KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Protezavimo guru“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“ patikslintą ieškinį atsakovams V. T., A. T. ir uždarajai akcinei bendrovei „Protezavimo guru“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, veiksmų uždraudimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pirmas žingsnis“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu (patikslintu ieškiniu), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ 31 897,33 Eur žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovus nutraukti ir uždrausti atsakovams toliau atlikti šiuos nesąžiningos konkurencijos veiksmus: įpareigoti atsakovus V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ nutraukti neteisėtus veiksmus, kurie atliekami perdavus / perduodant, pasinaudojus / naudojantis, paskelbus / skelbiant konfidencialią ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, t. y. įpareigoti V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ neteikti paslaugų buvusiems (persiviliotiems) ieškovės klientams (pacientams), išvardytiems Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. atsakymuose; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp ieškovės ir atsakovų A. T., V. T. buvo sudarytos darbo sutartys, jomis atsakovai įsipareigojo dirbti ortopedais technikais. Vykdydami savo darbo funkcijas atsakovai V. T. ir A. T. tiesiogiai bendraudavo su ieškovės klientais, mezgė su jais profesinius kontaktus ir palaikė dalykinį ryšį. Atsakovams buvo tiesiogiai prieinama informacija apie klientus (aptarnaujamų klientų sąrašas, klientų kontaktiniai duomenys, žinomi klientų poreikiai). Atsakovai turėjo pareigą saugoti ir neatskleisti ieškovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos. Su atsakovais darbo sutartys nutrauktos pagal jų prašymus. Prieš nutraukiant ir nutraukus darbo sutartis su atsakovais, ieškovei tapo žinoma, kad 2017 m. liepos 12 d. atsakovas V. T., dar dirbdamas pas ieškovę, kartu su kitais bendraturčiais įsteigė UAB „Protezavimo guru“, užsiimančią analogiška veikla. Atsakovai V. T. ir A. T., dar būdami ieškovės darbuotojais, nuo pat UAB „Protezavimo guru“ įsteigimo veikė ir veikia UAB „Protezavimo guru“ interesais: ieškovės klientams dalijo savo asmenines vizitines korteles su asmeniniais atsakovų telefono numeriais ir skatino ieškovės klientus pirkti ortopedines technines priemones ir (ar) jų priežiūros paslaugas iš UAB „Protezavimo guru“. Ieškovei atlikus klientų apklausą, paaiškėjo, jog daliai ieškovės klientų, kuriuos aptarnavo atsakovai V. T. ir A. T. (dar dirbdami pas ieškovę), de facto paslaugas suteikė UAB „Protezavimo guru“ (ji atitinkamai gavo VLK finansavimą už suteiktas paslaugas), nors klientai manė, kad paslaugas (prekes) jiems teikia ieškovė. Be to, atsakovai V. T. ir A. T., siekdami nuslėpti nurodytus veiksmus ir apsunkinti galimybę ieškovei kontaktuoti su ieškovės klientais, atsakovams nutraukus darbo santykius su ieškove, sąmoningai netinkamai pildė užsakymų lapus, t. y. nenurodė ieškovės klientų telefono numerių. UAB „Protezavimo guru“, pasinaudodama atsakovų V. T. ir A. T. atskleista konfidencialia ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija apie ieškovės klientus (klientų sąrašai, kontaktai, darbo specifika), toliau veikia ortopedinių techninių priemonių gamybos ir pritaikymo rinkoje ir sėkmingai vykdo prekių (paslaugų) pardavimus ieškovės klientams tiek viešajame sektoriuje (finansuojama VLK lėšomis pagal sutartis su VLK), tiek ir privačiajame sektoriuje. Ieškovė dėl atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų – ieškovės klientų (pacientų) perviliojimo – patyrė žalą.

3.       Atsakovė UAB „Protezavimo guru“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį (patikslintą ieškinį), prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Protezavimo guru“ įsteigta 2017 m. liepos 12 d. Bendrovės steigimo iniciatoriais buvo verslininkai V. K. ir A. M., jie prie įmonės steigimo prisidėti pakvietė ir du ilgametę praktiką turinčius ortopedus technikus M. U. ir V. T.. Atsakovė yra smulkus Klaipėdos regione veiklą vystantis verslo subjektas. Tuo tarpu ieškovė, jos tinklalapio duomenimis, „panašaus profilio įmonių tarpe jau kelinti metai užima antrą vietą šalyje pagal aptarnaujamųjų pacientų skaičių“. Atsakovė prieš sudarydama darbo sutartis su Vilmantu ir A. T. įsitikino, jog jie nėra pasirašę nekonkuravimo sutarties su ieškove, todėl Audronė ir V. T. turėjo ir turi teisę dirbti pas konkurentus, įskaitant ir atsakovę. Atsakovė jokia ieškovės konfidencialia ar komercinę paslaptį sudarančia informacija nesinaudojo ir nesinaudoja, nėra atlikusi jokių veiksmų, kad sužinotų ar pasinaudotų tokia informacija. Atsakovė klientų pati neieško. Asmuo, kuriam reikalingos ortopedijos priemonės, gauna iš VLK sąrašą įmonių, teikiančių tokias paslaugas, ir pats renkasi, į kurią iš jų kreiptis. Pas ieškovę negrįžo 88 klientai, iš kurių tik 9 perėjo pas atsakovę, dėl to toks faktas negali būti vertinamas kaip klientų perviliojimas, nes klientas laisvas pasirinkti paslaugos teikėją. Atsakovė negali atsisakyti klientui, kuris į ją kreipiasi, teikti paslaugas, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-234 „Dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 33 punktas imperatyviai įpareigoja ortopedijos įmones užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą visomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, dėl kurių yra pasirašiusios sutartis.

