Civilinė byla Nr. e2A-81-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00179-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.2; 2.6.10.5.1

                                                                                                                                             (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Trinytis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, –  ERGO Insurance SE, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Regila“, uždaroji akcinė bendrovė „Disteka“.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Trinytis“ (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį, prašydama, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Genra“ 21 942,77 Eur (58 proc.) ir iš atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 15 883,14 Eur (42 proc.) žalos atlyginimą statybos rangos trūkumams pašalinti bei 6  proc. metines procesines palūkanas; suformulavo alternatyvųjį reikalavimą – priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Genra“ 37 825,90 Eur (100 proc.) žalos atlyginimą statybos rangos trūkumams pašalinti ir 6 proc. metines procesines palūkanas; ieškovei grąžinti 175 Eur žyminio mokesčio dalį ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.       Paaiškino, kad su atsakove UAB „Genra“ 2018 m. kovo 30 d. pasirašė statybos rangos sutartį. Atsakovė įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimu (modernizavimu). Sutartyje numatyta atlikti darbų už 475 582,69 Eur, atlikta darbų už 456 645,32 Eur. Atlikti darbai priimti pagal 2019 m. lapkričio 4 d. galutinius atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus. Ieškovė už atliktus darbus atsiskaitė. Ieškovė su atsakove UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. gruodžio 18 d. pasirašė techninės priežiūros sutartį, pagal kurią atsakovė atliko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto statybos techninę priežiūrą (toliau – Techninės priežiūros sutartis). Po atliktų namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, 2021 m. kovo mėnesį atsirado pirmieji defektai. Apie defektus ieškovės atstovė, bendrijos pirmininkė, informavo atsakoves, atsakovių atstovai buvo kviečiami defektų apžiūrai. Į 2021 m. gegužės 24  d. vykusią apžiūrą atvyko atsakovės UAB „Genra“ atstovas. Apžiūros metu surašytas defektinis aktas. UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ atstovas atvyko 2021 m. gegužės 28 d. ir pastebėjo dar vieną defektą, todėl defektų aktas dėl statybos darbų defektų, atsiradusių statinio garantiniu laikotarpiu, buvo papildytas vienu punktu. Aktas išsiųstas rangovei, kuri vėliau nurodė, kad pradės defektų šalinimo darbus. Praėjus kuriam laikui, 2021 m. liepos 2 d., 2021 m. lapkričio 15 d., 2021 m. gruodžio 16 d. buvo pastebėti nauji defektai, apie kuriuos rangovė taip pat buvo informuota, nustatant terminą defektų šalinimui, tačiau ji ištaisė tik dalį defektų. Atlikus gyvenamojo namo apžiūrą 2022 m. vasario 22 d. sudarytas naujas defektinis aktas.

3.       Nurodė, kad atlikus 2022 m. vasario 22 d. apžiūrą, buvo nustatyti defektai, kurie pagal 2022 m. kovo 14 d. lokalinę sąmatą / darbų pasiūlymą įvertinti 47 614,81 Eur suma. Esant nustatytiems defektams, atsakovėms išsiųsta pretenzija. Atsakovė UAB „Genra“ sutiko tik su dalimi defektų, o UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ nurodė, kad nebuvo kviesta į objekto apžiūrą, todėl negali išreikšti pozicijos dėl defektų. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. gegužės 23 d. atlikta teismo ekspertizė, kuri patvirtina, jog 2022 m. vasario 22 d. defektiniame akte nurodyti defektai nustatyti ir ekspertizės metu. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų defektų pašalinimo rinkos kaina, skaičiuojant pagal 2023 m. balandžio mėnesį, yra 35 925,90 Eur.

4.       Teismo ekspertizės metu taip pat buvo nustatyta, kad rangos darbai atlikti netinkamai, t. y. nesilaikant teisės aktų reikalavimų, parengto techninio darbo projekto. Kadangi defektai išryškėjo garantinio termino laikotarpiu, rangovė UAB ,,Genra“ privalo juos pašalinti arba atlyginti ieškovei jų šalinimo išlaidas. Techninė prižiūrėtoja UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ nesiėmė priemonių užkirsti kelią neteisėtiems rangovo veiksmams, todėl jai tenka atsakomybė už statybos techninės priežiūros nustatomus trūkumus. Tiek teismo ekspertizės metu padarytos išvados, tiek faktinės aplinkybės, patvirtina techninės prižiūrėtojos neteisėtus veiksmus ir atliktų neteisėtų veiksmų bei prašomų priteisti žalos priežastinį ryšį. Techninė prižiūrėtoja netikrindama, ar rangos darbai buvo atliekama pagal projektą, nekontroliuodama statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybės, kai jie neatitiko statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų, pasirašė atliktų darbų aktus ir priėmė darbus, kurie buvo su trūkumais.

5.       Ieškovės nuomone, įvertinus ekspertizės duomenis, galima daryti išvadą, kad UAB „Genra“ yra atsakinga už 58 proc. visos (42 proc. +16 proc.) defektų šalinimo kainos atlyginimo, o atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ – 42 proc. Kadangi ieškovė turės šalinti defektus, jai teks dar kartą samdyti statybos techninį prižiūrėtoją, dėl ko patirs papildomas 1 900 Eur išlaidas, kurias taip pat paskirsto proporcingai: UAB „Genra“ – 1 102 Eur, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ – 798 Eur.

6.       Atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atsiliepimu į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovės išvados daromos nevertinant techninio prižiūrėtojo prievolių pagal sudarytą sutartį, techninės prižiūrėtojos pareigų numatytų sutartyje ir techninės prižiūrėtojos objektyvios galimybės identifikuoti darbų atlikimo metu rangovo padarytus trūkumus. Ginčo atveju yra neaišku, kaip techninės prižiūrėtojos veikimas ar neveikimas yra susijęs su rangovės atliktų darbų trūkumais. Be to, didžioji dalis darbų trūkumų darbų priėmimo perdavimo metu buvo neakivaizdūs arba neegzistavo. Teismo ekspertizės akte apie galimybę techninei prižiūrėtojai pastebėti ir nustatyti darbų trūkumus nurodoma hipotetiškai, neįvertinus techninės priežiūros sutarties ir joje techniniam prižiūrėtojui numatytų pareigų.

7.       Atsakovė UAB „Genra“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė, jog 2022 m. vasario 22 d. apžiūros akte užfiksuoti trūkumai atsirado dėl UAB „Genra“ (rangovės) kaltės. Atlikus darbus buvo išduota pažyma, kuria ieškovė patvirtino, jog darbai atlikti tinkamai, atitinkamai rangovė perdavė ieškovei visą su rangos sutarties įvykdymu susijusią dokumentaciją. Ieškovė, teikdama reikalavimus, nepagrindė, jog rangovė naudojo kitokių savybių statybines medžiagas, nei numatyta projekto sprendiniuose, o ir pati ieškovė pritarė projektuotojo nurodytų medžiagų panaudojimui objekte. Pačiai ieškovei pasirinkus medžiagas, jai tenka pasekmių atsiradimo rizika. Daugumos akte nurodytų trūkumų ieškovė nelaikė trūkumais ir dėl jų pretenzijų nereiškė. Atkreipė dėmesį, kad 2022 m. kovo 14 d. sąmatoje nurodoma darbų apimtis yra per didelė, nes pagal sąmatą tariamai atliktinų defektų šalinimo darbų apimtis viršija bendrą tariamai nustatytų defektų kiekį. Ieškovė neįrodė darbų trūkumų šalinimo išlaidų (žalos) dydžio.

8.       Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad net ir nustačius atliktų statybos darbų trūkumų faktą, ieškovė, teigdama, kad techninė prižiūrėtoja yra atsakinga už visus ar dalį trūkumų, turi pareigą įrodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims. Pažymėjo, kad ieškovė galimai patirtą žalą prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovių, tačiau nagrinėjamu atveju statybos dalyvių atsakomybė kyla skirtingais pagrindais, kadangi tarp šalių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai, kurių prigimtis lemia ir akivaizdžiai nevienodo priežastinio ryšio tarp ieškovės, atsakovių veiksmų ir galimai atsiradusios žalos pobūdį, todėl visų statybos proceso dalyvių atsakomybė laikytina ne solidaria, o daline.

9.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi nutarta patvirtinti ieškovės ir atsakovės UAB „Genra“ sudarytą taikos sutartį, nutraukti civilinę bylą UAB „Genra“ atžvilgiu. Toliau nagrinėti bylą pagal ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 15 883,14 Eur žalos atlyginimą statybos rangos trūkumams pašalinti ir 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

10.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ 8 017,57 Eur žalos atlyginimą bei 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 10  d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

11.       Nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ kaip statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ kaip statybos techninės prižiūrėtojas netinkamai atliko savo techninės priežiūros sutartyje numatytus sutartinius įsipareigojimus, t. y. nekontroliavo rangovo atliekamų statybos rangos darbų, todėl taip pat yra iš dalies už juos atsakinga.

12.       Teismas nesutiko su atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ nurodytais argumentais, jog ieškovė neįrodinėjo sutartinės atsakomybės sąlygų. Ieškinyje ieškovė ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, dėl kurių rangos darbų trūkumų laiko atsakinga ir atsakovę. Ieškovė ieškinio pagrindu taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ neteisėtais veiksmais bei priežastiniu ryšiu ir kalte, t. y. kad tiek teismo ekspertizės metu padarytos išvados, tiek išdėstytos faktinės aplinkybės, patvirtina techninės prižiūrėtojos neteisėtus veiksmus ir atliktų neteisėtų veiksmų bei prašomos priteisti žalos priežastinį ryšį – techninė prižiūrėtoja netikrindama ar rangos darbai buvo atliekama pagal projektą, nekontroliuodama statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybės, kai jie neatitiko statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų, pasirašė atliktų darbų aktus ir priėmė darbus, kurie buvo su trūkumais.

