Civilinė byla Nr. e2-1835-845/21 (S)

Civilinio proceso Nr. 2-68-3-16558-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.3; 2.6.6.2; 2.6.8.8; 3.1.7.6; 3.1.9; 3.2.4.11; 3.2.6.5

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,

sekretoriaujant Deimantei Maigytei,

dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Edgarui Gaučiui,

atsakovės ir trečiojo asmens atstovei adv. Linai Andriuškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Livedus“ ieškinį atsakovei UAB „Tarantinas“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Iglesija“.

Teismas,

n u s t a t ė:

                ieškovė UAB „Livedus“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tarantinas“ 5660,51 Eur dydžio skolą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. tarp atsakovės UAB „Tarantinas“ ir pradinio kreditoriaus UAB „Igesija“ buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis, kuria atsakovė pagal atskirą pradinio kreditoriaus užsakymą įsipareigojo parduoti, o pradinis kreditorius pirkti juodųjų metalų gaminius: karkasus, lankstinius ir kitus gaminius, kurių kiekiai, kaina ir kitos sąlygos detalizuotos PVM sąskaitose faktūrose. Pažymėjo, jog 2018 m. lapkričio mėn. viduryje atsakovė informavo pradinį kreditorių, jog dėl žaliavos (juodojo metalo armatūros) trūkumo, pagal pateiktus užsakymus neturi galimybės vykdyti 2018 m. lapkričio 2 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2018-1102 dėl juodųjų metalų gaminių pardavimo. Pažymėjo, jog atsakovė ir pradinis kreditoriussudarė Susitarimą, kurio pagrindu pradinis kreditorius įsipareigojo atsakovei parduoti juodojo metalo žaliavą – armatūrą, o atsakovė  - apmokėti pradiniam kreditoriui už įsigytas prekes pagal išrašytas PVM Sąskaitas - faktūras. Remiantis minėtu susitarimu bei išrašytomis PVM Sąskaitomis - faktūromis pradinis kreditorius pardavė atsakovui juodojo metalo žaliavą – armatūrą, už bendrą - 40 041,61 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad šalis siejo tarpusavio įsipareigojimai, atsakovės įsiskolinimas pradiniam kreditoriui buvo įskaitomas 2018 m. lapkričio 2 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2018-11-02 pagrindu, atsakovės išrašytomis PVM sąskaitomis - faktūromis už parduotus juoduosius metalo gaminius. Remiantis išrašytomis šalių PVM sąskaitomis-faktūromis bei atliktais mokėjimais, 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovė buvo skolinga 10 307,77 Eur pradiniam kreditoriui. Pažymėjo, jog 2019 m. sausio 29 d. tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus buvo sudarytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo atsakovė patvirtino 10 307,77 Eur dydžio sumos įsiskolinimą pradiniam kreditoriui. 2019 m. vasario 18 d. pradinis kreditorius atliko atsakovei 2 400 Eur dydžio sumos avansinį mokėjimą, todėl remiantis 2019 m. sausio 29 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, išrašytomis PVM Sąskaitomis-faktūromis bei atliktu mokėjimu, atsakovės skola pradiniam kreditoriui sudarė 5 660,51 Eur. Nurodė, jog pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ žodžiu ragino atsakovę geranoriškai sumokėti 5 660,51 Eur skolą ir 2019 m. kovo 31 d. pateikė Aktą dėl skolų suderinimo Nr. 2019/03-1, kuriuo prašė patvirtinti, jog po užskaitymo 2019 m. kovo 31 d. atsakovė lieka skolinga UAB „Iglesija“ naudai 5 660,51 Eur sumą. Nepaisant tai, atsakovė skolos nepadengė. 2019 m. balandžio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2019/04/04-1 pagrindu, pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ perleido naujajam kreditoriui - ieškovei UAB „Livedus“ 5 660,51 Eurskolą į skolininkę - atsakovę UAB „Tarantinas“. Remiantis CK 6.109 straipsnio nuostatomis, naujasis kreditorius išsiuntė 2019 m. balandžio 19 d. atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, pateikė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei geranoriškai paprašė sumokėti 5 660,51 Eur skolą, tačiau atsakovė iki šiol įsiskolinimo nepadengė.

