Civilinė byla Nr. e2A-41-1059/2025

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01142-2024-7

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.7; 1.2.2.4.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Igno Totilo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovės Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijos ieškinį atsakovei L. K. dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Rietavo savivaldybės Tverų gimnazija (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) prašė pripažinti atsakovės L. K. (toliau – atsakovė) 2018 m. rugpjūčio 22 d. darbo sutarties Nr. DS-13 nutraukimą pagal ieškovės Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijos 2024 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. P-53 dėl atleidimo iš darbo teisėtu.

2.       Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. su atsakove buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. DS-13 valytojos pareigoms užimti. P. R. savivaldybės Tarybos 2021 m. rugsėjo 16 d. Nr. T1-129 Sprendimą dėl Rietavo savivaldybės ugdymo įstaigų valomų patalpų plotų normatyvų patvirtinimo, Rietavo sav. Tverų gimnazijai vienai valytojo pareigybei priskirta 750 m2 valomo ploto. 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovei surašyta Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2231 bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS- 1296, kurioje nurodyta, kad ieškovei nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2018-09-07 iki 2035-09-29, pagal kurią ji negali dirbti darbo aplinkoje turinčioje cheminių jautrinančių medžiagų, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti aukštyje virš 1,3 m. Atliekant privalomą sveikatos patikrinimą, 2024 m. sausio 22 d. gydytoja įvertino pareigybėje nustatytų funkcijų rizikas ir medicininio patikrinimo knygelėje grafoje “Rekomendacijos sveikatai, darbui, gydytojo paskyrimai“ padarė įrašą, kad darbuotojui leista dirbti su DNT apribojimais. Ieškovė gydytojo įrašo neginčijo. Medicininę knygelę su įrašu apie apribojimus dėl darbo funkcijų, atsakovė pateikė darbdaviui tik 2024 m. vasario 2 d. 2024-02-07 įsakymu Nr. P-53 atsakovė buvo atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

3.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisija 2024 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš dalies tenkino L. K. prašymą t. y. nusprendė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti atsakovo Rietavo sav. Tverų gimnazijos direktoriaus 2024-02-07 įsakymą Nr. P-53 „D. L. K. atleidimo iš Rietavo sav. Tverų gimnazijos valytojos pareigų, negrąžinti L. K. į darbą, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, išieškoti 1931,16 Eur kompensaciją, 500 Eur neturtinės žalos“. Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 2231 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakovė negali dirbti darbo aplinkoje turinčių cheminių jautrinančių medžiagų, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti aukštyje virš 1,3 m. Pažymoje nustatyti ribojimai, akivaizdžiai apriboja atsakovės galimybes saugiai vykdyti tiesiogines darbo funkcijas, nes darbas susijęs tiek su svorių nešiojimu, tiek su dezinfektantų, agresyvios chemijos naudojimu. Pažymoje nurodyta, kad atsakovė negali dirbti ne tik, kad su cheminėmis medžiagomis, bet jai kenksmingos net dulkės. Atliekant valytojos pareigybėje išvardintus darbus yra naudojamos cheminės valančios bei dezinfekuojančios priemonės, kurių naudojimas atsakovei apribotas gydytojų. Kita vertus, atsakovė yra pasirašytinai supažindinta su pareigine instrukcija ir pati supranta ir suvokia, kad jos darbe neišvengiamai naudojamos cheminės medžiagos, tenka lipti į aukštesnį aukštį nei nurodyta Darbingumo lygio pažymoje. Atleidžiant atsakovę iš darbo, ieškovė neturėjo kitų laisvų darbų vietų, kurias būtų galėjusi pasiūlyti atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino atsakovės L. K. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino Rietavo sav. Tverų gimnazijos direktorės 2024 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. P-53 „D. L. K. atleidimo iš Rietavo sav. Tverų gimnazijos valytojos pareigų“; grąžino atsakovę L. K. į darbą Rietavo sav. Tverų gimnazijoje dirbti valytojos pareigose; priteisė iš ieškovės atsakovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką: po 46,20 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, nuo atsakovės atleidimo iš darbo dienos (2024-02-07) iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, išskaitant atsakovei išmokėtą 2 mėnesių išeitinę išmoką, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2208 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad darbdaviui, t. y. ieškovei buvo žinoma apie atsakovės neįgalumą bei išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Nustatė, kad atsakovei L. K. N. ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio DL-1 pažymoje Nr. 2231 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis nuo 2018-09-07 iki 2035-09-29 (netektas darbingumas 45 procentai). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų 2018-09-12 Nr. DPS-1296 (toliau – NDNT išvada, Tarnybos išvada) nustatyta, kad L. K. negali dirbti – veikiant fizikiniams rizikos veiksniams, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, virš 5 m, požeminių darbų.