13.       Pažymėjo, kad įvertinus šalių procesinius dokumentus, 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje teiktų paaiškinimų turinį, nustatyta, jog ginčas tarp šalių kilo dėl sutartinių UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ įsipareigojimų, prisiimtų šalių sudaryta techninės priežiūros sutartimi, tinkamo vykdymo ir sutartinės atsakomybės taikymo. Teismas sutiko su atsakovės vertinimu, kad nagrinėjamu atveju šalių techninės priežiūros sutartis kvalifikuotina paslaugų sutartimi, tačiau nepritarė, jog atsakovei, kaip asmeniui teikiančiam techninės priežiūros paslaugas, negali atsirasti sutartinė atsakomybė, jei dėl netinkamo rangovės pareigų vykdymo, ieškovė negavo su UAB „Genra“ sudaryta rangos sutartimi apibrėžto kokybiško rangos darbų rezultato, kadangi tokios paslaugų sutarties (techninės priežiūros sutarties) esminis tikslas – kontroliuoti statybų eigą (prižiūrėti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, laikantis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų bei teisės aktų reikalavimų).

14.       Teismo vertinimu, byloje yra pagrindas padaryti išvadą, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pažeidė šalių sudaryta techninės priežiūros sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie iš dalies siejasi priežastiniu ryšiu su ieškovės prašoma priteisti žala. Pažymėjo, kad šiuo atveju UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ kaip verslininkės sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

15.       Ieškovė ieškinyje nurodė, o jos atstovas papildomai 2023 m. rugsėjo 11 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, numatytus šalių sudarytos sutarties 4.1.1, 4.1.2, 4.1.3, 4.1.5, 4.1.7, 4.1.10, 4.1.12 bei 4.1.16 punktuose. Nurodytos sutarties nuostatos iš esmės įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje ir statinio statybos techninės priežiūros tvarką reglamentuojančiame statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016  m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848. Byloje 2023 m. gegužės 23 d. gautas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi paskirtos teismo ekspertizės aktas. Teismo ekspertas nustatė dvi pagrindines trūkumų, už kuriuos ieškovė laiko atsakingą ir atsakovę kaip techninį prižiūrėtoją, susidarymo priežastis, t. y., netinkamų techninių specifikacijų statybos produktų pasirinkimas (3  klausimas) ir nesilaikymas projekto sprendinių ir statybos darbų technologijos (2 klausimas, 12 klausimas).

16.       UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, kaip techninė prižiūrėtoja, dalyvavo priimant darbus ir pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktus, tai matyti ir su ieškiniu pateiktuose mėnesiniuose priėmimo–perdavimo aktuose, o tai leidžia padaryti išvadą, įvertinant nurodytą sutarties nuostatą (4.1.11 punktas), jog atsakovė, vykdydama savo techninės priežiūros sutartyje numatytus sutartinius įsipareigojimus, ieškovei neturinčiai specialių žinių, reikalingų statybos procesui kontroliuoti, kaip turinti nurodytos srities specialių žinių, esanti savo srities profesionalė, patvirtino ieškovei, jog statybos darbų kiekiai atitiko faktiškus ir atlikti darbai atitiko normatyvinės kokybės reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ netinkamai vykdė techninės priežiūros sutarties 4.1.1 ir 4.1.4  punktuose numatytas pareigas, t. y. netinkamai vykdė statybos techninę priežiūrą ir atitinkamai pažymėjo, jog tokie atsakovės veiksmai buvo neteisėti.

17.       Nors atsakovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad didžioji dalis darbų trūkumų priėmimo–perdavimo metu buvo neakivaizdūs arba neegzistavo, tačiau, įrodymų paneigiančių teismo ekspertizės išvadą, jog atsakovė galėjo savalaikiai pastebėti darbų trūkumus, už kuriuos atsakingą ieškovė laiko ir atsakovę, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė, taip pat byloje nėra kitų šią išvadą paneigiančių ar sudarančių pagrindą abejoti šios išvados pagrįstumu, įrodymų.

18.       Teismas nesutiko su atsakovės atstovo 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje išsakytais teiginiais, kad lankantis objekte 2 valandas, kaip numatyta techninės priežiūros sutartyje, statybos objekte nėra įmanoma pastebėti visų trūkumų. Šalių sudarytoje sutartyje (4.1.12 punktas) buvo numatyta, kad atsakovė privalo kiekvieną darbo dieną lankytis darbų atlikimo vietoje ir vidutiniškai savo pareigų vykdymui skirti ne mažiau kaip 2 valandas. Priešingai nei nurodo atsakovė, šalys nebuvo susitarusios, jog pareigų vykdymui atsakovė skirs išimtinai 2 valandas per dieną. Kiek konkrečiai atsakovė turėjo skirti laiko pareigų tinkamam įvykdymui, šalių sudarytoje techninės priežiūros sutartyje nebuvo numatyta. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tai, kiek laiko skirti sutartyje numatytų sutartinių įsipareigojimų tinkamam vykdymui, buvo atsakovės apsisprendimo teisė. Sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, turi užtikrinti, kad ginčo statinio renovavimo darbai, tik iš dalies atitiktų statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, būtų vykdoma laikantis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų bei teisės aktų reikalavimų. Toks aiškinimas prieštarautų techninės priežiūros sutarties tikslui. Juo labiau kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus renovacijos proceso metu, perduodant ar priimant darbus, būtų informavusi ieškovę apie trūkumus, nors kaip nustatyta teismo ekspertizės metu, jie buvo ir juos atsakovė galėjo pastebėti. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo formalus.

19.       Teismas taip pat nesutiko su atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ vertinimu, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus, ji turėjo atlikti medžiagų atitikties deklaracijų tyrimą, bet neturėjo pareigos užtikrinti, kad rangovas naudotų būtent tą medžiagą, kuri nurodyta deklaracijoje. Priešingai, nei nurodo atsakovė, šalių sudarytos techninės priežiūros sutarties 4.1.4  punkte buvo numatyta, kad atsakovė turi kontroliuoti darbų metu naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka techninio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai.

20.       Nurodė, kad įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, galima daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai atliko statybos techninę priežiūrą, todėl buvo panaudoti netinkamų techninių specifikacijų statybos produktai, nesilaikyta projekto sprendinių ir statybos darbų technologijos. Minėti pažeidimai tam tikra dalimi prisidėjo prie ieškovės prašomos priteisti žalos atsiradimo. Kitaip tariant, jei statybos techninė priežiūra būtų atlikta tinkamai ir laiku nustatyta, kad yra panaudoti netinkamų techninių specifikacijų statybos produktai, nesilaikyta projekto sprendinių ir statybos darbų technologijos, ieškovės nurodomi trūkumai, už kuriuos ieškovė laiko atsakinga ir atsakovę, nebūtų atsiradę. Atsakovės elgesys (nesiimant jokių papildomų kontrolės priemonių) sudarė sąlygas neigiamiems padariniams atsirasti, t. y. ieškovei atsirado tokio pobūdžio žala, kokia yra įrodinėjama.

21.       Teismo vertinimu, atsakovės neveikimas – nevykdymas pareigos pasirinkti tokį elgesio būdą, kad statybos darbų trūkumai būtų nustatyti laiku – yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodoma patirta tam tikra dalimi žalos, nes tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovės darbų atlikimui, trūkumų ir atitinkamai žalos atsiradimui. Atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo – netinkamai atliktos statybos techninės priežiūros, dėl kurios buvo panaudoti netinkamų techninių specifikacijų statybos produktai, nesilaikyta projekto sprendinių ir statybos darbų technologijos.

22.       Atsižvelgdamas į tai, kad šalys teismo ekspertizės išvadų neginčijo, o atsakovė nenurodė nesutikimo motyvų dėl žalos dydžio pagrindimo, teismas pripažino, jog ieškovė įrodė, kad žalos dydis, dėl trūkumų už kuriuos ieškovė laiko atsakinga ir atsakovę, yra 30 170,27 Eur. Tačiau pažymėjo, kad vertinant trūkumų atsiradimo priežastis ir siejant jas su atsakingų už trūkumus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (rangovė UAB „Genra“ ir atsakovė), teismas nesutiko, su ieškovės vertinimu, jog atsakomybės dalys tarp rangovo ir techninio prižiūrėtojo turėtų būti lygios. Rangovas yra pagrindinis statybos dalyvis ir jo veiksmai yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais trūkumais, priešingai nei atsakovės. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad statybos techninės priežiūros kontrolės netinkamas vykdymas buvo labiau netiesioginė priežastis, tam tikra dalimi prisidėjusi prie ieškovės prašomos priteisti žalos atsiradimo, dėl kurios rangovės UAB „Genra“ netinkamai atlikti rangos darbai buvo perduoti ieškovei. Todėl, įvertinęs šios pareigos nevykdymo reikšmę, susidarant ieškovės prašomai priteisti žalai, ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį sumažino iki 25 proc. ir konstatavo, kad ieškovei priteistina 7 542,57 Eur (30 170,27 Eur x 25 proc.). Nurodė, kad tokia išvada, pagrįsta pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą netinkamo vykdymo ir trūkumų atsiradimo priežastiniu ryšiu, yra suderinama su kasacinio teismo praktika dėl pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą netinkamo vykdymo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022  m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). 

