Administracinė byla Nr. eI3-872-561-/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09435-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3.
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 24 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
dalyvaujant pareiškėjai V. B., jos atstovei advokatei Daliai Averkienei,
atsakovės atstovei Karolinai Astai Mažeikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. A51-168845/23(3.3.15.4E-PAS) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo spręsti dėl gatvės raudonųjų linijų pakeitimo ties sklypais, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip, kad jos nebūtų perteklinės ir neapimtų su keliu nesusijusios žemės dalies; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas: suformuoti įsiterpusį žemės sklypą tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformuotą įsiterpusį žemės sklypą prijungti prie besiribojančių pareiškėjos žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pareiškėjos prašymo grafinėje dalyje.
Skunde nurodo, kad atsakovė nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą – pakeisti gatvės raudonąsias linijas taip, kad jos nebūtų perteklinės ir neapimtų su keliu nesusijusios žemės dalies; organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas: suformuoti įsiterpusį žemės sklypą tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformuotą įsiterpusį žemės sklypą prijungti prie besiribojančių pareiškėjos žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta prašymo grafinėje dalyje). Administracija nurodė, kad negali patikslinti gatvės raudonųjų linijų, pasiūlė laisvos valstybinės žemės dalį prijungti tik prie vieno pareiškėjos sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė nepagrįstai analogišką situaciją vertino visiškai skirtingai dėl abiejų sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors pagal pareiškėjos pateiktą prašymo grafinę dalį yra įvažiavimas į abu sklypus nuo kelio, Administracija nepagrįstai teigia, kad į vieną sklypą gali būti toks įvažiavimas nuo kelio ir leidžia išsipirkti žemės dalį bei ją prijungti prie sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu dėl kito sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nepagrįstai teigia, kad nuo to paties kelio įvažiuoti neva negalima ir neleidžia išsipirkti įsiterpusios žemės dalies bei ją prijungti prie pastarojo sklypo ((duomenys neskelbtini)).
Atsakovė Sprendime nurodo, jeigu būtų tenkintas pareiškėjos prašymas, jeigu ir būtų patikslintos gatvės raudonosios linijos ir būtų organizuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), projekto rengimas prieštarautų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 491.1 nuostatai, kadangi nebūtų galimybės patekti keliu į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Jokių kitų argumentų, dėl ko galėtų būti netenkinamas pareiškėjos prašymas, Sprendime nenurodyta.
Paaiškina, kad pareiškėja nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), ir sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), Vilniuje. Sklypų paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, abiejų sklypų plotas – po 0,0600 ha. Šiaurės vakarų, šiaurinėje pareiškėjos žemės sklypų pusėje yra nesuformuotas žemės plotas. Tarp pareiškėjos žemės sklypų, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) ir kelio, skirto privažiuoti prie minėtų sklypų, yra laisva valstybei priklausanti žemė, sklypas nesuformuotas. Tai matyti iš regia.lt duomenų bazės.
Pareiškėja su 2023 m. gegužės 9 d. prašymu jau kreipėsi į Administraciją, kad institucija suformuotų įsiterpusį žemės sklypą ir jį prijungtų prie pareiškėjos žemės sklypų. Prašyta 78 kv. m. prijungti prie sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 59 kv. m. prijungti prie sklypo, (duomenys neskelbtini). Savivaldybė 2023 m. birželio 29 d. raštu Nr. A256-867/23(3.315.4E-AD24) atsisakė suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, teigdama, kad pareiškėjos norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas nelaikytinas laisva valstybine žeme, nes patenka į privažiuojamojo kelio ribas (yra pažymėtos šio kelio raudonosios linijos). Savivaldybė pažymėjo, kad pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės, ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatas, gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Su tokia savivaldybės pozicija pareiškėja nesutiko ir 2023 m. liepos 12 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Administraciją.
Administracija skundžiamu Sprendimu pakeitė savo pirminę poziciją ir iš dalies leido išsipirkti įsiterpusią žemės dalį – 44 kv. m. prijungiant prie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Vis tik atsakovė nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymo pagal jos pateiktą prašymo grafinę dalį ir leisti išsipirkti 137 kv. m.
Atsakovė Sprendime nurodė tik gatvės raudonųjų linijų apibrėžimą, tačiau visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos 2023 m. liepos 12 d. prašyme išdėstytus argumentus, į tai, kad įsiterpusi žemės dalis visiškai neatlieka tokios funkcijos, kurią nurodo atsakovė, ir kad įsiterpusi žemė būtina tik pareiškėjai patekti į jos sklypus.
