Civilinė byla Nr. 2A-613/2009
Procesinio sprendimo kategorija 52.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono,
sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant ieškovo atstovams B. D. , advokatui Dariui Mockūnui,
atsakovo atstovui advokatui Grigorijui Leonovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos UAB ,,Tradicija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2009 pagal ieškovo likviduojamos UAB ,,Tradicija“ ieškinį atsakovams UAB ,,Serneta“, trečiajam asmeniui V. P. dėl atsiskaitymo pagal sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Tradicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Serneta“ priteisti 564 487,98 Lt už atliktus darbus, 31 701 Lt palūkanų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2003 m. lapkričio 14 d. sudarė su atsakovu statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus su projektavimu susijusius darbus ir pastatyti prekybos centrą sklype, esančiame Kaune, Veiverių g. 142A, bei sklypo, esančio Kaune, Veiverių g. 134C, dalyje. Sutartyje šalys susitarė, kad sutarties objekto kaina kartu su projektavimo darbais yra 825 Lt + PVM už kvadratinį metrą. Laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2004 m. rugsėjo 13 d. ieškovas atliko darbų už 1 702 163 Lt. Tuometinis UAB „Tradicija“ direktorius V. P. atsakovui neteisėtai grąžino 225 000 Lt grynaisiais pinigais iš kasos, 1 155 000 Lt mokėjimo pavedimais per banką, taip pat neteisėtai už UAB „Serneta“ 400 000 Lt sumokėjo fiziniams asmenims ir juridiniam asmeniui. Iš viso V. P. neteisėtai grąžino UAB „Serneta“ 1 780 000 Lt. UAB „Serneta“ sumokėjo grynaisiais pinigais iš kasos ir pavedimais per banką pervedė ieškovo kreditoriams iš viso 2 517 675,02 Lt. Dėl 400 000 Lt sumos neteisėto ieškovo sumokėjimo už atsakovą yra pareikštas ieškinys teisme. Todėl ieškovas iš atsakovo prašė priteisti už atliktus darbus 564 487,98 Lt (1 702 163 Lt + 1 780 000 Lt – 2 517 675,02 – 400 000 Lt = 564 487,98 Lt) UAB „Serneta“ iš esmės pažeidė 2003 m. lapkričio 14 d. sutartį, nes neperdavė rangovui naudoti pastatų ir įrenginių, neteikė krovinių vežimo paslaugų, neįrengė laikinų energijos ir vandens tiekimo tinklų, neteikė kitų sutartyje numatytų paslaugų, negavo reikalingų statybos leidimų. Atsakovui nepateikus statybai reikalingos techninės dokumentacijos, nesutvarkius žemės sklypo nuosavybės bei paskirties pakeitimo, neįvykdžius sutarties su UAB „Genezė“ dėl projektavimo darbų, nebuvo išduotas statybos leidimas, todėl ieškovas nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutraukė statybos rangos sutartį.
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad statybos objektas – prekybos centras turėjo būti pastatytas, parengtas priimti Valstybinės priėmimo komisijos bei paruoštas eksploatuoti, atlikus ne tik sutartyje numatyto ploto pastato pastatymo darbus, bet ir būtinus darbus pastato išorėje. Todėl pagal sutarties sąlygas bendra viso statybos objekto kaina, kuri skaičiuojama pastatyto pastato kvadratūrą dauginant iš vieno kvadratinio metro kainos, turėjo apimti ir visų darbų pastato išorėje kainą. Statinio, kurio plotas sudarytų 2800 kv. m, bendra visų statybos darbų kaina sudarytų 2 725 800 Lt su PVM (2800 × 825). Tokią kainą, apskaičiuotą pagal pastatyto pastato plotą, turėtų teisę gauti visiškai įvykdęs sutartį rangovas, nežiūrint to, kokios būtų atskirų statybos darbų sąnaudos, įskaitant ir darbus, kurių vykdymas neturi jokios įtakos statomo pastato ploto pasikeitimui (pvz., darbus pastato išorėje, pastato vidaus inžinerinių tinklų įrengimo, elektros įrangos instaliacijos darbus ir pan.). Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog statybos rangos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė neperdavus statybos darbų rezultato užsakovui. Rangovas UAB „Tradicija“ nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį dėl užsakovo kaltės. Šios sutarties pagrindu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2004 m. rugsėjo 13 d. ieškovas atliko darbus, kurių baigtumas objekte, esančiame Veiverių g. 134C, sudarė 39 proc., o objekte, esančiame Veiverių g. 142A, sudarė 38 proc. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nėra ginčijama, tai nustatyta ir ekspertizės akte. Teismo vertinimu, nutrūkus šalių sutartiniams teisiniams santykiams iki visų sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymo (dar iki galutinio darbų rezultato priėmimo), rangovas turi teisę gauti užmokestį už faktiškai iki sutarties pasibaigimo (nutraukimo) padarytus darbus. Teismas nurodė, kad ekspertizės aktu nustatyta, jog rangovas užsakovui pateikė 1 603 351 Lt sumos atliktų darbų aktus. Atsakovas pripažįsta, kad visi darbai, nurodyti šiuose aktuose, yra atlikti. Iš bylos duomenų matyti, kad dalis aktų, kurie pagal sutarties sąlygas yra dalinio apmokėjimo pagrindas (sutarties 2.3 p.), yra pasirašyti abiejų šalių. Teismas padarė išvadą, kad darbų atlikimo aktai, nors ir nepasirašyti užsakovo, atitinka statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus ir gali būti įrodymas, patvirtinantis atliktų statybos darbų kiekius. Teismas nurodė, kad ieškinys, vadovaujantis vien tik pateiktais atliktų darbų perdavimo aktais, negali būti tenkinamas, nes šalys nepateikė teismui detalių statybos kainų apskaičiavimų, todėl negalima nustatyti, kokius konkrečius darbus ir kokios vertės apėmė šalių pasirašyta statybos rangos sutartis. Teismas, pažymėjęs, kad 2003 m. lapkričio 14 d. sutarties 2.1 ir 2. 2 punktuose nustatyta ne tik sutarties objekto vieno kvadratinio metro kaina (825 Lt plius PVM), bet ir sutarties objekto kartu su projektavimo darbais bendros kainos apskaičiavimo būdas (faktiškai pastatyto objekto kvadratūra dauginama iš vieno kvadratinio metro kainos), nurodė, kad šalys, nustačiusios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes (CK 6.653 str. 1 d., 5 d.). Teismas sprendė, kad užsakovas privalo apmokėti rangovo faktiškai atliktus darbus, proporcingai visų rangos darbų sąmatai tenkančią atliktų darbų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2008). Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų padarė išvadą, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu pagal jo pastatyto objekto baigtumo laipsnį, kuris patvirtintas ir ekspertizės aktu, t. y. sumokėjęs 739 447,29 Lt (38,33 proc. objekto baigtumo x 825 Lt plius PVM). Teismas nurodė, kad ieškovas neneigia, jog atsakovas ieškovui pagal 2003 m. lapkričio 14 d. rangos sutartį yra sumokėjęs 2 517 675,02 Lt už atliktus darbus bei avansinių mokėjimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl atliktų darbų įkainių ir galutinės sutartos objekto kainos kilo 2004 m. kovo mėn. Nepaisydamas to, atsakovas ir toliau nuolatos atsiskaitinėjo su ieškovu už atliekamus darbus, jam pervesdamas lėšas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas UAB ,,Serneta“ savo prievoles vykdė tinkamai, todėl atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 564 487,98 Lt už atliktus darbus. Teismas, nepatenkinęs ieškovo pagrindinio reikalavimo, pripažino nepagrįstais ir reikalavimus priteisti iš atsakovo įstatymines bei procesines palūkanas.
Ieškovas likviduojama UAB ,,Tradicija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
- Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas pagal statybos rangos sutartį atliko darbų už 1 702 163 Lt. Tai patvirtina atliktų darbų aktai ir statybos darbų žiniaraščiai. Teismas nepagrįstai šios aplinkybės netyrė ir įrodymų nevertino. Teismas taip pat nevertino ir prekybos centro statybos darbų žurnalų.
- Teismas nepagrįstai atliktų statybos darbų kainą nustatė remdamasis VĮ Registrų centro išduota pažyma apie pastato baigtumą. Šioje pažymoje pateikti duomenys nėra tikslūs, kadangi neatlikta pastato statybos darbų inventorizacija, neįvertinti infrastruktūros, aplinkotvarkos atlikimo darbai.
