Administracinė byla Nr. A261-1025/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00406-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija: 13.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant O. M. ir R. A., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5-8), kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2012 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-4790 „Dėl (duomenys neskelbtini)“; 2) įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą O. M. dėl šiltnamio ir malkinės (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) pasisakyti, ar Institucijos veiksmai neturi nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 109 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas nurodė, jog 2011 m. birželio 15 d. jis kreipėsi į atsakovą su prašymu nustatyti, ar (duomenys neskelbtini), O. M. priklausančiame žemės sklype, galimai be statybos leidimo pastatyti du statiniai (šiltnamis ir malkinė), kurie yra mažesniu nei 3 m atstumu nuo jo sklypo ribos bei galimai pastatyti netgi jo sklype, taip pat nustatyti šių statinių atitikimą galiojantiems priešgaisriniams reikalavimams. 2012 m. kovo 28 d. raštu atsakovas informavo, kad jokių pažeidimų nenustatė. Atsakovas nurodė, kad šiltnamis nėra priskiriamas statiniams. Su šiuo atsakymu pareiškėjas nesutinka.

Statybos techninis reglamentas (toliau – ir STR) 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, kuris galiojo 2011 m. birželio 15 d. skundo pateikimo metu, 1 lentelėje šiltnamį priskiria prie nesudėtingų I grupės statinių, neišskirdamas jokių kitokių šio statinio ypatybių, taip pat nurodoma, kad minimalūs atstumai nuo 1 lentelėje išvardintų pastatų iki žemės sklypo ribos turi būti 3 m. Mažinant pastatų atstumą iki žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Be to, šiltnamis yra su laikančiosiomis konstrukcijomis ir jo neišardžius perkelti į kitą vietą yra neįmanoma. Todėl šiltnamiui, kaip I grupės nesudėtingam statiniui, pastatytam mieste yra privalomas raštiškas savivaldybės leidimas, prieš tai gavus pareiškėjo rašytinį sutikimą, kadangi jis yra mažesniu nei 3 m atstumu nuo jo sklypo ribos. Kadangi O. M. tokio leidimo nepateikė, laikytina, kad šis statinys neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas), STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ bei STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimų ir yra griautinas. Be to, jis yra pastatytas pareiškėjo žemėje ir taip yra pažeidžiamos jo nuosavybės teisės, kurios yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Taip pat pareiškėjas nesutinka su atsakovo nuomone, kad malkinei nereikalingas įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimas, nes šis statinys priklauso I grupės nesudėtingiems statiniams ir yra ne kultūros paveldo teritorijoje. Malkinė yra betarpiškai sublokuota su (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, įrengta tokia pati apdaila, kaip ir gyvenamojo namo, nudažyta ta pačia spalva ir atitinkamai malkinės statyba laikytina ne I grupės nesudėtingo statinio statyba, o gyvenamojo namo rekonstrukcija, pristatant malkinę. Todėl malkinės statybai yra privalomas leidimas kaip II grupės nesudėtingo statinio, t. y. namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, todėl yra privalomas raštiškas savivaldybės leidimas, prieš tai gavus pareiškėjo rašytinį sutikimą, kadangi ji yra mažesniu nei 3 m atstumu nuo jo sklypo ribos. O. M. tokio leidimo nepateikė, todėl pareiškėjas laiko, kad šis statinys taip pat neatitinka Statybos įstatymo, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ bei STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimų ir yra griautinas. Šis statinys yra pastatytas pareiškėjo žemėje ir taip pažeidžia jo nuosavybės teises.

