Civilinė byla Nr. 2-984-839/2010
(Proceso Nr. 2-50-3-00688-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
35.5.; 42.10.; 44.5.1.; 63.2.; 99.3.; 99.5.;
99.7.; 113.2.; 116.5.1.; 116.5.2.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 26 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas
Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo
UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos
priteisimo,
nustatė:
ieškovas UAB „General Financing“ prašė priteisti iš atsakovo A. D. 469,48
Lt mokėtinų įmokų, Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas
už priteistą sumą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už
akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovas A. D. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė,
todėl priimamas teismo sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
Ieškovo ieškinys, atlikus formalų pateiktų rašytinių
įrodymų (2007-10-12 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys
neskelbtini) Finansavimo sandorio Nr. 1, kurio pagrindu atsakovui buvo
suteikta 924,00 Lt kredito suma, sulygta dėl 15,001 proc. dydžio metinių
palūkanų mokėjimo už visą naudojimosi kreditu laiką (sutarties 3.1.1. punktas),
kredito grąžinimo terminas – 2009-10-12 (5-6 b.l.), 2008-01-31 vartojimo
kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Finansavimo
sandorio Nr. 2, kurio pagrindu atsakovui buvo suteikta 829,50 Lt kredito suma,
sulygta dėl 15,023 proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimo už visą naudojimosi
kreditu laiką (sutarties 3.1.1. punktas), kredito grąžinimo terminas –
2010-02-01 (7-8 b.l.), 2008-02-04 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Finansavimo sandorio Nr. 3, kurio
pagrindu atsakovui buvo suteikta 200,00 Lt kredito suma, sulygta dėl 16,034
proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimo už visą naudojimosi kreditu laiką
(sutarties 3.1.1. punktas), kredito grąžinimo terminas – 2008-05-04 (9-10
b.l.), 2008-03-04 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys
neskelbtini) Finansavimo sandorio Nr. 4, kurio pagrindu atsakovui buvo
suteikta 200,00 Lt kredito suma, sulygta dėl 16,034 proc. dydžio metinių
palūkanų mokėjimo už visą naudojimosi kreditu laiką (sutarties 3.1.1. punktas),
kredito grąžinimo terminas – 2008-06-04 (11-12 b.l.), 2008-04-14 vartojimo
kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Finansavimo
sandorio Nr. 5, kurio pagrindu atsakovui buvo suteikta 200,00 Lt kredito suma,
sulygta dėl 16,034 proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimo už visą naudojimosi
kreditu laiką (sutarties 3.1.1. punktas), kredito grąžinimo terminas –
208-07-14 (13-14 b.l.), 2008-04-28 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Finansavimo sandorio Nr. 6, kurio
pagrindu atsakovui buvo suteikta 924,00 Lt kredito suma, sulygta dėl 16,034
proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimo už visą naudojimosi kreditu laiką
(sutarties 3.1.1. punktas), kredito grąžinimo terminas – 2008-07-28 (15, 16
b.l.), 2008-05-13 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys
neskelbtini) Finansavimo sandorio Nr. 7, kurio pagrindu atsakovui buvo
suteikta 200,00 Lt kredito suma, sulygta dėl 16,034 proc. dydžio metinių palūkanų
mokėjimo už visą naudojimosi kreditu laiką (sutarties 3.1.1. punktas), kredito
grąžinimo terminas – 2008-08-13 (17-18 b.l.), 2008-11-10 vartojimo kredito
sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Finansavimo sandorio
Nr. 8, kurio pagrindu atsakovui buvo suteikta 300,00 Lt kredito suma, sulygta
dėl 25,045 proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimo už visą naudojimosi kreditu
laiką (sutarties 3.1.1. punktas), kredito grąžinimo terminas – 2009-05-10
(19-20 b.l.), delspinigių paskaičiavimo (21-22 b.l.), mokėjimo nurodymo (24
b.l.)) vertinimą, tenkintinas iš dalies,
nes pasitvirtinus šių rašytinių įrodymų turiniui, būtų pagrindas iš atsakovo
ieškovui priteisti 469,48 Lt mokėtinų įmokų ir iš dalies - netesybas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas
prievolės, kylančios iš sutarties (LR CK 6.2. str.) turi būti vykdomos
sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties
nurodymus (LR CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti
įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios
iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą
ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).
Atsakovas nevykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės
grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus Sutartyje numatytus mokėjimus
sutartimi nustatytais terminais, pasibaigus sutartyje nurodytam kredito
grąžinimo terminui nepadengė įsiskolinimo, todėl iš atsakovo ieškovui
priteistina 469,48 Lt skolos (LR CK 6.886 str. 1 d. 1 p., 6.881 str. 2 d.,
6.873 str. 1 d.).
Sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar
vykdoma tik nesant jokių trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį,
laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205
str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas –
nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256
str. 2 d.).
Kaip jau nustatyta, atsakovo neteisėti veiksmai,
vykdant sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu (LR CK 6.205 str.,
6.246 str. 1d.).
LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė
atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų
arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be
kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra
preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia
tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes
sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais
kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė jo nurodyto dydžio (469,48 Lt)
nuostolių (LR CK 6.249 str.).
LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie
nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais
skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės
atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo)
rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad
skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių,
o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. LR CK 6.247 str.
nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo
priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad
atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių
atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Laikytina nustatyta, kad
atsakovui netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją
vykdyti, tarp šių jo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, yra
priežastinis ryšys.
Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai
(LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK
6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.) - atsakovo atžvilgiu yra pagrindas
taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
Šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis (8
finansavimo sandoriai) buvo užtikrinta netesybomis – 0,5 proc. dydžio
delspinigiais. Šalys rašytine tvarka (LR CK 6.72 str.) susitarė, kad praleidęs
terminą sumokėti įmokas už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku
nesumokėtos sumos klientas privalo Bendrovei mokėti Finansavimo sandoryje
nustatyto dydžio delspinigius (sutarčių 6.3. punktas).
Kadangi netesybos, kurios mokamos sutarties neįvykdymo
ar netinkamo įvykdymo atveju, atlieka kompensuojamąją funkciją, kuria siekiama
atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl sutartyje šalių nustatytos
netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR
CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Tokiu būdu kontroliuojamas
netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir
nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismui suteikta teisė mažinti
pagal sutartį atsiradusias netesybas nustačius, kad netesybos aiškiai per
didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 str. 2d.). Įstatyme
sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba
„neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3
dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, nurodytos aplinkybės vertintinos
atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje
įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant
nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr.
3K-3-85/2007 ir kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą
praktiką net 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių
palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ prieš UAB „Lygiakraštis“, Nr.
3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcija prieš UAB „Ferteksos transportas“, Nr.
3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“
prieš UAB „Pergamas“, Nr. 3K-3-394/2005; kt.).
Kaip matyti iš ieškovo pateikto delspinigių
paskaičiavimo, delspinigių suma, jų sutartam dydžiui esant 0,5 proc.,
paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2009-06-18 iki 2010-02-02, yra 394,33 Lt.
Minėto įstatymo nuostata yra siekiama užtikrinti
prievolės šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo, teisingumo principus ir
pašalinti galimą šalių interesų disbalansą. Duomenų, jog ieškovas dėl
nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, teismui nepateikta,
atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus, ieškovas delsė kreiptis teisminės
gynybos, didėjo delspinigių suma, todėl pripažintina, kad sutartinė nuostata
dėl delspinigių dydžio yra aiškiai neatitinkanti teisingumo ir protingumo
principų, todėl šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad šalių Sutartyje nustatyto
0,5 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, todėl
vadovaujantis LR CK 1.5 str. ir siekiant prievolės šalių interesų pusiausvyros,
ieškovo reikalaujamo dydžio delspinigiai mažintini iki 0,05 proc. (LR CK 6.73
straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Pagal LR CK 6.256 straipsnį, netesybos ir nuostoliai
yra savarankiškos sutartinės civilinės atsakomybės formos. Pagal LR CK 6.258
straipsnio 2 dalį netesybos visais atvejais yra įskaitinės. Dėl to kreditorius,
siekiantis prisiteisti nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos, turi reikšti
savarankišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ginčo
šalys susitarė dėl netesybų delspinigių forma už pavėluotą mokėjimą. Šalys
nesusitarė dėl kitokių netesybų ir nuostolių už susitarimo neįvykdymą sąlygų,
todėl tai – įskaitinės netesybos. Ieškovas yra pareiškęs tik reikalavimą
priteisti netesybas – 394,33 Lt dydžio delspinigius, o reikalavimo dėl netesybų
priteisimo pareiškimas savaime nereiškia ir reikalavimo priteisti nuostolius
pareiškimo, todėl priteistinų netesybų dydžio sumažinimas šioje byloje
nesietinas su nuostoliais.
Sumažinus delspinigių dydį iki 0,05 proc., iš atsakovo
ieškovui priteistina 394,33 Lt delspinigių suma sumažintina iki 39,43 Lt ir
priteistina iš atsakovo ieškovui (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio
3 dalis), kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat
privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d.
nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo
mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas
terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo
priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus iš dalies (ieškinys patenkintas 59 proc.,
atmestas 41 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo ieškovui
priteistina 38 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.), o į valstybės biudžeto
pajamas - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str.
1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 98 str.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 142, 270, 285, 286, 287
straipsniais,
n
u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. D.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės „General Financing“, įmonės kodas 300515252, naudai: 469,48
Lt skolą, 39,43 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 508,91 Lt
už laikotarpį nuo 2010-04-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38 Lt
žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo A. D.,
asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės
biudžetą 2,28 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu,
sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją
sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000,
įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine,
nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę
paduoti Utenos rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str.
2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo
dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą
paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas
Gediminas Karpavičius