsakovas UAB „Šilalės vandenys“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovas su atsakovu nėra sudaręs jokių sutarčių, todėl ginčo šalis nesieja sutartiniai santykiai bei perkančiajai organizacijai negali atsirasti sutartinė atsakomybė. Atsakovo teigimu, perkančiajai organizacijai neatmetus ieškovo pasiūlymo, šis pasiūlymas nebūtų laimėjęs pirkimo, nes ieškovo pasiūlyta kaina nebuvo mažiausia, be to, dar nesudarius pirkimo sutarties ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl pirkimo sutarties su ieškovu nebūtų buvę galima sudaryti bei vykdyti. Atsakovo manymu, dar nesant pasirašytai darbų pirkimo sutarčiai ir nepasibaigus atvirajam supaprastintam pirkimui, ieškovas nepateikdamas perkančiajai organizacijai savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pratęsimo ar naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tokiais savo veiksmai atsisakė toliau dalyvauti konkurse, todėl perkančiosios organizacijos jokių neteisėtų veiksmų dėl ieškovui galimai atsiradusios žalos nėra ir negali būti. Nurodė, kad tarp perkančiosios organizacijos veiksmų, nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje, ir ieškovo galimai atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovo vertinimu, ieškovo sudaryta lokalinė sąmata apie jo tariamą pelną, kurį jis būtų gavęs laimėjęs pirkimą, nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis negautų pajamų dydį, nes sudarytas nekompetentingų specialistų, grindžiamas prielaidomis ir neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, net jeigu ieškovas būtų laimėjęs pirkimą, jis nebūtų pajėgus įvykdyti pirkimo sutartyje numatytų darbų, nes tuo pačiu metu, kai UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ dalyvavo pirkime šiai bendrovei buvo keliama restruktūrizavimo byla, be to, ieškovo žiniomis, iki ieškovo dalyvavimo ginčo pirkime, ieškovas buvo laimėjęs kitus pirkimus bei sudaręs rangos sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurių įvykdyti nebegalėjo bei kurios buvo nutrauktos dėl ieškovo kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu nusprendė ieškovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atmesti, priteisti UAB ,,Šilalės vandenys‘‘ iš bankrutuojančios UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai‘‘ 2 000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei kasacinio teismo praktika dėl žalos atlyginimo iš perkančiosios organizacijos, konstatavo, kad ieškovo nurodyta 2012 m. gegužės 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus vertinant ieškovo kaip jungtinės veiklos dalyvio pasiūlymą, tačiau bylos medžiaga leidžia padaryti išvadą, kad šie neteisėti veiksmai nėra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis ieškovui pasekmėmis.

Teismas, nustatęs, kad ieškovui 2012 m. vasario 21 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o pagal tuo metu galiojusią teismų praktiką ir atsakovo vykdomo viešojo pirkimo sąlygų 4 straipsnio 4.2.4 punktą buvo draudžiama restruktūrizuojamoms įmonėms dalyvauti viešajame pirkime, sprendė, kad ieškovas dalyvaudamas ginčo pirkime negalėjo tikėtis, jog su juo bus sudaryta paslaugų teikimo sutartis bei už teikiamas paslaugas ieškovas gaus pasiūlyme nurodytą atlyginimą (pajamas), todėl nėra pagrindo konstatuoti faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos buvimą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dar vykstant teisminiam ginčui dėl viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo 2012 m. vasario 20 d. baigėsi ieškovo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminas ir atsakovas įspėjo ieškovą apie pasiūlymo užtikrinimo galiojimo termino pabaigą, prašydamas pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, tačiau ieškovas šio įpareigojimo neatliko, sprendė, jog jau tuo metu ieškovas turėjo problemų su mokumu, dėl ko 2012 m. sausio 5 d. ieškovo dalyvių susirinkimas priėmė sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadas, kad sutarties su atsakovu nesudarymą nulėmė ieškovo paskelbimas restruktūrizuojamu, o ne neteisingas perkančiosios organizacijos ieškovo pateiktos jungtinės veiklos sutarties įvertinimas, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties motyvai dėl neteisingo jungtinės veiklos sutarties vertinimo nėra susiję su ieškovo įrodinėjamomis pasekmėmis bei nepaneigia aplinkybės, jog perkančiajai organizacijai tinkamai įvertinus ieškovo pasiūlymą toks perkančiosios organizacijos sprendimas nebūtų apskųstas kito viešojo pirkimo dalyvio.

Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl žalos atlyginimo VPĮ nustatyta tvarka, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo įrodinėjamos žalos, todėl ieškinio tenkinti nėra pagrindo.

Teismas, nustatęs, kad atsakovo prašomos priteisti 7 000 Lt atstovavimo išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalius dydžius, bei atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, sprendė, jog iš ieškovo atsakovui priteistina 2 000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, atlyginimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai aukščiausioje konkursinės eilės vietoje buvusio asmens atžvilgiu nesukelia perkančiajai organizacijai jokių pasekmių, nes tariamai buvimas pirmoje konkursinės eilės vietoje ir atitikimas pirkimo sąlygoms neįrodo galimybės sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija. Apelianto teigimu, ieškovui pagrindą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo sudaro Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje padarytos išvados dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų vertinant ieškovo ir kitų dalyvių pasiūlymą;

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Apelianto manymu, ieškovas įrodė, kad jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia pirkime, tuo tarpu perkančioji organizacija neįrodė jai privalomų įrodyti aplinkybių bei nepaneigė priežastinio ryšio buvimo;

3) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas negali pretenduoti į žalos atlyginimą, kadangi viešojo pirkimo metu ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla bei jis nebūtų galėjęs sudaryti pirkimo sutarties, be to, viešojo pirkimo metu kiti pirkimo dalyviai galėjo pateikti skundus ir viešojo pirkimo sutartis nebūtų sudaryta, yra nepagrįsta. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino žalos atsiradimo aplinkybių eiliškumą bei nepagrįstai sprendė dėl daug vėliau, nei buvo nustatyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, galinčių atsirasti naujų aplinkybių;

4) Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pagal kurią perkančiajai organizacijai tenka pareiga įrodyti, kad nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta;

5) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktą sąmatą, sudarytą vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtais statybos resursų sąnaudų ir skaičiuojamųjų kainų rodiklių rinkiniais, bei nepagrįstai sprendė, jo nurodytas dokumentas nepatvirtina prašomų priteisti nuostolių dydžio.

Atsakovas UAB “Šilalės vandenys” atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir apeliantui atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Atsakovo manymu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad jeigu perkančioji organizacija nebūtų pažeidusi VPĮ nuostatų, ieškovo pasiūlymas būtų laimėjęs bei su juo būtų sudaryta pirkimo sutartis, kadangi apelianto pasiūlyta kaina nebuvo mažiausia. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantas neįrodė tariamai jam atsiradusių nuostolių dydžio, nes apelianto pateikta sąmata nėra tinkamas patirtų nuostolių paskaičiavimas, grindžiama prielaidomis ir neatitinka tikrovės.