        Atsakovė

        Tretysis asmuo UAB „Iglesija“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kreditoriaus asmuo tiek atsakovei, tiek UAB „Iglesija“ turėjo esminę reikšmę ir šalims buvo žinoma, kad UAB „Iglesija“ piniginis reikalavimas negali būti perleistas trečiosioms šalims. Pažymėjo, jog tarp šalių susiklostė santykiai, kai UAB „Iglesija“ įsigijo ir pardavė atsakovei UAB „Tarantinas“ tik tokias medžiagas ir tik tokį kiekį, kuris buvo reikalingas Statybos rangos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Iglesija“ ir UAB „Adavas“, prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. UAB „Iglesija“ patvirtino, kad įsipareigojo vykdyti Statybos rangos sutartį, neturėdama finansinių galimybių įsigyti ir susimokėti už jai reikalingas medžiagas Statybos rangos sutartims vykdyti ir neturėjo finansinių galimybių susimokėti atsakovei už gaminius iš šių medžiagų. Kitaip tariant, UAB „Iglesija“ prekių tiekimas atsakovei nebuvo savitikslis, o sąlygotas išimtinai sudarytų Statybos rangos sutarčių vykdymui reikalingų specifinių gaminių ir pagaminimo paslaugų pirkimo, būtent iš atsakovės. Taip pat atsikirtimus grindė tuo, kad 2018-10-17 UAB „Iglesija“ ir UAB „Adavas“ sudarė dvi Statybos rangos sutartis 1) Nr. ADV-R-PPR-18-10-60-IT dėl statybos rangos darbų atlikimo (Statybos rangos sutartis Nr. 1) ir ) ir Statybos rangos sutartį Nr. 2, ADV-R-PPR-18-10-61-IT. Šiomis sutartimis buvo susitarta atlikti statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), kuriose UAB „Iglesija“ buvo Rangovu, o UAB „Adavas“ - Užsakovu. Nurodytomis Statybos rangos sutartimis Rangovė UAB „Iglesija“ įsipareigojo pasiruošti darbų pradžiai, t. y. užsakyti medžiagas ir jas pateikti į objektą, tuo tarpu UAB „Iglesija“ neturėjo galimybės įsigyti medžiagų – iš konkrečių parametrų armatūros pagaminti UAB „Adavas“ techninį darbo projektą atitinkančių  metalinių karkasų. Ši esminė aplinkybė dar prieš sudarant abi 2018-10-17 Statybos rangos sutartis buvo atskleista UAB „Adavas“, kurią pastaroji įmonė ir išsprendė. Tuo tikslu buvo sudaryti du Susitarimai: 2018-10-26 buvo sudarytas Susitarimas Nr. ADV-B-PPR-18-10-64-IT tarp UAB „Iglesija“, UAB „Egivira“ ir UAB „Adavas“ (Susitarimas Nr. 1), kuriame nurodyta, kad UAB „Iglesija“ neturi finansinių pajėgumų mokėti UAB „Egivira“ už įsigyjamas medžiagas, todėl už jas Statybos rangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu apmokės UAB „Adavas“; taip pat sudarytas 2018-11-02 Susitarimas Nr. ADV-B-PPR-18-10-67-IT tarp UAB „Iglesija“, UAB „Tarantinas“ ir UAB „Adavas“, kuriame nurodyta, kad šis susitarimas sudaromas todėl, kad UAB „Iglesija“, Statybos rangos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu prisiėmusi įsipareigojimus tiekti medžiagas – finansinių pajėgumų šiai prievolei vykdyti neturi, todėl už visus UAB „Iglesija“ įsigytus gaminius iš UAB „Tarantinas“ apmokės UAB „Adavas“. Pažymėjo, jog sudarytų Statybos rangos sutarčių ir Susitarimų kontekste, UAB „Iglesija“ iš UAB „Egivira“ pagal 2018-11-09 sąskaitą – faktūrą serija EGV Nr. 29905, ir dvi 2018-11-22 PVM sąskaitas – faktūras serija EGV Nr. 30140 ir 30170 įsigijo konkrečių parametrų armatūros žaliavą. Visose šiose sąskaitose – faktūrose esantis įspausdintas įrašas liudija, kad pagal Susitarimą Nr. ADV-B-PPR-18-10-64-IT pardavėjui UAB „Egivira“ apmoka UAB „Adavas“. Pažymėtina, kad minimame Susitarime įtraukta sąlyga apie tai, kad prekės UAB „Iglesija“ gali būti perduotos tik dalyvaujant mokėtojui UAB „Adavas“ (Susitarimo 11.2 punktas).UAB „Iglesija“ išrašytos atsakovei sąskaitos faktūros, t.y. 2018-11-19 PVM sąskaita – faktūra serija GLS Nr. 2018/002 ir 2018-11-30 PVM sąskaita – faktūra serija GLS Nr. 2018-006 liudija, jog UAB „Iglesija“ pardavė atsakovei tas pačias iš UAB „Egivira“ įsigytas medžiagas ir identiškai už tą pačią kainą. Tai sudaro pagrindo manyti, kad Užsakovas UAB „Adavas“ prižiūrėjo, kad UAB „Iglesija“ įsigytų ir parduotų atsakovei identiškai tiek medžiagų, kiek yra reikalinga Statybos rangos sutarčių vykdymui, t.y. tarp UAB „Iglesija“ ir atsakovės UAB „Tarantinas“ nesusiformavo netikėti ar susitarimų pagrindų nekontroliuoti medžiagų pirkimo santykiai, dėl ko darytina išvada, kad UAB „Tarantinas“ vykdytas medžiagų žaliavos pirkimas buvo skirtas 2018 m. lapkričio 2 d. sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2018-11-02 su atsakove vykdymui - atsakovė pagal atskirą Pradinio kreditoriaus užsakymą įsipareigojo parduoti, o Pradinis kreditorius įsipareigojo pirkti juodųjų metalų gaminius: karkasus, lankstinius ir kitus gaminius, kurių kiekis, kaina ir kitos sąlygos bus detalizuojamos PVM sąskaitose – faktūrose (Pirkimo – pardavimo sutarties 1 punktas). Taigi tarp UAB „Iglesija“ ir UAB „Tarantinas“ nesusiformavo jokie kiti, su Susitarimu Nr. ADV-B-PPR-18-10-64-IT nesusiję pirkimo iš UAB „Iglesija“ santykiai, kaip teigia ieškovė. Pažymėjo, kad UAB „Iglesija“ iš atsakovės įsigijo gaminių už 54 793,06 Eur, o UAB „Iglesija“ pardavė metalo žaliavos už 40 041,61 Eur, už gaminius su UAB „Tarantinas“ pagal UAB „Iglesija“ rašytinius prašymus, pervesdamas 10 066,28 Eur, sumokėjo UAB „Adavas“. Tokiu būdu UAB „Iglesija“ aiškiai išreiškė, kad iš UAB „Tarantinas“ yra laukiama metalo gaminių, o ne skolos už parduotą metalo žaliavą. Pabrėžė, jog atsakovė 5 660,51 Eurdydžio skolą UAB „Iglesija“ visiškai padengė: skolos dalis 2405,52 Eur įskaityta pagal 2019-05-16 išrašytą sąskaitą – faktūrą, serija TRN001020, likusiai 3254,99 Eur dydžio skolos daliai atsakovė grąžino iš UAB „Iglesija“ pirktą armatūrą, 2019-11-04 už UAB „Iglesija“ atliko mokėjimą Sodrai 304,19 Eur sumai, bei 2019-12-20 kasos išlaidų kvitu Nr. 0176 išmokėjo trūkstamą 10,64 Eur sumą. Taigi UAB „Iglesija“ neturėjo pagrindo šalims bendradarbiaujant, nepranešus UAB „Tarantinas“, parduoti trečiam asmeniui 5 660,51 Eur dydžio skolos į UAB „Tarantinas“. Taip pat nurodė, kad UAB „Iglesija“ akcininkui V. Z. tapo žinoma, kad vykdant Statybos rangos sutartis buvo konstatuoti defektai. 2019-04-08 V.Z. atleido L. B. iš UAB „Iglesija“ pareigų. Pažymėjo, jog UAB „Iglesija“ buhalterinės apskaitos registrus, pirminius apskaitos dokumentus bei sutartis L. B.f V. Z. perdavė tik po 3 mėnesių. V. Z., neturint jokių UAB „Iglesija“ buhalterinės apskaitos ir kitų suvestinių dokumentų, jis nutarė skirti save šios įmonės vadovu ir išsiaiškinti įmonės padėtį ir tęsti veiklą.2019 m. gegužės mėn. į V. Z. kreipėsi atsakovės direktorė O. V., kuri informavo V.Z. apie tai, kad yra pagaminta eilė gaminių, t. y. metalo karkasų pagal su UAB „Iglesija“ pasirašytą 2018 m. lapkričio 2 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2018-11-02; taigi, V. Z. priėmė gaminius pagal jam 2019-05-16 išrašytą sąskaitą – faktūrą, serija TRN Nr. 001020 už 2910,68 Eur, kuriuos ketino perduoti UAB „Adavas“ vykdydamas Statybos rangos sutartis, tačiau UAB „Adavas“ atstovas informavo V. Z. apie tai, kad yra surašytas defektų aktas ir kad gaminiai priimti nebus. Kadangi V. Z. apskaitos dokumentai nebuvo perduoti, šios reikšmingos informacijos jis nežinojo, todėl pagaminti gaminiai buvo palikti saugoti UAB „Tarantinas“ patalpose, kur yra iki šiol. Po to, kai V. Z. buvo perduoti UAB „Iglesija“ dokumentai, iš UAB „Tarantinas“ gauti gaminiai buvo apskaityti UAB „Iglesija“ apskaitos registruose.  Vykdant 2018 m. lapkričio 2 d. sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2018-11-02 sąlygas, 2019-12-20 UAB „Iglesija“ iš UAB „Tarantinas“ buvo grąžinta metalo žaliava pagal sąskaitą – faktūrą TRN Nr. 001311A už 2435,00 Eur. Taigi UAB „Tarantinas“ skolos, susidariusios vykdant 2018 m. lapkričio 2 d. sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2018-11-02 sąlygas, likutis – 314,83 Eur UAB „Iglesija“ buvo išmokėtas kasos išlaidų orderiu Nr. 0176 bei mokėjimu už UAB „Iglesija“ SODRAI. Pažymėjo, kad UAB „Iglesija“, vykdydama 2018-11-02 pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Tarantinas“ buvo sumokėjusi avansu: 2018-12-28 - sumokėta 2600,00 Eur ir 2019-02-18 sumokėta 2400,00 Eur, tai patvirtina, kad UAB „Iglesija“ tikėjosi gauti metalo gaminius, pagamintos iš visos patiektos metalo žaliavos, o UAB „Tarantinas“ - kad UAB „Iglesija“ lauks metalo gaminių iš visos savo patiektos metalo žaliavos. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas netikėtai pateikė Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2019/04/04-1 papildymą, kuriuo įteisino eilę dokumentų. Nurodė, kad apie Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas nebuvo žinoma nei UAB „Iglesija“, nei UAB „Tarantinas“. Atsakovei apie byloje keliamą ginčą dėl skolos priteisimo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį tapo žinoma tik teisme gavus ieškinį. Iki bylinėjimosi pradžios atsakovė apie sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį nežinojo., apie tai nebuvo žinoma ir UAB „Iglesija“ vadovui V. Z. Pabrėžė, jog tarp UAB „Iglesija“ dokumentų su perduodamų dokumentų apyrašu metu – V. Z. nebuvo perduotas 2021-03-03 į bylą pateiktas 2019-04-05 Reikalavimo perleidimo sutarties Papildymas. Kadangi Dokumentai su apyrašu V. Z. buvo perduoti 2019 m. gegužės mėn. pabaigoje, todėl pagrįstai tikėtina, kad papildymas, datuotas 2019-04-05 parengtas atgaline data. Taip pat nurodė, kad UAB „Iglesija“ su UAB „Adavas turėjo sudariusi Statybos Rangos sutartis, kurių vykdymui buvo kreiptasi į UAB „Tarantinas“ dėl metalinių karkasų gamybos tiekiant (parduodant) savo žaliavą. Jokiam kitam tikslui UAB „Iglesija“ metalo karkasų neketino įsigyti ir apie tai UAB „Tarantinas“ buvo aiškiai informuotas: UAB „Tarantinas“ buvo užtikrintas, kad iš šiai įmonei parduotos armatūros pagamintus karkasus pagal nurodytus matmenis tikrai įsigis UAB „Iglesija“. Taigi UAB „Iglesija“ suprato, kad reikalavimo, kylančio iš sąskaitų- faktūrų, kuriomis dokumentuotas metalo žaliavos pardavimas UAB „Tarantinas“, ji neturi teisės perleisti tretiesiems asmenims, nes pagal savo esmę toks reikalavimas Susitarimo nuostatomis buvo susijęs su 2018-11-02 pirkimo pardavimo sutarties vykdymu, pagal kurią UAB „Iglesija“ įsipareigojo iš UAB „Tarantinas“ įsigyti metalo gaminius, kurių gamybai pardavė metalo žaliavą. Darytina išvada, kad UAB „Iglesija“ neturėjo teisės perleisti reikalavimo į teisės į UAB „Tarantinas“ pagal išvardintas PVM sąskaitas – faktūras.UAB „Iglesija“ pardavė UAB „Tarantinas“ medžiagas ne kaip savarankiško, tik tarp šių juridinių asmenų valios pagrindu sudaryto žodinio sandorio pagrindu, o vykdydama Statybos rangos sutartis ir Susitarimą, kuriame dalyvavo ir trečioji šalis, t. y. UAB „Adavas“, ir kuriais UAB „Iglesija“ įsipareigojo neperleisti reikalavimo, kylančio iš šių sutartinių dokumentų. Kitaip tariant, UAB „Tarantinas“ negalėjo informuoti UAB „Iglesija“ 2018 m. viduryje apie neva paaiškėjusį negalėjimą įsigyti medžiagų, nes medžiagų įsigijimo tvarka ir apmokėjimas už jas buvo aptarti šalių sudarant 2018-11-02 Pirkimo – pardavimo sutartį ir žinant, kad visi gaminiai iš UAB „Iglesija“ pateiktų medžiagų bus skirti pristatyti į statybos objektą pagal Statybos rangos sutartis. Tokiu būdu ieškovės ieškinys, reiškiamas 2019 m. balandžio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2019/04/04-1 pagrindu, kuria pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ naujajam kreditoriui, ieškovei UAB „Livedus“, perleido 5 660,51 Eur sumos reikalavimo teisę į skolininkę atsakovą UAB „Tarantinas“ yra nepagrįstas, nes vertinant 2018-11-02 Pirkimo – pardavimo sutartį, šalys tą pačią dieną sudarė Susitarimą dėl įsipareigojimų vykdymo ir atitinkamai atsiskaitymo tvarkos; todėl UAB „Iglesija“ kaip kreditoriaus asmuo UAB „Tarantinas“ turėjo esminę reikšmę, kas ir buvo abiejų šių šalių sutarta draudžiant reikalavimo teisės perleidimą be raštiško šalių sutikimo.

        Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pastaroji, po vadovo pasikeitimo, atliko veiklos dokumentų inventorizaciją ir nustatė, jog prie ginčo 2019 m. balandžio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/04/04- 1 (toliau – Sutartis), 2019 m. balandžio 5 d. tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo sudarytas 2019 m. balandžio 5 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2019/04/04-1 Papildymas Nr. 1 (toliau – Papildymas), kurio pagrindu, šalys susitarė pakeisti Sutarties 1 punktą ir išdėstyti jį taip: „UAB „Tarantinas“, skolininkas neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi už įsigytas prekes – juodojo metalo žaliavą (armatūrą) – pagal pradinio kreditoriaus išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2018-11-19 GLS Nr. 2018/002 ir 2018-11-30 GLS Nr. 2018/006“. Šis Sutarties Papildymas neginčijamai patvirtina, jog prievolė, iš kurios kildinama reikalavimo teisė yra atskiras 2018 m. lapkričio 19 d. sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris dėl juodojo metalo žaliavos (armatūros) pardavimo pagal 2018-11-19 ir 2018-11-30  PVM sąskaitas faktūrasbei paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, jog trečiojo asmens UAB „Iglesija“ ir atsakovės UAB „Tarantinas“ 2018 m. lapkričio 19 d. sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris yra2018 m. lapkričio 2 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2018-11-02 dėl juodojo metalo gaminių pirkimo ir/ar 2018 m. spalio 17 d. Statybos rangos sutarties Nr. ADV-R-PPR-18-10-61-IT sudedamoji dalis; pabrėžė, jog trečiasis asmuo UAB „Iglesija“ patvirtino, jog atsakovė su pradiniu kreditoriumi yra neatsiskaičiusi būtent už parduotą juodojo metalo žaliavą (armatūrą). Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 19 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Iglesija“ ir atsakovės buvo sudarytas atskiras žodinis pirkimo-pardavimo sandoris, kurio pagrindu, pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ įsipareigojo atsakovei parduoti juodojo metalo žaliavą – armatūrą, o atsakovė - apmokėti už įsigytas prekes pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ už parduotą metalo žaliavą atsakovei įteikė 2018 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija GLS Nr. 2018/002 – 18 976,72 Eur dydžio sumai bei 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija GLS Nr. 2018/006 – 21 064,89 Eur dydžio sumai, kurių pagrindu, pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ įgijo 40 041,61 Eur dydžio sumos reikalavimo teisę į atsakovę. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad prievolė, iš kurios kilo reikalavimo teisė, atsirado iš atskiro UAB „Iglesija“ ir UAB „Tarantinas“ sudaryto sandorio dėl juodojo metalo žaliavos – armatūros pardavimo.

        Atsakovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad kreditoriaus UAB „Iglesija“ asmuo atsakovei turėjo esminę reikšmę ir buvo žinoma, kad UAB „Iglesija“ piniginis reikalavimas negali būti perleistas trečiosioms šalims, tai išplaukė iš UAB „Tarantinas“ ir UAB „Iglesija“ bendradarbiavimo. 2018-10-17 UAB „Iglesija“ ir UAB „Adavas“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. ADV-RPPR-18-10-61-IT dėl statybos rangos darbų atlikimo. Pagal šią Sutartį, UAB „Iglesija“ buvo vadinama Rangovu, o UAB „Adavas“ - Užsakovu. Šios Statybos rangos sutarties pagrindu, t. y. tam, kad įgyvendintų Statybos rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, UAB „Iglesija“ suderino ir 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2018-11-02 su atsakove, kurios pagrindu, atsakovė pagal atskirą pradinio kreditoriaus užsakymą įsipareigojo parduoti, o Pradinis kreditorius įsipareigojo pirkti juodųjų metalų gaminius: karkasus, lankstinius ir kitus gaminius, kurių kiekis, kaina ir kitos sąlygos bus detalizuojamos PVM sąskaitose – faktūrose (Pirkimo – pardavimo sutarties 1 punktas). Nors ieškovė nurodė, kad po to, kai buvo sudaryta ši pirkimo – pardavimo sutartis, neva 2018 m. lapkričio mėn. viduryje, atsakovė informavo pradinį kreditorių UAB „Iglesija“ apie tai, jog dėl žaliavos (juodojo metalo armatūros) trūkumo, pagal pateiktus užsakymus neturigalimybės vykdyti 2018 m. lapkričio 2 d. sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties dėl juodųjų metalų gaminių pardavimo, ieškovė apie tokį informavimą įrodymų nepateikė. Pabrėžė, kad 2018 m. lapkričio 2 d., kai buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis, UAB „Iglesija“ (vadinama Pirkėju), kartu su atsakove (vadinama Pardavėju) ir UAB „Adavas“ (vadinama Mokėtoju), atsižvelgdamos į abipusius pasižadėjimus ir,būdamos teisiškai susaistytos, sudarė Susitarimą Nr. ADV-B-PPR18-10-67-IT. Susitarime šalys nurodė, kad UAB „Adavas“ ir UAB „Iglesija“ 2018-10-17 yra sudariusios Statybos rangos sutartį Nr. ADV-R-PPR-18-10-61-IT dėl rangos darbų atlikimo;  UAB „Iglesija“, vykdydama prisiimtus įsipareigojimus bendrovei „Adavas“, su atsakove yra sudariusi pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2018-11-02 (toliau – Medžiagų tiekimo sutartis), kurios pagrindu yra perkamos medžiagos, reikalingos vykdyti darbus pagal Statybos rangos sutartį; UAB „Iglesija“ neturi finansinių pajėgumų mokėti atsakovei už įsigyjamas medžiagas; UAB „Iglesija“ pageidauja, kad UAB „Adavas“, esant šiame susitarime numatytoms sąlygoms, atsiskaitytų su atsakove pagal Medžiagų tiekimo sutarties pagrindu UAB „Iglesija“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, neviršijant šiame Susitarime nurodytos sumos ir sutiko, jog UAB „Adavas“ sumokėtos/mokėtinos UAB „Tarantinas“ sumos dydžiu būtų mažinami mokėjimai UAB „Iglesija“ pagal Statybos rangos sutartį. Tokiu būdu, tarp šalių, t. y. UAB „Iglesija“ ir UAB „Tarantinas“ susiklostė santykiai, kai UAB „Iglesija“ įsigijo ir pardavė atsakovei tik tokias medžiagas ir tik tokį kiekį, kuris buvo reikalingas Statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Tai reiškia, jog UAB „Iglesija“ įsipareigojo vykdyti Statybos rangos sutartį, neturėdama finansinių galimybių įsigyti ir susimokėti už jai reikalingas medžiagas sutarčiai vykdyti, nei turėdama finansinių galimybių susimokėti atsakovei už gaminius iš šių medžiagų. Tai patvirtina šios reikšmingos aplinkybės: Susitarime nurodyta, kad Prekės gali būti perduodamos UAB „Iglesija“ tik dalyvaujant UAB „Adavas“ atstovui (Susitarimo 10.5 punktas); medžiagas, kurias UAB „Iglesija“ pardavė atsakovei išrašant 2018-11-19 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GLS Nr. 2018/002, UAB „Iglesija“ įsigijo 2018-11-09, t. y. prieš 10 dienų iš UAB „Egivira“ (PVM sąskaitos – faktūros Nr. EGV 29905 pagrindu) ir kurioje iš anksto buvo nurodytas mokėtojas UAB „Adavas“. Juolab, kad UAB „Iglesija“, reikalingas medžiagas gaminiams, kurių pagaminti prašė atsakovės, įsigijo iš UAB „Egivira“ ir jas pardavė atsakovei už identiškai tą pačią sumą. Pasak atsakovės, nurodytu Susitarimu šalys įsipareigojo be atskiro rašytinio kitų šalių pritarimo neperleisti savo teisių ir pareigų pagal šį Susitarimą. Taigi, UAB „Iglesija“ pardavė atsakovei medžiagas ne žodinio sandorio pagrindu, o vykdydama Statybos rangos sutartį ir Susitarimą, kuriame dalyvavo ir trečioji šalis, t. y. UAB „Adavas“, ir kuriai UAB „Iglesija“ įsipareigojo neperleisti reikalavimo, kylančio iš šių sutartinių dokumentų. Kitaip tariant, atsakovė negalėjo informuoti UAB „Iglesija“ 2018 m. viduryje apie neva paaiškėjusį negalėjimą įsigyti medžiagų, nes medžiagų įsigijimo tvarka ir apmokėjimas už jas buvo aptarti šalių jau 2018-11-02 sudarant Pirkimo – pardavimo sutartį ir žinant, kad visi gaminiai iš UAB „Iglesija“ pateiktų medžiagų bus skirti pristatyti į statybos objektą pagal Statybos rangos sutartį. Atitinkamai atsakovė įsigijo iš UAB „Iglesija“ medžiagas ne kitai veiklai, o išimtinai tam, kad iš pateiktų medžiagų pagamintų produkciją (karkasus) ir ją parduotų UAB „Iglesija“, už kurią atsiskaitys UAB „Adavas“. Tokiu būdu paaiškinama, kad UAB „Iglesija“, kaip UAB „Tarantinas“ kreditoriaus asmuo, atsakovei turėjo esminę reikšmę, nes atsakovė nesiekė įsigyti iš UAB „Iglesija“ didesnį, nei UAB Iglesija“ užsakymui įvykdyti reikalingą kiekį konkrečių medžiagų; todėl turėjo pagrįstą lūkestį už įsigytas medžiagas atsiskaityti gaminiais arba tas medžiagas grąžinti. Tokiu būdu ieškovės ieškinys, reiškiamas 2019 m. balandžio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2019/04/04-1 pagrindu, kuria pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ naujajam kreditoriui – ieškovei perleido 5 660,51 Eurdydžio sumos reikalavimo teisę į skolininkę - atsakovę yra nepagrįstas.

        Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

        Atsakovės ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

        Ieškinys atmestinas.

        Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018-10-17 UAB „Iglesija“ ir UAB „Adavas“ sudarė Statybos rangos sutartis Nr. ADV-R-PPR-18-10-60-IT ir Nr. ADV-R-PPR-18-10-61-IT, kuriomis sulygo dėl statybos rangos darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini); pagal Sutartis UAB „Iglesija“ veikė kaip rangovas, o UAB „Adavas“ – kaip užsakovas. Nurodytomis Statybos rangos sutartimis rangovė UAB „Iglesija“ įsipareigojo iš savo medžiagų tinkamai ir laiku atlikti darbus bei perduoti juos užsakovui, o užsakovas – darbus priimti ir sumokėti jų kainą (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos).

        Taip pat nustatyta, jog 2018-10-26 tarp trečiojo asmens UAB „Iglesija(pirkėjo) ir UAB „Egivira“ (pardavėjo) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. EGV-P-18/10/26-310, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti jam priklausančias prekes, o pirkėjas – jas nupirkti.  Taip pat tą pačią dieną, t. y. 2018-10-26 buvo sudarytas trišalis Susitarimas Nr. ADV-B-PPR-18-10-64-IT tarp UAB „Iglesija“, UAB „Egivira“ ir UAB „Adavas“, kuriame nurodyta, kad UAB „Iglesija“ (pirkėjas), UAB „Egivira“ (pardavėjas) ir UAB „Adavas“ (mokėtojas) susitarė, jog mokėtojas apmokės pardavėjui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o pirkėjas įsipareigojo pardavėjo perduotas medžiagas naudoti tikvykdant Statybos rangos sutartyje numatytus darbus (Susitarimo 1 p.). Susitarimo preambulėje šalys nurodė, jog veikia 2018-10-17 Statybos rangos sutarčių ir 2018-10-22 statybos rangos sutarties bei2018-10-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. EGV-P-18/10/26-310 pagrindais;taip pat pažymėjo, jog pirkėjas neturi finansinio pajėgumo mokėti pardavėjui UAB „Egivira“ už įsigyjamas medžiagas ir jis pageidauja, kad mokėtojas UAB „Adavas“ atsiskaitytų su pardavėju pagal pirkėjo išrašytas sąskaitas; mokėtojas sutiko už pirkėjo įsigytas medžiagas mokėti pardavėjui.2018-11-09 sąskaita – faktūra EGV Nr. 29905 ir dvi 2018-11-22 PVM sąskaitos – faktūros EGV Nr. 30140 ir Nr. 30170 patvirtina, jog UAB „Iglesija“ iš UAB „Egivira“ įsigijo armatūros žaliavą, nurodant visose sąskaitose – faktūrose, kad pardavėjui UAB „Egivira“ pagal Susitarimą Nr. ADV-B-PPR-18-10-64-IT apmoka mokėtojas UAB „Adavas“.