6.       Pažymėjo, kad Tarnybos priimti sprendimai dėl asmens darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi tiek darbdaviui, tiek darbuotojui ir yra imperatyvaus pobūdžio, todėl nesutiko su ieškovės argumentais, kad darbdavys išimtinai remiasi tik medicinine darbuotojo knygele ir ten nurodytais įrašais.

7.       Atsakovė dirbo valytojos pareigose. Įvertinęs ieškovės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-52 patvirtintą valytojos pareigybės aprašymą darė išvadą, kad Tarnybos išvadoje nurodyti du rizikos veiksniai – veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m. – aktualūs didžiajai daliai atsakovės darbo funkcijų, tačiau nesutiko su ieškovės pozicija, kad dėl jų veikimo atsakovė visiškai negali atlikti savo kaip valytojos funkcijų.

8.       Sprendė, kad atsakovė gali dirbti su papildomomis priemonėmis, kurios neproporcingai neapsunkintų atsakovės pareigų: galėtų naudoti šluotų teleskopiniais kotus, mažesnį kibirą vandeniui ar kibirą ant ratukų, apsaugos priemones (kaukes, pirštines ir pan.). Taip pat nurodė, kad atsakovė gali dirbti jai pavestą darbą, atsižvelgiant į Tarnybos išvadose nurodytas rizikas, ieškovė neįrodė, kad vertinime išvardyti rizikos veiksniai yra ne hipotetiniai, potencialūs, bet konkrečios kliūtys atsakovei dirbti valytojos darbą. Atsakovė iš darbo atleista dėl sveikatos būklės nesuteikus jai priemonių dirbti valytojos darbą su būtent atsakovei pritaikytomis priemonėmis ir tai neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 26 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų.

9.       Nurodė, kad jokiame medicininiame dokumente nebuvo nurodyta, kad atsakovė negali dirbti darbo sutartyje nurodyto darbo ar eiti nurodytų pareigų, ieškovė pati jokių papildomų užklausimų dėl atsakovės galimybės dirbti valytojos pareigose neteikė. Atsakovė dirbo pas ieškovę valytoja penkerius metus, duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės atsakovė netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas iki atleidimo iš darbo byloje nėra. Todėl ieškovės teiginius, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės apskritai negali dirbti valytoja ir turi būti atleista, laikė nepagrįstais.

10.       Teismas nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad darbuotojui, šį grąžinus į pirmesnį darbą, gali būti sudarytos nepalankios sąlygos toliau dirbti ar kad jis negali būti grąžintas į pirmesnį darbą dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių. Taip pat nenustatė, kad atsakovei gali būti sukurtos nepalankios sąlygos dirbti, todėl tenkino atsakovės teismo posėdžio metu išreikštą prašymą grąžinti ją į buvusį darbą.

11.       Nustatė, kad atsakovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 46,20 Eur. Atsakovė iš darbo atleista nuo 2024 m. vasario 7 d. Atsakovei taip pat yra sumokėta 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Todėl sprendė, kad grąžinus atsakovę į darbą, atsakovei iš ieškovės priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką po 46,20 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš mokėtinos sumos išskaitant jai išmokėtą 2 VDU dydžio išeitinę išmoką.