23.       Nurodė, kad taip pat yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 25 proc. statybos techninės priežiūros išlaidų, kadangi pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ieškovė privalės, šalinant trūkumus, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Ieškovė, įrodinėdama šias išlaidas, su ieškiniu pateikė 2022 m. vasario 22 d. mažosios bendrijos „Reinesta“ pasiūlymą, kad statybos techninės priežiūros paslaugų kaina yra 1 900 Eur. Atsakovė, nesutikdama su nurodytu techninės priežiūros išlaidų pagrįstumu, nurodė, kad pasiūlymo galiojimo terminas yra 3 mėnesiai nuo jo pateikimo dienos, todėl nėra pagrindo laikyti šių išlaidų pagrįstomis. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog techninės priežiūros išlaidų suma, galėtų būti kitokia nei nurodoma, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog papildomos techninės priežiūros išlaidų suma galėtų būti 1 900 Eur, o 25 proc. sudarytų 475 Eur.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

24.       Atsakovė UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

24.1.                      Statybos rangos sutartyje buvo numatyta atlikti darbų už 475 582,69 Eur, faktiškai atlikta darbų už 456 645,32 Eur. Techninės priežiūros paslaugų kaina yra 3 025 Eur ir sudaro vos 0,7 proc. faktiškai atliktų statybos rangos darbų vertės. Atitinkamai kyla klausimas dėl techninio prižiūrėtojo įsipareigojimų apimties, t. y., ar techninis prižiūrėtojas galėjo prisiimti pareigą kiekvieną dieną patikrinti kiekvieno rangovo darbuotojo atlikto darbo kontrolę. Techninės priežiūros sutartyje buvo numatyta, kad techninis prižiūrėtojas privalo kiekvieną darbo dieną lankytis darbų atlikimo vietoje, vidutiniškai objektui savo pareigų vykdymui skiriant ne mažiau kaip 2 valandas per dieną. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. statinio statybos priežiūra“ 108.11 nustatyta, kad techninis prižiūrėtojas privalo būti statybvietėje pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą ir jo metu ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Akivaizdu, kad toks veikimo intensyvumas atsižvelgiant į darbų fronto apimtį yra objektyviai nesuderinamas su fizine žmogaus galimybe patikrinti kiekvieną rangovo darbuotojo objekte atliktą veiksmą.

24.2.                      Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino techninės priežiūros sutartimi techninio prižiūrėtojo prisiimtų įsipareigojimų apimtį, t. y. neatsižvelgdamas į techninės priežiūros sutarties kainą. Nėra pagrįsta teigti, kad šalys techninės priežiūros sutartimi susitarė, jog techninis prižiūrėtojas vos už 3 025 Eur užmokestį daugiau nei pusantrų metų kiekvieną dieną lankysis statybų objekte ir jame praleis daugiau nei dvi valandas. Tam, kad objektas būtų pastatytas be statybos darbų trūkumų, nepakaktų net 10 valandų lankymosi objekte kiekvieną dieną, 6 dienas per savaitę. Objekte vienu metu dirba ne vienas statybininkas, todėl net fiziškai būnant objekte kiekvieną dieną kartu su statybininkais, neįmanoma užtikrinti, kad kažkuris jų neatliktų veiksmo, kuris bloginą darbų rezultato kokybę.

24.3.                      Techninės priežiūros sutarties dalykas (objektas) yra atlygintinių paslaugų teikimas, o ne kokybiškas statybos darbų rezultatas. Nors pirmosios instancijos teismas sutiko, kad paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, tačiau vis tiek techninės priežiūros paslaugų sutarties kokybę vertino pagal rangovo sukurto rezultato kokybę, net neišsiaiškinęs ar techninio prižiūrėtojo veiksmai atliekant kontrolę atitiko keliamus reikalavimus, kokios konkrečios prievolės nevykdymas ir kaip yra susijęs su vienu ar kitu darbų trūkumu.

24.4.                      Teismų praktika dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės dar nėra sistemiškai suformuota. Nors jau yra aišku, kad rangovo atsakomybė už darbų trūkumus gali būti mažinama dėl techninio prižiūrėtojo netinkamo veikimo, tačiau taisyklė, kad už sumažintą atsakomybės dalį automatiškai atsako būtent techninis prižiūrėtojas, nėra suformuluota. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės teiktų paslaugų kokybę nustatė išimtinai tik pagal rangos sutarties rezultatą (kuris užfiksuotas teismo ekspertizės akte), nors techninės priežiūros sutartyje nėra jokių įsipareigojimų, kurie susieti būtų su rangos sutarties rezultatu.

24.5.                      Techninis prižiūrėtojas negali būti laikomas nei solidariai, nei dalinai atsakingu kartu su rangovu už jo atliktų darbų trūkumus. Techninio prižiūrėtojo atsakomybei kilti individualiai turi būti nustatomos konkrečios jo atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nevykdė jai tenkančios pareigos ir kaip numato teismų praktika neįrodinėjo statybos darbų trūkumų atsiradimo priežasčių bei priežastinio ryšio tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų (neveikimo), nors tiek teismas, tiek ir atsakovė nurodė tokią ieškovės prievolę ir jos nevykdymo teisines pasekmes.

24.6.                      Ieškovė vengė teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, prašymą pateikė tik po to, kai teismas išaiškino pareigą įrodinėti ieškinio faktinį pagrindą sutarančias aplinkybes. Atliekant teismo ekspertizę ieškovė neteikė teismo ekspertui klausimų apie darbų trūkumų atsiradimo priežastis ir jų ryšį su techninio prižiūrėtojo veikimu ir (ar) neveikimu bei žala, apsiribodama tik teiginiu, kad visi darbai buvo priimti, nors buvo su trūkumais, todėl techninis prižiūrėtojas turi atlyginti dalį nuostolių. Iš esmės tokia išvada padaryta ir skundžiamame sprendime, tačiau, vien tik statybos darbų trūkumų fakto ir aplinkybės, kad statybos techninė prižiūrėtoja pasirašė atliktų darbų aktus, nepakanka, kad iš jos būtų priteisti statybos darbų trūkumų šalinimo nuostoliai.

24.7.                      Pirmosios instancijos teismas netyrė, o ieškovė neįrodinėjo, koks apeliantės vaidmuo ir kokios jos prievolės buvo darbų atlikimo metu, kurios susijusios su teismo eksperto nustatytais darbų trūkumais, t. y. jei techninis prižiūrėtojas leido naudoti ne numatytas medžiagas, ar tam pritarė projekto vykdymo priežiūrą atliekantis subjektas, ar tam buvo gautas statytojo sutikimas. Jei nukrypimas nuo normatyvinių dokumentų (techninio darbo projekto) yra smulkūs ir nedaro įtakos darbų kokybei, ar buvo gautas užsakovo sutikimas. Jei faktiškai buvo panaudotos netinkamų specifikacijų medžiagos, ar techniniam prižiūrėtojui buvo pateiktos tai patvirtinančios medžiagų atitikties deklaracijos, kurias patikrinus tai galima nustatyt (ar pateiktos deklaracijos būtent tų medžiagų kurios faktiškai panaudotos, ar ne).

24.8.                      Norminiai aktai nenumato pareigos techniniam prižiūrėtojui privalomai atlikti tam tikro darbo ar rezultato patikrą (bandymų) jei darbo trūkumas yra vizualiai neakivaizdus bei negali būti nustatytas be tam tikrų matavimų, bandymų ar kitokios rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikros. Nagrinėjamu atveju nebuvo siekiama ištirti ir įvertinti konkrečių teismo eksperto užfiksuotų trūkumų pobūdžio ir to, ar apeliantė privalėjo bei galėjo nustatyti teismo eksperto fiksuotus trūkumus. Trūkumų pobūdis nebuvo tiriamas ir vertinamas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo ekspertizės aktu, tačiau šiame įrodyme šie aspektai taip pat nebuvo analizuojami ir vertinami.

24.9.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ką konkrečiai turėjo padaryti apeliantė, bet nepadarė. Apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad jei apeliantė butų veikusi tinkamai, perduoti darbai būtų buvę be trūkumų. Apeliantė nesutinka su tokia teismo apibendrinta išvada dėl priežastinio ryšio, nes ji yra abstrakti ir nemotyvuota. Teismas nenustatė kokios papildomos kontrolės priemonės turėjo būti taikomos rangovui perduodant darbus bet taikomos nebuvo, netyrė darbų trūkumų atsiradimo priežasčių santykio su techninio prižiūrėtojo prievolėmis statybos procese. Išvada, kad techninis prižiūrėtojas turi pareigą užtikrinti, jog galutinis darbų rezultatas bus be trūkumų ir yra iš dalies atsakingas už trūkumus jei tokie yra, klaidinga. Pirmosios instancijos teismas priežastinį ryšį sieja su darbų trūkumais, o ne su ieškovei kilusia žala. Tai nėra tas pats, kadangi ne visais atvejais nukrypstant nuo normatyvinių dokumentų reikalavimų yra padaroma žala.

24.10.                      Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą nei užsakovui. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių. Teismo ekspertizės akte konstatuota, jog egzistuoja nukrypimai nuo techninio darbo projekto sprendinių, tačiau nebuvo vertinama ar tie nukrypimai blogina daikto naudojimo pagal funkcinę paskirtį galimybes ir sukelia žalą.

24.11.                      Ieškovė ir rangovė byloje sudarė taikos sutartį, pagal kurią ieškovė laisva valia atsisakė teisės gauti defektų pašalinimo išlaidų kompensavimą iš rangovo. Kitaip tariant, ieškovė atsisakė dalies defektų šalinimo išlaidų kompensavimo arba teisės reikalauti, kad rangovė pašalintų trūkumus. Taigi, dalis trūkumų šalinimo išlaidų jai nebuvo kompensuota, tačiau ši dalis negali būti laikoma ieškovės patirta žala dėl tariamai netinkamos techninės priežiūros vykdymo. Tai žala, kuri ieškovei kilo dėl jo sprendimo sudaryti taikos sutartį. Techninio prižiūrėtojo atsakomybė kartu su rangovu už darbų trūkumus nėra įtvirtina (nei solidari, nei dalinė). Vadovaujantis tokia pirmosios instancijos teismo žalos atlyginimo skaičiavimo metodika, jei rangovas dalį trūkumų pašalina arba atlygina jų šalinimo išlaidas, tokiu atveju užsakovo nuostolius sudarytų tik likusi defektų šalinimo išlaidų dalis. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkrečią procentinę apeliantės atsakomybės dalį, jos išraišką eurais turi apskaičiuoti ne nuo visos defektų šalinimo kainos, o tik nuo likusios nepašalintų trūkumų šalinimo vertės. Atitinkamai ją turėtų sudaryti ne 7  542,57 Eur (30 170,27 Eur x 25 proc.), o 3 970,75 Eur (15 883 Eur x 25 proc.).