4.       Atsakovai V. T. ir A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį (patikslintą ieškinį), su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, ieškovė neįvardijo konkrečių atsakovų veiksmų dėl neteisėtai gautos / panaudotos konfidencialios informacijos. Tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta jokia konfidencialumo sutartis, todėl atsakovai apskritai neturėjo pareigos saugoti ieškovės konfidencialios informacijos. Konfidencialumo pasižadėjimas pasirašytas ne ieškovės naudai ir ne dėl ieškovės konfidencialios informacijos apsaugos, o yra skirtas Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos (toliau – EVIS) veiklai. Ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovai neatskleidė ir (ar) nepanaudojo jokios informacijos apie ieškovę, kuri gali būti laikoma konfidencialia. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių ar sumažėjo jos pelnas.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovės UAB „Pirmas žingsnis“ ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Pirmas žingsnis“ atsakovams V. T. ir A. T. 2 208,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „Protezavimo guru“ – 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 10,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

6.       Teismas, nustatęs ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, ieškovės suformuluotus ieškinio (patikslinto) reikalavimus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad, tarp šalių nesant sudaryto (pasirašyto) nekonkuravimo susitarimo ir nesant numatyto atlygio už nekonkuravimą, net jei ir atsakovas konkuravo su ieškove, nėra pagrindo teigti, jog jis atliko neteisėtus veiksmus. Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino ieškovės teiginio dėl klientų „perviliojimo“.

7.       Pažymėjo, kad vien tai, jog 9 iš 88 negrįžusių ieškovės klientų perėjo pas atsakovę, negali būti vertinama kaip nesąžininga konkurencija, kaip klientų perviliojimas, nes klientas laisvas pasirinkti paslaugos teikėją.

8.       Taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovė būtų nustačiusi tam tikrą tvarką, kaip su informacija, sudarančia komercinę paslaptį, susipažinti, užtikrinti komercinės paslapties laikymąsi. Apklaustas teismo posėdžio metu A. A. patvirtino, kad dėl komercinių paslapčių atsakovams pretenzijų neturi, nes klientų sąrašas nebuvo perduotas, komercinių paslapčių sąrašas nėra patvirtintas.

9.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovų veiksmai yra nesąžiningi: nesant susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir nekonkuravimo susitarimo, atsakovams negali kilti atsakomybė; pagal įstatymą atsakovams atsakomybės dėl komercinės paslapties atskleidimo nėra, nes pati ieškovė neinformavo atsakovų apie tai, jog duomenis apie klientus laiko slaptais, apie atsakomybę panaudojus šiuos duomenis ir pan.

10.       Spręsdamas ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą pagrįstumo klausimą, teismas pažymėjo, kad civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

11.       Teismas nusprendė, kad nenustačius, kad atsakovai atliko nesąžiningus konkurencijos veiksmus – „perviliojo“ 9 klientus, „atskleidė konfidencialią ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ieškovės klientus“, t. y. nenustačius neteisėtų atsakovų veiksmų, ieškinio reikalavimas dėl 31 897,33 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

12.       Taip pat nusprendė, kad, netenkinus ieškinio dalies dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo, ieškovės prašomos priteisti ieškinyje nurodyto dydžio metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti priteisiamos.

13.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje nustatytų aplinkybių, galbūt turinčių nusikalstamos veikos požymių, ir galimybės priimti atskirąją nutartį, konstatavo, kad atsakovės A. T. veiksmuose, pasirašant ties M. U. ir V. T. pavardėmis, nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taip pat išaiškino, kad suinteresuoti asmenys turi teisę asmeniškai įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teisėsaugos įstaigas dėl, jų manymu, padarytos nusikalstamos veikos.

14.       Teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis; vien tik tai, jog ieškinys atmestas, nepasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir būti pagrindu skirti baudą, dėl to atsakovės prašymo ieškovei skirti baudą netenkino.

