(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 4 d.
Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sonatai Uržaitei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. K., jo atstovei advokatei Neringai Šilinskei,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovei K. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-3160-2025 pakeitimo ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymo byloje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Šiaulių AVPK) vyriausioji tyrėja E. Š. 2025 m. balandžio 4 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3160-2025, kuriuo pareiškėjui E. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skyrė 170 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. kovo 3 d., 10.29 val., Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, magistraliniame kelyje Ryga – Šiauliai – Tauragė - Kaliningradas, 31,000 km, vairuodamas automobilį „Lexus RX350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje.
2. Pareiškėjas E. K. skundu kreipėsi į teismą ir prašo pakeisti Šiaulių AVPK 2025 m. balandžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3160-2025, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones neskirti pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nurodo, kad grįsdamas savo prašymą – neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – skundą nagrinėjančiai institucijai ne kartą akcentavo, kad dėl padaryto formalios sudėties pažeidimo labai gailisi, tuo pačiu paaiškino pažeidimo padarymo aplinkybes, motyvus. Pažeidimo padarymo momentu jis savo motiną vežė pas stomatologą į Šiaulius, jos vizitas pas stomatologą buvo numatytas 11.00 val. (administracinėje byloje yra pateiktas vizito datą ir laiką patvirtinantis dokumentas – pažyma). Jis ir jo motina jaudinosi, kad į vizitą gali pavėluoti, todėl kilusi įtampa ir noras kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą lėmė nepakankamą pareiškėjo atidumą. Pažeidimas nebuvo tyčinis: pareiškėjas manė, kad kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zona jau buvo pasibaigusi, nesitikėjo, kad šio ženklo galiojimo zona galėtų tęstis taip ilgai, galvojo, kad draudimų galiojimo pabaigą žyminčio ženklo tiesiog nepastebėjo dėl priešais važiavusių transporto priemonių, ir, įsitikinęs, kad lenkimu niekam pavojaus nekelia, priėmė sprendimą atlikti lenkimo manevrą. Tik lenkimo metu pamatė draudimų pabaigos ženklą, o manevrą baigė zonoje, kurioje jau nebebuvo draudžiama lenkti. Vietovės reljefas užtikrino gerą kelio važiuojamosios dalies matomumą, kaip jam pokalbio metu paaiškino protokolą surašiusi pareigūnė, laikinas kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ buvo įrengtas dėl kelio remonto darbuotojų apsaugos, tačiau tuo metu jokie kelio remonto darbai nevyko, todėl jokios realios grėsmės kitiems asmenims savo lenkimu jis nesukėlė. Supranta, jog kelio ženklai turi pirmenybę prieš kelio ženklinimą, tačiau pažymėjo, kad priešingas eismo juostas skyrė ne ištisinė, o punktyrinė linija, kuri jį suklaidino ir leido manyti, jog kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zona yra pasibaigusi. Taigi, jis pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Kaltės rūšis galėtų būti vertinama kaip nerūpestingumas, jei būtų kilę neigiami padariniai, tačiau, kaip minėta, pati skundžiamą nutarimą priėmusi institucija patvirtino, kad pažeidimas – formalus ir žalingi padariniai nebuvo kilę, kas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant skundo pagrįstumą ir nustatant kaltės rūšį. Atsižvelgiant į tai, kad jis dėl minėtų priežasčių nesuvokė darantis pažeidimą, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos argumentas, esą „Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą, tačiau taip nesielgė“, nėra pagrįstas ir logiškas, nes jis būtų galėjęs įvertinti neigiamas pasekmes ir prisiimti jų kilimo riziką tik tuo atveju, jei jo kaltės rūšis būtų tyčia arba neatsargumas, nulemtas nepagrįsto pasitikėjimo, tačiau jam nesuvokiant, kad daro pažeidimą, jis negalėjo iš anksto įvertinti bei prisiimti kilsiančių padarinių rizikos.