        Taip pat byloje nustatyta, jog siekiant įvykdyti aukščiau nurodytas Statybos rangos sutartis, tretysis asmuo UAB „Iglesija“ 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė su atsakove UAB „Tarantinas“ Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018-11-02, kurios pagrindu, atsakovė įsipareigojo pagal atskirą trečiojo asmens UAB „Iglesija“ užsakymą parduoti, otretysis asmuo – pirkti juodųjų metalų gaminius: karkasus, lankstinius ir kitus gaminius, kurių kiekis, kaina ir kitos sąlygos detalizuojamos PVM sąskaitose faktūrose. Sutarties 7.1 punktu šalys sulygo, jog neturi teisės perduoti savo įsipareigojimų pagal šią sutartį tretiesiems asmenims be raštiško kitos šalies sutikimo.Nustatyta, jog 2018-11-02 UAB „Iglesija“ (pirkėjas), atsakovė (pardavėjas) ir UAB „Adavas“ (mokėtojas) sudarė trišalį Susitarimą Nr. ADV-B-PPR-18-10-67-IT, kuriame nurodė, jog veikia 2018-10-17 Statybos rangos sutarčių ir 2018-10-22 statybos rangos sutarties pagrindais; pirkėjas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus mokėtojui su pardavėju yra sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018-11-02, kurios pagrindu perkamos medžiagos, reikalingos vykdyti darbus pagal Statybos rangos sutartį; nurodyta, jog pirkėjas neturi finansinio pajėgumo mokėti pardavėjui už įsigytas medžiagas, todėl pirkėjas pageidauja, kad mokėtojas atsiskaitytų su pardavėju pagal sąskaitas ir sutiko, jog mokėtojo sumokėtos sumos dydžiu pardavėjui būtų mažinami mokėjimai pirkėjui pagal Statybos rangos sutartį.

        Iš byloje esančio 2019-03-31 skolų suderinimo akto, sudaryto tarp atsakovės ir trečiojo asmens, matyti, jog atsakovės skola sudarė 5660,51 Eur.

        Taip pat byloje nustatyta, jog 2019-04-04 UAB „Iglesija“ (pradinis kreditorius) sudarė su ieškove UAB „Livedus“ (naujasis kreditorius) Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2019-04/04-1, kuria pradinis kreditorius perleido į atsakovę UAB „Tarantinas“ naujam kreditoriui 5660,51 Eur skolą pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018-11-02.

        Taip pat byloje esantys duomenys liudija, jog UAB „Iglesija“ (pradinis kreditorius) ir ieškovė UAB „Livedus“ sudarė 2019-04-05 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2019/04/04-1 papildymą Nr. 1, kuriuo iš esmės pakeitė skolos atsiradimo pagrindą ir nurodė, jog atsakovė neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi už įsigytas prekes – juodojo metalo žaliavą (armatūrą) – pagal pradinio kreditoriaus išrašytas PVM sąskaitas – faktūras: 2018-11-19 GLS Nr. 2018/002 ir 2018-11-30 GLS Nr. 2018/006; taip pat papildė Sutarties 2 punktą, detalizuodami perduotinus dokumentus, patvirtinančius Reikalavimo teisės egzistavimą.

        Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl 2019 m. balandžio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2019/04/04-1, kuria pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ perleido naujajam kreditoriui - ieškovei UAB „Livedus“ 5 660,51 Eur skolą į atsakovę UAB „Tarantinas“. Ieškovė teigė, jog 2019 m. balandžio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas į atsakovę, kuris kilo iš žodinio susitarimo, tai patvirtina 2018-11-19 ir 2018-11-30 sąskaitos – faktūros. Tuo tarpu atsakovė nurodė, jog prievolė sumokėti 5660,51 Eur UAB „Iglesija“ kilo iš 2018-11-02 Pirkimo-pardavimo sutarties ir neigė žodinės sutarties sudarymo faktą. Pasak atsakovės, 2018-11-02 Sutartis draudė perleisti reikalavimą tretiesiems asmenims be raštiško šalies sutikimo; teigė, jog pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ neturėjo atsakovės sutikimo dėl reikalavimo perleidimo pagal 2019 m. balandžio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2019/04/04-1.

Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, svarbu nagrinėjamoje byloje nustatyti prievolės, kuri perleista ginčo reikalavimo perleidimo sutartimi, pagrindą, o būtent, kokie konkrečiai teisiniai santykiai buvo skolos, kuri perleista ginčo 2019 m. balandžio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2019/04/04-1 pagrindu, ir, ar pagal jų esmę reikalavimo nebuvo draudžiama perleisti.

        Išanalizavus ir įvertinus 2018-10-17 Statybos rangos sutartis Nr. ADV-R-PPR-18-10-60-IT ir Nr. ADV-R-PPR-18-10-61-IT, sudarytas tarp UAB „Iglesija“ ir UAB „Adavas“, 2018-10-26 trišalį Susitarimą Nr. ADV-B-PPR-18-10-64-IT, sudarytą tarp UAB „Iglesija“, UAB „Egivira“ ir UAB „Adavas“ santykyje su 2018 m. lapkričio 2 d.Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2018-11-02 ir 2018-11-02 trišaliu Susitarimu Nr. ADV-B-PPR-18-10-67-IT, - teismas sprendžia, jog 2018-11-02 Sutartis ir Susitarimas buvo sudaryti tikslu vykdyti Statybos rangos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Svarbu, jog trišaliuose Susitarimuose akcentuota, jog šalys veikia 2018-10-17 Statybos rangos sutarčių ir 2018-10-22 statybos rangos sutarties pagrindais; taip pat sulygta, jog UAB „Iglesija“, kaip pirkėjas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus mokėtojui su pardavėju yra sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018-11-02, kurios pagrindu perkamos medžiagos, reikalingos vykdyti darbus pagal Statybos rangos sutartį; nurodyta, jog pirkėjas neturi finansinio pajėgumo mokėti pardavėjui už įsigytas medžiagas, todėl pirkėjas pageidauja, kad mokėtojas atsiskaitytų su pardavėju pagal sąskaitas ir sutiko, jog mokėtojo sumokėtos sumos dydžiu pardavėjui būtų mažinami mokėjimai pirkėjui pagal Statybos rangos sutartį.

        Taigi, UAB „Iglesija“ ir atsakovės prisiimti įsipareigojimai 2018-11-02 Sutartimi ir Susitarimu negali būti aiškinami atsietai nuo Statybos rangos sutartimis prisiimtų pareigų; 2018-11-02 Susitarimai yra vertintini kaip statybos rangos teisinių santykių sudėtinė dalis. Nurodytų susitarimų turinys ir tikslai liudija, jog UAB „Iglesija“ pardavė atsakovei medžiagas, vykdydama Statybos rangos sutartis ir trišalį Susitarimą, kuriame dalyvavo ir trečioji šalis, todėl pripažinti, jog atsakovės skola bendrovei „Iglesija“ kilo iš žodinio susitarimo, nėra faktinio pagrindo; aiškinant priešingai, taip kaip teigia ieškovė, būtų paneigtas ne tik susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis, bet ir šalių valia, jų tikrieji tikslai bei ketinimai, kurių šalys iš tikrųjų siekė savo susitarimais. Nors ieškovė teigė, jog atsakovė 2018 m. viduryje buvo nepajėgiįsigyti medžiagų, įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius nepateikė. Tuo tarpu ieškovės pateiktos PVM sąskaitos – faktūros: 2018-11-19 GLS Nr. 2018/002 ir 2018-11-30 GLS Nr. 2018/006, - savaime nepatvirtina fakto, jog atsakovė buvo nepajėgi vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.