15.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų priteisimo (paskirstymo), įvertinęs šalių išlaidas, susijusias su advokato ir advokato padėjėjo pagalba, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais dėl faktiškai šalių sumokėtų išlaidų advokato pagalbai pagrįstumo ir galimybės jas priteisti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008) ir Rekomendacijos nuostata, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijos nustatyto dydžio, iš ieškovės atsakovams A. T. ir V. T. priteisė 2 208,25 Eur, UAB „Protezavimo guru“ – 1 760,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III.        Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Ieškovė UAB „Pirmas žingsnis“ (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ 31 897,33 Eur žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovus nutraukti ir uždrausti atsakovams toliau atlikti šiuos nesąžiningos konkurencijos veiksmus: įpareigoti atsakovus V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ nutraukti neteisėtus veiksmus, kurie atliekami perdavus / perduodant, pasinaudojus / naudojantis, paskelbus / skelbiant konfidencialią ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, t. y. įpareigoti V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ neteikti paslaugų buvusiems (persiviliotiems) ieškovės klientams (pacientams), išvardytiems VLK 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. atsakymuose; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąvoką, ją sutapatino su vienu konkrečiu veiksmu – ieškovės klientų (ne)perviliojimu ir, nenustatęs ieškovo klientų perviliojimo, ieškinį atmetė.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos, dėl to skundžiamas sprendimas panaikintinas.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suformuotas nesąžiningos konkurencijos bylose, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas ignoravo savo paties nustatytas aplinkybes, netiesiogiai patvirtinančias atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus, ir jų nevertino; rėmėsi išimtinai liudytojų parodymais, kurie, kaip pripažino pats teismas, galbūt patvirtina tik tai, kad atsakovai neviliojo ieškovės klientų.

16.4.                      Teigia, jog teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovų V. T. ir A. T. darbo sutarys nutrauktos jų prašymu; atsakovė UAB „Protezavimo guru“ įsteigta 2017 m. liepos 12 d., vienas jos steigėjų – V. T.; atsakovai V. T. ir A. T., dirbdami pas ieškovę, veikė atsakovės UAB „Protezavimo guru“ interesais, patvirtina atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

16.5.                      Pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką dėl žalos skaičiavimo nesąžiningos konkurencijos bylose, paneigė ieškovės teisę, pasitelkiant teismo pagalbą, įrodinėti realiai patirtos žalos dydį.

16.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė, o ieškovė, be kita ko, neva neįrodė savo patirtos žalos dydžio. Teigia, kad, pagal teismų praktiką, bylose dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo apskaičiuojant ieškovės patirtą žalą yra taikomos specialios taisyklės, t. y. ieškovei užtenka įrodyti atsakovo bendrąjį pelną, kuris laikomas ieškovo patirta žala (kol atsakovas neįrodys, kad gautas pelnas ar jo dalis buvo gauta teisėtai (iš veiksmų, nesusijusių su nesąžininga konkurencija)).

17.       Atsakovė UAB „Protezavimo guru“ (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei UAB „Protezavimo guru“ buvo priteista 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „Protezavimo guru“ 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teigia, kad atsakovė UAB „Protezavimo guru“ į bylą pateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimą ir prašymą jas priteisti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro užmokestis advokato padėjėjai. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų advokato padėjėjo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžių, jos yra protingo ir teisingo dydžio, todėl jas mažinti nėra teisinio pagrindo.

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai UAB „Protezavimo guru“ bylinėjimosi išlaidas sumažino lygindamas jas su kitos šalies patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Pagal Rekomendaciją už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų nuo Rekomendacijoje nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio, o ne nuo kitų byloje dalyvaujančių šalių advokatų įkainių.

18.       Atsakovai V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ atsiliepime į ieškovės UAB „Pirmas žingsnis“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, ieškovė apeliaciniame skunde neginčija, kad atsakovai nepersiviliojo ieškovės klientų. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovai neperdavė, nepasinaudojo, nepaskelbė konfidencialios ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Ieškovė nenurodė, kokius dar nesąžiningus veiksmus atliko atsakovai, todėl pagrįstai laikytina, jog Klaipėdos apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog sprendimą priėmęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suformuotas nesąžiningos konkurencijos bylose, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, yra nepagrįstas ir atmestinas.

18.2.                      Pažymėjo, kad ieškovės nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos (nuostolių, susijusių su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu) įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą tarp šalių, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė yra pripažinusi, kad atsakovai nėra atlikę jokių veiksmų su komercinės paslapties atskleidimu, todėl ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika nėra teismo sprendimas analogiškoje byloje ir ja nesiremtina.

18.3.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nagrinėjo ir kitų nesąžiningos konkurencijos veiksmų buvimo / nebuvimo (konfidencialios informacijos ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos perdavimo, panaudojimo ir paskelbimo) klausimą. Ieškovė jokių kitų nesąžiningos konkurencijos veiksmų nenurodė, todėl nei atsakovai galėjo (turėjo) nuo jų gintis, nei pirmosios instancijos teismas galėjo (neturėjo teisės) už ieškovę suformuluoti šį papildomą ieškinio pagrindą ir remdamasis juo nagrinėti bylą.