Taip pat nurodo, kad atsakovas nenagrinėjo prašymo dėl priešgaisrinių reikalavimų pažeidimų, netyrė prašyme pateiktos informacijos apie minėtų statinių pastatymą pareiškėjo sklype. Dėl to jis patyrė stresą, yra pažemintas, atsakovas iš jo tyčiojasi, vilkina sprendimų priėmimą, todėl jis prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 28-35) su juo nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog atsakovas pagal pareiškėjo 2011 m. birželio 15 d. prašymą atliko faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo lAlm yra pastatyta malkinė ir šiltnamis. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso O. M. ir R. A.. Šiltnamis yra iš plastiko plėvelės su plastiko lankais be pamatų. Lankai laikosi ant į žemę įkaltos metalo armatūros. Lankai padaryti maždaug prieš 10 metų ir naujai uždengta tik plastiko plėvelės danga. Medžio karkaso malkinės viena siena priglausta prie gyvenamojo namo. Rytinė ir vakarinė malkinės sienos apkaltos lentomis, o likusi sienos dalis rytų ir pietų pusėje yra iš metalo sieto. Malkinės stogas iš asbesto lakštų. Malkinė pastatyta prieš 14-15 metų. Abu pastatai yra prie sklypo su (duomenys neskelbtini), ribos. Atsakovas nustatė, jog šiltnamis neturi nei pamatų, nei laikančiųjų konstrukcijų ir, kad jį galima perkelti į kitą vietą nepakeitus jo paskirties bei nesumažinus jo vertės, šiltnamis negali būti priskiriamas statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kadangi jis pagal visus savo surinkimo požymius yra kilnojamasis daiktas. Medžio karkaso malkinei, kurios užstatymo plotas 10 kv. m, aukštis 2,25 m, vadovaujantis pareiškėjo 2011 m. birželio 15 d. skundo pateikimo metu galiojusio STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės 2 punktu ir bendrosiomis pastabomis 1 ir 2 lentelėms, statant I grupės nesudėtingą pastatą mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui yra privalomi statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje bei statant valstybinėje žemėje. Taigi, malkinei nėra privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, kadangi ji yra pastatyta O. M. bei R. A. bendrosios dalinės nuosavybė teise priklausančiame žemės sklype, kuris nepatenka į kultūros paveldo teritoriją. Taigi, malkinės statyba yra priskiriama naujo statinio statybos darbų rūšiai, kadangi malkinė pastatyta nekeičiant gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų, nekeičiant gyvenamojo namo išorės matmenų. Atsižvelgiant į tai, malkinė negali būti laikoma gyvenamojo namo priestatu, ji yra nesudėtingas I grupės inžinerinis statinys, pastatytas prie gyvenamojo namo. Malkinė yra pastatyta maždaug prieš 14-15 metų, o pareiškėjas per metus laiko nuo statybos pradžios O. M. pretenzijų nepateikė, O. M. statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė 20 000 Lt neturtinės žalos dydį patvirtinančių įrodymų, nors pareiga įrodyti žalos dydį tenka jam.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 122–128) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. birželio 15 d. gavo pareiškėjo V. R. raštą, kuriuo prašoma patikrinti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei radus pažeidimų organizuoti statinių nugriovimą (b. l. 39). Atsakovas 2011 m. liepos 15 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo lAlm yra pastatyta malkinė ir šiltnamis. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso O. M. ir R. A. Šiltnamis yra iš plastiko plėvelės su plastiko lankais be pamatų. Lankai laikosi ant į žemę įkaltos metalo armatūros. Lankai padaryti maždaug prieš 10 metų ir naujai uždengta tik plastiko plėvelės danga. Medžio karkaso malkinės viena siena priglausta prie gyvenamojo namo. Rytinė ir vakarinė malkinės sienos apkaltos lentomis, o likusi sienos dalis rytų ir pietų pusėje yra iš metalo sieto. Malkinės stogas iš asbesto lakštų. Malkinė pastatyta prieš 14-15 metų. Abu pastatai yra prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Šias aplinkybes atsakovas nurodė 2011 m. rugpjūčio 1 d. rašte „Dėl atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ Nr. (15.2)-2D-9730 (b. l. 48-49). Pareiškėjas su 2011 m. rugpjūčio 22 d. skundu dėl minėto rašto kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1195-353/2011 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino atsakovo 2011 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9730 „Dėl atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo atsakovą išspręsti visus pareiškėjo 2011 m. birželio 15 d. rašte keliamus klausimus. Atsakovas, vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą bei atsakydamas į V. R. 2011 m. birželio 15 d. skundą, 2012 m. vasario 22 d. ir 2012 m. kovo 9 d. prašymus, pareiškėjui atsakė ginčijamu 2012 m. kovo 28 d. raštu „Dėl (duomenys neskelbtini)“ Nr. (15.2)-2D-4790 (b. l. 10-12).

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį (Įstatymo redakcija, galiojusi tiek 2011 m. birželio 15 d. skundo padavimo metu, tiek šiuo metu) statinys – tai pastatas arba inžinierinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje, atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Remdamasis 2011 m. liepos 15 d. atlikto patikrinimo duomenimis, kad šiltnamis, esantis O. M. ir R. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturi laikančiųjų konstrukcijų ir yra be pamatų, 2011 m. liepos 15 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2338 (b. l. 45-47), 2012 m. kovo 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-691 (b. l. 64-68), kuriais nustatyta, kad plastikiniai šiltnamio lankai yra užmauti ant armatūros strypų ir įmauti į žemę, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.98 straipsnio 2 ir 4 dalimis, CK 4.2 straipsnio 3 dalimi, Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismas padarė išvadą, jog tam, kad šiltnamiui būtų galima taikyti statybą reglamentuojančių teisės aktų bei STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas, pats šiltnamis turėtų atitikti nekilnojamojo daikto požymius, t. y. turėti laikančiąsias konstrukcijas, nebūtų galimybės jo perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės. Atsižvelgęs į tai, kad Inspekcija nustatė, jog šiltnamis neturi nei pamatų, nei laikančiųjų konstrukcijų ir, kad jį galima perkelti į kitą vietą nepakeitus jo paskirties bei nesumažinus jo vertės, teismas padarė išvadą, jog šiltnamis, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti priskiriamas statiniams pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pagal visus savo surinkimo požymius yra kilnojamasis daiktas.