Pareiškėjos prašoma išsipirkti žemės dalis jos prašymo grafinėje dalyje pažymėta taškais: 1a, 1b, 2a, 2b, 6, 1c, 1. Ši minėtais taškais bei žalia ir geltona spalva pažymėta žemės dalis patenka į gatvės raudonąsias linijas, tačiau ši žemės dalis neatlieka ir niekada neatliks gatvės juostos, esančios tarp raudonųjų linijų, funkcijų. Ši žemės dalis apsupta pareiškėjos žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), taip pat įsiterpusio 110 kv. m. laisvos valstybinės žemės ploto, kuris projektuojamas ir planuojamas prijungti prie sklypo (duomenys neskelbtini) bei kelio. Taigi, žemės sklypo dalis tarp pareiškėjos sklypų, sklypo (duomenys neskelbtini), projektuojamo įsiterpusio 110 kv. m. žemės ploto, planuojamo prijungti prie sklypo (duomenys neskelbtini), ir kelio – gatvė, pažymėta raudonosiomis linijomis, toliau niekur neveda, o baigiasi ties sklypu, (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad šioje sklypo dalyje, nesant gatvės, nebus jokio šaligatvio, dviračių ar pėsčiųjų tako ar kitų gatvės elementų.
Svarbu tai, kad privažiavimui iki pareiškėjos sklypų netgi nesuteiktas gatvės statusas: (duomenys neskelbtini) gatvė yra pietinėje sklypų pusėje ir būtent šios gatvės adresas suteiktas pareiškėjos sklypams, o įvažiuojama iš Sutemų gatvės (tai matyti iš regia.lt duomenų). Keliukas nuo Sutemų gatvės iki pareiškėjos sklypų neturi jokio pavadinimo ir gatvės statuso. Nepagrįstai žemės daliai nustatytos raudonosios linijos nesuteikia teisės ir pagrindo šios įsiterpusios valstybinės žemės ploto dalies laikyti keliu.
Pažymi, jog pareiškėjos sklypo šiaurinėje, šiaurės vakarų pusėje, kurioje nurodoma įsiterpusi, laisva valstybinė žemė, nėra jokio visuomenei ar kitiems asmenims reikalingo kelio. Visų pirma, nėra teisiškai registruoto kelio, kuriuo galėtų naudotis kiti asmenys. Antra, ta žemės sklypo dalis yra didžiąja dalimi pareiškėjos lėšomis išklota trinkelėmis ir naudojama tik pareiškėjos reikmėms. Trečia, kaip matyti iš regia.lt portalo duomenų, įsiterpusios žemės dalis baigiasi ties pareiškėjos sklypu (duomenys neskelbtini) ir niekas toliau nepraeina ir nevažiuoja.
Tai dar viena iš priežasčių, kad negali būti nustatytos raudonosios linijos be reikalo, neatliekant joms priskirtų funkcijų, neaišku dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu apribojant papildomą žemės ploto dalį. Atsakovė visiškai neatsižvelgė į šiuos argumentus.
Nesutinka, kad patenkinus pareiškėjos prašymą būtų pažeistos Taisyklių 491.1 punkto nuostatos. Kartu su Sprendimu atsakovė atsiuntė nagrinėjamos teritorijos schemą, pagal kurią siūloma pareiškėjai išsipirkti 44 kv. m. laisvos valstybinės žemės dalį. Ši siūloma išsipirkti žemės dalis ribojasi su pareiškėjos Žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Svarbu tai, kad siūloma išsipirkti žemės dalis ribojasi su keliu, kuriuo patenkama iki siūlomos išsipirkti žemės dalies. Šią dalį atsakovė siūlo išsipirkti ir laisvą valstybinę žemę sujungti su sklypu, (duomenys neskelbtini). Visiškai analogiška faktinė situacija yra su pareiškėjos sklypu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašoma išsipirkti ir prie sklypo, (duomenys neskelbtini), prijungti žemės dalis ribojasi su keliu, kuriuo patenkama iki pareiškėjos prašomos išsipirkti žemės dalies (pažymėta grafinėje dalyje geltonai). Toliau jau per išsiperkamą žemės sklypo dalį patenkama iki pareiškėjos sklypo, (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos prašoma išsipirkti žemės dalis, kuria bus patenkama tiek iki sklypo, (duomenys neskelbtini) (pažymėta žaliai), tiek iki sklypo, (duomenys neskelbtini) (pažymėta geltonai), ribojasi su privažiavimui skirtu keliu ir pareiškėjos sklypais. Pareiškėja, išsipirkusi jos prašomą žemės dalį, galėtų patekti į abu minėtus sklypus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Situacija yra ta pati dėl abiejų sklypų. Visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovė sprendžia, kad į sklypą, (duomenys neskelbtini), galima patekti iš kelio ir siūlo išsipirkti žemės dalį, o dėl kito sklypo sprendžia visiškai priešingai – neleidžia išsipirkti žemės dalies, kuri ribojasi su keliu ir per kurią irgi pareiškėja galėtų patekti iki savo sklypo, (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad pareiškėjos žemės sklypai suformuoti taip, kad