Jis ne tik sutiko dalyvauti, bet jau savo iniciatyva sudalyvavo papildomuose vairuotojų mokymų (KET pažeidėjų) kursuose, kurie leido jam ne tik atnaujinti savo įgūdžius bei žinias, bet ir permąstyti savo elgesį ir padaryti atitinkamas išvadas, todėl nuo šiol kelio ženklinimą jis stebi itin atidžiai (administracinio nusižengimo byloje yra kursų baigimą patvirtinanti pažyma). Taigi, turėjo būti konstatuojama, kad egzistuoja dvi lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių – nėra, tuo tarpu skundą priėmusi institucija nepagrįstai pripažino egzistuojant tik vieną lengvinančią aplinkybę.
Nuo 2024 m. balandžio mėn. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, per metus pravažiuoja apie 150 000 km., tačiau jokių pažeidimų vežant keleivius nebuvo padaręs. Darbdavio jis yra charakterizuojamas teigiamai. Charakteristikoje darbdavys akcentuoja, kad jis laikosi taisyklių, drausminių nuobaudų nėra turėjęs, į pažeidimų darymą nelinkęs. Jis su visais yra draugiškas, nekonfliktiškas, nevartoja alkoholio, stengiasi gyventi nekenkdamas kitų interesams, todėl teisės vairuoti transporto priemonės praradimas, lemtų neproporcingai neigiamas pasekmes jam ir jį supantiems žmonėms, kadangi, kaip nurodoma ir darbdavio charakteristikoje – tarpininkavimo rašte, vienareikšmiškai netektų darbo.
Skunde E. K. nesutiko su sprendimą priėmusios institucijos argumentu, kad atsisakydama tenkinti jo prašymą neskirti jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, tokiu būdu užkirs jam kelią daryti pažeidimus ateityje, užtikrins viešojo intereso apsaugą. E. K. skunde paaiškino, kad jis nėra linkęs į pažeidimų darymą, jo administracinių nusižengimų istorija leidžia teigti netgi priešingai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis yra pavojus kelyje ir kelia grėsmę viešajam interesui – žmonių saugumui ir sveikatai. Antra, viešasis interesas bus labiau apsaugotas, jei jis, nepraradęs teisės vairuoti transporto priemonę, galės toliau dirbti, mokėti mokesčius ir kurti pridėtinę vertę visuomenei, vietoje to, kad nesant jokių pagrįstų duomenų, jog jis yra pavojingas eismo dalyvis-vairuotojas, gyventų iš bedarbio pašalpos – būtų išlaikomas tos pačios visuomenės. Prie skundo teikia savo atlyginimo pažymą, kuriame matomos iš jo darbo užmokesčio atliktų atskaitymų pajamų mokesčiui, valstybiniam socialiniam draudimui bei privalomajam sveikatos draudimui sumos, sudarančios maždaug 550,00 EUR per mėnesį. Šia suma jis, kaip aktyvus darbo rinkos dalyvis, papildo Valstybės biudžetą. E. K. skunde nurodo, kad yra pilietiškai aktyvus, užsiima savanoryste: net tris kartus yra dalyvavęs gabenant į Ukrainą privačiomis iniciatyvomis aukojamas transporto priemones. Šia aktyvia pilietine iniciatyva jis planavo pagal poreikį užsiimti ir ateityje, tačiau netekęs teisės vairuoti transporto priemones, to daryti nebegalės. Aplinkybes, susijusias su savanoryste ir pagalba galėtų paliudyti šių veiklų iniciatorius. Nėra pagrindo teigti, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, atimdama jo teisę vairuoti transporto priemones, aukščiau iškelia viešąjį interesą, kadangi šios administracinio poveikio priemonės taikymas, nesant jokių duomenų, kad jis kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui ir yra būtinybė jį eliminuoti iš eismo automobilių keliais, viešajam interesui padaro daugiau žalos, nei naudos.
Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, nepagrįstai siekia atimdama teisę vairuoti transporto priemonę atimti iš jo galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, nes nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad jis juos darys ateityje. Priešingai: jo pozicija surašant protokolą (geranoriškas bendravimas, sutikimas su pažeidimu, gailėjimasis), pažeidėjų kursų baigimas savo iniciatyva, darbdavio charakteristika, pažeidimų istorija įrodo, kad jis kaip tik neturi polinkio daryti pažeidimų, ir yra maža tikimybė, kad juos darys ateityje, todėl nėra tikslo jį eliminuoti iš eismo automobilių keliais kaip pavojingo dalyvio. Pradėta administracine teisena jau buvo pasiekti ir kiti administracinės teisenos tikslai – baudimo bei prevenciniai, kadangi jis jau dabar patyrė ne tik materialinių praradimų (pvz. patyrė išlaidas pažeidėjo kursams, vykstant į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, išlaidas advokatui), jam yra paskirta piniginė bauda, kurios jis neskundžia ir yra pasirengęs šiuos materialinius praradimus patirti (buvo nubaustas), bet pasiektas ir pažeidimų prevencijos tikslas - pradėta teisena sukėlė didelį stresą, privertė permąstyti galimas savo nepakankamo atidumo kelyje pasekmes, taip pat sukėlė pažeminimą, nes buvo priverstas dėl pažeidimo teisintis tiek darbdaviui, tiek savo aplinkos žmonėms, todėl jis yra įsitikinęs kad dės visas pastangas, jog naujų pažeidimų ateityje nepadarytų. Patvirtina, kad transporto priemonę vairuos daug atidžiau ir atsakingiau netgi tose vietovėse, kurias mano gerai pažįstantis, nes suvokia, kad kitąkart analogiškas pažeidimas gali sukelti pavojų kelio priežiūrą vykdantiems darbuotojams arba kitiems eismo dalyviams, todėl įsipareigoja laikytis kelių eismo taisyklių ir būti labai atidus kelyje. Tęsiant apie administracinės atsakomybės tikslus, darbo netekimas, nulemtas teisės vairuoti transporto priemonę praradimo, būtų didelė bausmė ne tik jam, bet ir jo šeimai: jis turi du nepilnamečius vaikus (16 m. ir 9 m. amžiaus) ir pilnametę dukrą, kuriems reikalingas išlaikymas. Pilnametė dukra A. K. studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje. Taigi netekus darbo, išlaikymo netektų trys jo vaikai. Jo išsilavinimas – profesinis, specialybė - plataus profilio traktorininkas – mašinistas, šaltkalvis-remontininkas. Šaltkalviu - mechaniku pareiškėjas niekada nėra dirbęs, todėl jam būtų sudėtinga susirasti kitą darbą už tokį patį darbo užmokestį, iš esmės nukentėtų jo vaikų poreikiai. Vairuotojo darbas - artimiausias jo turimai profesijai, o kito fizinio darbo dirbti negalėtų dėl turimos peties traumos. Pridedami medicininiai dokumentai pagrindžia, kad jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), bet koks fizinis darbas sukelia skausmą, todėl teisės vairuoti transporto priemonę netekimas lemtų ne laikinus nepatogumus, o visiškai beviltišką padėtį jam ir jo išlaikytiniams, kadangi jis kito darbo nesusirastų. Akivaizdu, kad pagal pažeidimo pobūdį, pažeidimas ne tik nebuvo iš chuliganiškų paskatų, bet net nebuvo tyčinis ar sąmoningas, jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams sukelta nebuvo. Jis lenkimo manevrą pradėjo tik šiek tiek per anksti, ištisinių linijų nekirto (kas leidžia teigti, kad pats vietovės reljefas užtikrino gerą važiuojamosios dalies matomumą), administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – būtų neproporcinga ir neteisinga sankcija. Negana to, kaip patvirtina ir nusižengimo aplinkybės, jis rūpinasi ir 75 m. amžiaus savo motina A. K., gyvenančia tame pačiame mieste, kuri yra vieniša, neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl rūpinimosi ja našta tenka tik pareiškėjui. Jo brolis N. K. gyvena Vilniuje, jis turi (duomenys neskelbtini) neįgalumą. Neretai tenka motiną vežti ir pas jį. Taigi be jo nėra kam pasirūpinti mama, o teisės vairuoti transporto priemonę netekimas atimtų jo galimybes tai padaryti.