Tiek 2011 m. birželio 15 d. skundo padavimo metu galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį", patvirtinto Aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289, VI skyriaus 8.17.5. punkte yra nurodyta, kad kieto kuro sandėlis (malkinė) - statinys (pastatas) ar patalpa, skirta kieto kuro (malkų, anglies, durpių) laikymui (sandėliavimui). Kieto kuro sandėlis (malkinė) yra gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio paskirties pastato ar kitos paskirties pastato priklausinys.

Atsižvelgęs į STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, galiojusio 2011 m. birželio 15 d. skundo pateikimo metu, 1 lentelės 2 punktą ir bendrųjų pastabų 1 ir 2 lenteles, pagal kurias statant I grupės nesudėtingą pastatą mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, galiojusio 2011 m. rugpjūčio 1 d. atsakymo parengimo metu (nuo 2011 m. liepos 24 d. įsigaliojusio ir šiuo metu galiojančio), 1 priedo 1 lentelės 2 punktą, pagal kurį ginčo malkinė yra priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, šio reglamento VII skyriaus 14 punktą, pagal kurį nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3 punktą, pagal kurį rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui yra privalomi statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje bei statant valstybinėje žemėje, teismas padarė išvadą, kad ginčo malkinei nėra privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, kadangi ji yra pastatyta O. M. bei R. A. bendrosios dalinės nuosavybė teise priklausančiame žemės sklype, kuris nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją. Teismas atsižvelgė į tai, kad, atlikus 2011 m. liepos 15 d., 2012 m. vasario 20 d., 2012 m. kovo 9 d. faktinių duomenų patikrinimus (b. l. 45-47, 51-53, 64-68), neginčijamai nustatyta, jog malkinė yra priglausta prie gyvenamojo namo sienos ir neturi bendrų susijusių laikančių konstrukcijų su namu, kad nėra tiesioginio susisiekimo su gyvenamojo namo patalpomis, malkinės stogo ir sienų laikančios konstrukcijos yra atskiros nuo gyvenamojo namo konstrukcijų. Atsižvelgęs į tai, teismas nerado pagrindo konstatuoti, kad malkinė yra gyvenamojo namo dalis. Malkinės trys sienos nėra įrengtos. Malkinės atitvara tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir atitvara su bendraturtės R. A. sandėliuku iš pietų pusės yra ažūrinė, iš metalo tinklo. Malkinė turi vieną tos pačios spalvos, kaip ir gyvenamojo namo, dažytų lentų sieną.

Remdamasis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 70 punktu, nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 18 dalimis, teismas nusprendė, kad malkinės statyba yra priskiriama naujo statinio statybos darbų rūšiai, kadangi malkinė pastatyta nekeičiant gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų, nekeičiant gyvenamojo namo išorės matmenų. Taigi, malkinė negali būti laikoma gyvenamojo namo priestatu, ji yra nesudėtingas I grupės inžinerinis statinys, pastatytas prie gyvenamojo namo.

Vadovaudamasis Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84, 39(1).4 punktu, 2011 m. liepos 15 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2338 (b. l. 45-47) užfiksuota aplinkybe, kad malkinė statyta maždaug prieš 14-15 metų, bei šią aplinkybę patvirtinančiais N. B., A. M. ir A. R. paaiškinimais (b. l. 51-56), tuo, kad pareiškėjas duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, nei atsakovui, nei teismui nepateikė, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktu, pagal kurį rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 23 straipsnio 25 dalimi, nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, ir į tai, kad pareiškėjas per metus laiko nuo statybos pradžios O. M. pretenzijų nepateikė, kad minėtos įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, teismas nusprendė, kad O. M. statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog šiltnamis ir malkinė, esantys (duomenys neskelbtini), nėra savavališkai pastatyti statiniai, kadangi jiems statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi.

Teismas pažymėjo, kad atsakovui nei pareiškėjas, nei O. M. nepateikė ginčo statinių kontrolinės geodezinės nuotraukos, kuri patvirtintų, jog malkinė ir šiltnamis patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nebuvo pateikti ir žemės sklypų kampų nužymėjimo aktai. Iš 2012 m. kovo 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-691 teismas nustatė, kad žemės sklypų ribos natūroje nėra pažymėtos riboženkliais. Teismas nusprendė, kad atsakovas 2012 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo metu pareiškėjo pateiktos, jo teigimu, topografinės nuotraukos ištraukos dalies, pagrįstai nelaikė dokumentu, kadangi ištraukoje nėra nurodyta riboženklių vietos bei koordinatės, pastatų kampų koordinatės, nepažymėta tvoros vieta sklype, jos koordinatės, topografinės nuotraukos rengėjas, jo kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę tai atlikti.