24.12.                      Ieškinyje teigiama, kad rangovas ir techninis prižiūrėtojas yra kartu atsakingi už rangos darbų defektus, bet vienam turi tekti atsakomybė už 58 proc. defektų, o kitam už 42 proc. defektų. Pirmosios instancijos teismas padarė tą pačią išvadą tik pakeitė apeliantei tenkančią atsakomybės procentinę dalį. Tokio bendros atsakomybės dalinio paskirstymo teisės aktai nenumato. Ieškovė turi įrodyti konkrečius techninio prižiūrėtojo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir darbų trūkumų, jų pašalinimo nuostolių. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodinėjimo pareigą įvykdė, kadangi apeliantė neginčijo teismo ekspertizės akto išvadų, tačiau teismo ekspertas nenustatinėjo ir netyrė defekto atsiradimo priežasčių bei ryšio su techninio prižiūrėtojo pareigomis ir atsakomybe. Todėl teismo ekspertizės aktas šiuo aspektu neatitinka jam keliamo sąsajumo su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimo.

24.13.                      Teismo ekspertizės akte, atsakant į 5 klausimą yra nurodyta, kokius trūkumus galėjo laiku nustatyti techninis prižiūrėtojas ir (ar) statinio projekto vykdymo priežiūrą atlikęs asmuo, tačiau tiriamojoje šio klausimo dalyje joks tyrimas neatliktas. Atsakymas pateiktas neišskaidant, kuriuos trūkumus galėjo nustatyti apeliantė, o kuriuos – projekto vykdymo priežiūrą atlikęs subjektas, nors jų pareigos statybos procese nėra tapačios. Be to, teismo ekspertas netyrė, ar apeliantė turėjo pareigą atitinkamus trūkumus nustatyti darbų priėmimo perdavimo metu, ar galėjo šiuos defektus nustatyti vizualiai, be specialių techninių priemonių panaudojimo, ar tokie trūkumai galėjo būti nustatyti objekte lankantis techninės priežiūros sutartyje nustatytu intensyvumu. Teismo ekspertas aiškiai nurodė, kad nevertins dėl kurio statybos dalyvio veikimo atsirado ginčo darbų trūkumai.

24.14.                      Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad statybos darbų atlikimo metu buvo keisti techninio darbo projekto sprendiniai (išleista A laida), tačiau to priežastys nenustatytos. Iš teismo ekspertizės akto matyti, jog net ir išleidus techninio darbo projekto A laidą vis tiek liko neišspręstų klausimų (pvz., balkonų apskardinimo krašto įleidimo į sieną mazgas projekto nenumatytas). Taip pat matyti, kad dalis defektų atsirado dėl technologinio proceso nesilaikymo ir jau po darbų perdavimo, tačiau atliekant ekspertizę šios aplinkybės teismo eksperto tirtos nebuvo. Svarbiausia yra tai, kad ne apeliantė turi įrodyti, jog veikė tinkamai, o ieškovė turi įrodyti apeliantės atsakomybės sąlygų egzistavimą, kadangi jos atsakomybei netaikytina rangovo kaltės nustatymui būdinga įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė.

24.15.                      Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė dar atsiliepime į ieškinį akcentavo šiuos jos atsakomybės aspektus, tačiau teismas jų netyrė ir laikė, kad techninio prižiūrėtojo atsakomybės sąlygos yra įrodytos vien tik dėl to, kad apeliantė neginčijo teismo eksperto išvadų, kurios nesusijusios su apelianto atsakomybės sąlygų egzistavimu.

24.16.                      Skundžiamame sprendime, kalbant apie būsimą žalą, kuri atsiras dėl poreikio samdyti techninį prižiūrėtoją, nurodoma, kad tai, jog ieškovė su rangove UAB „Genra“ išsprendė ginčą taikiai, ir ieškovė sutiko, su taikos sutartyje numatytu žalos atlyginimu, neįpareigoja teismo kitą atsakomybės dalį perkelti vienareikšmiškai apeliantei, kaip statybos techninei prižiūrėtojai. Tačiau, pirmosios instancijos teismas būtent taip ir padarė spręsdamas dėl apeliantės atsakomybės už likusią trūkumų pašalinimo išlaidų dalį, kurios rangovas neatlygino taikos sutartimi. Taigi, šiuo atveju tarp sprendime nurodytų argumentų kyla prieštaravimas.

25.       Ieškovė DNSB „Trinytis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1.                      Apeliantė nurodo naujus argumentus dėl techninės priežiūros paslaugų kainos ir jos santykio tiek su prisiimtų įsipareigojimų apimtimi, tiek su atliktų statybos rangos darbų kaina, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė dalyvavo viešajame pirkimų konkurse ir įvertinusi kvietime teikti pasiūlymą statybos techninės priežiūros paslaugoms pirkti ir pirkimų sąlygose nurodytą įsipareigojimų apimtį 2017 m. spalio 10 d. pateikė kainos pasiūlymą, kuriame nurodė, jog bendra pasiūlymo kaina 3 025 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės pasiūlyme nurodyta kaina buvo neįprastai maža, perkančioji organizacija kreipėsi į apeliantę, prašydama, pateikti pasiūlytos kainos pagrindimą. Apeliantė pateikė kainos pagrindimą ir pabrėžė, kad pasiūlyta kaina (3 025  Eur) apima visą sutarties laikotarpį. Apeliantės argumentai, kad techninio prižiūrėtojo sutarties kaina sudaro vos 0,7 proc. faktiškai atliktų statybos rangos darbų vertės, yra visiškai nepagrįsti ir neaktualūs. Apeliantės civilinė atsakomybė apdrausta ne mažesnei kaip 43 443 Eur sumai.

25.2.                      Apeliantė, specializuodamasi statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turėjo realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovės, t. y. ieškovės. Jeigu vykdant sutartį kilo kliūčių, trukdančių laiku ir tinkamai ją įvykdyti, apeliantė privalėjo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių šioms kliūtims pašalinti. Aplinkybė, kad apeliantė būdama verslininke ir savo srities profesionalė, kuriai nustatomas aukštesnis profesionalumo standartas, priėmė sprendimą dėl savo pačios pasiūlytos mažos kainos, nepaneigia ir nesumažina jos techninės priežiūros sutartyje numatytų pareigų: lankytis statybų objekte kiekvieną dieną ir jame praleisti ne mažiau nei 2 valandas, bei už netinkamai suteiktas darbų techninės priežiūros paslaugas ieškovei atlyginti dėl to patirtus nuostolius.

25.3.                      Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino ar jos veikimas atliekant kontrolę atitiko keliamus reikalavimus, taip pat, kokių konkrečių prievolių neįvykdė apeliantė bei kaip jie susiję su nustatytais darbų defektais. Teismas išanalizavo ir įvertino teismo ekspertizės išvadas. Aptarti teismo nustatyti pažeidimai neabejotinai yra ir apeliantės netinkamo sutarties vykdymo padarinys. Ieškovė sutartimi apeliantei buvo pavedusi atitinkamų statinio statybų etapų priežiūrą, kurią ji, kaip profesionalė, atliko nepakankamai atidžiai ir savo netinkamu veikimu prisidėjo prie vėliau atsiradusių padarinių (defektų atsiradimo), ieškovės patirtų nuostolių. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismo pozicija apie buvusius statinio statybos techninės priežiūros vykdymo neatitikimus sutarties ir teisės aktų nuostatoms yra visiškai pagrįsta.

25.4.                      Bylos nagrinėjimo metu apeliantė nekėlė klausimų dėl paslaugų sutarties vykdytinumo ir įsipareigojimų sąsajos su rangos sutarties rezultatu. Apeliantės poziciją bylos nagrinėjimo metu iš esmės sudarė du argumentai: civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimas ir nesutikimas su teismo eksperto išvados interpretavimu, jog techninis prižiūrėtojas privalėjo pastebėti visus objekto trūkumus, kadangi tai objektyviai lankantis objekte 2 valandas, kaip numatyta techninės priežiūros sutartyje, neįmanoma. Akivaizdu, kad apeliantė apeliaciniame skunde kuria naują gynybinę poziciją ir siekia išvengti atsakomybės.

25.5.                      Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė techninės priežiūros paslaugos teikė nesilaikydama sutarties bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl paslaugas suteikė nekokybiškai. Apeliantė statybos techninę priežiūrą vykdė aplaidžiai, neveikė išimtinai ieškovės interesais, teikė paslaugas neprofesionaliai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti su tuo susijusių išlaidų statybos darbų trūkumams ištaisyti atlyginimo. 

25.6.                      Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad vengė teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Nurodo, kad įprastai tokio pobūdžio bylose teismo ekspertizes inicijuoja atsakovai (rangovai, techninis prižiūrėtojas ir pan.), siekiantys apsiginti nuo ieškovo reikalavimo ir įrodyti, jog defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, abi atsakovės (rangovė ir techninė prižiūrėtoja) veikė vangiai ir teismo ekspertizės neprašė. Todėl ieškovė, priešingai nei teigia apeliantė, matydama, jog atsakovės prašymo skirti ekspertizę neketina teikti, atsižvelgdama į skirtingas bylos šalių pozicijas, bei manydama, kad tolimesnis bylos nagrinėjimas be specialisto išvados neįmanomas, 2023  m. vasario 8 d. pateikė teismui prašymą skirti teismo ekspertizę. Apeliantė nei klausimų, nei teismo eksperto kandidatūros nepasiūlė.