E. K. skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas nebuvo įvykdytas tyčia, kad juo nebuvo padaryta jokios žalos ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas būtų neproporcinga sankcija dėl to, kad ji neigiamas pasekmes daugiausia sukeltų pareiškėjo išlaikytiniams ir žmonėms, kuriais jis turi pasirūpinti, tokia sankcija akivaizdžiai pažeistų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Be to, pradėta administracinio nusižengimo teisena, surašytas nusižengimo protokolas, bauda, kuri yra paskirta ir kurią jis sutinka sumokėti jau yra jam, kaip turinčiam tris išlaikytinius, pakankamai didelė bausmė. Jo pajamos nėra didelės - siekia maždaug 800,00 Eur per mėnesį „į rankas“, todėl baudos sumokėjimas, mokestis už KET pažeidėjų kursus ir jų lankymas, teisinių paslaugų išlaidos jam jau buvo pakankama priemonė. Savo sprendimą netenkinti jo prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo neskyrimo, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija motyvuoja tuo, kad nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, tokių kaip artimojo nelaimė, grėsmė sveikatai ar gyvybei. Pažymėtina, kad institucijos minimos aplinkybės yra pagrindas visiškai atleisti pažeidėją nuo atsakomybės būtinojo reikalingumo (LR ANK 16 str.) ar būtinosios ginties (LR ANK 13 str.) atvejais, tačiau jis šiomis aplinkybėmis nesiremia, o savo prašymą grindžia kitu – LR ANK 34 straipsniu (6 d.), kurio taikymo sąlygos ir pagrindai nėra tokie griežti, o aplinkybės, kuriomis remiamasi, tokios svarbios, kaip būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo atveju. Taigi jo įsitikinimu, nutarimą priėmusi institucija nepagrįstai neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes kaip pakankamai svarbias tam, kad nebūtų taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.
3. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su E. K. skundu nesutinka, nes mano, kad faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra, kadangi paskirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė nustatyta minimaliam numatytam terminui, todėl prašo E. K. skundo netenkinti, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3160-2025 palikti nepakeistą.
4. Teismo posėdžio metu E. K. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su mama išvyko pas odontologą į Šiaulius paskirtu laiku. Vyko pokalbis mama. Šiuo keliu važiavo ne pirmą kartą, visus ženklus žinojo. Pravažiavus gyvenvietę, už kokių 2-3 km tas ženklas nebegalioja. Ten tokia laukymė, punktyrinė linija ir viskas. Jam važiuojant iš paskos kitiems automobiliams, pagalvojo, kad šio ženklo ribojimas yra pasibaigęs. Pradėjęs lenkimo manevrą pamatė ženklą, kuris reiškia pabaigą lenkimo zonoje. Tada nežymėtas automobilis iškart jį sustabdė. Kai buvo padaręs lenkimo manevrą, tik tada pamatė ženklą. Jei būtų žinojęs, kad dar buvo to ženklo veikimo zonoje, būtų manevro nedaręs. Bet jis galvojo, kad jau išvažiavo iš ženklo veikimo zonos. Pažeidimą padarė ir neginčija to. Galvojo, kad jau buvo pravažiavęs ribojimo pabaigą. Jis lenkė automobilį, važiavusį prieš jį. Kai pradėjo lenkti - tik tada pamatė, kad buvo ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Visi kelyje buvę draudimai buvo dėl ten daromo kelio remonto. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Mažai važiuoja į Šiaulių pusę. Teismo prašo neatimti teisės vairuoti, nes darbas, šeimos išlaikymas, rūpestis artimaisiais susiję su jo vairavimu. Mamą veža pas medikus. Turi neįgalų brolį, kuris gyvena Vilniuje. Dirba „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Maršrutiniu autobusu važinėja į užsienį. Buvo baustas administracine tvarka ir buvo priimtas nutarimas balandžio 8 d. Aplenkė kelias transporto priemones. Manevrą baigė tikriausiai nebesant ribojimui lenkti. Mamos skubėjimas darė įtaką jo neatidumui. Jo vairavimo stažas yra nuo 1993 metų. Buvo smulkių pažeidimų. Virš 10 metų grubių pažeidimų nedaro. Kaip vairuotojas, per metus pravažiuoja tarp 100 000 ir 200 000 tūkst. kilometrų. Darbinės pasekmės būtų kardinalios. Jam nebūtų suteikiamas kitas darbas. Netekus vairuotojo pažymėjimo, kitą darbą pagal specialybę sunkiai susirastų. Turi rankos traumą. Labai gailisi dėl padaryto pažeidimo.