- Teismas nepagrįstai nesirėmė FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus ūkinės finansinės veiklos tyrimo aktu.
Atsakovas UAB ,,Serneta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog užsakovas privalo rangovui sumokėti už faktiškai atliktus darbus, proporcingai visų rangos darbų sąmatai tenkančią atliktų darbų dalį.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl statybos rangos sutarties sąlygų vykdymo. Sutartis buvo sudaryta 2003 m. lapkričio 14 d., darbai pagal ją turėjo būti pradėti tą pačią dieną ir užbaigti 2004 m. kovo 18 d., tačiau nurodytu laiku atlikti nebuvo (t. 1, b. l. 25-28). 2004 m. rugsėjo 13 d. ieškovas pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą (t. 1, b. l. 31).
Ieškovas nurodo, kad sutarties nutraukimo dieną jis buvo atlikęs statybos darbų už 1 702 163 Lt sumą, kurią atsakovas privalo jam sumokėti (CK 6.671 str.). Realiai ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 596 188,96 Lt. Tokia ieškinio suma, ieškovo nuomone, susidarė atsižvelgiant į atsakovo rangos sutarties galiojimo metu ieškovui grynaisiais pinigais iš kasos, banko mokėjimo pavedimais bei atsiskaitant su ieškovo kreditoriais sumokėtus 2 517 675,02 Lt bei ieškovo atsakovui mokėjimo pavedimais per banką arba grynaisiais pinigais grąžintus 1 380 000 Lt bei 400 000 Lt sumą, ieškovo už atsakovą sumokėtą fiziniams asmenims bei juridiniam asmeniui. Pastebėtina, kad dėl pastarosios pinigų sumos sumokėjimo atsakovui teisėtumo tarp šalių kilo ginčas, nagrinėjamas teismine tvarka, tačiau galutinis teismo sprendimas toje byloje dar nėra priimtas. Todėl kolegija, neišeidama už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, konstatuoja, kad iki šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos ieškovas iš viso grąžino atsakovui 1 780 000 Lt, ką, be kita ko, patvirtina ir paties ieškovo sudaryta tarp šalių 2003 m., 2004 m. vykdytų pinigų mokėjimų lentelė (t. 1, b. l. 14-16).
Atsakovas teigia, kad realiai jis ieškovui sumokėjo ne 2 517 675,02 Lt, o 2 701 675,02 Lt, nes ieškovas, skaičiuodamas nepažymėjo atsakovo mokėjimų ieškovo subrangovui UAB ,,Valviktė“ – 89 600 Lt ir bendrovei ,,Genezė“ už projektavimo darbus, kuriuos turėjo atlikti pats ieškovas, – 94 400 Lt.
Kolegija su tokiu atsakovo apskaičiavimu iš dalies sutinka. Tai, kad atsakovas apmokėjo bendrovių ,,Valviktė“ ir ,,Genezė“ sąskaitas, patvirtina į bylą pateiktas 2004 m. birželio 30 d. atsakovo mokėjimo pavedimas dėl 89 600 Lt pervedimo bendrovei ,,Valviktė“ už darbus, atliktus ginčo statybos objekte, bei bendrovės ,,Genezė“ pažyma (t. 2, b. l. 178, 179). Tiesa, šioje pažymoje nurodyta, kad iš 94 400 Lt, sumokėtų bendrovei ,,Genezė“ už prekybos centro Veiverių g. 142, Kaune, projektavimo darbus, 16 000 Lt sumokėjo pats ieškovas. Todėl daroma išvada, kad atsakovas bendrovei ,,Genezė“ iš viso sumokėjo ne 94 400 Lt, o 78 400 Lt. Sudėjus šią sumą su atsakovo bendrovei ,,Valviktė“ už ginčo statybos objekte atliktus darbus sumokėtais pinigais daroma išvada, kad atsakovas sutarties galiojimo metu sumokėjo ieškovui 2 685 676,02 Lt.