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1101-524/2013, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kartu su jungtinės veiklos partneriais dalyvavo atsakovo vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Laukuvoje”, pirkimo Nr. 108190. Viešojo pirkimo metu 2011 m. rugsėjo 5 d. perkančiosios organizacijos sprendimu ieškovas buvo pripažintas neatitinkančiu minimalių kvalifikacijos reikalavimų, ieškovo pasiūlymas – neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų. Ieškovas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, o perkančiajai organizacijai atmetus ieškovo pretenziją – kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutarties motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad ieškovo pateiktas jungtinės veiklos dalyvių pasiūlymas buvo perkančiosios organizacijos atmestas neteisėtai, tačiau šalys negrąžintinos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes tiekėjui UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iškelta restruktūrizavimo byla, todėl panaikinus ieškiniu ginčijamus atsakovo sprendimus ir grąžinus pirkimo procedūras į tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo stadiją, perkančioji organizaciją privalėtų atmesti šio jungtinės veiklos dalyvio pasiūlymą dėl kvalifikacinių duomenų neatitikimo pirkimo sąlygų 4.2 punkto 4.2.4 papunkčio reikalavimams. Apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad ieškinį šioje byloje pateikusio tiekėjo ir jo partnerių (jungtinės veiklos dalyvio) pažeistos teisės apginamos tiek, kiek yra pripažįstama, jog atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, argumentai, kuriais remdamasis jis priėmė sprendimą atmesti šio tiekėjo pateiktą konkurso pasiūlymą, buvo nepagrįsti, jog pasiūlymas buvo vertinamas pažeidžiant VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir tikslą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamų atsakovo sprendimų neteisėtumas sudaro prielaidas ieškovui ir kitiems ūkio subjektų grupės (jungtinio dalyvio) partneriams, kurių teisėti interesai vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeisti, įgyvendinti reikalavimo teisę į patirtos žalos atlyginimą pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 96 straipsnį.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės.

Dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo taikymo žalos atlyginimo kontekste

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo pirkimo apskundimo procedūras reglamentuoja tiek nacionalinė (VPĮ V skyrius, CPK XXI1 skyrius), tiek Europos Sąjungos teisė, būtent – Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymo ir kito teisės akto, susijusio su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau viena – Direktyva Nr. 89/665), kurią iš dalies pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyva 2007/66/EB dėl viešojo sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau Direktyva Nr. 89/665 su pakeitimais – Direktyva Nr. 2007/66). Direktyvos Nr. 2007/66 nuostatos yra perkeltos į VPĮ V skyrių (taip pat ir į CPK XXI1 skyrių), reglamentuojantį tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų procedūras. Dėl to šių nacionalinės teisės nuostatų aiškinimas ir taikymas turi atitikti Direktyvos Nr. 2007/66 turinį ir siekiamus tikslus, taip pat susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) jurisprudenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kiti, bylos Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Direktyvos Nr. 2007/66 1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą ši direktyva taikoma Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nurodytoms sutartims (minimalią tarptautinio pirkimo vertę viršijančioms sutartims). Vis dėlto Lietuvos įstatymų leidėjas VPĮ įtvirtino bendras perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras nepriklausomai nuo viešojo pirkimo sutarties vertės, todėl VPĮ V skyriaus nuostatos aktualios sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais. Pažymėtina, kad kai nacionalinis teisės aktų leidėjas išimtinai vidaus situacijose pasirenka tokius pačius sprendimus, kokie nustatyti Europos Sąjungos teisėje, jog, be kita ko, išvengtų diskriminacijos atsiradimo arba galimų konkurencijos iškraipymų, egzistuoja konkretus Sąjungos interesas, kad, siekiant ateityje išvengti aiškinimo skirtumų, iš Europos Sąjungos teisės perimtos nuostatos ar sąvokos būtų aiškinamos vienodai, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jos taikomos (žr. pagal analogiją dėl Direktyvos Nr. 86/653: Teisingumo Teismo 2006 m. kovo 19 d. Sprendimą P. C., C-3/04, Rink. 2006, p. I-2505).

Direktyvoje Nr. 89/665 subjektams, suinteresuotiems viešojo pirkimo sutarties sudarymu, nustatytas minimalusis apsaugos standartas ir viešojo pirkimo peržiūros procedūrų bendrieji kriterijai, kuriuos turi atitikti nacionalinėse teisės sistemose nustatytos peržiūros procedūros, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos teisės reikalavimų sudarant viešojo pirkimo sutartis laikymąsi (Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 19 d. Sprendimas GAT, C-315/01, Rink. p. I-6351). Nors Direktyva Nr. 2007/66 peržiūros procedūrų reguliavimo Europos Sąjungos lygiu harmonizavimas praplėstas, tačiau nemažai sričių, inter alia perkančiųjų organizacijų deliktinė atsakomybė, palikta valstybių narių kompetencijai. Valstybių narių autonomija reglamentuoti peržiūros procedūrą bet kokiu atveju turi nepažeisti Direktyvos Nr. 2007/66 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipoje įtvirtintos jų (įskaitant visų jos organų, inter alia teismus) pareigos imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai, kuriais buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę, galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau peržiūrėti.