25.7.                      Ieškovė taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad neįrodinėjo byloje apeliantės sutartinės atsakomybės sąlygų. Ieškinyje ieškovė ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, dėl kurių rangos darbų trūkumų laiko atsakinga ir atsakovę. Ieškovė ieškinio pagrindu taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovės neteisėtais veiksmais bei priežastiniu ryšiu ir kalte. Tiek teismo ekspertizės metu padarytos išvados, tiek išdėstytos faktinės aplinkybės, patvirtina apeliantės neteisėtus veiksmus ir atliktų neteisėtų veiksmų bei prašomos priteisti žalos priežastinį ryšį, nes netikrindama ar rangos darbai buvo atliekami pagal projektą, nekontroliuodama statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybės, kai jie neatitiko statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų, pasirašė atliktų darbų aktus ir priėmė darbus, kurie buvo su trūkumais.

25.8.                      Nagrinėjamu atveju, ieškovė apeliantės neteisėtus veiksmus ir atliktų neteisėtų veiksmų bei prašomų priteisti nuostolių priežastinį ryšį įrodinėja ne tik pasirašytais atliktų darbų priėmimo aktais, tačiau ir teismo ekspertizės išvadomis, kuriose konstatuota, kad teismo ekspertizės metu nustatyta, jog statinio techninis prižiūrėtojas ir (ar) vykdymo priežiūros paslaugas teikęs projektuotojas galėjo laiku, tai yra darbų eigoje ir (ar) perduodant darbus įvertinti ir konstatuoti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų tokius nustatytus trūkumus.

25.9.                      Apeliantės argumentai, kad teismas netyrė, o ieškovė neįrodinėjo, koks jos vaidmuo ir kokios konkrečios prievolės, susijusios su teismo eksperto nustatytais trūkumais, buvo darbų atlikimo metu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliantė dirbtinai siekia įrodinėjimo pareigą perkelti ieškovei, o tai prieštarauja ir neatitinka rungimosi principo. Apeliantė, teigdama, kad buvo leista naudotis ne techniniame darbo projekte numatytas medžiagas, privalo įrodyti ar buvo gautas statytojo sutikimas. Būtent apeliantė, teigdama, kad nukrypimai nuo normatyvinių dokumentų yra smulkūs ir nedaro įtakos darbų kokybei, privalo tai ir įrodyti, taip pat ir užsakovės sutikimą. Kitaip tariant, ieškovė negali pateikti to, ko nėra.

25.10.                      Nors apeliantė remiasi argumentu, kad neprivalo stebėti kiekvieno statybininko atliekamų veiksmų, t. y. gali atsakyti tik už vizualiai akivaizdžius defektus, tačiau tokia pozicija nepagrįstai susiaurina teisės aktuose nustatytas statinio statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas, prieštarauja techninės priežiūros paskirčiai – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą. Teisės aktuose yra įtvirtinta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti ne tik tai, jog statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, bet ir kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų kokybę, tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta. Aplinkybę, kad darbai neatitinka techninio projekto sprendinių privalo pastebėti bet koks techninis prižiūrėtojas, priešingu atveju techninio prižiūrėtojo funkcijos tampa perteklinėmis ir turėtų būti visai eliminuotos iš statybų proceso.

25.11.                      Teismo ekspertui buvo perduota visa civilinės bylos medžiaga, t. y. tiek medžiagų deklaracijos, tiek statybos žurnalai. Teismo ekspertas įvertinęs bylos medžiagą, faktiškai nuvykęs į ginčo objektą, nustatė ar apeliantė galėjo laiku nustatyti trūkumus, ir jei galėjo, tai kokie konkrečiai trūkumai galėjo būti nustatyti. Daugiabučio apžiūros defektiniame akte Nr. 02.22 buvo nustatyti 28 defektai, tačiau teismo ekspertizės akte apeliantės atsakomybė nustatyta tik dėl 8 defektų. Teismas, remdamasis teismo eksperto išvada, detalizavo kiekvieno nustatyto trūkumo susidarymo priežastis ir techninės priežiūros sutarties pažeidimą. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad nebuvo tiriamas nei trūkumų pobūdis, nei apeliantės pareigos ar galimybės.

25.12.                      Apeliantei buvo sudaryta galimybė kelti klausimus tiek dėl atitikties deklaracijų pateikimo, tiek dėl trūkumų nustatymo galimybės, tačiau šia savo teise ji nepasinaudojo. Be to, apeliantės atstovas 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad iš esmės su teismo ekspertizės akto išvadomis sutinka, tačiau nesutinka, su teismo eksperto išvados interpretavimu, jog techninis prižiūrėtojas privalėjo pastebėti visus objekto trūkumus, kadangi tai objektyviai lankantis objekte 2 valandas neįmanoma. 

25.13.                      Ieškovė nesutinka su apeliantės pozicija, kad ne visais atvejais nukrypstant nuo normatyvinių dokumentų reikalavimų yra padaroma žala. Nurodo, kad žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. defektų egzistavimo faktas, žala ir nuostolių dydis yra konstatuota ir įrodyta teismo ekspertizės išvada. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys teismo ekspertizės išvadų neginčijo, apeliantė nenurodė nesutikimo motyvų dėl žalos dydžio pagrindimo, ieškovė įrodė, kad žalos dydis, dėl trūkumų už kuriuos ieškovė laiko atsakinga ir apeliantę, yra 30 170,27 Eur.

25.14.                      Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), nei joks kitas teisės aktas, nenumato galimybės vertinti, kad taikos sutarties sudarymas dėl dalies reikalavimo yra šalies reikalavimo atsisakymas kito asmens, nesančio minimos taikos sutarties šalimi, atžvilgiu. Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ieškovė su rangove susitarė, kad rangovė pripažįsta pirmąjį patikslinto ieškinio reikalavimą ir per 5  kalendorines dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, įsipareigoja sumokėti ieškovei 21  942,77  Eur sumą, skirtą statybos rangos darbų trūkumams pašalinti.

25.15.                      Techninės priežiūros sutarties 6.8. punkte, nurodyta, kad techninė prižiūrėtoja įsipareigoja atlyginti užsakovei nuostolius, susidariusius už netinkamai suteiktas techninės priežiūros paslaugas ir atsako už daugiabučio namo defektus ar sugriuvimą, atsiradusius dėl techninio prižiūrėtojo pareigų netinkamo vykdymo ar nevykdymo, ir privalo atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius. Aplinkybė, kad ieškovę su atsakovėmis (rangove ir apeliante) siejo dvi skirtingos ir savarankiškos sutartys, kuriose jų solidari atsakomybė nebuvo numatyta, suponuoja išvadą, kad ir kiekviena jų prisiėmė skirtingas pareigas ieškovei ir kiekvienai gali kilti atsakomybė už pagal sutartį neįvykdytas pareigas. Akivaizdu, kad apeliantė ir atsakovė veikė atskirai, todėl jų civilinė atsakomybė galėtų būti tik dalinė, t. y. kiekviena iš jų atsako savo sutartinių įsipareigojimų apimtyje.

25.16.                      Ieškovė nesutinka su apeliante, kad teismas nustatydamas konkrečią procentinę apeliantės atsakomybės dalį, jos išraišką eurais turėjo apskaičiuoti ne nuo visos defektų šalinimo kainos, o tik nuo likusios nepašalintų trūkumų šalinimo vertės. Visais atvejais atsakingo asmens atsakomybės dalis skaičiuojama remiantis visos žalos dydžiu. Pavyzdžiui remiantis kasacinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 suformuota praktika, pagal kurią statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas vertinamas kaip atliktas pačios užsakovės ir statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas, rangovo atsakomybė gali būti sumažinama (25–30 proc.). Tai reiškia, kad jos atsakomybė mažintina nuo visos defektų šalinimo kainos, bet ne nuo likusios nepašalintų trūkumų šalinimo vertės, kaip nurodo apeliantė. Be to, nors bendros atsakomybės dalinio paskirstymo teisės aktai konkrečiai nenumato, tačiau klausimas dėl atsakomybės nustatymo procentinėmis dalimis yra išplėtotas ir išaiškintas teismų praktikoje.

25.17.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo ekspertizės metu nenustatytos techninio darbo projekto sprendinių keitimo priežastys (A laida). A laida buvo išleista dėl projekto sprendinių (lietaus drenažo dangčių keitimas, įėjimo stogelių nuolydžio keitimas, išlipimo ant stogo liuko gamyklinio išpildymo vertė, balkonų stogelių profiliavimas, išimti komunikacijų kirtimo ir antenos ant stogo įrengimo darbai), kurie nėra susiję su trūkumais dėl kurių teismas pripažino ir atsakovės atsakomybę.

25.18.                      Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-916/2022 pateiktais išaiškinimais. Nurodo, kad tokios pat praktikos buvo laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į statybos vadovo (kaip rangovo atstovo) pareigų pažeidimus, nutarė prašomą žalos atlyginimą sumažinti iki 70 proc. Apeliantės minimoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į statybos techninio prižiūrėtojo netinkamą pareigų vykdymą, sumažino priteistinos žalos atlyginimo dydį iki 75 proc. prašyto žalos atlyginimo. Nors praktika negausi, tačiau vienareikšmiška – statybos darbų vadovo ar statybos techninio prižiūrėtojo netinkamas pareigų vykdymas gali lemti žalos atlyginimo mažinimą – pagal šiuo metu suformuotą praktiką – 25–30 proc. Vadinasi, teismų praktikoje jau yra numatoma techninės prižiūrėtojos atsakomybė ir užsakovai turi realias galimybes iš netinkamai pareigas vykdančio techninio prižiūrėtojo reikalauti žalos atlyginimo. Be minėtų kasacinio teismo nutarčių, techninio prižiūrėtojo dalinės (procentinės) atsakomybės klausimas jau buvo nagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-299-464/2022, 2023 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje e2A-639-881/2023).