12.       Nurodė, kad atsakovė įstaigoje dirbo penkerius metus, prieš atleidimą ieškovė neįvertino atsakovės galimybės dirbti, nebuvo ieškoma galimybių užtikrinti jai saugias ir sveikas darbo sąlygas, neišsiaiškinta kokiomis sąlygomis ji gali dirbti, kad darbo vieta jai būtų saugi, nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų buvusi bausta drausminėmis nuobaudomis, atsakovė neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų dėl jos atleidimo, kuriems kompensuoti, teismas sprendė, kad nepakanka darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo konstatavimo. Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas ir atsakovės neteisėtas atleidimas šiuo atveju sukėlė atsakovei stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus, pragyvenimo šaltinio praradimą, ypač, kaip ginčo atveju, darbuotojai esant su negalia. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė patyrė ne tik finansinius nuostolius, tačiau dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nestabilumą dėl šeimos finansinės padėties, į tai, kad atsakovė iš darbo buvo atleista neteisėtai, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esminiai teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – pripažinti L. K. 2018 m. rugpjūčio 22 d. darbo sutarties Nr. DS?13 nutraukimo pagal ieškovės Rietavo sav. Tverų gimnazijos 2024 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. P?53 dėl atleidimo iš darbo teisėtu ir priteisti apeliantei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti į bylą naujus įrodymus, kurie turi esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui.

14.       Nurodo, kad teismas nepilnai ištyrė darbo sutartimi sulygtas darbo sąlygas, darbuotojos galimybę dėl sveikatos būklės atlikti sulygtą darbą ir darbdavio galimybių, nepažeidžiant saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų, vietos savivaldos sprendimų, darbuotojų lygiateisiškumo principo pritaikyti darbo vietą neįgaliai darbuotojai.

15.       Teismas, netenkindamas ieškinio, bet remdamasis tik darbuotojo interesais ir nustatydamas, kad ieškovė, ugdymo įstaiga neatliko pareigos pritaikyti darbo vietos pagal neįgalaus darbuotojo poreikius, neįvertino darbo vietos pritaikymo neįgalaus darbuotojo poreikiams pasekmių ne tik darbdaviui, bet ir gimnazijoje besimokantiems mokiniams. Nes, jeigu kuriame iš valomų plotų valytoja negali tinkamai išvalyti ar (ir) veiksmingomis priemonėmis dezinfekuoti patalpų, tai sukeliama grėsmė gimnazijoje besimokančių mokinių saugai ir sveikatai.

16.       Apeliantės teigimu, apsisprendimą atleisti atsakovę iš darbo nulėmė 2023 m. lapkričio 30 d. Nacionalinio sveikatos centro raštas dėl Virusų sukeltos žarnyno infekcijos profilaktikos priemonių, kuriame nurodyta, kad veiksminga dezinfekcija galima chloro junginių pagalba. Tuo metu, atsakovės medicinos knygelėje aiškiai nurodyti jos darbą ribojantis veiksnys ­ chloras ir jo junginiai. Tai suponuoja, kad atsakovė, negalėdama dirbti su chloru ir jo junginiais, negali veiksmingai atlikti patalpų dezinfekcijos ir tai kelia grėsmę ugdymo įstaigoje besimokančių mokinių sveikatai.

17.       Paaiškėjo, kad rengimosi pritaikyti darbo vietą atsakovės poreikiams laikotarpiu po teismo sprendimo priėmimo iki apeliacinio skundo pateikimo, kai 2024­10­10 apeliantės buvo sudarytas ir bandomas įgyvendinti atitinkamas ,,Rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planas“, valytojos darbas, visų pirma, toje dalyje, kuri susijusi su patalpų dezinfekavimu, yra kenksmingas atsakovės sveikatai ir priemonės, kurių reikėtų imtis, pritaikant darbo vietą atsakovės poreikiams yra neproporcingos. Buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas neįgalumą turinčios valytojos darbo vietai. Vertinimą pagal sutartį atliko specializuota įmonė UAB SDG, kuri savo išvadoje nurodė, kad nėra jokių tinkamų priemonių sumažinti neįgaliai darbuotojai NDTN nurodytą veiksnį dirbti su valymo priemonėmis, kurių sudėtyje yra jautrinančių cheminių medžiagų. Priemonių plano dalyje ,,Cheminiai veiksniai“, remiantis HN 23:2011, tiesiog nurodoma, kad asmeniui, kuriam nurodytas toks veiksnys, apskritai draudžiama dirbti valytojos darbą. Išvadoje atitinkamai nurodoma, kad ir dėl ergonominių veiksnių, o, būtent, negalėjimo kelti svorių didesnių kaip 10 kg darbuotojai, turinčiai ribotą darbingumą taip pat draudžiama dirbti. Todėl, remiantis išvada, nėra jokių priemonių, įgalinančių apeliantę pritaikyti darbo vietą neįgalios atsakovės darbui.