Taip pat teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo motyvas, jog atsakovas nenagrinėjo ir netyrė priešgaisrinio atstumo nuo jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo iki malkinės bei šiltnamio, yra nepagrįstas. Pagal kompetenciją atsakovui nepavesta nagrinėti su priešgaisriniais reikalavimais susijusių skundų. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 1 punktu, 2012 m. vasario 15 d. kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrių (toliau – ir Priešgaisrinė valdyba), prašydamas dalyvauti 2012 m. vasario 20 d. patikrinime, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 82). Priešgaisrinė valdyba nurodė, kad patikrinimo metu gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nustatyta nebuvo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, iš kurių būtų matyti, jog tarp ginčo statinio ir gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo gali būti neišlaikomas priešgaisrinis atstumas.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas Inspekcijos 2012 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. (15.2)-2D-4790 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo, ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Atmetęs skundo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, teismas netenkino skundo reikalavimo dėl įpareigojimo Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą O. M. dėl šiltnamio ir malkinės, esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl turtinės (ir neturtinės) žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad atsakovas neveikė taip, kaip nurodyta teisės aktuose. Nesant viešajai atsakomybei atsirasti trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos, priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl teismas ir šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Taip pat šiuo atveju nei Institucijos, nei trečiųjų suinteresuotų asmenų O. M. ir R. A. veiksmuose teismas nenustatė nusikalstamos veikos požymių, todėl skundo reikalavimą – pasisakyti, ar Institucijos veiksmai neturi nusikalstamos veikos požymių, numatytų ABTĮ 109 straipsnio 1 dalyje, atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas V. R. apeliaciniu skundu (b. l. 133–137) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir panaikinti atsakovo 2012 m. kovo 28 d. raštą Nr. (15.2)-2D-4790 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti atsakovą surašyti savavališkos statybos aktą dėl šiltnamio ir malkinės (duomenys neskelbtini), O. M..

Apeliacinis skundas šiais argumentais:

1. Nagrinėjant šią administracinę bylą proceso metu keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis. Pirmajame teismo posėdyje bylą pradėjo nagrinėti teisėjai A. U., N. Z. ir G. Č., tačiau antrajame posėdyje vietoj G. Č. dalyvavo teisėjas A. G., o sprendimą pasirašė vėl G. Č.. Šį faktą patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko įsakymai. Keičiantis teismo sudėčiai, kuri šios bylos nagrinėjimo metu keitėsi du kartus, byla du kartus turėjo būti pradėta nagrinėti iš naujo, tačiau bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. G. Č. nedalyvavus visuose teismo posėdžiuose, pareiškėjas negali tikėtis, kad šis teisėjas tinkamai ir objektyviai susipažino su byla, jos eiga. Be to, remiantis ABTĮ 46 straipsnio 3 dalimi, administracinio teismo pirmininkas teisėjų kolegijos sudėtį paskiria visam bylos nagrinėjimo laikui ir visi teisėjai, pradėję nagrinėti bylą, privalo dalyvauti visuose posėdžiuose, taip pat priimant spendimą.
2. Pirmosios instancijos teismo prielaida, kad šiltnamis yra kilnojamasis daiktas, yra akivaizdžiai klaidinga, nes: 1) pagal CK pateiktu nekilnojamojo daikto apibrėžimu, nekilnojamieji daiktai yra tokie daiktai, kurie susiję su žeme, ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Remiantis faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK 2338, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „lankai laikosi ant į žemę įkaltos armatūros“, faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-691 atitinkamai nurodyta kad „šiltnamio lankai užmauti ant armatūros strypų, įsmeigtų į žemę“, tai, kaip ir byloje esančios nuotraukos, neginčijamai įrodo šiltnamio tvirtą sąsają ir tamprų ryšį su žeme, kas atitinkami įrodo, kad šiltnamis yra nekilnojamasis daiktas ir gali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku; be to, apžiūros metu atsakovas nevertino šios sąsajos masto – ar tvirtinimui yra naudota armatūra, ar metalinis vamzdis ar kokia nors kita medžiaga, kiek giliai tvirtinimai įsmeigti, ar jie yra virš ar po įšalo zona, ar tvirtinimai naudoti su betonu ar be, ar tvirtinimai yra tvirtinti tarpusavyje; 2) kadangi šiltnamio neįmanoma perkelti į kitą vietą neišardžius jo į sudėtines dalis, jis laikomas nekilnojamuoju daiktu; 3) teismas, rengdamasis bylos posėdžiui, ir matydamas, kad akivaizdžiai kyla ginčas dėl šiltnamio priskyrimo kilnojamajam daiktui, remdamasis ABTĮ 68 straipsnio 5 dalimi ir 81 straipsniu, turėjo pareigą skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė. Inspektore, kuri atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje, neturi nei statybinio, nei teisinio išsilavinimo, taip pat nėra jokių duomenų (atestatų, sertifikatų), kurie patvirtintų šios pareigūnės kompetenciją, kaip statybos