18.4.                      Atsakovai neatliko jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokie veiksmai buvo atlikti, todėl, nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo iš atsakovų priteisti nuostolių atlyginimą (CK 6.246 straipsnis). Be to, ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei nurodytos žalos egzistavimo, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

18.5.                      Pažymėjo, kad, pagal formuojamą teismų praktiką, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti ar išreikalauti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė prašymą išreikalauti iš UAB „Protezavimo guru“ didelės apimties dokumentus, nepagrįsdama, ką jais įrodinės, ir dokumentus (atsakovų V. T. ir A. T. UAB „Protezavimo guru“ einamų pareigų pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles ir kitus dokumentus, kuriuose detalizuojamos V. T., A. T. UAB „Protezavimo guru“ vykdomos funkcijos), iš kurių nebūtų galima nustatyti nesąžiningos konkurencijos apimties ir laipsnio, juose nėra jokių duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymus, o apeliacinio skundo argumentas, kad buvo paneigta ieškovės teisė, pasitelkiant teismo pagalbą, įrodinėti realiai patirtos žalos dydį, yra nepagrįstas ir atmestinas.

18.6.                      Taip pat pažymėjo, kad ieškovės ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimas įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su paslaugų klientams teikimu, yra neteisėtas, ribojantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytas pacientų teises (pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, specialistą ir t. t.) ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-234 „Dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 33 punktui, kuris imperatyviai įpareigoja ortopedijos įmones užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą visomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, dėl kurių yra pasirašiusios sutartis.

19.       Atsakovai V. T. ir A. T. atsiliepime į atsakovės UAB „Protezavimo guru“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

20.       Ieškovė UAB „Pirmas žingsnis“ atsiliepime į atsakovės UAB „Protezavimo guru“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, ieškovės UAB „Pirmas žingsnis“ apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Pažymėjo, kad ieškovė yra pateikusi apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Atitinkamai, tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovų ieškovei, o sprendimo dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovams iš ieškovės, turėtų būti panaikinta.

20.2.                      Priešingai, nei teigia atsakovė UAB „Protezavimo guru“, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai atsakovei UAB „Protezavimo guru“ priteisė tik dalį prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų, teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, suformuota praktika.

20.3.                      Mano, kad atsakovės UAB „Protezavimo guru“ faktinės išlaidos neatitiko pagrįstumo kriterijaus, todėl teismas pagrįstai priteisė šių išlaidų dalį – 80 proc. patirtų išlaidų (1 760 Eur bylinėjimosi išlaidų).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

23.       Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

24.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Pirmas žingsnis“ ieškinys dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų ir veiksmų uždraudimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus. Ieškovė su minėtu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir atsakovų veiksmus nesąžiningos konkurencijos prasme, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos dėl žalos nustatymo nesąžiningos konkurencijos bylose, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas. Taip pat nurodo, kad teismas, netenkindamas ieškovės prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, paneigė ieškovo teisę, pasitelkiant teismo pagalbą, įrodinėti realiai patirtos žalos dydį. Priešingai, atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovai neatliko jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokie veiksmai buvo atlikti, todėl, nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo iš atsakovų priteisti nuostolių atlyginimą. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

25.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės (apeliantės) argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų ieškovės apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų argumentų.

Dėl ieškovės UAB „Pirmas žingsnis“ apeliacinio skundo

26.       Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, neperžengiant šias nagrinėjimo ribas, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Taigi asmuo, naudodamasis savo nuožiūra civilinėmis teisėmis, turi įvertinti savo būsimo elgesio variantus ir neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą (tarp jų ir ieškinio pagrindą arba dalyką), šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.

27.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų ir veiksmų uždraudimo, t. y. prašė įpareigoti atsakovus nutraukti ir uždrausti atsakovams toliau atlikti šiuos nesąžiningos konkurencijos veiksmus: įpareigoti atsakovus V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ nutraukti neteisėtus veiksmus, kurie atliekami perdavus / perduodant, pasinaudojus / naudojantis, paskelbus / skelbiant konfidencialią ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, t. y. įpareigoti V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ neteikti paslaugų buvusiems (persiviliotiems) ieškovės klientams (pacientams), išvardytiems VLK 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. atsakymuose. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, tai jis, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir darė. Konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje laiduojama asmens teisė kreiptis į teismą, bet ne teisė į ieškinio patenkinimą, kuri priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, tokių kaip ieškinio faktinio pagrindo įrodytinumas; ieškinio teisinio pagrindo įrodytinumas ir kt. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Ši CPK nuostata taip pat nedraudžia ir vėlesnio ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo keitimo, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kai tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokia jai įstatymo nustatyta procesine teise pasinaudojo, patikslino ieškinio pagrindą, t. y. nurodė faktines aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančias ieškovės reikalavimą (ieškinio dalyką), o pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovės nurodytą (patikslintą) ieškinio dalyką ir padarė pagrįstą išvadą, kad nenustačius, kad atsakovai atliko nesąžiningus konkurencijos veiksmus – „perviliojo“ 9 klientus, „atskleidė konfidencialią ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ieškovės klientus“, t. y. nenustačius neteisėtų atsakovų veiksmų, ieškinio reikalavimas dėl 31 897,33 Eur žalos atlyginimo atmestinas.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Priešingai, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų atsakovų atliktų veiksmų (išskyrus ieškovės klientų (ne) perviliojimą), kuriuos pats teismas nustatė ir, ieškovės vertinimu, laikytinų nesąžiningais konkurencijos sąvokos atžvilgiu.