18.       Taip pat 2024­10­24 įsakymu atsakovė buvo įpareigota iki 2024­10­18 17 val. pateikti profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymą tam, kad apeliantė galėtų išspręsti atsakovės grąžinimo į darbo klausimą. Tačiau atsakovė nurodytos sąlygos neišpildė, profilaktinio sveikatos patikrinimo neatliko ir atitinkamos pažymos nepateikė nei iki įsakyme nurodyto termino, nei iki apeliacinio skundo pateikimo dienos.

19.       Tikslu pasirengti atsakovės grąžinimui į darbą 2021­10­21 buvo surengtas Tverų gimnazijos aptarnaujančio personalo susirinkimas, kuriame dalyvavo visi gimnazijos darbuotojai, kurių pareigų aprašyme numatytos patalpų valymo funkcijos. Buvo siūloma perskirstyti darbus taip, kad atsakovė galėtų atlikti valytojos funkcijas, išvengiant rizikos veiksnių. Visi atitinkamas pareigas atliekantys darbuotojai, pateikė prieštaravimus pareigų perskirstymui, nurodydami, kad tokiu atveju bus pažeistos jų teisės ir jie kreipsis į lygių galimybių kontrolierių. Taip pat, susirinkimo metu paaiškėjo iki tol nežinomos aplinkybės dėl to, kad atsakovė vengdavo pateiktomis chloro turinčiomis priemonėmis dezinfekuoti jai priskirtas patalpas ir po dezinfekavimo dažnai skųsdavosi sveikatos pablogėjimu. Šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojos.

20.       Teismas, priimdamas sprendimą, neištyrė, ar neįgalios atsakovės darbas valytoja Tverų gimnazijoje nekenkia jos sveikatai ir ar darbo vietos pritaikymas jos poreikiams, apskritai, yra įmanomas.

21.       Pažymi, kad teismo sprendimui, bent jau dalyje dėl grąžinimo į darbą, kai darbuotojas atleistas dėl to, kad dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų ar jų dalies esminė sąlyga yra ta, ar darbo funkcijų atlikimas daro neigiamą įtaką darbuotojo sveikatai. Tai, ar darbuotojas nori ir gali tas pareigas atlikti, arba, kad darbdavys pažeidė tam tikras darbuotojo teises, susijusias su savo pareigų dėl sveikų ir saugių darbo sąlygų, atlikimu, negali turėti įtakos darbuotojo grąžinimui į darbą. Todėl, paaiškėjimas aplinkybių, kad darbo funkcijų ar jų dalies atlikimas kenkia darbuotojo sveikatai ir kad nėra galimybių tą darbo vietą pritaikyti darbuotojo poreikiams, suponuoja aplinkybę, kad darbuotojas į darbą negali būti grąžintas. Todėl, visi su tuo susiję įrodymai, nepriklausomai nuo to, kad jie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turi esminę įtaką priimto sprendimo galiojimui, todėl jų pateikimas apeliacinėje instancijoje suponuoja ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo interesą. Darbuotojo noras ar sutikimas dirbti jam nesaugiomis ir nesveikomis sąlygomis prieštarauja darbuotojo saugos ir sveikatos įstatymui.

22.       Kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės darbas valytoja kenkia jos sveikatai ir galimybių pritaikyti darbo vietą neįgalios darbuotojos poreikiams nėra. Be to, apeliantė atliko skaičiavimus, susijusius su baldų ir įrangos pakeitimu atsakovės valomajame plote, langų valymui ir paaiškėjo, jog jeigu atsakovė galėtų dirbti jai kenksmingomis sąlygomis, jų pritaikymas atsakovės poreikiams yra susijęs tiek su neproporcingomis atsakovės išlaidomis, tiek su darbuotojų lygiateisiškumo principo pažeidimu. Todėl atsakovės grąžinimas į darbą būtų neproporcinga priemonė.