Direktyvos Nr. 2007/66 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta, kad peržiūros procedūroje atsakingoms institucijoms suteikti įgaliojimai inter alia apima nuostolių atlyginimą žalą patyrusiems asmenims (VPĮ 93 str. 1 d. 3 p.). Nesant konkrečių nuostatų šioje srityje, kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje turi būti nustatomos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad peržiūros procedūros leistų veiksmingai atlyginti nuostolius, kurių asmenys patyrė pažeidus viešųjų pirkimų teisę (žr. pagal analogiją nurodytą Teisingumo Teismo Sprendimą GAT). Įgyvendindamos šią pareigą valstybės narės naudojasi procesine autonomija, ribojamą ekvivalentiškumo (nacionalinės proceso taisyklės neturi būti mažiau palankios nei taikomos panašiems iš vidaus teisės sistemos kylančių teisių apsaugai numatytiems ieškiniams) ir veiksmingumo (naudojimasis Europos Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas) principais (Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 18 d. Sprendimą HI, C-92/00; 2002 m. gruodžio 12 d. SprendimAS Universale-Bau ir kt., C-470/99). Taigi tiekėjų teisės į žalos atlyginimą reguliavimas, jo taikymas ir aiškinimas neturi iš esmės skirtis nuo kitų panašaus pobūdžio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, šios teisės įgyvendinimas turi būti realus bei veiksmingas.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos principo svarba. Ši praktika aktuali ir perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės kontekste. Peržiūros institucijos (teismo) vaidmuo ir pareiga saugoti viešąjį interesą aktualūs ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Sąžiningas tiekėjų varžymasis priklauso ne tik nuo to, kaip perkančioji organizacija vykdo pirkimo procedūras, kaip jų laikosi, bet ir kaip veiksmingai tiekėjai gali apginti savo galbūt pažeistas teises. Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo pabrėžiami tiekėjams prieinami ir efektyvūs jų teisių gynybos mechanizmai, reali galimybė jais pasinaudoti bei aktyvus teismo vaidmuo užtikrinant jų prieinamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).

Veiksmingumo principas reikalauja, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas (Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. Sprendimas Santex, C-327/00, Rink. 2003, p. I-1877). Perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumas vertinamas ne tik in abstracto, bet ir in concreto, t. y. atsižvelgiant ne tik į ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normas (VPĮ V skyrius), kitas nuostatas (pirkimo sąlygas) ar buvusią praktiką, bet ir į tai, koks rezultatas pasiektas šias normas pritaikius (Teisingumo Teismo Sprendimą Santex;2007 m. spalio 11 d. Sprendimą Lämmerzahl, C-241/06, Rink. 2007, p. 8415). Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Nepriklausomai nuo to, jog peržiūros procedūros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą. Teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą.

Peržiūros procedūrų veiksmingumo principas neapribotas tik teismine ginčo stadija. Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Pareiga užtikrinti peržiūros procedūros veiksmingumą perkančiajai organizacijai kyla dėl jos įgaliojimų nagrinėti tiekėjų pretenzijas. Perkančioji organizacija pagal jos kompetenciją ir turimas priemones turi imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumą.

Teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų argumentų konstatuoja, kad nuostolių atlyginimo institutas viešuosiuose pirkimuose – atskira, iš Europos Sąjungos teisinio reguliavimo išplaukianti ir nacionaliniais teisiniais instrumentais sustiprinama tiekėjų teisių gynybos priemonė, kurios taikymas turi užtikrinti veiksmingą pažeistų interesų gynybą. Žalos atlyginimas peržiūros procedūrų sistemoje yra svarbus ir dėl to, kad tiek Direktyvos Nr. 89/665, tiek Direktyvos Nr. 2007/66 (pirma didesne, antra mažesne apimtimi) nuostatose įtvirtinta valstybių narių galimybė susiaurinti peržiūros institucijos (Lietuvoje – teismų) įgaliojimus tik žalos atlyginimu (VPĮ 96 str.). Kita vertus, žalos atlyginimas neretai tampa vienintele teisių gynybos alternatyva, negalint pasinaudoti kitomis gynybos priemonėmis (pvz., laikinosiomis apsaugos priemonėmis).