25.19.                      Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamame sprendime nėra argumentų tarpusavio prieštaravimų. Apeliantė klaidingai interpretuoja teismo išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovė su rangove išsprendė ginčą taikiai, neįpareigoja teismo kitą atsakomybės dalį perkelti apeliantei, kaip statybos techninei prižiūrėtojai. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas šia išvada siekė šalims išaiškinti, kad vien tai, jog buvo pasirašyta taikos sutartis dėl dalies reikalavimo, savaime nereiškia likusios reikalavimo dalies priteisimo visa apimtimi ieškovei iš apeliantės. Be to, teismas taip ir padarė – vietoje ieškovės reikalauto priteisti 15 883 Eur žalos atlyginimo, priteisė 8 017,57 Eur.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

 

26.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. 

28.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš apeliantės priteistas 8 017,57 Eur žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

 

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

 

29.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė: 1) 2017 m. rugsėjo 26 d. Kvietimą teikti pasiūlymą techninės priežiūros paslaugoms pirkti; 2) Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygas ir techninės priežiūros sutarties projektą; 3) UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. spalio 10 d. kainos pasiūlymą; 4) Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Trinytis“ 2017  m. spalio 25 d. raštą UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“, kuriame prašoma pagrįsti pirkime nurodytą neįprastai mažą kainą bei UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ kainos pagrindimą. Paaiškino, kad apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes būtinybė juos pateikti iškilo susipažinus su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, susijusiais su techninės priežiūros sutarties kaina. Ieškovės įsitikinimu, pateikti duomenys paneigia apeliantės naujai nurodytas aplinkybes bei įrodo, kad prieš teikdama pasiūlymą ji įvertino tiek numatomų prisiimti įsipareigojimų apimtį, tiek siūlomos kainos proporcingumą numatomai teikti paslaugai.

30.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31.       Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

32.       Atsižvelgiant į pateiktų procesinių dokumentų turinį, matyti, kad ieškovės poreikis pateikti papildomus duomenis atsirado dėl to, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodė naujus argumentus dėl paslaugų kainos ir jo prisiimtų įsipareigojimų apimties proporcingumo. Viena vertus, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo gali būti sprendžiama tik vertinant tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023) (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad poreikį pateikti įrodymus lėmė apeliantės nurodyti nauji argumentai, o klausimas dėl jų priimtinumo CPK 306 straipsnio 2 dalies prasme bus vertinamas pasisakant dėl ginčo esmės, bei nenustačiusi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių ir siekdama nepažeisti rungimosi principo, nutaria pateiktus duomenis priimti ir esant poreikiui juos vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

 

Dėl statybos techninės prižiūrėtojos civilinės atsakomybės sąlygų

 

33.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl sutartinės atsakomybės taikymo netinkamai vykdant techninės priežiūros sutartį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisės aktuose nustatytas statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, teismo ekspertizės išvadas, nusprendė, kad ieškovė įrodė būtinąsias apeliantės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kilusią dėl šių neteisėtų veiksmų, ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, o apeliantė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.

34.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai techninės priežiūros paslaugų sutarties įvykdymo kokybę vertino pagal rangovo sukurto rezultato kokybę, neišsiaiškinęs, ar techninio prižiūrėtojo veiksmai atliekant kontrolę atitiko sutartyje nustatytus reikalavimus. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė, o ieškovė neįrodinėjo, koks apeliantės vaidmuo ir kokios jos prievolės buvo darbų atlikimo metu, kurios susijusios su teismo eksperto nustatytais darbų trūkumais. Be kita ko, ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos ir neįrodė statybos darbų trūkumų atsiradimo priežasčių bei priežastinio ryšio tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų (neveikimo).

35.       Sutarties šaliai nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį, atsiranda sutartinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita privalo juos atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256  straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Todėl, taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusiojo šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

36.       Sutartinės atsakomybės atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – sutartinės prievolės pažeidimą (neteisėtus veiksmus) (CK 6.246 straipsnis), padarytus nuostolius ir jų dydį (CK 6.249 straipsnis), atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

37.       Rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė už statybos darbų trūkumus nustatyta Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.697 straipsnio 3 dalyje. Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinio rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo arba jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, solidarioji rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė neįtvirtinta – nei Statybos įstatyme, nei CK.

38.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.697 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti statybos dalyvių atsakomybę už per garantinį terminą nustatomus statybos darbų defektus, nenustato savarankiško ir pakankamo joje nurodytų subjektų civilinės atsakomybės pagrindo, kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybei kilti būtinos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

39.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybose dalyvavusių subjektų, be kita ko, statybos techninio prižiūrėtojo. Tokiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016).

40.       Taigi, rangovė ir statybos techninė prižiūrėtoja yra atskiri statybos teisinių santykių subjektai, atliekantys skirtingus darbus, turintys skirtingas teises ir pareigas. Dėl to skiriasi rangovės ir techninės prižiūrėtojos civilinės atsakomybės už netinkamai įvykdytas pareigas teisiniai pagrindai ir sąlygos. Aplinkybė, kad techninės priežiūros sutartyje nustatyta, jog techninė prižiūrėtoja atsako už netinkamai suteiktas statybos darbų techninės priežiūros paslaugas ir privalo atlyginti dėl to patirtus nuostolius, nereiškia, kad techninė prižiūrėtoja besąlygiškai turi atlyginti visus statybos darbų trūkumų šalinimo nuostolius. Techninės prižiūrėtojos atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu ji netinkamai atliko techninę priežiūrą. Skirtingai negu rangovės, statybos techninės prižiūrėtojos atsakomybei taikyti nepakanka įrodyti tik darbų trūkumo fakto. Taip pat turi būti įrodyti techninės prižiūrėtojos neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei darbų trūkumų, jų pašalinimo nuostolių.

41.       Nagrinėjamoje byloje nustatytas atliktų statybos darbų trūkumų faktas ir dėl to ginčo nėra. Ieškovė, teigdama, kad už statybos darbų trūkumus yra atsakinga ne tik rangovė, bet taip pat ir statybos techninė prižiūrėtoja, turėjo procesinė naštą įrodyti, jog konkreti atsakomybės dalis tenka statybose dalyvavusiai techninei prižiūrėtojai (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad ieškovei teko procesinė našta įrodyti statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų.

42.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti procesinę naštą įrodinėti (žr. šios nutarties 41 punktą), prašė teismo skirti ekspertizę statybos darbų defektams bei jų atsiradimo priežastims nustatyti (10 t., b. l. 25–31). Iš byloje pateikto 2023 m. gegužės 23 d. teismo ekspertizės akto turinio nustatyta, kad penktuoju klausimu teismo eksperto buvo prašoma atsakyti: ,,Ar statinio techninis prižiūrėtojas ir (ar) vykdymo priežiūros paslaugas teikęs projektuotojas galėjo laiku, tai yra darbų eigoje ir (ar) perduodant darbus įvertinti ir konstatuoti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų trūkumus, kurie šiuo metu yra nustatyti kaip defektai ir kurie nustatytini atlikus ekspertizę?“. Atsakydamas į šį klausimą teismo ekspertas nurodė, kad teismo ekspertizės metu nustatyta, jog statinio techninis prižiūrėtojas galėjo laiku, t. y. darbų eigoje ir (ar) perduodant darbus įvertinti ir konstatuoti daugiabučio gyvenamojo namo, atnaujinimo (modernizavimo) darbų tokius nustatytus trūkumus: 1) prie asfalto dangos įrengti vejos bortai; 2) klinkerių plytelės nepadengtos impregnantu; 3) vėliavos laikiklis įrengtas ne iš nerūdijančio plieno; 4) langų išorinių palangių nuolydis 3,3°(5,7 proc.) – 5,3°(9,3 proc.) ir balkonų išorinių palangių nuolydis 2,7°(4,7 proc.) yra mažesnis negu numatytas projekte nuo 8°(14,5 proc.) iki 11°(19,44 proc.); balkonų apskardinimo kraštai įleisti į fasadinę sieną; esamuose balkonuose apatinė išorinė palangė pritvirtinta prie „T“ profilio, o ne prie Cetrio plokštės; 5) naujai įstiklintuose balkonuose apatinė išorinė palangė vietomis įleista į pirmą PVC profilio griovelį; 6) balkonų apdailinių plokščių kampų sujungimuose nėra profilio, balkono apdailinių plokščių sandūroje atstumas nuo plokštės krašto iki tvirtinimo taško mažesnis negu 40 mm, atstumas tarp tvirtinimo taškų didesnis negu 600 mm.; 7) esamuose balkonuose šilumos izoliacija netolygiai nutinkuota, armavimo tinklelio nenustatyta, viršuje ir apačioje skirtingas atstumas tarp šilumos izoliacijos ir apdalinės plokštės, matosi montavimo putos; 8) vieno kodo spalvos zonoje skiriasi fasadų spalvos intensyvumas (11 t., b. l. 146).

43.       Teismo ekspertas, aptardamas trūkumų, kuriuos darbų eigoje apeliantė galėjo pastebėti ir įvertinti, susidarymo priežastis, nurodė, kad pietinėje namo pusėje įrengtos nuogrindos bortai išvirtę, nes įrengti pažeidžiant projekto sprendinius: projekte nurodyti kelio bortai, o įrengti vejos bortai, kurie trukdo tinkamai naudoti darbo rezultatą ir neatitinka STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ nustatytų reikalavimų. Klinkerių plytelės nepadengtos impregnantu – statybos darbų žurnaluose neužfiksuotas cokolio keraminių plytelių nuvalymo ir impregnavimo darbų atlikimas. Vėliavos laikiklis įrengtas ne iš nerūdijančio plieno dėl netinkamų techninių specifikacijų statybos produktų pasirinkimo ir projekto sprendinių nesilaikymo. Langų išorinių palangių nuolydis ir balkonų išorinių palangių nuolydis mažesnis nei numatytas projekte, balkonų apskardinimo kraštai įleisti į fasadinę sieną, o esamuose balkonuose apatinė išorinė palangė pritvirtinta prie „T“ profilio, o ne prie Cetrio plokštės, nes buvo nesilaikyta projekto sprendinių. Naujai įstiklintų balkonų PVC profilis neatitinka projekto sprendinių. Balkonų apdailinių plokščių defektai atsirado dėl nesilaikymo rekomendacijų pateiktų Cembrit Montavimo instrukcijose „Cembrit Cover, Solid, Transparent ir Patina“. Esamuose balkonuose šilumos izoliacijos defektai atsirado dėl projektų sprendinių nesilaikymo. Fasadų spalvos intensyvumo skirtumai vieno kodo spalvos zonoje galėjo atsirasti dėl to, kad buvo panaudotos skirtingų atspalvių medžiagos arba vietomis buvo atlikti remonto darbai.