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė L. K. su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo nepriimti į bylą naujų įrodymų. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu vertinimu ir padarytomis išvadomis, kurias palaiko. Ieškovė apeliaciniame skunde kartoja ieškinyje nurodytus argumentus, kuriuos tinkamai jau įvertino pirmosios instancijos teismas. Ieškovė vėl akcentuoja, kad atsakovės darbo sąlygos yra nesuderinamos su jai taikomais ribojimais. Tačiau šiuos savo paaiškinimus grindžia išimtinai vien tik subjektyviu ieškovės atstovų atliktu atsakovės darbo sąlygų ir jai taikomų ribojimų interpretavimu. Jokie byloje esantys medicininiai dokumentai aiškiai ir neabejotinai nepatvirtina, kad atsakovė negali atlikti tų darbo funkcijų ar dalies jų, dėl kurių atlikimo šalys buvo sutarusios.

24.       Nurodo, kad apie atsakovei taikomus ribojimus ieškovė žinojo nuo pat 2018 metų ir niekas objektyviai darbo santykiuose šiuo aspektu nepasikeitė, todėl darytina išvada, kad DK 65 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovė yra praradusi teisę remtis šiuo atleidimo pagrindu ir darbo sutartį su atsakove galėjo nutraukti tik bendrais pagrindais ir tvarka.

25.       Būtent specialių medicininių žinių turintys asmenys, vertindami atsakovei taikomus ribojimus ir jos darbe esančius rizikos veiksnius, nenustatė, kad atsakovės darbas būtų nesuderinamas su jai taikomais ribojimais. Todėl neturi teisinės reikšmės pačios ieškovės atstovų pozicija dėl vieno ar kito konkretaus atsakovei taikomo ribojimo nesuderinamumo su atsakovės darbo sąlygomis, kadangi ieškovė šią savo poziciją grindžia tik atstovų nuomone, o ne specialiomis žiniomis. Darbdavys nedėjo maksimalių pastangų neįgaliam darbuotojui sudaryti tinkamas ir saugias darbo sąlygas ir atleido atsakovę neįsitikinęs, kad to padaryti nebuvo galimybės. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai atleido atsakovę, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

27.       Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nurodydama, kad rengiantis darbuotojos grąžinimui į darbą paaiškėjo anksčiau darbdaviui nežinomos aplinkybės dėl darbo sąlygų įtakos jos sveikatai ir jos vengimo dėl to atlikti kai kurias darbo funkcijas, visų pirma, dalyje dėl dezinfekcijos priemonių taikymo. Todėl teisme būtina apklausti įstaigoje valytojų funkcijas atliekančias darbuotojas A. S., A. S., V. M., L. B..

28.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28-29 punktai).

30.       Panašūs kriterijai dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra suformuoti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir EŽTT) praktikoje. Pripažįstama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 6 straipsnio taikymo būdas apeliacinės instancijos teisme priklauso nuo proceso visumos. Net ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus, Konvencijos 6 straipsnis ne visuomet reikalauja viešo nagrinėjimo (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 35). Tais atvejais, kai viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, mažiau griežtas reikalavimas taikomas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 60437/08, par. 69). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33). Taigi, EŽTT, aiškindamas teisę į bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje, laikosi pozicijos, kad, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, žodinis bylos nagrinėjimas turi būti užtikrinamas bent vienos instancijos teisme (EŽTT 2018 m. kovo 13 d. sprendimas byloje M. I. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 32303/13, par. 36).

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo ir EŽTT praktika, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei apeliantės prašyme nurodytos aplinkybės, nei kitokios išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinybę. Bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė ir atsakovė, jų atstovai buvo išklausyti tiesiogiai bei turėjo galimybę duoti teismui paaiškinimus žodžiu, užduoti klausimus ir teikti rašytinius paaiškinimus. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų teikusi prašymą kviesti prašyme nurodytus asmenis liudytojais pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra duomenų, jog ši ieškovės teisė būtų buvusi apribota. Apeliantė iš esmės nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka bei apklausus jos nurodytus liudytojus, kas suponuotų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir išdėstytais procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teisme. O dėl faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pasisakys toliau, nagrinėjant ieškovės apeliacinio skundo argumentus.