29.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąvoką, ją sutapatino su vienu konkrečiu veiksmu – ieškovės klientų (ne) perviliojimu ir, nenustatęs ieškovo klientų perviliojimo fakto, ieškinį atmetė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų atsakovų atliktų veiksmų (kad konkuruojantis su ieškove subjektas buvo įsteigtas atsakovams dirbant pas ieškovę; konkuruojančio subjekto vienas iš steigėjų yra atsakovas V. T.; kad atsakovai, dirbdami pas ieškovę, veikė ir veikia konkuruojančio subjekto interesais; kad ieškovės užsakymo lapuose nurodytas konkuruojančio subjekto logotipas), kuriuos pats teismas nagrinėdamas bylą nustatė, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnį, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, dėl to skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme reiškė reikalavimus, juos patikslino, prašydama uždrausti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir atlyginti žalą, padarytą nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Reikšdama šiuos reikalavimus, ieškovė nurodė, kad atsakovai V. T. ir A. T., įgyvendindami savo darbo funkcijas, tiesiogiai bendraudavo su ieškovės klientais, mezgė su jais profesinius kontaktus ir palaikė dalykinį ryšį. Atsakovams buvo tiesiogiai prieinama informacija apie klientus (aptarnaujamų klientų sąrašas, klientų kontaktiniai duomenys, žinomi klientų poreikiai). Atsakovai turėjo pareigą saugoti ir neatskleisti ieškovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos. Su atsakovais darbo sutartys nutrauktos pagal jų prašymus. 2017 m. liepos 12 d. atsakovas V. T., dirbdamas pas ieškovę, kartu su kitais bendraturčiais įsteigė UAB „Protezavimo guru“, užsiimančią analogiška veikla. Atsakovai V. T. ir A. T., būdami ieškovės darbuotojais, nuo pat UAB „Protezavimo guru“ įsteigimo veikė ir veikia UAB „Protezavimo guru“ interesais: ieškovės klientams dalijo savo asmenines vizitines korteles su asmeniniais atsakovų telefono numeriais ir skatino ieškovės klientus pirkti ortopedines technines priemones ir (ar) jų priežiūros paslaugas iš UAB „Protezavimo guru“. Ieškovei atlikus klientų apklausą, paaiškėjo, jog daliai ieškovės klientų, kuriuos aptarnavo atsakovai V. T. ir A. T. (dar dirbdami pas ieškovę), de facto paslaugas suteikė UAB „Protezavimo guru“. Be to, atsakovai V. T. ir A. T., siekdami nuslėpti nurodytus veiksmus ir apsunkinti galimybę ieškovei kontaktuoti su ieškovės klientais, atsakovams nutraukus darbo santykius su ieškove, sąmoningai netinkamai pildė užsakymų lapus, t. y. nenurodė ieškovės klientų telefono numerių. UAB „Protezavimo guru“, pasinaudodama atsakovų V. T. ir A. T. atskleista konfidencialia ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija apie ieškovės klientus (klientų sąrašai, kontaktai, darbo specifika), toliau veikia ortopedinių techninių priemonių gamybos ir pritaikymo rinkoje ir sėkmingai vykdo prekių (paslaugų) pardavimus ieškovės klientams tiek viešajame sektoriuje (finansuojama VLK lėšomis pagal sutartis su VLK), tiek ir privačiajame sektoriuje. Ieškovė dėl atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų – ieškovės klientų (pacientų) perviliojimo – patyrė žalą.

31.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovų veiksmai yra nesąžiningi: nesant susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir nekonkuravimo, atsakovams negali kilti atsakomybė; pagal įstatymą atsakovams atsakomybės dėl komercinės paslapties atskleidimo nėra, nes pati ieškovė neinformavo atsakovų apie tai, jog duomenis apie klientus laiko slaptais, apie atsakomybę panaudojus šiuos duomenis ir pan. Vien ta tai, kad kai kurie (9) buvę ieškovės UAB „Pirmas žingsnis“ pacientai tapo atsakovės „Protezavimo guru“ klientais, savaime negali būti vertinama kaip atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai.