eksperto, todėl ji neturėjo kompetencijos tinkamai įvertinti šį faktą; 3) Kauno apygardos administraciniam teismui 2011 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1195-353/2011 šiltnamio nepriskirtinumo nekilnojamajam daiktui klausimas nebuvo keliamas. Administracinėje byloje Nr. I-1195-353/2011 tas pats šiltnamis laikomas nekilnojamuoju daiktu, o šioje byloje – kilnojamuoju. Remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, šioje byloje tas pats šiltnamis taip pat turi buti laikomas nekilnojamuoju daiktu, ir jam turi buti taikomi visi statybą reglamentuojantys įstatymai; 4) nors pirmosios instancijos teismas vienoje sprendimo dalyje šiltnamį laiko kilnojamuoju daiktu ir konstatuoja, kad jam negalioja Statybos įstatymas, tačiau kitoje dalyje (5 puslapis, 3 pastraipa, paskutinis sakinys), remdamasis Statybos įstatymu, šiltnamį jau laiko statiniu, kuriam pagal Statybos įstatymą neva nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
3. Remiantis 2011 m. birželio 15 d. galiojusio STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentele, šiltnamis priskiriamas prie nesudėtingų I grupės statinių, neišskiriant jokių kitų sąlygų, todėl akivaizdu, kad minėtas STR šiltnamį laiko nekilnojamuoju daiktu, kurio statybai mieste, remiantis bendrosiomis pastabomis 1 ir 2 lentelėmis, yra taikomi II grupes nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Šį faktą patvirtino dar du atsakovo specialistai, į kuriuos buvo kreiptasi su analogiškais paklausimas (pirminio skundo 7 ir 8 priedai). Administracinėje byloje Nr. I-1195-353/2011 (sprendimo 3 puslapis, 5 pastraipa, 3 eilutė) teismas yra konstatavęs, kad „ginčijamame atsakovo atsakyme pareiškėjui ši aplinkybė nebuvo įvertinta“. Todėl, remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis kitoje byloje nustatytu faktu.
4. Remiantis 2011 m. birželio 15 d. galiojusio STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentele, malkinė priskiriama prie nesudėtingų I grupės statinių, jos statybai mieste, remiantis bendrosiomis pastabomis 1 ir 2 lentelėmis, yra taikomi II grupes nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Šį faktą patvirtino dar du atsakovo specialistai, į kuriuos buvo kreiptasi su analogiškais paklausimas (pirminio skundo 7 ir 8 priedai). Administracinėje byloje Nr. I-1195-353/2011 (sprendimo 3 puslapis, 5 pastraipa, 3 eilutė) teismas yra konstatavęs, kad „ginčijamame atsakovo atsakyme pareiškėjui ši aplinkybė nebuvo įvertinta“. Todėl, remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis kitoje byloje nustatytu faktu.
5. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad, remiantis atsakymo pareiškėjui pateikimo metu, t. y. 2011 m. rugpjūčio 1 d., galiojusiu STR, statybą leidžiančio dokumento jau nebereikėjo. Tokiu būdu teismas pažeidžia įstatymo negaliojimo atgal principą, kadangi atsakymas pareiškėjui turėjo būti parengtas jo kreipimosi į atsakovą dieną, t. y. 2011 m. birželio 15 d., galiojusiu teisės aktu. Be to, jei atsakovas būtų laikęsis paties parengtų Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje taisyklių, kuriose nurodyta, kad atsakymas turi būti parengtas per 30 dienų, atsakymo pareiškėjui pateikimo metu dar būtų galiojusi ta pati STR redakcija.
6. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas (5 puslapis, 2 pastraipa), kad, remiantis Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje taisyklėmis, skundo nagrinėjimas yra nutraukiamas jei paaiškėja, kad statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų. Tačiau ši taisyklių nuostata negaliojo 2011 m. birželio 15 d., kai pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, be to, joks kitas įstatymas nenustato tokio senaties termino tokiems atvejams. Šiuo požiūriu nepagrįstas ir teismo argumentas, kad, remiantis Statybos įstatymu (5 puslapis, 2 pastraipa), tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi, tačiau privaloma gauti gretimų žemės sklypų sutikimus, šie sutikimai yra laikomi statybą leidžiančiais dokumentais, o per vienerius metus nuo statybos pradžios tokiam savininkui nepareiškus pretenzijų, toks sutikimas tampa nebūtinas. Tačiau pagal 2011 m. birželio 15 d. galiojusius įstatymus buvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai gavus pareiškėjo rašytinį sutikimą, todėl šiuo atveju Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata yra netaikytina, atitinkamai yra netaikytinos ir iš jos kylančios išvados. Administracinėje byloje Nr. I-1195-353/2011 (3 puslapis, 5 pastraipa) teismas yra konstatavęs šį faktą, todėl, remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, teismas šioje byloje privalėjo remtis šiuo faktu, kaip neįrodinėtinu, kuris jau įrodytas kitoje byloje.
7. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23 (1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28 (1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir pirmu priedu įstatymą, kuris įsigaliojo tik 2010 m. spalio 1 d., laikytina, kad pareiškėjui kreipusis į atsakovą 2011 m. birželio 15 d., pareiškėjas net nepraleido vienerių metų termino, pradedant skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo momento. Kadangi Lietuvoje įstatymai atgal negalioja, todėl visos tokių įstatymų nuostatos (minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalis) yra niekinės.