5. Teismo posėdžio E. K. atstovė advokatė Neringa Šilinskė palaikė skundą ir skunde išdėstytą poziciją, prašė skundą tenkinti. Pakartojo ir nurodė, kokiais įrodymais remiasi prašydama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymo.
6. Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. paaiškino, kad su E. K. yra draugai. Žino, kad jis lenkė mašinas ženklo galiojimo zonoje. Vyko į Ukrainą su E. K., padėjo nugabenti automobilį ukrainiečiams. Jis pats įvažiavo į Ukrainą ir ten viską sutvarkė, o E. K. laukė prie Lenkijos sienos su jo automobiliu. Paskui jie kartu grįžo. Žinojo, kad su E. K. nebus problemų važiuojant, kad žmogus atsakingas ir viskas vyks sklandžiai. Kaip vairuotojas, jis važiuoja ramiai, normaliai, be jokių pažeidimų. Poreikis jį imti į komandą visada buvo. E. K. ramus vairuotojas, tvarkingai važiuoja, nespaudžia. Važiuoja taip kaip reikia.
7. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė K. G. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė skundo netenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
skundas tenkintinas.
8. Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. balandžio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu E. K. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 170 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Atsakomybėn patrauktas asmuo 2025 m. kovo 3 d., 10.29 val., Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, magistraliniame kelyje Ryga – Šiauliai – Tauragė - Kaliningradas, 31,000 km, vairuodamas automobilį „Lexus RX350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje.
10. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
11. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
13. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
14. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
15. Tokia pat pozicija išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024).
16. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.
17. Akivaizdu, kad E. K. skiriant baudą bei administracinio poveikio priemones, t. y. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat įvertinta, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – E. K. paskirta minimali bauda ir nustatyta minimali specialiosios teisės atėmimo trukmė. E. K. pateiktame skunde pažymėjo, kad skiriant baudą ir administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis ne tik sutiko, bet savo iniciatyva sudalyvavo papildomuose vairuotojų mokymų (KET pažeidėjų) kursuose, tai patvirtina į bylą pateikta 2025 m. kovo 28 d. papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sutinka su skunde nurodyta aplinkybe ir pripažįsta dar vieną E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.