        Be to, teismas negali ignoruoti konstatuotų faktų apie tai, jog UAB „Iglesija“ išrašė atsakovei 2018-11-19 PVM sąskaitą – faktūrą GLS Nr. 2018/002 ir 2018-11-30 PVM sąskaitą – faktūrą GLS Nr. 2018-006, iš kurių turinio matyti, jog UAB „Iglesija“ pardavė atsakovei tas pačias iš UAB „Egivira“ įsigytas medžiagas (tai patvirtina ir 2018-11-22 PVM sąskaita – faktūra EGV Nr. 30140). Tai tik pagrindžia, jog nurodytų medžiagų įsigijimas ir atsiskaitymas už jas buvo kilęs iš Statybos rangos sutarčių; todėl spręstina, jog įsipareigojimai tarp atsakovės ir trečiojo asmens kilo pagal 2018 m. lapkričio 2 d. Pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo susijusi su Susitarimu Nr. ADV-B-PPR-18-10-64-IT, o ne iš žodinio susitarimo kaip teigė ieškovė.

Konstatuota, jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018-11-02, atsakovė įsipareigojo pagal atskirą trečiojo asmens užsakymą parduoti, otretysis asmuo – pirkti juodųjų metalų gaminius: karkasus, lankstinius ir kitus gaminius, kurių kiekis, kaina ir kitos sąlygos detalizuojamos PVM sąskaitose faktūrose. Sutarties 7.1 punktu šalys sulygo, jog neturi teisės perduoti savo įsipareigojimų pagal šią sutartį tretiesiems asmenims be raštiško kitos šalies sutikimo.Atsakovė, remdamasi šia Sutarties nuostata ir ginčijo 2019 m. balandžio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2019/04/04-1, teigdama, jog UAB „Iglesija“, kaip UAB „Tarantinas“ kreditoriaus asmuo, atsakovei turėjo esminę reikšmę, nes atsakovė nesiekė įsigyti iš UAB „Iglesija“ didesnį, nei UAB Iglesija“ užsakymui įvykdyti reikalingą kiekį konkrečių medžiagų ir turėjo pagrįstą lūkestį už įsigytas medžiagas atsiskaityti gaminiais arba tas medžiagas grąžinti.Vertinant šiuos atsakovės teiginius, svarbu įvertinti nustatytas faktines aplinkybes apie tai, jog UAB „Iglesija“, vykdydama 2018-11-02 pirkimo – pardavimo sutartį atsakovei, buvo sumokėjusi avansą: 2018-12-28 - 2600,00 Eur ir 2019-02-18 - 2400,00 Eur; tokio pobūdžio duomenys liudija, jog UAB „Iglesija“ siekė gauti metalo gaminius, o atsakovė turėjo lūkestį, jog UAB „Iglesija“ lauks metalo gaminių iš visos savo patiektos metalo žaliavos. Taigi, tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog šalys nesiekė atsiskaitymo pinigais, nes esant atsakovės įsiskolinimui, UAB „Iglesija“ nebūtų didinusi skolos ir atlikusi avansinių mokėjimų; be to, avansiniai mokėjimai, esant nepadengtai atsakovės skolai, tik patvirtina, jog atsakovė su UAB „Iglesija“ siekė atsiskaityti išimtinai gaminiais iš armatūros, o ne likti skolinga pinigais. Tokią išvadą suponuoja pačios UAB „Iglesija“ finansiniai sprendimai, nes atsakovei esant skolingai, UAB „Iglesija“ padidino pastarosios skolą,sumokėdama avansus.

Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog atsakovės skolosbendrovei „Iglesija“ pagrindas buvo avansiniai mokėjimai už metalo gaminius, kurie turėjo būti tiekiami pagal 2018 m. lapkričio 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartį; tuo tarpu kildinti atsakovės skolą iš žodinio 2018 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sandorio, - nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo; priešingai – būtų paneigta sutartinių santykių esmė ir tikroji šalių valia, išplaukianti iš Statybos rangos sutarčių ir trišalių susitarimų. Be to, šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad teismas nenustatė žodinio susitarimo, kaip tokio fakto, iš kurio ieškovė kildina savo skolą.

        Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina atsakovės teiginius, jog kreditoriaus asmuo jai turėjoesminę reikšmę dėl susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio tarp šalių, juolab, kad tai šalys patvirtino ir Sutarties 7.1 punktu, sulygdamos, jog jos neturi teisės perduoti savo įsipareigojimų pagal šią sutartį tretiesiems asmenims be raštiško kitos šalies sutikimo.Be to, UAB „Tarantinas“ ir UAB „Iglesija“, 2018-11-02 sudariusios Pirkimo – pardavimo sutartį, tą pačią dieną sudarė ir Susitarimą dėl įsipareigojimų vykdymo ir atsiskaitymo tvarkos. Tai tik patvirtina, kad UAB „Iglesija“, kaip kreditoriaus asmuo, atsakovei turėjo esminę reikšmę; juolab, kad tai išplaukia ir iš abiejų šalių sulygto susitarimo, uždraudžiant reikalavimo teisės perleidimą be raštiško šalių sutikimo.

        Pažymėtina, kad prievolės pagrindu 2019 m. balandžio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2018-11-02; tačiau aukščiau nustatytos aplinkybės liudija, jog pagal 2018-11-02 Sutartį atsakovei nekilo pareiga atlikti mokėjimuspradiniam kreditoriui (tai lėmė sutartinių teisinių santykių pobūdis). Vadinasi, ši Sutartis negalėjo būti aptariamos prievolės pagrindu, be to, pagal šią Sutartį buvo galimas reikalavimo perleidimas tik esant raštiškam šalių sutikimui. Akivaizdu, jog tokio sutikimo byloje nėra. Šių aplinkybių kontekste teismas negali ignoruoti fakto, jog UAB „Iglesija“ (pradinis kreditorius) ir ieškovė UAB „Livedus“ sudarė 2019-04-05 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2019/04/04-1 papildymą Nr. 1, kuriuo iš esmės pakeitė skolos atsiradimo pagrindą ir nurodė, jog atsakovė neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi už įsigytas prekes – juodojo metalo žaliavą (armatūrą) – pagal pradinio kreditoriaus išrašytas PVM sąskaitas – faktūras: 2018-11-19 GLS Nr. 2018/002 ir 2018-11-30 GLS Nr. 2018/006; taip pat papildė Sutarties 2 punktą, detalizuodami perduotinus dokumentus, patvirtinančius Reikalavimo teisės egzistavimą. Sprendžiant dėl šio papildymo įrodomosios vertės svarbu pabrėžti, jog iš 2019-05-29 bylų (dokumentų) perdavimo akto matyti, jog buvęs UAB „Iglesija“ vadovas perdavė naujam direktoriui V. Z. dokumentus, tame tarpe ir 2019-04-04 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį į skolininką UAB „Tarantinas“ (eilės Nr. 54), tačiau 2019-04-05 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2019/04/04-1 papildymo Nr. 1 neįtraukė į perduodamų dokumentų aktą. Juolab, kad ir 2019-05-03, ir 2019-05-27 bylų (dokumentų) perdavimo aktais nurodytas papildymas Nr. 1 perduotas nebuvo. Taigi, nėra aiški nurodyto papildymo kilmė, juo labiau – teisinė reikšmė.