33.       Nurodytais motyvais ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis apeliantės bei byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

34.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui daug naujų rašytinių įrodymų – atsakovės darbo vietos pritaikymo išlaidas pagrindžiančią 2024-10-25 sąmatą, 2024-10-30 komer­cinį pasiūlymą, 2024-10-18 paskaičiavimus, 2024-10-24 Užimtumo tarnybos atsakymą apie galimybę gauti finansavimą darbo vietos pritaikymui, taip pat 2024-10-21, 2024-10-23, 2024-10-24 susirinkimų protokolus, kuriuose kiti atsakovės darbuotojai nurodo nesutinkantys su atsakovės darbo vietos pritaikymu, kiek tai lemtų jų darbo sąlygų pasikeitimą ir kt. Nurodo, kad be naujų įrodymų priėmimo neįmanoma teisingai išspręsti bylos, nes iš naujai pateiktų įrodymų akivaizdu, kad be jų negalima nustatyti esminių bylos aplinkybių, t. y., kad darbas valytoja kenkia atsakovės sveikatai ir ar darbo vietos pritaikymas jos poreikiams yra neįmanomas ir būtų susijęs su neproporcingomis apeliantės sąnaudomis bei įtakotų darbuotojų lygiateisiškumo įstaigoje pažeidimą. Įrodymai, susiję su negalėjimu pritaikyti darbo vietą atsakovės poreikiams nebuvo pateikti anksčiau, nes šių aplinkybių apeliantė iki teismo sprendimo priėmimo nežinojo ir jos paaiškėjo, pradėjus rengtis darbuotojos grąžinimui į darbą.

35.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

36.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atsisako priimti apeliantės teikiamus rašytinius įrodymus, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme neteikė įrodymų,  jog bandė pritaikyti atsakovės darbo vietą prie jai taikomų ribojimų, nors atsakovė tuo grindė atleidimo neteisėtumą ir į tai buvo atkreipusi dėmesį atsiliepime į ieškinį, todėl su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai į apeliacine tvarka nagrinėjamą byla nepriimtini ir nevertintini kartu su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieškovės Rietavo sav. Tverų gimnazijos ir atsakovės L. K. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-13, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti įstaigoje valytojos pareigose. Pagal ieškovės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-52 patvirtintą valytojos pareigybės aprašymą valytojo funkcijos yra šios – laikantis higienos reikalavimų kiekvieną darbo dieną plauti jam paskirtų patalpų grindis, laiptines, nuvalyti nuo baldų, palangių, durų paviršiaus dulkes, valyti ir plauti sanitarinius mazgus, drėgnu skuduru nuvalyti grindų apvadus, laiptų turėklus; prižiūrėti gėles savo valomame plote; laikantis saugos reikalavimų du kartus per metus nuvalyti langų stiklus ir jų rėmus iš lauko pusės, viduje valyti, pastebėjus nešvarumus; po pertraukų prižiūrėti savo valomo ploto koridorius ir iššluostyti drėgnu skuduru; grindų ir sienų plovimui naudoti muilą arba specialias valymo priemones; prieš plaunant grindis, jas iššluoti, kad ant grindų neliktų kokių nors aštrių daiktų; valyti patalpas, kabinetus ir tualetus skirtingais skudurais, šepečiais bei kibirais; pamokų metu plauti bei dezinfekuoti tualetus; tvarkyti, valyti tualetus, dirbti su dezinfekuojančiais skysčiais ar milteliais užsimovus gumines pirštines; baigus darbą su dezinfekuojančiais skiediniais, būtina nuplauti gumines pirštines su muilu, nenumovus jų nuo rankų; nenaudoti valymui degių ir nežinomos paskirties skysčių ir rūgščių; pagal plovimo, valymo ir dezinfekavimo programos reikalavimus plauti, dezinfekuoti patalpas, stalų, lentynų paviršius; valyti dulkes nuo baldų, paveikslų; valyti dulkes nuo stalų tik tada, kai ant jų nėra dokumentų; kasdien valyti veidrodžius ir durų rankenas; valyti dulkes nuo šviestuvų, stalinių elektros lempų ir kitų elektros įrenginių tik išjungus juos iš elektros tinklo; kasdien valyti kilimines dangas dulkių siurbliu ir, esant būtinumui, priemonėmis, šalinančiomis dėmes; naudotis dulkių siurbliu, grindų blizgintuvais griežtai laikantis jų eksploatavimo taisyklių ir įsitikinus, kad jie techniškai tvarkingi; sutvarkius patalpas, tvarkingai sustatyti kėdes, nepalikti užgriozdintų praėjimų, atsuktų čiaupų, įjungtų elektros prietaisų ir apšvietimo; kasdien į numatytas vietas išnešti šiukšles iš šiukšliadėžių, dezinfekuoti unitazus ir kriaukles; baigus darbą, patikrinti patalpas (ar nėra neišjungtų elektros prietaisų, ir atidarytų langų); saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai; imtis priemonių, kad būtų pašalintos priežastys, galinčios sukelti traumas ar avarijas; darbo metu nenaudoti alkoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų; laikytis asmens higienos, prižiūrėti, kad būtų švarūs darbo drabužiai; draudžiama suteptas rankas valyti skiedikliais, acetonu, naftos produktais ir kitomis ne prausimuisi skirtomis medžiagomis; pastebėjusi sugadintą inventorių, gedimą santechniniuose įrengimuose ar elektros instaliacijoje, pranešti gimnazijos, skyriaus administracijai, tiesioginiam vadovui, esant būtinybei, pagal galimybes šalinti gedimą; esant reikalui atlikti kitus, jo kvalifikaciją atitinkančius darbus neviršijant darbo valandų; pagal grafiką atlikti budinčiojo pareigas (skambinti į pamoką ir iš pamokos; registruoti į gimnaziją ateinančius asmenis; priimti ir išduoti rūbus rūbinėje); laikytis asmens higienos reikalavimų, esant reikalui ar dirbant atskirus darbus, galinčius turėti įtakos žmogaus sveikatai, privalo naudoti apsaugos priemones (Įsakymo 8 – 37 punktai).