18. Bylos duomenimis nepaneigta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K., magistraliniame kelyje vairuodamas automobilį lenkė kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Skunde ir teismo posėdžio metu E. K. padaryto pažeidimo neginčijo, tačiau pabrėžė, jog ne iš karto suprato, kad daro pažeidimą. E. K. nurodė, kad tik lenkimo metu pamatė draudimų pabaigos ženklą, o manevrą baigė zonoje, kurioje jau nebebuvo draudžiama lenkti ir baigdamas lenkimo manevrą kirto ne ištisinę, o punktyrinę liniją. E. K. supranta, kad kelio ženklai turi pirmenybę prieš kelio ženklinimą, tačiau priešingas eismo juostas skyrė ne ištisinė, o punktyrinė linija, kuri jį suklaidino ir leido manyti, jog kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zona yra pasibaigusi. Šių duomenų visuma rodo, kad E. K. nesiekė tyčia padaryti pažeidimo. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose, tai yra pagrindinis jo darbas, vienintelis jo pajamų šaltinis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai bei apibūdinamas kaip pareigingas, atsakingas, sąžiningas, per visą darbo laiką įmonėje drausminių nuobaudų neturėjęs darbuotojas. Pareiškėjo darbdavys charakteristikoje taip pat nurodo, kad E. K. atlikdamas darbo funkcijas niekada nebuvo pažeidęs Kelių eismo taisyklių. Pažymėtina, jog darbdavio charakteristikoje nurodyta ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo atveju E. K. neteks darbo. E. K. nuo 2007 m. neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriuos reikia išlaikyti, bei suaugusią dukrą A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurią taip pat reikia išlaikyti, kadangi ji studijuoja valstybės nefinansuojamoje nuolatinėje studijų programoje. E. K. taip pat rūpinasi savo 75 metų motina A. K., kuri gyvena tame pačiame mieste, neturi vairuotojo pažymėjimo, yra vieniša. Pareiškėjas nurodo, kad jo brolis N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena Vilniuje ir turi (duomenys neskelbtini) grupės neįgalumą, todėl rūpinimosi mama našta tenka tik pareiškėjui. E. K. nurodė, kad yra pilietiškai aktyvus, nes tris kartus yra dalyvavęs į Ukrainą gabenant privačiomis iniciatyvomis aukojamas transporto priemones. Tai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. S., kuris yra šios pagalbos iniciatorius. R. S. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad E. K. yra ramus vairuotojas, tvarkingai važiuojantis. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga dėl jo darbo, nes jei neteks šios teisės, neteks ir darbo, be to, netekus darbo, negalės teikti išlaikymo savo trims vaikams, pasirūpinti savo senyvo amžiaus mama ir dalyvauti savanoriškoje veikloje. Byloje pateiktas neįgalumo pažymėjimas patvirtina, kad E. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad negali dirbti fizinio darbo, nes tai jam sukelia skausmus. Todėl, jei E. K. netektų darbo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jam būtų ypatingai sunku susirasti kitą darbą. Iš pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad per pastaruosius 5 metus E. K. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio nusižengimą, visas baudas yra sumokėjęs. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimynine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Tačiau E. K. dėl padaryto nusižengimo prisipažino, gailisi, iš to pasimokė, paskirtos baudos neginčijo, bylos duomenys patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ne tik tiesioginėms darbinėms funkcijoms atlikti (užtikrinti savo pajamų šaltinį), tačiau ir išlaikyti savo tris vaikus, pasirūpinti senyvo amžiaus mama, dalyvauti savanoriškoje veikloje, todėl yra pagrindo manyti, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei yra linkęs pasitaisyti. Visas šias aplinkybes teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip jo atsakomybę švelninančias, bei dėl kurių yra pagrįstas pagrindas netaikyti specialiosios teisės atėmimo.
19. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad E. K. padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas mažareikšmiu ar jo pavojingumas negali būti vertinamas kaip nedidelis, bei pabrėžtina ir tai, jog aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sukelta grėsmė nei eismo saugumui, nei kitiems eismo dalyviams, vertintina kaip deklaratyvi ir veikos pavojingumo nesumažina. Tačiau pažeidėjas dirba ir atliekant pavestus darbus, jam tenka važiuoti į įvairias užsienio šalis, taip pat jis turi išlaikyti tris vaikus, pasirūpinti senyvo amžiaus mama ir nors šios aplinkybės nėra pakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti, bei akivaizdu, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tiesiogiai susijęs su asmens atliekamomis darbinėmis funkcijomis. Be to, E. K. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, dėl ko teisės vairuoti atėmimas atsilieptų jo galimybei susirasti kitą darbą, kuris atitiktų jo fizinis galimybes. Todėl teismas mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam E. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jis tinkamai įvertins savo elgesį ir supras savo veiksmų pasekmes. Teismas sprendžia, kad baudos paskyrimas bei pats bylos nagrinėjimas bus pakankama priemonė siekiant ANK numatytų nuobaudos tikslų.
20. Atsižvelgiant į tai, skundas tenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-3160-2025, kuriuo E. K. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, keistinas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjo E. K. skundą tenkinti.
Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3160-2025, kuriuo E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.
Teisėja Daiva Šabanskienė