Tokios išvados pagrįstumą taip pat patvirtina tokios aplinkybės. Apeliantas kaip skundžiamo sprendimą ydingumą nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė byloje esančiu FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriaus ieškovo ūkinės veiklos tyrimo aktu. Bet tokio dokumento byloje nėra, dėl to minėtas argumentas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas (CPK 185 str.). Tačiau byloje yra ginčo sutarties galiojimo metu buvusio ieškovo vadovo, trečiojo asmens V. P. , užsakovui UAB ,,Serneta“ ieškovo pagal ginčo rangos sutartį padarytų darbų ir abiejų šalių pinigų mokėjimų analizė, atlikta remiantis 2005 m. balandžio 15 d. FNTT specialisto išvada dėl ieškovo ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų bei ginčo rangos sutartimi. Pastebėtina, kad trečiojo asmens teisinė pozicija dėl nagrinėjamo ginčo iš esmės sutampa su ieškovo (t. 3, b. l. 87-90). Šiame dokumente taip pat nurodyta, kad atsakovas sumokėjo už ieškovą UAB ,,Valviktė“ 89 600 Lt (t. 3, b. l. 89).
Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ginčo sutarties galiojimo laiku atsakovas įvairiais būdais sumokėjo ieškovui arba už jį kitiems asmenims 2 685 676,02 Lt, o ieškovas taip pat įvairiais būdais grąžino atsakovui arba sumokėjo už jį 1 780 000 Lt. Tai reiškia, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovas buvo sumokėjęs ieškovui 905 676,02 Lt.
Ieškinio sumą ieškovas apskaičiavo atsižvelgdamas į jo atliktų statybos darbų kainą, kuri, kaip jis teigia, sudaro 1 702 163 Lt. Ieškovas nurodo, kad būtent tokios vertės darbai buvo atlikti ginčo objekte ir tai patvirtina byloje esantys atliktų darbų aktai ir pažymos apie atliktų darbų vertę. Tačiau taip teigdamas ieškovas visiškai neatsižvelgia į šalių sudarytos statybos rangos sutarties sąlygą, pagal kurią šalys susitarė, kad nepriklausomai nuo jokių aplinkybių vieno kvadratinio metro statybos kaina sudaro 825 Lt plius PVM, t. y. iš viso 973,5 Lt (sutarties 2.1 p.). Ieškovas turėdamas nemažą statybos verslo patirtį turėjo suprasti šios sąlygos pasekmes, tačiau su ja sutiko ir jos nei iki sutarties nutraukimo, nei po jo nustatyta tvarka nenuginčijo (CK 6.653 str. 1 d., 5 d.). Vien tai, kad ieškovas sutartį nutraukė, negali panaikinti nurodytos ir šalims privalomos sąlygos dėl darbų kainos. Pastebėtina ir tai, kad savo pranešime ieškovas nurodė, kad sutartis nutraukiama tiek dėl atsakovo finansinių įsipareigojimų nevykdymo, tiek ir dėl to, kad nebuvo įvykdyta sutartis su bendrove ,,Genezė“ dėl projektavimo darbų (t. 1, b. l. 31). Tačiau pagal sutarties 1.1 p. rangovas įsipareigojo savo jėgomis atlikti visus su projektavimu susijusius darbus. Tuo tarpu kalbant apie atsakovo finansinių įsipareigojimų vykdymą reikia turėti omenyje, kad pradedant jau 2004 m. kovo mėn. atsakovas, pasirašydamas pažymas apie atliktų darbų vertę, nurodydavo jog būtina tikslinti darbų įkainius, kurie, kaip jis teigė, neatitiko sutarties 2.1 p. sąlygos (t. 1, b. l. 64, 65, 87, 88, 120-123, 125). Tačiau kaip rodo bylos duomenys, atliktų darbų įkainiai pagal sutarties 2.1 p. suderinti nebuvo (t. 2, b. l. 15, 16).
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, kad, pratęsus darbų finansavimą, ieškovas sutartį būtų įvykdęs pagal sutarties 2.1 p. sąlygas, tačiau patikimų įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nepateikė.
Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atliktų darbų vertę, kolegijos nuomone, pagrįstai sprendime nurodytais motyvais atsižvelgė tiek į realų pastatyto objekto plotą – 2497,82 kv. m, tiek ir į kitos bendrovės atliktų aplinkotvarkos darbų vertę – 502 467 Lt ir objekto baigtumą (t. 2, b. l. 172-177).