44.       Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai.

45.       Statybos techninio reglamento STR 1.06.01 „Statybos darbai. Statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 (toliau – STR 1.06.01 „Statybos darbai. Statybos priežiūra“), 95 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus). Statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitikimą faktiniams darbų kiekiams (96 punktas). Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla prasideda sudarius techninės priežiūros sutartį ir tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo (97 punktas).

46.       Pagal STR 1.06.01 „Statybos darbai. Statybos priežiūra“ 108 punkto reikalavimus, techninis prižiūrėtojas visą statinio statybos laiką turi tikrinti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų reikalavimų; sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo; kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka, o, jei keičiami projektiniai sprendiniai, kuriems buvo atlikta ekspertizė, informuoja statytoją (užsakovą), kad būtina atlikti statinio projekto papildomą ekspertizę; sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka.

47.       Techninės priežiūros sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad vykdytojas: įsipareigoja tikrinti, ar darbai atliekami pagal techninį projektą ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, ar laikomasi statybos darbų atlikimo grafiko (4.1.1 punktas); privalo tikrinti atliktų darbų kokybę ir jų kiekius bei nedelsdamas informuoti užsakovą apie darbus, kurie neatitinka taikytinų reikalavimų (4.1.2  punktas); teikia darbus atliekantiems rangovams privalomus vykdyti nurodymus dėl darbų, kai yra pagrindas tokių nurodymų teikimui, ir apie tokių nurodymų pateikimą rangovams nedelsdamas informuoja užsakovą (4.1.3 punktas); privalo kontroliuoti darbų metu naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka techninio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai (4.1.4 punktas); turi informuoti užsakovo atstovą dėl visų techninių, gamybinių, organizacinių nesklandumų, susijusių su vykdomais darbais (4.1.5 punktas); ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo darbų perdavimo–priėmimo akto pateikimo turi pateikti išvadas užsakovui dėl atitinkamo darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo (4.1.7 punktas); įsipareigoja atliekant darbus teikti visapusišką pagalbą užsakovui, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas raštu atsakyti į užsakovo pateiktus raštiškus paklausimus dėl darbų vykdymo ar darbų techninės priežiūros (4.1.10 punktas); privalo kiekvieną dieną lankytis darbų atlikimo vietoje, vidutiniškai objektui savo pareigų vykdymui turi skirti ne mažiau kaip 2 (dvi) valandas per dieną (4.1.12 punktas); vykdyti kitas techninės priežiūros sutartyje, STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytas techninio prižiūrėtojo pareigas (4.1.16 punktas).

48.       Taigi, viena pagrindinių techninio prižiūrėtojo pareigų yra kontroliuoti ar darbai atliekami pagal techninį projektą bei laikantis teisės aktų reikalavimų (žr. šios nutarties 44–47 punktus). Byloje nustatyta, kad teismo ekspertas, aptardamas atliktų statybos darbų trūkumų susidarymo priežastis, nurodė, jog trūkumai, kuriuos apeliantė galėjo pastebėti darbų eigoje, atsirado dėl to, kad atliekant statybos darbus nesilaikyta projekto sprendinių, statybos darbų technologijos bei pasirinkti netinkamų techninių specifikacijų statybos produktai. Nors apeliantė remiasi argumentu, kad statybų techninės priežiūros sutarties tikslas buvo kontroliuoti statybų eigą, o ne kokybiškas statybos darbų rezultatas, tačiau statybos darbų trūkumai iš dalies būtent ir atsirado dėl to, kad apeliantė netinkamai vykdė kontrolės pareigą, o objektyvių duomenų, kurie paneigtų teismo eksperto išvadas ar sudarytų pagrindą abejoti jų patikimumu, apeliantė nepateikė. Byloje pateikti mėnesiniai statybos darbų priėmimo aktai ir atliktų darbų priėmimo aktai (9 t., b. l. 882–921) patvirtina, kad apeliantė, kaip techninė prižiūrėtoja, dalyvavo ir pasirašė priimant darbus. Pastabų, apie nustatytus trūkumus ar neatitikimus, susijusius su techninio projekto sprendiniais, apeliantė ieškovei nenurodė. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė netinkamai vykdė techninės priežiūros sutarties 4.1.1 ir 4.1.4 punktuose nustatytas pareigas, t. y. netinkamai vykdė statybos techninę priežiūrą, todėl turi atsakyti už statybos darbų trūkumus.

49.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, o ieškovė neįrodinėjo, koks apeliantės vaidmuo bei pareigos, susijusios su teismo eksperto nustatytais darbų trūkumais buvo darbų atlikimo metu. Priešingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino Techninės priežiūros sutarties nuostatas, apibrėžiančias apeliantės prisiimtų pareigų apimtį, teismo ekspertizės metu nustatytus trūkumus, jų atsiradimo priežastys ir santykį su apeliantės Techninės priežiūros sutartyje numatyta prisiimtų įsipareigojimų apimtimi, taip pat nurodant konkrečius Techninės priežiūros sutarties punktus, kurie buvo pažeisti (žr. skundžiamo sprendimo 37, 44–47 punktus). 

50.       Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad: pirmosios instancijos teismas neįvertino techninės priežiūros sutarties kainos ir jos santykio su prisiimtų įsipareigojimų apimtimi, taip pat atsakovės įsipareigojimų sąsajų su rangos sutarties rezultatu; netyrė, ar buvo gautas leidimas naudoti ne techniniame darbo projekte numatytas medžiagas, ar nukrypimai nuo normatyvinių dokumentų turėjo įtakos darbų kokybei, ar techninei prižiūrėtojai buvo pateiktos panaudotų medžiagų deklaracijos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, kadangi, viena vertus, jais nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui (žr. šios nutarties 32 punktą). Kita vertus, apeliantė, siekdama įrodyti minėtas aplinkybes ir paneigti teismo eksperto išvadas, nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, o remiasi išimtinai subjektyviu situacijos vertinimu, kurio pagrindu negali būti daromos pagrįstos išvados dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentai dėl Techninės priežiūros sutarties kainos ir jos santykio su prisiimtų įsipareigojimų apimtimi, teisiniu požiūriu nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi nepriklausomai nuo to, kokia yra Techninės priežiūros sutarties kaina, sutarties šalis turi tinkamai ir laiku vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o jų neįvykdžius ar juos įvykdžius netinkamai – atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, t. y. nuostolių atlyginimo dydį paprastai lemia ne sutarties kaina bet jo padarymo mastas. Atsižvelgiant į tai, aptarti apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

51.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tiriamas konkrečių teismo eksperto nustatytų trūkumų pobūdis ir nebuvo vertinama ar trūkumai buvo akivaizdūs, t. y. ar juos buvo galima nustatyti be tam tikrų specialių priemonių, remiantis vien tik statybos dokumentų patikra. Priešingai nei teigia apeliantė, teismo ekspertizės akte buvo išskirti konkretūs 8 statybos darbų trūkumai, kuriuos apeliantė galėjo nustatyti (žr. šios nutarties 42 punktą). Kaip matyti iš trečiosios teismo ekspertizės akto dalies ,,Teismo ekspertizės objekto apžiūra“, tokia išvada buvo padaryta remiantis ne tik statybos dokumentais (pvz., medžiagų deklaracijomis, statybos žurnalais), bet ir faktiškai atlikus statybos objekto apžiūrą vietoje (11 t., b. l. 16–54). Nors apeliantė prie kiekvieno iš 8 nustatytų trūkumų deklaratyviai nurodo, kad dalis trūkumų nėra vizualiai matomi, reikalingas specialus tyrimas ir priemonės, tačiau objektyvių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius, kurie paneigtų teismo eksperto išvadas, nepateikė, juolab kad apeliantės atstovas 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje nurodė, kad iš esmės sutinka su teismo ekspertizės išvadomis (2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. 52 sek. – 1 val. 31 min. 31 sek.), o į teismo klausimą, ar sutinka, kad apeliantė, kaip nurodė teismo ekspertas, galėjo nustatyti nurodytus trūkumus, taip pat atsakė teigiamai (2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 41 min. 16 sek. – 1 val. 41  min. 39 sek.).

52.       Teismų praktikoje pažymima, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų abejoti teismo ekspertizės akto patikimumu, pagrįstumu ar išsamumu (CPK 185 straipsnis).

53.       Nors apeliantė tiek 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde akcentavo, kad nesutinka, jog techninis prižiūrėtojas privalėjo pastebėti visus objekto trūkumus, kadangi lankantis objekte 2 valandas, kaip numatyta techninės priežiūros sutartyje, tai nėra įmanoma (2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. 52 sek. – 1  val. 31  min. 31 sek.), tačiau sutartimi buvo susitarta, jog apeliantė savo pareigų vykdymui turi skirti ne mažiau kaip 2 (dvi) valandas per dieną (4.1.12 punktas), t. y. esant poreikiui gali skirti ir daugiau laiko. Be to, prieš pasirašydama Techninės priežiūros sutartį apeliantė turėjo galimybę įvertinti objekto dydį, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų apimtį ir savo turimus pajėgumus kontroliuoti statybos darbų eigą, todėl vien tai, kad sutartimi buvo susitarta, jog apeliantė savo pareigų vykdymui turi skirti ne mažiau kaip 2 (dvi) valandas per dieną (Sutarties 4.1.12 punktas), nepateisina netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. 