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios nutarties 28 ir 29 punktuose, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir ištyręs bylos faktines aplinkybes, įvertino visus atsakovų atliktus veiksmus ir, spręsdamas dėl atliktų veiksmų teisėtumo nesąžiningos konkurencijos prasme, konfidencialumo apimties prasme, pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad, nesant nekonkuravimo susitarimo ir nesant numatyto atlygio už nekonkuravimą, laikytina pagrįsta išvada, kad net jei atsakovai konkuravo su ieškove, nėra pagrindo teigti, kad jie atliko neteisėtus veiksmus. Taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovė būtų nustačiusi tam tikrą tvarką, kaip su informacija, sudarančią komercinę paslaptį, susipažinti, užtikrinti komercinės paslapties laikymąsi. Apklaustas teismo posėdžio metu A. A. patvirtino, kad dėl komercinių paslapčių atsakovams pretenzijų neturi, nes klientų sąrašas nebuvo perduotas, komercinių paslapčių sąrašas nėra patvirtintas. Dėl to, ieškovei neinformavus atsakovus apie tai, kad duomenis apie klientus laiko slaptais, neinformavus jų apie atsakomybę panaudojus šiuos duomenis, nesukūrus supažindinimo su komercinėmis paslaptimis tvarkos, neužtikrinus jos laikymosi, atsakovams negali kilti civilinė atsakomybė už darbą su tais pačiais klientais kaip ir ieškovės. Vien aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovai neatliko veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžininga konkurencija, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnį, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.

33.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-3-359-701/2019). Pirmosios instancijos teismas nustatė (ieškovė teismo nustatytų aplinkybių neginčija), kad atsakovai nepersiviliojo ieškovės klientų. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai neperdavė, nepasinaudojo, nepaskelbė konfidencialią ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Ieškovė nenurodė, kokius dar nesąžiningus veiksmus atliko atsakovai, todėl pagrįstai laikytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, o ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimą priėmęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suformuotas nesąžiningos konkurencijos bylose, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, yra nepagrįstas.

34.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą skundžiamame sprendime nurodytų motyvų pagrindu, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, kad atsakovai neatliko nesąžiningos konkurencijos veiksmų, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovų žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimą nėra pagrindo.

35.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką dėl žalos skaičiavimo nesąžiningos konkurencijos bylose, paneigė ieškovo teisę, pasitelkiant teismo pagalbą, įrodinėti realiai patirtos žalos dydį. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

36.       Kaip teisingai nurodė atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos (nuostolių, susijusių su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu) įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą tarp šalių, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė yra pripažinusi, kad atsakovai nėra atlikę jokių veiksmų, susijusių su komercinės paslapties atskleidimu, todėl ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika nėra teismo sprendimas analogiškoje byloje ir ja nesiremtina.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 ir kt.). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumą; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). Taigi teismai, spręsdami dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamiesi prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą.

38.       Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl žalos skaičiavimo nesąžiningos konkurencijos bylose, atmestinas, nes ieškovės nurodyta apeliacinio teismo praktika nėra teismo sprendimas analogiškoje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, kad ieškovės nurodyta teismų praktika netaikytina nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovė yra pripažinusi, kad atsakovai nėra atlikę jokių veiksmų, susijusių su komercinės paslapties atskleidimu, nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti iš esmės skiriasi.

39.       Pažymėtina ir tai, kad, pagal formuojamą teismų praktiką, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti ar išreikalauti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų nuomone ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė bylą išnagrinėjusiam teismui pateikė prašymą išreikalauti iš UAB „Protezavimo guru“ didelės apimties dokumentus, nepagrįsdama, ką jais įrodinės, ir dokumentus (atsakovų V. T. ir A. T. UAB „Protezavimo guru“ einamų pareigų pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles ir kitus dokumentus, kuriuose detalizuojamos V. T., A. T. UAB „Protezavimo guru“ vykdomos funkcijos), iš kurių nebūtų galima nustatyti nesąžiningos konkurencijos apimties ir laipsnio, juose nėra jokių duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymus, o apeliacinio skundo argumentas, kad buvo paneigta ieškovės teisė, pasitelkiant teismo pagalbą, įrodinėti realiai patirtos žalos dydį, yra nepagrįstas ir atmestinas.

40.       Teisėju kolegija pažymi, kad ieškovė, teikdama apeliacinį skundą ir gindama savo neva pažeistas teises, susijusias su teise, pasitelkiant teismo pagalbą, gauti (išreikalauti) tam tikrus įrodymus, pagrindžiančius šalies įrodinėtinas aplinkybes, tokio prašymo apeliacinės instancijos teismui nereiškia, nors tokią teisę turėjo.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė, o ieškovė, be kita ko, neva neįrodė savo patirtos žalos dydžio. Teigia, kad, pagal teismų praktiką, bylose dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo apskaičiuojant ieškovo patirtą žalą yra taikomos specialios taisyklės, t. y. ieškovui užtenka įrodyti atsakovo bendrąjį pelną ir jis laikomas ieškovo patirta žala (kol atsakovas neįrodys, kad gautas pelnas ar jo dalis buvo gauta teisėtai (iš veiksmų, nesusijusių su nesąžininga konkurencija)).

