Administracinė byla Nr. I-81-609/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00253-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.3.; 12.3.; 74.(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 11 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui ir pareiškėjos E. G. J. atstovui G. J., pareiškėjai ir pareiškėjų V. J. ir V.J. atstovei V. J., pareiškėjų G. J., V. J. atstovui L.R., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei, atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Vitalijui Juškai, atsakovo valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Arūnui Umbrasui, trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J., V. J., V. J., G. E. J. ir G. J. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, UAB „Domo projektas“, UAB „Lietuvos paminklai“ dėl žemės sklypo plano suderinimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjai V. J., V. J., V. J., G. J., G. E. J. skundu prašo panaikinti 2011 06 01 Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio Palangos Kurhauzo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, plano suderinimą, panaikinti 2011 06 10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjos įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215, panaikinti 0,5274 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, teisinę registraciją ir neteisėtai suformuotą 0,5274 ha žemės sklypą išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro.

Skunde (t.I, b.l. 7-16) nurodyta, kad pareiškėjms nuosavybės teise priklauso ½ nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos Kurhauzo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Likusi ½ Palangos Kurhauzo pastato dalis nuosavybės teise priklauso Palangos miesto savivaldybei. Pažymi, jog prie pastato suformuotas 0,5274 ha ploto žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įteisintas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2011 06 10 įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215. Tvirtina, kad žemės sklypo suformavimas ir jo teisinis registravimas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Paaiškina, kad UAB „Domo projektas“ 2010 12 27 Palangos žemėtvarkos skyriui pateikė 0,5724 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir 0,8163 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas, tačiau minėtų bylų žemėtvarkos skyrius nederino ir 2010 m. gruodžio 31 d. jas grąžino UAB „Domo projektas“. Tvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, žemės sklypų planai turi būti suderinti su sklypuose esančių pastatų savininkais. Pažymi, jog tuo tikslu 2011 04 12 pareiškėjai kreipėsi į UAB „Domus projektas“, prašydami supažindinti su ruošiamais žemės sklypo planais adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir informavo bendrovę, kad Klaipėdos apygardos administraciniam teismui apskundė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio 2010 11 29 suderintą 0,5724 ha žemės sklypo planą. Teigia, kad 2011 06 01 Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis be pastabų suderino 0,5274 ha Kurhauzo žemės sklypo planą, dar galiojant jo paties 2010 11 29 suderintam 0,5724 ha žemės sklypo planui. Argumentuoja, jog suderindamas tiek 0,5724 ha, tiek ir 0,5274 ha žemės sklypus prie respublikinės reikšmės paminklo Palangos Kurhauzo pastato, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis pažeidė 2008 07 09 Palangos Kurhauzo pastato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-828, kuriuo Palangos Kurhauzo pastatui adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, apibrėžtas teritorijos ribų plotas -1,05 ha. Nurodo, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo suderinti 0,5724 ha ir 0,5274 ha žemės sklypo planai neatitinka Palangos miesto tarybos 2000 05 25 sprendimu Nr. 32 patvirtinto (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano. Mano, jog UAB „Domo projektas“ 2011 06 08 žemės sklypo ribų paženklinimo akte klaidingai nurodytas sklypo užstatymo plotas - 0,5060 ha, kai turėtų būti 0,6548 ha. Be to, su 2011 06 08 žemės sklypo ribų paženklinimo aktu nebuvo supažindinti nei Palangos Kurhauzo sklypo savininkai, nei gretimų žemės sklypų savininkai, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymo Nr. 522 nuostatas. Tvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 06 10 įsakyme „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo“ Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215 nesivadovauta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4-5 dalimis, 11 straipsnio 1-2 dalimis, neteisingai nustatyta užstatyta teritorija, kurortų apsaugos zonos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonos, klaidingai nurodytas Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane Palangos Kurhauzui numatytas žemės sklypo plotas. Atkreipia dėmesį, jog respublikinės reikšmės paminklui 1997 11 12 buvo nustatyta 1,3810 ha teritorija, kuri 2006 08 29 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vertinimo tarybos sprendimu Nr. 15 buvo sumažinta iki 1,050 ha. Teigia, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas taip pat nepatikrino duomenų tikrumo ir 2011 06 13 žemės sklypo ribas su esamomis klaidomis pažymėjo kadastro žemėlapyje, remdamasis 2011 06 10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215. Remiasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, apibrėžiančia kultūros paveldo objekto teritoriją kaip kultūros paveldo objekto užimamą ir jam naudoti reikalingą žemės sklypą ar kitą plotą, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai, ir prašo skundą tenkinti.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjai prašo skundą patenkinti atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 95-97) nurodė, jog prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjų ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 06 10 įsakymas Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215 buvo priimtas Palangos miesto savivaldybės užsakymu ir lėšomis pagal UAB „Domo projektas“ parengtą 0,5274 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palanga, kadastrinių matavimų bylą bei žemės sklypo planą. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 05 25 sprendimu Nr. 32, žemės sklypo planas suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Pažymi, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniuose žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palanga, plotas nėra nustatytas. Teigia, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai nėra nuginčyti ir yra galiojantys bei privalomi.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prei Žemės ūkio ministerijos atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytų argumentų pagrindu.

Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 72-74) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka. Mano, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje, 2011 06 01 suderinimas yra teisėtas ir nepažeidžia valstybės saugomos kultūros paveldo vertybės Palangos Kurhauzo vertingųjų savybių, o atvirkščiai- atveria kelią pagaliau pradėti šio reikšmingo paveldo objekto atkūrimo darbus. Teigia, jog tais atvejais, kai formuojamas naujas sklypas saugomo objekto teritorijoje, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, kuri leidžia dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, gavus Departamento sutikimą. Tvirtina, kad 2011 06 01 derinimo momentui žemės sklypo planas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl naikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio žemės sklypo plano adresu V(duomenys neskelbtini) 2011 06 01 suderinimą teisinio pagrindo nėra.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir teisminio nagrinėjimo metu jo išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 56-59) nurodė, kad pareiškėjų skundo reikalavimų pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrai. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, įregistruotas komercinės paskirties 0,5274 ha ploto žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto bei daiktinių teisių įregistravimo juridinis pagrindas - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 06 10 įsakymas Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215. Teigia, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymas numato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas teisinę registraciją atlieka pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, kurie turi atlikti įstatymų nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nekilnojamojo turto registro duomenų įrašymas buvo atliktas pagal viešojo administravimo subjekto išduotą dokumentą - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą bei UAB „Domo projektas“ paruoštą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pažymi, kad teisės aktai registro tvarkytojui nesuteikia teisės vertinti Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodytų daiktinių teisių registravimo teisinių pagrindų teisėtumo. Tvirtina, jog duomenys apie žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, atitinka duomenims, esantiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 06 10 įsakyme Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215, kurio pagrindu buvo atlikta teisinė registracija. Šis dokumentas nėra panaikintas ar kitokiu būdu netekęs galios, todėl ir pati teisinė registracija yra teisinga ir teisėta.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo atstovas prašo skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 113,114) pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus. Teigia, kad 2011 06 01 suderindamas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) Palangoje, planą, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas rėmėsi minėta įstatymo nuostata.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 53) pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą palieka vertinti teismui.

Teismo posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Konstatuojama.

Dėl reikalavimo panaikinti 2011 m. birželio 1 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos regiono teritorinio padalinio vedėjo 0,5274 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje, suderinimą

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS¹⁴⁶–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸²²-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS¹⁴³–560/2010).

Teritorijų planavimas atliekamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus – bendruosius (generalinius), specialiuosius ir detaliuosius planus, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (2 straipsnio 39,40 punktai), ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus (21 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Paprastai atskirų viešojo administravimo subjektų procedūriniai veiksmai ir sprendimai rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir jiems prilyginamus planus iki galutinio dokumento patvirtinimo savarankiško administracinio ginčo galimybės prasme aktualūs tik tiek, kiek užkerta kelią teritorijų planavimo procesui. Kiti tarpiniai procedūriniai sprendimai laikomi nesukeliančiais savarankiškų teisinių pasekmių ir nesudarančiais skundo administraciniam teismui objekto. Pabrėžtina, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio sprendimo dėl pritarimo (suderinimo) žemės sklypų planams teisinio statuso (kaip tarpinio procedūrinio dokumento) vertinimas iš esmės atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką bylose dėl panašaus pobūdžio sprendimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²–1466/2010 (dėl Konkurencijos tarybos sprendimo pradėti tyrimą); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸–1467/2010 (dėl teisingumo ministro įsakymo iškelti antstoliui drausmės bylą); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁷⁵–145/2011(dėl pavedimo atlikti operatyvų mokestinį patikrinimą); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴²–1238/2011 (dėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁶²–270/2011 (dėl viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos) ir t. t.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teiminę praktiką, darytina išvada, jog atsakovo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2011 m. birželio 01 d. pritarimas (suderinimas) 0,5274 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, planui teritorijų planavimo procesui kelio neužkirto, todėl jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2011 06 01 0,5274 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje, suderinimą nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo“ teisėtumo.

Teisę kreiptis į administracinį teismą reglamentuoja ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ir ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).                      

Kaip matyti iš pareiškėjų skundo (t.I, b.l. 7-16), ginčijamo įsakymo neteisėtumas grindžiamas argumentais, kad žemės sklypo planas nebuvo suderintas su sklype esančių pastatų savininkais, kad derindamas tiek 0,5724 ha, tiek ir 0,5274 ha žemės sklypų prie Palangos Kurhauzo pastato planus, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis pažeidė 2008 07 09 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-828, kuriuo Palangos Kurhauzo pastatui adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, apibrėžtas teritorijos ribų plotas sudaro 1,05 ha. Teigiama, jog Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo suderinti 0,5724 ha ir 0,5274 ha žemės sklypo planai neatitinka Palangos miesto tarybos 2000 05 25 sprendimu Nr. 32 patvirtinto detaliojo plano sprendinių, o 2011 06 08 žemės sklypo ribų paženklinimo akte klaidingai nurodytas sklypo užstatymo plotas, manoma, jog 0.5274 ha žemės sklypo planas buvo suderintas dar galiojant 0,5724 ha žemės sklypo plano suderinimui. Tvirtinama, kad priimant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 06 10 įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palangoje, kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo“ Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215, nesivadovauta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4,5 dalimis, 11 straipsnio 1-2 dalimis, neteisingai nustatyta užstatyta teritorija, kurortų apsaugos zonos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonos, klaidingai nurodytas Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane Palangos Kurhauzui numatytas žemės sklypo plotas. Atkreipiamas dėmesys, jog respublikinės reikšmės paminklui 1997 11 12 buvo nustatyta 1,3810 ha teritorija, kuri 2006 08 29 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vertinimo tarybos sprendimu Nr. 15 buvo sumažinta iki 1,050 ha. Teigiama, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nepatikrino duomenų teisingumo ir 2011 06 13 žemės sklypo ribas su esamomis klaidomis pažymėjo kadastro žemėlapyje, remdamasis 2011 06 10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215.            

Kaip matyti iš skundu ginčijamo 2011 06 10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215 (t.I, b.l. 37), jis buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo  12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, atsižvelgiant į Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 05 25 sprendimu Nr. 32.

Kadangi ginčijamas administracinis aktas susijęs su kadastro duomenų nustatymu, ginčo teisiniam santykiui visų pirma yra taikytinos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normos (Nekilnojamojo turto įstatymo 1 straipsnis).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje yra pateikti šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai. Nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus įstatymas apibrėžia kaip veiksmus, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).  Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Šių definicinių teisės normų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Nustatant kadastrinius duomenis, turi būti laikomasi nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (2005 m. balandžio 1 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Kadastro matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikslinimą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (2005 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai). Pagal Taisyklių 25 ir 29.7 punktus žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas pagal Taisyklių 2 priedą. Pabrėžtina, jog Taisyklės nustato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida (Taisyklių 23 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakciją, galiojusią Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui suderinant ginčo žemės sklypo planą, formuojamų valstybinės žemės sklypų esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimamų žemės sklypų miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

2010 07 21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, kad kai žemės sklypai formuojami ar pertvarkomi kultūros paveldo objektų teritorijose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu norima dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, išskyrus saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.

Nustatyta, jog 0,5274 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palangoje, savininkas- Lietuvos Respublika (t.I, b.l. 38,39). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektu yra Nacionalinė žemės tarnyba.

Nustatyta, jog skundu ginčijamu administraciniu aktu buvo nustatyti 0,5274 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastro duomenys, o 2012 06 13 prašymu (t.I, b.l. 60) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė kreipėsi į VĮ Registro centro Klaipėdos filialą dėl nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo (t.I, 38,39) matyti, jog įrašas apie ginčo žemės sklypo įregistravimą nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2011 06 14. Paminėtame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išraše pažymėta, kad ginčo žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje. Iš byloje esančio 2008 07 09 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-828 ir Palangos Kurhauzo pastato apibrėžtų teritorijos ribų plano (t.I, b.l. 31-34) matyti, jog apibrėžto kultūros paveldo objekto Palangos Kurhauzo pastato teritorijos plotas sudaro 1,05 ha. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t.I, b.l. 38,39) nurodyta, jog ginčo žemės sklype yra administracinis pastatas ir kiemo aikštelė, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys Palangos miesto savivaldybei ir fiziniams asmenims.

Byloje pateikta shema iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 įrodo, jog ginčo žemės sklypo ribos sutampa su nurodytame teritorijų planavimo dokumente Palangos Kurhauzui nustatytu žemės sklypo plotu.

2010 07 21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 8 punkte pažymėta, kad žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog būdami ginčo teritorijoje esančių statinių bendraturčiais, pareiškėjai nesinaudojo iniciatyvos teise organizuoti žemės sklypo prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių plano rengimą, nėra ginčo teritorijai gretimų žemės sklypų savininkais ir naudotojais. Kadastrinių duomenų nustatymas ar patikslinimas negali įtakoti nekilnojamojo daikto civilinio teisinio statuso, negali būti pagrindas civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Kadastrinių duomenų nustatymu ar patikslinimu negali būti vienašališkai įtvirtinama vieno asmens civilinio teisinio pobūdžio subjektinė teisė paneigiant kito asmens tokią pat teisę, taip pat vienašališkai negali būti apginama kito asmens ginčijama teisė. Kadangi skundo argumentai nepagrindžia individualizuotų neigiamų pasekmių pareiškėjams buvimo fakto, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl pareikšto reikalavimo, nes esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, negali būti nustatytas pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, todėl reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Palangoje, kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo“ laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

            Kadangi skundo reikalavimas panaikinti 0,5274 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje, teisinę registraciją ir įpareigoti jį išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 06 01 įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215, esant nustatytai aplinkybei, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 06 įsakymas Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215 nėra nuginčytas, skundo reikalavimas panaikinti 0,5274 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje, teisinę registraciją ir įpareigoti jį išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro netenkintinas.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

            n u s p r e n d ž i a:

 

            administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2011 m. birželio 1 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos regiono teritoinio padalinio vedėjo 0,5274 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, suderinimą nutraukti.

            Kitoje dalyje skundą atmesti.

 

 

            Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliaciniu skundu per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjai                                                                                                Eglė Kiaurakytė

 

                                                                                                            Laimutė Jokubauskaitė

 

                                                                                                            Vida Stonkuvienė