39.       A. L. K. N. ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio DL-1 pažymoje Nr. 2231 nustatytas penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis nuo 2018-09-07 iki 2035-09-29 (netektas darbingumas 45 procentai).

40.       Neįgalumo

41.       Darbo sutartis su atsakove nutraukta ieškovės direktorės 2024 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. P-53 nuo 2024 m. vasario 7 d. pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Įsakyme nurodyta, kad pervesti ir pasiūlyti kitos darbo vietos šiuo metu neturi.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visetą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visetas įvertintas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

43.       Pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktą, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Vadovaudamasis DK 60 straipsnio 2 dalimi, darbdavys, gavęs DK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį.

44.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei L. K. N. ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio DL-1 pažymoje Nr. 2231 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis nuo 2018-09-07 iki 2035-09-29 (netektas darbingumas 45 procentai), o NDNT išvada su apribojimais dirbti tam tikrus darbus surašyta 2018-09-12. Kai neterminuota darbo sutartis Nr. DS-13 tarp ieškovės Rietavo sav. Tverų gimnazijos ir atsakovės L. K. buvo sudaryta 2018-08-22, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti įstaigoje valytojos pareigose. Taigi, bylos duomenys pagrindžia, jog NDNT apribojimai dirbti atsakovei buvo nustatyti prieš daugiau nei 6 metus ir visą tą laiką ieškovei buvo žinoma apie atsakovės neįgalumą bei išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Šias aplinkybes patvirtino ir pati direktorė G. K. ir liudytoja R. R. – direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams. Tai, kad 2024-01-22 atsakovės medicininėje knygelyje atsirado įrašas apie tai, jog ji gali dirbti su NDNT apribojimais šio vertinimo nekeičia, nes atsakovė dirbti su NDNT apribojimais privalėjo jau nuo 2018-09-12, o kaip žinoma iš atsakovės ir anksčiau jai iš esmės buvo taikomi tie patys NDNT apribojimai, kurie galiojo jos priėmimo į darbą metu. 

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis DK 60 straipsnio 2 dalimi, ieškovė negalėjo atleisti atsakovės pagal DK 60 straipsnio 4 dalį, o darbo sutartis su ja galėjo būti nutraukta tik bendraisiais pagrindais ir tvarka. Nors apeliantė ir nurodo, kad atsakovė negali dirbti valytojos darbo, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai pagrindžiančių dokumentų. Priešingai, atsakovė valytoja pradirbo 5 metus, medicininį patikrinimą atlikusi gydytoja S. M. atsakovės medicininio patikrinimo knygelėje aiškiai nurodė, kad atsakovė dirbti gali su tais pačiais NDNT apribojimais, su kuriais pas atsakovę dirbo daugiau nei 5 metus.