8. Abejotina ir kritikuotina pirmosios instancijos teismo taikyta malkinės amžiaus nustatymo metodika. Teismas rėmėsi atsakovo pateiktu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-496 ir prie jo pridėtais neva „liudytojų paaiškinimais“. Pirmiausia pareiškėjas pastarąjį duomenų patikrinimą laiko neteisėtu ir vienašališku, nes jam nebuvo sudaryta galimybė jame tinkamai dalyvauti. Teismui posėdžio metu pareiškėjas minėjo, kad kvietimas dalyvauti minimame patikrinime buvo parengtas 2012 m. vasario 15 d., pagal žymą ant voko matyti, kad šis kvietimas pareiškėjo pašto dėžutę pasiekė 2012 m. vasario 17 d., po to sekė dar dvi nedarbo dienos ir 2012 m. vasario 20 d. įvyko patikrinimas, apie kurį pareiškėjas sužinojo tik 2012 m. vasario 22 d., kai grįžo iš komandiruotės. Pranešimas apie patikrinimą laikytinas netinkamu, jei tarp jo parengimo ir patikrinimo atlikimo yra vos vienos darbo dienos tarpas, todėl neįmanoma jam deramai pasirengti. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas anuliuoti šio patikrinimo rezultatus, atsakovas paskyrė kita patikrinimą, kurio duomenys yra užfiksuoti faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-691 ir kuriame minimų „liudytojų“ nebuvo, tačiau teismas rėmėsi būtent tuo patikrinimu, kuris laikytinas neteisėtu. Antra, abejotini yra ir patys „liudytojų“ parodymai, nes teismas posėdžio metu net nenustatinėjo, ar paaiškinimai yra autentiški, nes jie nepatvirtinti notaro, teismas taip pat nesiėmė iniciatyvos iškviesti liudytojus į posėdį, kad šie patvirtintų liudijimus, kurių turinys yra labai abejotinas. Negalima remtis A. M. „liudijimu“, kuris yra O. M. sūnus ir neabejotinai yra šališkas. N. B. „tvirtina“, kad malkinė yra pastatyta prieš 18 metų, tačiau pagal prie apeliacinio skundo pridedamą medžiagą ji žemę, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo tik prieš 9 metus. Abejotinas ir A. R. „paaiškinimas“, kadangi pagal prie bylos pridėtą schemą akivaizdžiai matyti, kad jis, gyvendamas įprastu ritmu, niekaip negalėtų matyti ginčo malkinės. Visas šias aplinkybes pareiškėjas nurodė posėdžio metu, tačiau teismas jų nevertino. Esant ginčui dėl pastatų amžiaus, teismas, remdamasis ABTĮ 62 straipsnio 1 dalimi privalėjo skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė. Pagal 2011 m. birželio 15 d. galiojusius įstatymus statinių amžius nelaikytinas aplinkybe, turinčia reikšmę bylos esmei, nes ginčo statiniams tuo metu buvo būtini statybą leidžiantys dokumentai. Kad malkinei yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, patvirtino du skirtingi paties atsakovo darbuotojai, tačiau šio fakto teismas taip pat nevertino.
9. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai klaidingai įvertino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities priešgaisrinio gelbėjimo valdybos raštus, kuriuose labai aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad minimalus priešgaisrinis atstumas tarp pareiškėjo gyvenamojo namo ir O. M. malkinės yra neišlaikytas, kuris turi būti ne mažesnis kaip 10 m. Realus atstumas yra vos 1,5 m arba beveik 7 kartus mažesnis nei gali būti, ši aplinkybė yra akivaizdi ir buvo atsakovui žinoma faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu. Kadangi O. M. malkinė ir pareiškėjo gyvenamasis namas yra skirtingos paskirties statiniai, todėl gaisrinio skyriaus ploto skaičiuoti negalima. Teismo nurodytas gaisrinės saugos taisyklių pažeidimo nebuvimas liečia tik malkinės vidų, o, kalbant apie priešgaisrinių reikalavimų atitikimą, pagal gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus reglamentuojamas ne statinio vidus, o būtent atstumas tarp statinių, taip eliminuojant gaisro plitimo galimybę.
10. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas pateikė skiriamosios ribos tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatymo planą (pirminio skundo 6 priedas), kuris parengtas atestuoto specialisto. Bylos eigoje šį planą pareiškėjas papildė sklypo ribų koordinatėmis, taip pat jo iniciatyva prie bylos medžiagos buvo prijungti ribų paženklinimo aktai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Siekiant nustatyti, ar nurodytas planas atspindi situaciją, dėl kurios vyksta ginčas, pakako palyginti plane nurodytas sklypų koordinates su nurodytomis paženklinimo aktuose. Plane akivaizdžiai nurodyta, kad O. M. malkinė ir šiltnamis yra iki 37 cm. įsiterpę į pareiškėjo žemę. Be to, teismui matant, kad kyla ginčas dėl sklypo ribų, ar abejojant pateiktais įrodymais, remiantis ABTĮ 62 straipsniu, buvo galima paskirti nepriklausomą šios srities ekspertą, kuris patvirtintų pareiškėjo teiginius, tačiau teismas ekspertizės neskyrė ir taip pažeidė ABTĮ 81 straipsnį. Atsakovas suklaidino teismą, nurodydamas, kad neva negalėjo atlikti tokio patikrinimo, nes neva nėra valstybinės įstaigos, kuri atlieka tokios rūšies darbus, o privačių matininkų jis neva kviesti negali. Nagrinėjant bylą, pareiškėjas teismo prašė pridėti prie bylos medžiagos informaciją bei jo asmeninį susirašinėjimą su valstybės įmone „Valstybės žemės fondas“, kurie atlieka tokius darbus, tačiau teismas šio pareiškėjo prašymo netenkino. Atsakovas į valstybės įmonė „Valstybės žemės fondas“ nesikreipė, nors privalėjo, kaip kad buvo kreipęsis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities priešgaisrinio gelbėjimo valdybą ir taip pažeidė atsakovo Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje taisyklių 40 punktą. Tai reiškia, kad inspekcija bet kokiu atveju privalo išspręsti pareiškėjo keliamus klausimus ir į visus juos suinteresuotam asmeniui duoti atsakymus.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 156–160) su juo nesutinka, prašo atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas teigia, kad teismas, argumentuodamas savo sprendimą, padarė prielaidą, jog šiltnamis yra kilnojamasis daiktas, nors ši prielaida yra akivaizdžiai klaidinga. Tačiau pareiškėjas įrodymų, kurie prieštarautų Inspekcijos pateiktiems įrodymams nepateikė, o savo apeliacinį skundą grindžia prielaidomis ir samprotavimais.
2. Pareiškėjas teigia, kad teismas turėjo pareigą skirti ekspertizę, vadovaudamasis ABTĮ 68 straipsnio 5 dalimi ir 81 straipsniu. Tačiau nei vienas pareiškėjo nurodytas straipsnis nenumato teismo pareigos skirti ekspertizę byloje. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pats pareiškėjas nei karto nėra užsiminęs ar prašęs teismo skirti ekspertizę. Vadovaudamasis ABTĮ 62 straipsnio 1 dalimi bei ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle ir padarė pagrįstą išvadą, jog šiltnamis pagal savo surinkimo požymius yra kilnojamasis daiktas. Ši aplinkybė buvo nustatyta, remiantis byloje esančiais įrodymais, dėl to nebuvo jokio pagrindo skirti ekspertizę.
3. Pareiškėjas argumentų dėl inspektorės statybinio, teisinio išsilavinimo, taip pat, jog byloje nėra jokių dokumentų (atestatų, sertifikatų), kurie patvirtintų šios pareigūnės kompetenciją, pirmosios instancijos teisme nereiškė.
4. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1195-353/2011 pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9730 dėl atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą dėl šiltnamio ir malkinės (duomenys neskelbtini), O. M., tenkino, tačiau kitais nei pareiškėjo skunde nurodytais motyvais. Teismas panaikino Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. (15.2)-2D-9730 „Dėl atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo Inspekciją išspręsti visus pareiškėjo 2011 m. birželio 15 d. rašte keliamus klausimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tiesos neatitinkančius faktus, kadangi Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendime nebuvo konstatuota, kad šiltnamis yra nekilnojamasis daiktas. Inspekcijos raštas buvo panaikintas visai kitais pagrindais ir Inspekcija, vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą bei atsakydama į V. R. 2011 m. birželio 15 d. skundą, 2012 m. vasario 22 d. ir 2012 m. kovo 9 d. prašymus, surašė 2012 m. kovo 28 d. raštą „Dėl (duomenys neskelbtini)“ Nr. (15.2)-2D-4790.
5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad malkinei nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi ji yra pastatyta O. M. bei R. A. bendrosios dalinės nuosavybė teise priklausančiame žemės sklype, kuris nepatenka į kultūros paveldo teritoriją. Be to, pareiškėjas duomenų prieštaraujančių aplinkybėms, kad malkinė statyta maždaug prieš 14-15 metų, Inspekcijai nepateikė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl malkinės pastatymo laiko ir padarė pagrįstą išvadą, kad statybą leidžiantis dokumentas malkinės statybai nėra reikalingas.
6. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teismui teikia naujus dokumentus. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Jokių priežasčių dėl naujų dokumentų prijungimo pareiškėjas nenurodė, todėl jie yra neprijungtini.
7. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Inspekcija nėra kompetentinga institucija, kuri gali nustatyti gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsniu, Inspekcija gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti. Inspekcijos Kauno skyrius 2012 m. vasario 15 d. kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrių, prašydamas dalyvauti 2012 m. vasario 20 d. patikrinime (duomenys neskelbtini). Priešgaisrinė valdyba 2012 m. vasario 28 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 13-498 atsakė, kad minimalus priešgaisrinis atstumas tarp statinių yra neišlaikytas, tačiau priešgaisriniai atstumai tarp statinių, esančių skirtinguose sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant žemės plotą tarp jų, neviršija tos pačios paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Inspekcija 2012 m. kovo 28 d. raštu „Dėl pastatų (duomenys neskelbtini)“ Nr. (15.18)-2D-4805 pakartotinai kreipėsi į Priešgaisrinę valdybą, prašydama atsakyti, ar yra pažeisti ar ne gaisrinės saugos reikalavimai tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į šį raštą Priešgaisrinė valdyba atsakė 2012 m. balandžio 17 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 13-938, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nustatyta nebuvo. Taip pat, nurodė, kad gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimus bei statinių užstatymo plotus, įvertinant neužstatytus plotus tarp jų, skaičiuoja projektų vadovai arba atestuoti gaisrinės saugos specialistai. Inspekcija nėra kompetentinga institucija, kuri gali atlikti minėtus skaičiavimus, taip pat Inspekcija negali viršyti savo kompetencijos, dėl šių priežasčių ir buvo kreiptasi į Priešgaisrinę valdybą, kuri nustatė, kad gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nepadaryta. Be to, pareiškėjas nėra pateikęs ir duomenų iš, kurių būtų matyti, kad tarp ginčo statinio ir gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo gali būti ar ne neišlaikomas priešgaisrinis atstumas.
8. Inspekcija atsakydama į pareiškėjo raštus, vadovavosi atsakymo pateikimo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis taip pat vertindama visus skundo atsakymo metu turėtus duomenis (Taisyklių 46.5 p.). Taigi, atsakydama į pareiškėjo skundus, Inspekcija negalėjo remtis duomenimis, kuriuos pareiškėjas pateikė tik po kreipimosi į teismą ir, kurių Inspekcijai nebuvo pateikęs. Be to, pažymėtina, kad Inspekcija skundžiamame rašte yra išsamiai atsakiusi dėl šiltnamio ir malkinės įsiterpimo į pareiškėjo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjas ir O. M. Inspekcijos Kauno skyriui nepateikė ginčo statinių kontrolinės geodezinės nuotraukos, kurioje matytųsi jog malkinė ir šiltnamis patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat, nepateikė žemės sklypų kampų nužymėjimo aktų. Kaip nustatyta 2012 m. kovo 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-691, žemės sklypų ribos natūroje nėra pažymėtos riboženkliais. Riboženkliai turi būti įrengti, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo“. Taisyklių 39(1).5.1 punktas nurodo, jog skundo (pranešimo), susijusio su galimais pažeidimais statybos srityje, nagrinėjimas nutraukiamas ir apie tai raštu pranešama jo pateikėjui, jei žemės sklypas, iki kurio ribos galbūt pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau nėra įrengti riboženkliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Todėl pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo apeliacinės instancijos teismas neatkartoja, tačiau pasisako tik dėl tų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ir iš dalies papildo teismo išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo tinkamumo, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 suformuota praktika, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo išvadas pagrindė ištirtų įrodymų visuma ir toks vertinimas atitinka minėtą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ar netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl iš naujo surinktų įrodymų vertinti nėra pagrindo. Nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia ir pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1195-353/2011 konstatavo faktus, kuriuos buvo būtina ištirti, ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. birželio 15 d. prašymą iš naujo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, nurodydamas atsakovui nagrinėti prašymą iš naujo, pripažino konkretų faktą jau nustatytą, nereikalaujantį naujo tyrimo.

Apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad apie faktų tikrinimą statybos vietoje pareiškėjas nebuvo informuotas ir jis nedalyvavo šioje procedūroje, nėra pagrįstas aplinkybėmis dėl to, kaip tai galėjo lemti tyrimą. Todėl vien tik formalus argumentas dėl dalyvavimo, nenurodant ir nepagrindžiant tokio dalyvavimo įtakos tyrimo objektyvumui, nėra pagrindas pripažinti, jog atsakovas nevisiškai ištyrė pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes.

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992, įsigaliojusio nuo 2010 m. spalio 1 d. 24 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Tokiu būdu statybų, dėl kurių kilo ginčas po šio įstatymo įsigaliojimo, teisėtumas turi būti sprendžiamas pagal minėto įstatymo nuostatas, nepriklausomai, kada buvo pateiktas skundas. Taip pat pažymėtina, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi (aktuali redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Šiuo teisiniu reguliavimu nustatyta, kad vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo statybos pradžios, o ne prašymo (skundo) pateikimo datos apie pretenzijas statytojui. Išvada, jog malkinė pastatyta prieš 14-15 metų nėra paneigta priešingais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas praleido terminą reikšti pretenzijas statytojui.

Bylos nagrinėjimas iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo pradėtas 2012 m. lapkričio 26 d. ir, išnagrinėjus bylą, buvo paskelbtas teismo sprendimas. Tai patvirtina pažyma apie teismo posėdį (b. l. 121). Todėl apeliantas nėra teisus, jog pasikeitus teisėjų kolegijai, byla nebuvo nagrinėta iš naujo, o buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                      Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas