Administracinė byla Nr. Ik-555-554/2011.
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00081-2011-7.
Procesinio sprendimo kategorija: 11.2, 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,
sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,
dalyvaujant pareiškėjui – A. B.,
trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Linai Matukaitienei,
trečiajam suinteresuotajam asmeniui – Ž. R. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Ž. R. U. dėl termino atnaujinimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas prašė teismo atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, siekiant atkurti nuosavybės teises į senelio M. M. iki nacionalizacijos valdytą 8,64 ha žemės sklypą Baukių kaime Ariogalos seniūnijoje Raseinių rajone.
Pareiškėjas skunduose (b.l. 2-3, 33-34) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 1992 metų sausio mėnesį Raseinių rajono žemėtvarkos skyriui jis pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės valdą. Pretendentu nurodė ir savo seserį (trečiąjį suinteresuotą asmenį). Jie susitarė, kad visus reikalus susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu (rinks dokumentus, lankysis kompetentingose institucijoje ir t.t.) tvarkys pareiškėjas. Pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo žemėtvarkos tarnybos darbuotojas jam liepė laukti, o apie iškilusias problemas pažadėjo informuoti papildomai. 1999 metais, taip pat 2003 metais jis iš Institucijos gavo pranešimus, kad trūksta nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. 1997 metais jis kalbėjo su žemėtvarkos skyriaus darbuotoju, kuris jam liepė dar laukti, kadangi susidarė dideli darbo krūviai sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Nuo 2000 metų pareiškėjas įvairiuose archyvuose pradėjo ieškoti reikalaujamų dokumentų, tačiau gavo nepakankamus ir iš esmės neigiamus atsakymus. Institucijai jis pateikė pajamų orderius ir kvitus, kuriuose nurodyta, kad jo senelis mokėjo mokesčius, tačiau 2003 metų kovo mėnesį vėl gavo pranešimą, jog šie dokumentai nepakankami. Dėl šių priežasčių pareiškėjas toliau tęsė reikalingų dokumentų paiešką. 2006 metais jis kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas priėmė teigiamą jo atžvilgiu sprendimą ir, tuo pačiu, buvo gautas giminystės ryšį patvirtinantis teismo sprendimas, kuris, pareiškėjo manymu, yra pakankamas. Paiešką nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų įvairiuose archyvuose pareiškėjas tęsė toliau ir po 2006 metų. Dokumentų paiešką apsunkino tai, kad jo seneliui priklausančią žemę nepagrįstai 4 metų laikotarpiui buvo įsiteisinęs senelio sūnus R. M., kuris žuvo 1944 metais Vokietijoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog laikotarpiu nuo 1991 metų iki 2000 metų jo sveikatos būklė iš esmės buvo gera, jis dirbo, tik 2000-2001 metais jam buvo atliktos operacijos, negalėjo dirbti ir buvo reikalinga reabilitacija.
Tretysis suinteresuotasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą, taip pat šios Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą (b.l. 66-67) nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę, tačiau iki 2003-12-31 nepateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų. 2006 metų Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuris patvirtina giminystės ryšį, pareiškėjas taip pat pateikė pasibaigus įstatymo leidėjo nustatytam terminui. Apie tai, jog trūksta giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pareiškėjas buvo raštu informuotas 1999 ir 2003 metais. Šiuo metu pareiškėjas teismui taip pat nepateikė pakankamo pagrindo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kadangi 1939 metų duomenimis 8,64 ha žemės sklypo savininkas yra R.M. Pareiškėjas jokių svarbių priežasčių termino atnaujinimui nenurodė, blogai sveikatos būklei vertinamuoju laikotarpiu patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pateikti išrašai iš medicininių dokumentų liečia tik 2000 – 2001 metus. Nuo prašymo padavimo iki paminėto momento buvo pakankamai ilgas laiko tarpas reikalingiems dokumentams pateikti. Be to, ir pats pareiškėjas taip pat turėjo pareigą aktyviais veiksmais siekti nuosavybės teisių atkūrimo.