54.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas techninės priežiūros santykių ginčo aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, tarp šalių pasirašytos Techninės priežiūros sutarties nuostatas, taip pat teismo ekspertizės akte nurodytus trūkumus, kuriuos apeliantė galėjo pastebėti darbų eigoje, jų susidarymo priežastis, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog apeliantė netinkamai vykdė Techninės priežiūros sutarties 4.1.1, 4.1.4 punktuose įtvirtintus sutartinius įsipareigojimus bei Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pareigas, todėl yra pagrindas konstatuoti apeliantės neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

 

Dėl priežastinio ryšio tarp techninio prižiūrėtojo (ne)teisėtų veiksmų ir užsakovo prašomos priteisti žalos

 

55.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, ką konkrečiai ji turėjo atlikti ir, kokios papildomos kontrolės priemonės turėjo būti taikomos rangovui perduodant darbus, netyrė darbų trūkumų atsiradimo priežasčių santykio su techninio prižiūrėtojo prievolėmis statybos procese, nevertino apeliantės paslaugų kokybės. Teisėjų kolegija su apeliantės nurodytais argumentais nesutinka.

56.       Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, apibrėžiančiu priežastinio ryšio sampratą, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar teisiniai padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023).

57.       Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų, žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kas asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Taigi, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-108-381/2023 42 punktas).

58.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas įvertino tiek apeliantės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį (žr. skundžiamo sprendimo 37 punktą), tiek teismo eksperto išvadoje nurodytus statybos darbų trūkumus bei jų atsiradimo priežastis (žr. skundžiamo sprendimo 44 punktą) ir susiejo nustatytus trūkumus su konkrečiomis techninės priežiūros sutarties nuostatomis, t. y. pareigomis, kurias apeliantė turėjo atlikti, tačiau neatliko (žr. skundžiamo sprendimo 45–47 punktus). Be kita ko, taip pat atkreipė dėmesį, kad apeliantė nevykdė pareigos pasirinkti tokį elgesio būdą, jog statybos darbų trūkumai būtų nustatyti laiku.

59.       Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netinkamu, pažeidžiant įstatymu ir sutartimi nustatytus reikalavimus ir įsipareigojimus, statybos techninės priežiūros vykdymu, dėl ko dalis statybos darbų buvo atlikti su trūkumais ir pradėjus statinį eksploatuoti pagal paskirtį, išryškėjo defektai. Pažymėtina, kad efektyvi darbų priežiūra, defektų nustatymas ir ištaisymas laiku sudaro prielaidas išvengti vėliau galinčių atsirasti defektų padarinių: žalos, išlaidų defektams pašalinti ir ginčų dėl atsakomybės už defektus ir jų sukeltą žalą. 

60.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad būtent rangovas yra pagrindinis statybos dalyvis ir jo veiksmai yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais trūkumais, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad, tuo atveju, jeigu apeliantė būtų laiku pastebėjusi, jog atliekant statybos darbus buvo panaudoti netinkamų techninių specifikacijų statybos produktai, nesilaikyta projekto sprendinių ir statybos darbų technologijos, ieškovės (užsakovės) reikalaujama atlyginti žala nebūtų atsiradusi. 

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma įrodo pakankamą tiek faktinį, tiek teisinį priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės (užsakovės) reikalaujamos iš apeliantės atlyginti žalos atsiradimo (CK 6.247  straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Vien tai, jog apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

 

Dėl nuostolių paskirstymo pagrįstumo

 

62.       Ieškinyje nurodyta, jog rangovas ir techninis prižiūrėtojas yra kartu atsakingi už rangos darbų defektus, bet vienam turi tekti 58 proc. defektų, o kitam už 42 proc. defektų. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė tą pačią išvadą tik pakeitė apeliantei tenkančią atsakomybės procentinę dalį nors tokio atsakomybės paskirstymo teisės aktai nenustato. Taip pat, nepagrįstai nurodė, jog tai yra suderinama su kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais. Apeliantė pažymi, kad sudarydama taikos sutartį su rangove, ieškovė savo valia atsisakė dalies defektų šalinimo išlaidų kompensavimo, todėl ši dalis negali būti laikoma ieškovės patirta žala dėl tariamai netinkamos techninės priežiūros vykdymo.

63.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, remdamasi teismo ekspertizės metu parengta lokaline sąmata, prašė iš apeliantės priteisti 15 883 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 15 085,14 Eur (1/2 dalis 30 170, 27 Eur sumos) trūkumams, dėl kurių ieškovė laiko atsakinga ir apeliantę, reikalinga pašalinti suma: vejos bortelių šalinimas ir įrengimas (473,48 Eur); klinkerių plytelės (impregnavimas) (521,42 Eur); vėliavos laikiklis (69,35 Eur); fasado įtrūkių remontas, dažymas (1 511,38 Eur); langų ir balkono palangių nuolajų pakeitimas, plieninės palangės (5 965,52 Eur); balkonų apdailinių plokščių permontavimas, aliuminio profilis, lengvų profilių metalinio karkaso permontavimas ir tvirtinimas, balkono apdailinių plokščių skylių užtaisymas ir dažymas (5 389,13 Eur); balkonų šilumos izoliacija (157,70 Eur); pastoliai balkonams (1 991,98 Eur); fasado dekoratyvinio tinko dažymas (1 565,93 Eur); papildomos statinio statybos, tiesioginės, netiesioginės išlaidos (7 286,92 Eur, 84 proc. paskaičiuotų išlaidų); PVM (5 237,46 Eur, 84 proc. paskaičiuoto PVM), iš viso 30 170,27 Eur. Taip pat, 798 Eur (42 proc. 1 900 Eur) papildomų išlaidų, kadangi šalinant trūkumus teks samdyti techninį prižiūrėtoją.

64.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad netinkamas statybos techninės priežiūros vykdymas buvo labiau netiesioginė priežastis, lėmusi žalos atsiradimą, nes rangovas yra pagrindinis statybos dalyvis, sumažino ieškovės prašomą priteisti žalos dydį iki 25 proc., t. y. nusprendė priteisti ieškovei iš apeliantės 7 542,57 Eur (30 170,27 Eur x 25 proc.) statybos darbų trūkumams pašalinti bei 475 Eur (1 900 Eur x 25 proc.) papildomos techninės priežiūros išlaidoms apmokėti.

65.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad netinkamas statybos techninės kontrolės vykdymas yra išvestinė priežastis, dėl kurios statybos objektas buvo perduotas ieškovei su trūkumais, todėl buvo pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad statybos objekto defektai buvo ne apeliantės, o rangovės, kuri atliko statybos darbus pažeisdama statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus, tiesioginių veiksmų pasekmė. Įvertinus teismo eksperto parengtos lokalinės sąmatos turinį, matyti, kad joje nurodyti darbai yra susiję su statybos objekto trūkumų, kurie ekspertizės akte buvo vertinami kaip atsiradę ir dėl apeliantės veiksmų, pašalinimu. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad teismo priteistos sumos yra neprotingos ar neproporcingai didelės. Apeliantės teiginiai, susiję su techniniam prižiūrėtojui tenkančia procentine žalos atlyginimo išraiška, nepaneigia nei ieškovės žalos fakto, nei jos dydžio. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nagrinėjamu klausimu aktualia kasacinio teismo praktika, byloje pateiktų įrodymų visuma nustatė, kad ieškovei iš apeliantės turi būti priteisiama 8 017, 57 Eur (7 542,57 Eur + 475 Eur) ieškovės prašomos priteisti žalos atlyginimo.

66.       Aplinkybė, kad ieškovė su rangove sudarė taikos sutartį, kuria ieškovė atsisakė dalies defektų pašalinimo išlaidų kompensavimo, teisiniu požiūriu nėra reikšminga, kadangi ja nebuvo grindžiamas iš apeliantės prašomos priteisti žalos dydis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, remdamasi teismo ekspertizės metu parengta lokaline sąmata, prašė iš apeliantės priteisti 15 883 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 15 085,14 Eur (35 925,90 Eur x 42 proc.) trūkumams pašalinti ir 798 Eur (1 900 Eur x 42 proc.) papildomų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė, remdamasi teismo ekspertizės akto išvadomis, įrodė, jog žalos dydis dėl darbų trūkumų sudaro 30 170,27 Eur, pagrįstai nusprendė priteisti iš apeliantės ieškovei 7 542,57 Eur (30 170,27 Eur x 25 proc.) trūkumų šalinimo ir 475 Eur (1 900 Eur x 25 proc.) techninės priežiūros išlaidų. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkrečią procentinę apeliantės atsakomybės dalį, jos išraišką eurais turėjo apskaičiuoti ne nuo visos defektų šalinimo kainos, o nuo likusios nepašalintų trūkumų šalinimo vertės, nepagrįsti objektyviais duomenimis ar skaičiavimais. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta žalos dalimi, savaime nepagrindžia, jog ji nepagrįsta ar neteisingai apskaičiuota ir nesudaro pagrindo abejoti sprendime padarytų išvadų pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apskaičiuoto 8 017,57 Eur žalos dydžio pagrįstumo. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje nurodytų argumentų ir įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ar priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

67.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes bei taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos ir jos subjektų teisinius santykius ir sutartinės atsakomybės sąlygas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

69.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

70.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

71.       Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93  ir 302 straipsniai).

72.       Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 2 420 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė taip pat pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas ir 2023 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymus).

73.       Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. IV ketvirtį (2023 m. lapkričio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2023 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 000,10 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 600,13 Eur (2 000,10 x 1,3).

74.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti 2 420 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos, todėl priteisiama.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ (juridinio asmens kodas 300620883) ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Trinytis“ (juridinio asmens kodas 142067483) 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                        Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                Laima Ribokaitė

 

 

                                                                        Žilvinas Terebeiza