Remdamasis šiais įrodymais, taip pat byloje atliktos statybinės teismo ekspertizės akto išvadomis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui už atliktus ginčo objekte statybos darbus priklauso sumokėti 739 497,29 Lt ((2497,82 kv. m x 973,50 Lt (825 Lt plius PVM) - 502 467 Lt) x 38,33 proc.) (t. 4, b. l. 66-71). Pastebėtina, kad ieškovo apeliaciniame skunde kokių nors patikimų argumentų, kurie paneigtų ekspertizės akto išvadų pagrįstumą, nėra pateikta. Kadangi, kaip minėta, sutarties nutraukimo dieną atsakovas ieškovui buvo sumokėjęs 905 676,02 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovui sumokėjo daugiau nei priklauso ir ieškinį atmetė.
Apeliantas kaip skundžiamo sprendimo ydingumą nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esantį statybos darbų žurnalą, statybos darbų perdavimo aktus, atliktų darbų ir išlaidų vertės pažymas, sąskaitas faktūras bei nesirėmė FNTT Kauno apskrities skyriaus aktu. Tačiau kaip jau buvo konstatuota anksčiau, pastarojo įrodymo byloje nėra. Tuo tarpu vertinant kitų apelianto paminėtų dokumentų įrodomąją reikšmę reikia turėti omenyje, kad ginčas byloje kilo ne dėl atliktų statybos darbų apimties, bet dėl jų kainos.
Apeliantas taip pat nurodo, kad, nustatant statybos objekto baigtumą, negalima buvo vadovautis VĮ Registro centro išduotomis pažymomis. Tačiau šios pažymos buvo išduotos neperžengiant nurodytos valstybės įmonės kompetencijos ribų. Be to, apie objekto užbaigtumą liudija ir Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažyma (t. 3, b. l. 48). Apeliantas, teigdamas, kad objekto baigtumas buvo nustatytas neteisingai, kokių nors įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, nepateikė (CPK 178 str.).
Apeliantas nurodo, kad ši byla jau buvo nagrinėjama apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodė, kad, 2004 m. rugsėjo 13 d. nutraukus statybos rangos sutartį ir esant nebaigtam statyti pagal šią sutartį objektui – statiniams, faktiškai atliktų pagal sutartį darbų dydis (apimtis) turi būti nustatomas ne pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis apie statinių baigtumą procentais, bet pagal atliktų darbų aktus, todėl atsakovas turi prievolę sumokėti ieškovui už faktiškai atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus ir 2003 m. lapkričio 14 d. statybos rangos sutartyje nustatytą kainą. Šiuo atveju pastebėtina, kad minėtoje nutartyje teisėjų kolegija atsakovo prievolę sumokėti ieškovui už faktiškai atliktus darbus susiejo ne tik su atliktų darbų aktais, bet ir su ginčo sutartyje nustatyta kaina, kuri, kaip jau buvo minėta, sudaro 825 Lt + PVM už kvadratinį metrą. Svarbu yra ir tai, kad, kaip matyti iš jau minėto ekspertizės akto, atsakydamas į klausimą dėl atliktų darbų apimties bei kainos, ekspertas rėmėsi atliktų darbų aktais ir pažymomis (t. 4, b. l. 67, ekspertizės išvada dėl trečio klausimo).
Be to, apelianto cituojama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimta 2006 m. gegužės 15 d., todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas statybos darbų kainą, kolegijos nuomone, pagrįstai vadovavosi vėlesne teismų praktika ir atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą iš esmės analogiškų aplinkybių byloje pagal BUAB ,,Glijas“ ieškinį UAB ,,Serneta“ dėl skolos už statybos darbus pagal rangos sutartį priteisimo (civ. byla Nr. 3K-3-177/2008). Pažymėtina, kad nevienodos teismų praktikos konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi, analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės sukūrimo laiką, į sprendimo argumentacijos įtikinamumą, taip pat į tai, kokios instancijos teismas sprendimą priėmė.
Dėl nurodytų aplinkybių naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos 4,05 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Tradicija“ valstybei 4,05 Lt (keturis litus 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Konstantinas Gurinas
Marytė Mitkuvienė
Egidijus Žironas