Tretysis suinteresuotasis asmuo – Ž. R. U. teismo prašė patenkinti pareiškėjo skundą.
Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad ji su broliu (pareiškėju) susitarė, jog visus klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu tvarkys jos brolis. Ji pati į brolio reikalus nesikišo, kadangi prižiūrėjo sergantį šeimos narį, taip pat buvo prasta ir jos pačios sveikatos būklė. Ji mano, kad brolis terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi kruopščiai rinko dokumentus, taip pat reikėjo spręsti painius juridinius klausimus dėl giminystės ryšių nustatymo.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) 10 str. 1 d. numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais (toliau tekste – Atstatymo įstatymas) ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Įstatymo 10 str. 4 d. numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 str. nurodytoms institucijos. Spęsdamas iškilusį ginčą bei priimdamas procesinį sprendimą teismas vadovaujasi nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. imperatyviai numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str.).
Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į savo senelio M. M. žemę bei 1992-01-29 kompetentingai Institucijai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises (b.l. 20, 25-28, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 7-12 (toliau tekste – NTAB) dokumentų duomenys), tačiau Įstatymo 10 str. 4 d. nustatytu terminu (iki 2003-12-31) nepateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, nors 1999-21-21 ir 2003-02-27 raštais kompetentinga Institucija pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį informavo apie būtinumą pateikti dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį bei nuosavybės teisę (NTAB dokumentų duomenys). Remiantis 2006-02-24 pareiškėjo pareiškimu 2006-03-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad žemės savininkas M. M. yra pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens senelis (b.l. 25-28, NTAB duomenys). Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pirmą kartą į įvairias archyvų įstaigas pareiškėjas kreipėsi tik 2000 metais ir gavo pagrinde neigiamus duomenis apie senelio turėtą žemę (b.l. 13-15, 23-24, 37-38, 41-50, NTAB dokumentų duomenys). Teismas akcentuoja, jog šių dokumentų juridinę reikšmę turi įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet kompetentinga Institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Dėl šios priežasties dokumentų, patvirtinančių M. M. nuosavybę, juridinės reikšmės vertinimas nelaikytinas šios bylos nagrinėjimo dalykus (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2007-05-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A2 - 536/2007, LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008 ir kt.).
Įstatymo 10 str. 1 d., 4 d. numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 5 d.). Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Pareiškėjo prašymas atnaujinti Įstatymo 10 str. 4 d. nustatytą terminą grindžiamas išsilavinimo stoka, taip pat sąlygotas pasitikėjimu jam Institucijoje žodžiu suteikta informacija (nurodymas laukti pranešimų), nežinojimu sudėtingų juridinių klausimų sprendimo būdų ir to pasėkoje negalėjimu gauti nuosavybės teisėms į žemę atkurti reikiamų dokumentų bei sunkia jo sveikatos būkle. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleistas Įstatymo 10 str. 4 d. nustatytas terminas, turėjo egzistuoti iki šio termino pasibaigimo. Priežastys, atsiradusios po minėto termino pasibaigimo, įtakos termino praleidimui neturi (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2007-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-870/2007 ir kt.). Šiuo atveju vertinamasis laikotarpis prasideda nuo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo dienos iki Įstatymo nustatyto termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus pasibaigimo momento. Teisę atkurti nuosavybės teises į senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę pareiškėjas įgijo 1992-01-17 (1992-01-14 Atstatymo įstatymo redakcija Nr. I-2200), todėl, šiuo atveju, vertinamos priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjui realizuoti jo teisę paduoti giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus laikotarpiu nuo 1992-01-17 iki 2003-12-31 (konkrečiu bylos atveju - nuo 1992-01-29). Pabrėžtina, jog teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku bei tinkamai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti bei veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šio termino trukmė savaime suponavo galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą - t.y. įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei kitus būtinus nuosavybės teisėms atkurti dokumentus. Taigi, šiuo atveju, svarbu nustatyti, ar pretendentas savo veiksmais aktyviai siekė nuosavybės teisių atkūrimo į savo senelio valdytą žemę (t.y. ėmėsi veiksmų, būtinų nuosavybės teisėms atkurti), tačiau šios teisės nerealizavo dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2008-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A63–529/2009, 2009-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009 ir kt.). Administracinėje byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad apie M. M. turėtą žemę ir apie savo teisę atkurti nuosavybės teises pareiškėjas žinojo vėliausiai 1992-01-29 (prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo data). Pareiškėjo argumentas, jog kompetentingai Institucijai iki termino pabaigos jis paštu išsiuntė kasos pajamų orderius (b.l. 37-38), teisinės ginčo situacijos iš esmės nekeičia, kadangi šių dokumentų duomenys tik patvirtina M. M. mokėjimus, atliktus jau po žemės nacionalizacijos – 1941, 1942 metais. Argumentas, kad Institucijos darbuotojas žodžiu jam nurodė laukti sprendimų, taip pat laikytinas nepakankamu pagrindu terminui atnaujinti, nes pareiškėjas turėjo pareigą (ir teisę bei galimybes) veikti aktyviai ir, tuo pačiu, turėjo realią galimybę tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskųsti Institucijos atstovų veiksmus (neveikimą). Pareiškėjas tokių veiksmų neatliko ir nenurodė svarbių to neatlikimo priežasčių. Nebuvo teismui pateikta ir įrodymų, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į advokatus (kitus reikiamą kvalifikaciją turinčius asmenis) dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos Įstatymo 10 str. 4 d. nustatyto termino praleidimo priežastys – išsilavinimo stoka, pasitikėjimas nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančiomis institucijomis, ilga ir sudėtinga dokumentų paieška yra subjektyvaus pobūdžio, jo asmeninės valios sąlygotos aplinkybės, todėl negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Įvertinęs aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėje byloje nepateikta įrodymų, jog nuo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą dienos (1992-01-17) iki 2003-12-31 pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, negalėjo įgyvendinti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą - t.y. neturėjo realių galimybių išsiaiškinti ir gauti tikslius duomenis (dokumentus) apie seneliui priklausiusią žemę. Pateikti šiuos duomenis Institucijai ir pan.. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad laiku pateikti reikiamus dokumentus sutrukdė prasta jo sveikatos būklė. Teismas laiko šią pareiškėjo argumentų grupę taip pat nepakankamu pagrindu Įstatymo 10 str. 4 d. numatytam terminui atnaujinti (ABTĮ 57 str.). Išrašo iš medicininių dokumentų duomenys (b.l. 7-8) patvirtina, jog pareiškėjas turėjo sveikatos problemų nuo 2000-02-18 iki 2000-08-10, taip pat nuo 2001-03-14 iki 2001-06-02. Šias aplinkybes teismo posėdyje betarpiškai patvirtino ir pats pareiškėjas. Jis taip pat nurodė, jog likusiu laikotarpiu buvo darbingas. Pagal LVAT suformuotą praktiką liga svarbia termino atnaujinimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes savarankiškai ar per atstovą savalaikiai surasti ir paduoti Institucijai nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo teismui pateikti dokumentai nepateisina viso šioje byloje vertinamo Įstatymo nustatyto termino praleidimo laikotarpio. Iš to seka pagrįsta išvada, kad pareiškėjas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog jo sveikatos būklė laikotarpiu nuo 1992-02-29 iki 2003-12-31 buvo tokia sunki, kad per tokį ilgą laiko tarpą (beveik dvylika metų) jis nebūtų pajėgus įgyvendinti savo teisės laiku surasdamas ir pateikdamas dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms atkurti (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1122/2010 ir kt.). Dėl to pareiškėjo aukščiau nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis Įstatymo 10 str. 4 d. nustatyto termino atnaujinimo priežastimis (ABTĮ 57 str.). Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas laikomas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Algis Markevičius
Albina Rimdeikaitė
Jolanta Medvedevienė