42.       Kaip jau minėta, ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo apeliacinio teismo suformuotos praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos (nuostolių, susijusių su komercinės paslapties sukūrimu ir tobulinimu) įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą tarp šalių, aiškinimo ir taikymo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovės nurodyta teismų praktika netaikytina nagrinėjamu atveju, kadangi konstatuota, kad atsakovai neatliko jokių veiksmų, susijusių su komercinės paslapties atskleidimu, todėl darytina išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad bylose dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo apskaičiuojant ieškovo patirtą žalą yra taikomos specialios taisyklės, nepagrįstas.

43.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, ąui dicit non ąui negat). Kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje išaiškinta, kad civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481-248/2016). Taigi, priešingai, nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, būtent ieškovė turėjo įrodinėjimo pareigą – įrodyti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, ir pagrįsti žalos dydį. 

44.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei, reikalaujančiai priteisti iš atsakovų žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimą, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami atsakovų neteisėti veiksmai, dėl kurių (ne)atlikimo ieškovei kilo žala, ir pareigos atsakovams atlyginti tam tikro dydžio žalą atsiradimą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, neva pirmosios instancijos teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, yra iš esmės neteisingi, neatitinkantys nustatyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

45.       Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovų atlikti veiksmai nelaikytini (nevertintini) kaip nesąžiningos konkurencijos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovams kilo civilinė atsakomybė atlyginti ieškovei žalą, padarytą nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatytos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę. Kaip teisingai pažymėjo atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė net neįrodinėjo ir neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodytos žalos egzistavimo. Todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškinį.     

46.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti pagal ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl atsakovės UAB „Protezavimo guru“ apeliacinio skundo dalyko ir ginčo ribų

48.       Pažymėtina, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Pagal CPK 290 straipsnio 1 dalį, teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK numatytais atvejais jos yra įtraukiamos į teismo sprendimus ir kitus procesinius dokumentus kaip jų sudėtinė dalis. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų.

49.       CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstoma teismo išvada dėl ieškinio ir (ar) priešieškinio išsprendimo, 3 punkte – kad į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įeina nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, yra pagrindas priimti papildomą sprendimą. Ta aplinkybė, kad nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų šių civilinio proceso normų pagrindu yra įtrauktas į teismo sprendimą, nesudaro pagrindo traktuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo kaip materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui ar šalių ginčo dalies. Jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo kaip iš dalies patenkinto. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia dėl jų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį.

50.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų priteisimo (paskirstymo), įvertinęs aplinkybes, kad ieškovės ieškinio materialiniai reikalavimai atmesti visiškai, šalių nurodytas patirtas išlaidas, susijusias su advokato ir advokato padėjėjo pagalba, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais dėl faktiškai šalių sumokėtų išlaidų advokato pagalbai pagrįstumo ir galimybės jas priteisti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008) ir Rekomendacijos nuostata, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijos nustatyto dydžio, iš ieškovės atsakovams A. T. ir V. T. priteisė 2 208,25 Eur, UAB „Protezavimo guru“ – 1 760 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

51.       Atsakovė UAB „Protezavimo guru“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai UAB „Protezavimo guru“ bylinėjimosi išlaidas sumažino, lygindamas jas su kitos šalies patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Pagal Rekomendaciją už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų nuo Rekomendacijoje nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio, o ne nuo kitų byloje dalyvaujančių šalių advokatų įkainių.

52.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą (paskirstymą) pagal CPK 93 straipsnio nuostatas. Atsakovės UAB „Protezavimo guru“ apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės vienu argumentu, kad teismas, nustatydamas atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nepagrįstai sumažino atsakovės UAB „Protezavimo guru“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.

53.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

54.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).

55.       Atsakovė UAB „Protezavimo guru“ prašė priteisti 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, jas sudaro susipažinimas su byla ir atsiliepimo į ieškinį parengimas – 900 Eur, susipažinimas su patikslintu ieškiniu ir atsiliepimo į jį parengimas – 300 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose, pasiruošimas bylai – 500 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose, pasirengimas jiems ir baigiamosios kalbos ruošimas – 500 Eur.