        Be to, įvertintina aplinkybė, jog L. B. iš UAB „Iglesija“ vadovo pareigų buvo atleistas 2019-04-08, tuo tarpu ginčo sandoriai sudaryti prieš pat jo atleidimą (2019-04-04 ir 2019-04-05); dėl ko teismas juos vertina kaip abejotinus dėl teisinių pasekmių sukūrimo.

        Ieškovė teigė, kad atsakovės 5 660,51 Eur įsiskolinimas pradiniam kreditoriui UAB „Iglesija“ kilo iš 2018 m. lapkričio 19 d. sudaryto žodinio pirkimo - pardavimo sandorio, kurio pagrindu, pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ pardavė juodojo metalo žaliavą (armatūrą) atsakovei, todėl įgijo reikalavimo teisę. Šią poziciją ieškovė grindė liudytojo L. B. parodymais.

        Liudytojas L. B., kaip buvęs pradinio kreditoriaus UAB „Iglesija“ direktorius,buvo apklaustas teismo posėdyjeir parodė, kad praėjus maždaug dviem savaitėms po 2018 m. lapkričio 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2018-11-02 pasirašymo, atsakovė informavo pradinį kreditorių UAB „Iglesija“, jog neturi galimybės įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nes neturi metalo žaliavos (armatūros) metalo gaminiams gaminti; todėl 2018 m. lapkričio 19 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Iglesija“ ir atsakovės buvo sudarytas atskiras žodinis pirkimo - pardavimo sandoris, kurio pagrindu, pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ įsipareigojo atsakovei parduoti juodojo metalo žaliavą – armatūrą, o atsakovė įsipareigojo pradiniam kreditoriui UAB „Iglesija“ apmokėti už įsigytas prekes pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

        Pasak ieškovės, liudytojas L. B. parodė, jog 2018 m. lapkričio 19 d. žodinio pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo metu, šalys nesusitarė drausti ateityje perleisi reikalavimo teisės tretiesiems asmenims; todėl 2019 m. balandžio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaro pagrindą reikalauti skolos priteisimo iš atsakovės.

        Sprendžiant dėl nurodytų ieškovės teiginių ir 2020 m. lapkričio 18 d. UAB „Iglesija“ buvusio direktoriaus L. B. rašytinių paaiškinimų bei jo parodymų, teismas juos analizuoja visos bylos faktinių aplinkybių kontekste ir vertina kaip subjektyvius bei prieštaraujančius byloje konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, sutartinių santykių turiniui; be to, buvusio vadovo parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais byloje. Įvertintina ir tai, jog pastarasis buvo atleistas iš pareigų, Reikalavimo teisių perleidimo papildymo į perduotinų dokumentų aktą jis neįtraukė ir tai sudaro pagrindą teismui L. B. parodymus vertinti kaip nepatikimus. Pabrėžtina, jog L. B. buvo sudaręs ir daugiau Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, kurias ieškovė pateikė teismui, kuriomis pradinis kreditorius UAB „Iglesija“ perleido skolą į kitus skolininkus ieškovei, tačiau nei viena iš sutarčių nebuvo papildyta ar patikslinta.

        Nustatyta, jog 2020-01-13 atsakovė ir tretysis asmuo sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodė, jog šalys nėra skolingos viena kitai.

        Taigi, išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės reikalavimas į atsakovę kilo iš 2018 m. lapkričio 19 d. sudaryto žodinio pirkimo - pardavimo sandorio; tuo tarpu iš 2018-11-02 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2018-11-02 jis kilti negalėjo, juolab, kad Sutarties 7.1 p. nustatė, jog šalys neturi teisės perduoti savo įsipareigojimų pagal šią sutartį tretiesiems asmenims be raštiško kitos šalies sutikimo. CK 6.101 str. 5 d. nustato imperatyvą, jog kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog atsakovė niekada nesutiko dėl reikalavimo teisės perleidimo nesant raštiško sutikimo, juolab, kad ir UAB „Iglesija“ niekada nesikreipė į ieškovę dėl tokio sutikimo gavimo. Aiškinant CK 6.101 str. 5 d. pažymėtina, kad įstatyme neapibrėžti atvejai, kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011). Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje nustato teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes.

        Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje konstatuotas aplinkybes, - teismas sprendžia, jog atsakovė įrodė, jog UAB „Iglesija“ kaip kreditoriaus asmuo turėjo jai esminę reikšmę (tai lėmė susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių pobūdis tarp šalių). Tokiu būdu, darytina išvada, jog 2019 m. balandžio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2019/04/04-1 buvo pažeistos ne tik pirkimo - pardavimo sutarties nuostatos, draudžiančios šalių įsipareigojimų perleidimą, bet ir CK 6.101 str. 5 d.Taigi, reikalavimo teisė naujajam kreditoriui buvo perleista pažeidžiant sąlygas, įtvirtintas tiek įstatyme(CK 6.101 str. 5 d.), tiek 2018-11-02 Sutarties 7.1 punkte.

        Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. ir 98 str.). Kadangi byla apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atmetus ieškinį, atsakovei priteistinos atstovavimo išlaidos, patirtos tiek nagrinėjant bylą iki jos grąžinimo nagrinėti iš naujo (1350 Eur), tiek nagrinėjant bylą šios instancijos teisme (1300 Eur). Teismu vertinimu, atsižvelgiant į advokatės darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, prašomos priteisti išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl atsakovei priteistina iš ieškovės 2650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Atmetus ieškinį, remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos 8,30Eur pašto išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės UAB „Livedus“ ieškinį atsakovei UAB „Tarantinas“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Iglesija“, atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Livedus“, j. a. k. 305016118, atsakovės UAB „Tarantinas“, j. a. k. 304203944, naudai 2650 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Livedus“, j. a. k. 305016118,į valstybės biudžetą 8,30 Eur (aštuonis eurus ir 30 euro centų) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

         Teisėja LijanaVisokavičienė