Dėl priežastinio ryšio tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir galimos žalos

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės klausimą, padarė išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatyti neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai vertinant ieškovo, kaip jungtinės veiklos dalyvio, pasiūlymą nėra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su ieškovui atsiradusiomis pasekmėmis, todėl nesudaro pagrindo žalos atlyginimui. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog reikalaudamas iš perkančiosios organizacijos žalos atlyginimo įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti, jog perkančiajai organizacijai tinkamai įvertinus ieškovo pasiūlymą, jo pasiūlymas, atmetus kitus pasiūlymus, būtų likęs geriausiu, tuo tarpu perkančioji organizacija nepaneigė priežastinio ryšio buvimo.

Apeliacinis teismas iš dalies sutikdamas su apelianto argumentais dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo žalos atlyginimo bylose, pažymi, jog pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju (pvz., pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovų nebūtų sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014). Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste ieškovui, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrose buvo atmestas, pakanka įrodyti, kad jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo pirkimo sąlygų 4.2.4 punkte perkančioji organizacija nustatė, kad pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvio kiekvienas partneris negali būti bankrutavęs, likviduojamas, restruktūrizuojamas, sudaręs su kreditoriais taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą. Ginčo viešojo pirkimo metu 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu perkančioji organizacija atmetė ieškovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pasiūlymą dėl tiekėjo neatitikimo minimaliems kvalifikacijos reikalavimams bei pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygoms. UAB „Šilalės vandenys“ viešojo pirkimo komisijos 2011 m. liepos 28 d. protokolo duomenimis ieškovo pasiūlymo kaina buvo tiekėjų pasiūlytų kainų antroje vietoje didėjimo tvarka. 2012 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovui UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iškelta restruktūrizavimo byla. 2012 m. kovo 7 d. perkančioji organizacija pasirašė rangos sutartį su tiekėju UAB „Kvėdarsta“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovas tvirtindamas, jog jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad kitų tiekėjų pasiūlymai ginčo pirkime buvo atmesti ir ieškovo pasiūlymas liko geriausiu, sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų išvadai, jog perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, ieškovo, siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju pastarajam pasiūlius mažiausią kainą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad perkančiajai organizacijai teigiamai įvertinus ieškovo pasiūlymą ginčo viešajame pirkime, su ieškovu rangos sutarties nebūtų galima sudaryti dėl to, jog šios sutarties sudarymo metu ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kas yra draudžiama remiantis pirkimo sąlygų 4.2.4 punktu, be to, ginčo sutarties sudarymo metu ieškovo pasiūlymo galiojimo ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminai buvo pasibaigę bei ieškovas, žinodamas apie tai, jų nepratęsė, neišreiškė savo noro toliau dalyvauti pirkime. Apeliacinio teismo vertinimu, tai, kad ieškovas nebūtų pajėgus įvykdyti ginčo rangos sutarties patvirtina atsakovo pateikti trečiųjų asmenų pranešimai apie tai, jog laimėjęs viešuosius pirkimus bei sudaręs rangos sutartis ieškovas tinkamai jų neįvykdė, dėk ko nurodytos rangos sutartys su trečiaisiais asmenimis buvo nutrauktos.

Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste perkančioji organizacija įrodė, kad nepaisant jos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatytų neteisėtų veiksmų rangos sutartis su ieškovu pastarajam iškėlus restruktūrizavimo bylą nebūtų sudaryta. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatyti neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai vertinant ieškovo, kaip jungtinės veiklos dalyvio, pasiūlymą nėra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su ieškovui atsiradusiomis pasekmėmis, todėl nesudaro pagrindo žalos atlyginimui.

Dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio

Ieškovas reikalavimą dėl 1 416 547,37 Lt nuostolių atlyginimo grindė suvestiniu statybos kainos apskaičiavimu ir sąmatomis, anot ieškovo, sudarytomis vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtais statybos resursų sąnaudų ir skaičiuojamųjų kainų rodiklių rinkiniais. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktais įrodymais, pagrindžiančiai ieškovo prašomų atlyginti nuostolių dydį, teigia, kad ieškovo pateiktos sąmatos nėra tinkamas faktinių išlaidų paskaičiavimas, grindžiamos prielaidomis ir neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžio ieškovo pateiktų sąmatų nevertino nustatęs, kad neįrodytas priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo įrodinėjamos žalos.

Apeliacinis teismas pažymi, kad netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimo atveju, žala nepreziumuojama, todėl ieškovas turi įrodyti, kad negautos pajamos yra realios, bet ne tikėtinos. Bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas. Kadangi netiesioginiai nuostoliai nėra akivaizdūs lyginant su tiesioginiais, skiriasi tiesioginių ir netiesioginių nuostolių realumo, kurį reikia įrodinėti (CPK 178 str.), laipsnis. Nuostoliai negautų pajamų forma visada yra tik tikėtini ta prasme, kad pajamos de facto nebuvo gautos ir a priori nėra žinoma, ar nebūtų atsiradę nenumatytų aplinkybių, dėl kurių rangovas negalėtų gauti visų planuojamų pajamų. Realiomis laikomos ir turi būti atlyginamos tos rangovo pajamos, kurias jis būtų gavęs kokybiškai ir nustatytu laiku įvykdęs sutartį, neneigiant paties prievolių įvykdymo tinkamai ir laiku realumo bei esant tuometinei mokesčių bazei. Atlygintinus netiesioginius nuostolius sudaro ne bendrasis, o grynasis pelnas, kuris yra apskaičiuojamas atėmus pelno mokestį, todėl negautos pajamos neprilygsta lokalinėse sąmatose nurodytam pelnui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip sąmatoje nurodoma pelno norma ar pelnas. Negautos pajamos yra pagrįstai iš statybos rangos sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios šaliai liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas. Taip gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis nesudaro negautų pajamų kaip netiesioginių nuostolių, nes nuo šios sumos turi būti mokamas pelno mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Nagrinėjamoje byloje negautų pajamų dydžiui pagrįsti ieškovas remiasi 2011 m. kovo mėn. kainomis sudarytose lokalinėse sąmatose (1 t., b. l. 28 - 84) nustatytu pelno be PVM dydžiu. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovo pateiktuose lokalinėse sąmatuose nurodyta pelno suma negali būti laikoma realiomis ieškovo negautomis pajamomis, nes, pirma, iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti sąnaudų ir įplaukų, kurias įvertinus gaunamas ikimokestinis pelnas, antra, nuo jo turi būti mokamas pelno mokestis, kuris pateiktuose duomenyse nenurodytas.

Esant nurodytoms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas tinkamai nepagrindė prašomų atlyginti nuostolių dydžio, kas taip pat sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui ieškinį atmesti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus atsakovui. Atsakovas UAB „Šilalės vandenys“ prašo priteisti iš apelianto 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimu į apeliacinį skundą surašymu, ir pateikia šią sumą pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų formuojamą praktiką, įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012, 2013 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-700/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo piniginė prievolė sumokėti atsakovui bylinėjimosi išlaidas atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį, todėl šios išlaidos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB „Šilalės vandenys“ apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš ieškovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ šias išlaidas atlyginant iš bankroto administravimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ (juridinio asmens kodas 300620901) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės vandenys“ (juridinio asmens kodas 176523470) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šias išlaidas atlyginant iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ (juridinio asmens kodas 300620901) bankroto administravimo išlaidų.

Teisėjai                                                                       Rasa Gudžiūnienė

                                                                      Kazys Kailiūnas

Egidija Tamošiūnienė