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad užmokesčio už advokato padėjėjos teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino dydžio. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų atsakovų advokatui ir advokato padėjėjai apmokėti, neargumentavo dėl CPK 98 straipsnio kriterijų, taikomų išlaidų dydžiui nustatyti, paskirstydamas išlaidas nurodė, kad atmetus ieškinį atsakovams priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, tačiau galima daryti išvadą, kad jų dydis, realumas ir pagrįstumas buvo įvertinti. Pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad atsakovės UAB „Protezavimo guru“ (kitų atsakovų) patirtos išlaidos advokato (advokato padėjėjos) pagalbai apmokėti nėra realiai patirtos, nepagrįstos ar per didelės. Tačiau vadovaudamasis Rekomendacijų nuostata, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijose nustatyto dydžio, iš ieškovės atsakovei UAB „Protezavimo guru“ priteisė 1 760 Eur.

57.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

58.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovės UAB „Protezavimo guru“ bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjai apmokėti yra realiai patirtos, pagrįstos ir neviršija rekomenduotino dydžio, atsižvelgdama į šios nutarties 57 punkte nurodytų Rekomendacijų 5 punkto nuostatą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Rekomendacijomis ir nepagrįstai sumažino atsakovės UAB „Protezavimo guru“ turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjai apmokėti, kadangi, pagal Rekomendacijų 5 punkto nuostatą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, o ne nuo šalies nurodyto patirtų išlaidų dydžio.

59.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nepagrįstai sumažino atsakovei UAB „Protezavimo guru“ priteistinų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dydį, todėl atsakovės UAB „Protezavimo guru“ apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina ir ieškovės UAB „Pirmas žingsnis“ atsakovei UAB „Protezavimo guru“ priteistinos 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl prašymo bylos medžiagą pripažinti nevieša

60.       Ieškovė UAB „Pirmas žingsnis“ nurodo, kad kartu su ieškiniu pateikė informaciją, sudarančią ieškovės konfidencialią informaciją, komercinę paslaptį, įskaitant informaciją apie ieškovės klientus, jų kontaktinius duomenis, specifinius poreikius ir kt. Siekiant apsaugoti ieškovės ir ieškovės klientų teisę į komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos tinkamą apsaugą, šio apeliacinio skundo pagrindu pradėtos civilinės bylos medžiagą prašo pripažinti nevieša. Atsakovai teigia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo, kadangi ieškovė su apeliaciniu skundu nepateikė jokios naujos su asmens duomenų apsauga ir (ar) komercinėmis paslaptimis susijusios informacijos, o pirmosios instancijos teisme ieškovės prašymas nebuvo tenkintas, nes nenustatyta, kad bylos medžiaga prižintina nevieša.

61.       CPK 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. CPK 10 straipsnio 4 dalis numato, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti.

62.       Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad CK 1.116 straipsnio prasme informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 37 39, 45 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

63.       Atsižvelgiant į informacijos konfidencialumo ir teismo proceso viešumo sąsają, kasacinio teismo praktikoje šiame kontekste pažymima, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste ir parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 79 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

64.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepateikė į bylą konkrečių argumentų, pagrindžiančių jos į bylą pateiktos informacijos atitiktį komercinės paslapties ir (ar) konfidencialios informacijos sampratai. Vien ieškovės klientų sąrašų paviešinimas nelaikytinas konfidencialios ir (ar) komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimu. Be to, ieškovė nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinumą riboti bylos medžiagos viešumą tokia apimtimi. Taip pat nenurodė, kaip ieškovės klientų sąrašo paviešinimas pakenks kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina ir tai, kad tokio prašymo ieškovė pirmosios instancijos teismui neteikė, o pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nematė pagrindo savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kadangi reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat nematė pagrindo manyti, kad bus atskleista profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą nutarties 62 ir 63 punktuose, ieškovės prašymo tenkinimas ir visos bylos medžiagos pripažinimas nevieša nagrinėjamu atveju pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintus teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovai V. T., A. T. ir UAB „Protezavimo guru“ prašo priteisti iš ieškovės visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir kad atsakovė UAB „Protezavimo guru“ advokatui sumokėjo 1 210 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą advokato parengtas visų trijų atsakovų vardu, priteisti bylinėjimosi išlaidas irgi prašo visi atsakovai, tačiau visas apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas apmokėjo viena atsakovė UAB „Protezavimo guru“. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina advokato teisę teikti atsiliepimą į apeliacinį skundą tik atsakovės UAB „Protezavimo guru“ vardu. Kad advokatas įgaliotas atstovauti ir teikti procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui atsakovų T. T. ir A. T. vardu, duomenų nėra. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas visas apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės priteisti atsakovei UAB „Protezavimo guru“.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“ (juridinio asmens kodas 133830862) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Protezavimo guru“ (juridinio asmens kodas 304573915) 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirmas žingsnis“ (juridinio asmens kodas 133830862) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Protezavimo guru“ (juridinio asmens kodas 304573915) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                         Giedrė Seselskytė

                                                                                Larisa Šimanskienė

                                                                                Danutė Žvinklytė