46.       Teismo posėdžio metu gydytoja S. M. nurodė, kad vertinant atsakovės sveikatą nebuvo nustatyta jokių jos sveikatos būklės pokyčių, todėl pati gydytoja nemano, jog paskutinis patikrinimas ir jos išvada kuo nors skiriasi nuo ankstesnių išvadų dėl atsakovės galėjimo dirbti. Tai, kad atsakovė gali dirbti su ieškove sutartą darbą patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame darbo medicinos gydytojas R. R. nurodė, kad „Įvertinus ligos ir darbo anamnezes, manau 2024 01 22 šeimos gyd. pateikta išvada yra tinkama. Pagal darbdavio pateiktus rizikos veiksnius 13 pr. 4.2.2., 4.2.3., 4.2.1., 1.17 ir turimą NDNT išvadą, tiesioginių kontraindikacijų kaip valytojos darbui atlikti nestebiu“. Taigi, būtent specialių medicininių žinių turinys asmenys, vertindami atsakovei taikomus ribojimus ir jos darbe esančius rizikos veiksnius, nenustatė, kad atsakovės darbas būtų nesuderinamas su jai taikomais ribojimais. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė negali atlikti savo darbinių pareigų dėl jai taikomų apribojimų.

47.       Pagal DK 26 straipsnio 2 dalies 6 punktą, darbdavys privalo imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

48.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme iš esmės neįrodinėjo, kad ėmėsi kokių nors priemonių, kad sudarytų neįgaliai atsakovei tinkamas darbo sąlygas ir nepagrindė, kad atsakovės darbo sąlygas atitinkančių darbo sąlygų sudarymas būtų neproporcingai apsunkinęs darbdavio padėtį.

49.       Apeliaciniame skunde ieškovė teikia informaciją bei nurodo, kad nėra galimybės pritaikyti darbo vietą atsakovei, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog visi ieškovės veiksmai buvo atlikti jau po priimto teismo sprendimo, t. y. jau atleidus atsakovę. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovė galėjo ir privalėjo imtis priemonių, jog darbo vieta būtų pritaikyta neįgaliai darbuotojai, prieš priimant sprendimą atleisti atsakovę iš darbo, tačiau to nepadarė. Todėl akivaizdu, kad darbdavys nedėjo maksimalių pastangų neįgaliam darbuotojui sudaryti tinkamas ir saugias darbo sąlygas ir atleido atsakovę neįsitikinęs, kad to padaryti nebuvo galimybės.

50.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Tarnybos išvadoje nurodytus rizikos veiksnius, įvertinęs atsakovės darbo pobūdį bei aplinką sprendė, kad atsakovė gali dirbti su papildomomis priemonėmis, kurios neproporcingai neapsunkintų atsakovės pareigų: galėtų naudoti šluotų teleskopiniais kotus, mažesnį kibirą vandeniui ar kibirą ant ratukų, apsaugos priemones (kaukes, pirštines ir pan.). Todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas neištyrė, ar neįgalios atsakovės darbas valytoja Tverų gimnazijoje nekenkia jos sveikatai ir ar darbo vietos pritaikymas jos poreikiams, apskritai, yra įmanomas.

51.       Negalia – sveikatos būklė ir tarnybos išvadoje nurodyti rizikos veiksniai patys savaime negali būti priežastimi atleisti darbuotoją iš darbo. Kiekvienu atveju darbdavys privalo realiai (ne formaliai) įvertinti, kaip galėtų pritaikyti darbo aplinką ar sąlygas dirbančiam neįgaliam asmeniui. Kilus ginčui, Darbdavys privalo pateikti įrodymus, kad buvo iš tiesų vertinama, ar sąlygų pritaikymas nesukels neproporcingos finansinės naštos darbdaviui. Nepateikus tokių įrodymų, negalima spręsti, kad atleidimas buvo pagrįstas ir teisėtas.

52.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai atleido atsakovę, nes neturėjo tikslo iš tikrųjų imtis konkrečių ir adekvačių priemonių DK 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytiems reikalavimas įvykdyti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu, atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

55.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – PVM Sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus.

56.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinių dokumentų parengimą dydį, daro išvadą, kad atsakovės prašoma atlyginti 1 815 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl jai priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš ieškovės Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijos, juridinio asmens kodas 191131366, atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.