neįmanoma įvažiuoti / išvažiuoti iš sklypo, (duomenys neskelbtini), į laisvą valstybinę žemę. Kaip matyti iš grafinės dalies, atstumas išvažiavimui tarp taškų 2 ir 6 paliktas tik 3,57 metro. Mažiausias kelio plotis turi būti 4 metrai (Civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam siauram įvažiavimui ir stačiam kampui, kuris susidaro dėl siauros (5,42 metro) žemės dalies, išvažiavimas neįmanomas. Dėl to, išsipirkus laisvą įsiterpusį sklypą, atsirastų galimybė suformuoti išvažiavimą ne stačiu (90 laipsnių) kampu, o įstrižai, kaip parodyta pareiškėjos prašymo grafinėje. Šių aplinkybių visiškai nevertino Administracijos specialistai. Tokį patį įstrižą įvažiavimą į pareiškėjos sklypą, (duomenys neskelbtini), siūlo ir atsakovė. Tačiau visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių šios žemės dalies neleidžia išsipirkti. Argumentas, kad turi būti privažiavimas, nėra pakankamas, nes išsipirkusi žemės dalį, kuri ribojasi su keliu, pareiškėja turės privažiavimą iki savo sklypo, (duomenys neskelbtini), kaip ir iki sklypo, (duomenys neskelbtini).
Šiuo atveju, su pareiškėjos žemės sklypais besiribojanti įsiterpusi valstybinė žemė yra siaura juosta ir sudarytų tik 137 kv. m., t. y. 0,0137 ha. Įsiterpusi žemė yra tarp pareiškėjos sklypų, sklypo (duomenys neskelbtini), 110 kv. m. įsiterpusios žemės dalies, kurią planuojama prijungti prie sklypo (duomenys neskelbtini), ir kelio. Prašoma išsipirkti žemės dalimi toliau nei praeiti, nei pravažiuoti nėra galimybės. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad prašomas formuoti įsiterpęs žemės sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus, pagal kuriuos šis sklypas laikytinas įsiterpusia laisva valstybine žeme.
Pareiškėjos teigimu, atsakovė pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes žemės sklypui (duomenys neskelbtini) buvo leista įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą. Pabrėžia, kad atsakovės veiksmai taip pat pažeidžia viešojo administravimo principus, o priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.
Išdėstytos faktinės aplinkybės įrodo, kad atsisakius leisti pareiškėjai išsipirkti laisvą įsiterpusią žemės dalį, pareiškėjai sudaromos kliūtys patekti į jos sklypą, (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai. Pareiškėja, vadovaudamasi nustatytais reikalavimais, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, įvertinusi atsakovės priimtus sprendimus gretimų sklypų atžvilgiu ((duomenys neskelbtini), kuriam leista išsipirkti laisvos žemės dalį, nors ji nėra įsiterpusi), parengė prašymo grafinę dalį, kurioje numatyta įsiterpusi žemės dalis. Pareiškėja, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, tikėjosi, kad jų laikysis bei vienodai teisės aktus sklypų savininkams taikys ir atsakovė. Tačiau atsakovė visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai skirtingai taiko teisės aktus skirtingiems sklypams, nors faktinė situacija analogiška arba netgi pareiškėjos faktinė situacija labiau atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu atsakovė pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Pažymi, kad sprendžiant dėl gatvės raudonųjų linijų tikslinimo ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo papildomai būtina įvertinti ir atsižvelgti, ar kitų teisės aktų nuostatose ir (ar) savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniuose nėra nustatytų ribojimų, dėl kurių pareiškėjos prašymas dėl gatvės raudonųjų linijų ir Žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas negali būti tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju ginčo situacijai yra aktualus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnis, Taisyklių 2, 491.1, ir kt. punktų nuostatos, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnyje nurodyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atvejai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta viena iš sąlygų, kai pagal detaliajame plane, numatančiame tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas.
Nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyta, kad pageidaujami prisijungti žemės plotai prie sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nelaikytini laisva valstybine žeme, nes patenka į privažiuojamo kelio ribas, kuriose pažymėtos gatvės raudonosios linijos.
Akcentuoja, kad teritorijoje, kurioje yra norima prisijungti valstybinės žemės plotą, esantis privažiuojamasis kelias yra vienintelis numatytas patekimas į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje pažymėtas vadovaujantis statybos techninio reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai Bendrieji reikalavimai“ (toliau ir – ir STR). Tuo aspektu, laikytina, kad pažymėtos privažiuojamojo kelio raudonosios linijos nėra perteklinės, yra pažymėtos šiuo metu vieninteliam esamam ir naudojamam privažiavimo keliui ir užtikrina patekimą į pareiškėjos valdomus žemės sklypus. Aplinkybė, kad abu sklypai tiek Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tiek Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, nėra laikytina reikšminga.
Atkreipia dėmesį, jog privažiuojamas kelias privalo būti įrengtas į kiekvieną sklypą, nevertinant jo savininko, kadangi sklypas bet kuriuo metu gali būti perleistas. Dėl šios priežasties pareiškėjai Sprendime buvo pasiūlyta sujungti žemės sklypus, kas leistų patikslinti privažiuojamojo kelio raudonąsias linijas.
Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.
Vadovaujantis Taisyklių 491.1 papunktyje nustatyta tvarka, kurioje numatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, kitaip tariant bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą.
Pabrėžia, kad bendroji Taisyklių nuostata yra numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), o ne servitutu. Todėl laikytina, kad patekimo į sklypą numatymas naudojant servitutą tikslingas tik tada, kai nėra galimybės važiuoti keliu (gatve).
Taigi, šiuo atveju, jei ir būtų patikslintos gatvės raudonosios linijos ir būtų organizuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), toks projekto rengimas prieštarautų Taisyklių 491.1 nuostatai, nes nebūtų galimybės patekti keliu į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 331 papunktyje reglamentuota, jog vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose eismo juostos plotis yra 3,50 m (3,00 m siaurose vietose). Išnagrinėjus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį Sprendime nustatyta, jog įvažiavimo į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotis yra apie 3,50 m, todėl laikytina, kad esamu keliu galima patekti į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai suponuoja, jog esamas patekimas į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka minėtus STR reikalavimus ir užtikriną tinkamą patekimą į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į tai, nėra visgi aišku, kaip pagal STR numatytus reikalavimus pagerėtų patekimas į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) patenkinus pareiškėjos prašymą. Administracijos buvo atsižvelgta dalinai į pareiškėjos prašymą ir gatvės raudonosios linijos buvo patikslintos nepažeidžiant nurodytų teisės normų ir reglamentavimo bei įvertinant ir paliekant galimybę patekti į žemės sklypus (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl pareiškėjos nurodomo lygiateisiškumo principo pažeidimo nurodo, kad Administracija kiekvieną situaciją ir /ar prašymą vertina išsamiai ir kiekvienas prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nagrinėjamas individualiai pagal galiojančius teisės aktus, prašymo nagrinėjimo metu įvertinamos esamos aplinkybės ir priimamas atitinkamas sprendimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 30-1525/23 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą buvo priimtas visapusiškai ir išsamiai įvertinus visas aplinkybes, kad laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo bei valstybinės žemės plotas tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir privažiuojamojo kelio atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nurodytą siauros juostos sąvoką (šių dalių plotis neviršijo 10 metrų).
Kompleksiškai vertinant aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir esamas aplinkybes, akcentuotina, jog visi sprendimai patikslinti gatvės raudonąsias linijas priimami individualiai atsižvelgiant į tai, ar priimtas sprendimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, ar šių linijų tikslinimas nepažeidžia ir nesuvaržo teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau negu iki šių linijų tikslinimo.
Administracija, būdama viešojo administravimo subjektu, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, t. y. priimdama administracinius sprendimus privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Dar kartą pažymėtina, kad Administracija priimdama Sprendimą laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte numatyto išsamumo principo, į pareiškėjos prašymą atsakė aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymo turinį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos keliamos abejonės dėl netinkamai išnagrinėto jos prašymo bei taikytinų teisės aktų vertintinos kaip visiškai nepagrįstos, kadangi Sprendimas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, taikant aktualią teisės aktų redakciją, individualiai įvertinus esamas situacijas ir sprendinius šioje byloje ginčijamais klausimais.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti 2023 m. liepos 12 d. pareiškėjos prašymą pakeisti gatvės raudonąsias linijas ir organizuoti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja su 2023 m. gegužės 9 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir jį prijungti prie pareiškėjos žemės sklypų. Prašė 78 kv. m. prijungti prie sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 59 kv. m. prijungti prie sklypo, (duomenys neskelbtini).
Administracija 2023 m. birželio 29 d. raštu Nr. A256-867/23(3.315.4E-AD24) atsisakė suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, teigdama, kad pareiškėjos norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas nelaikytinas laisva valstybine žeme, nes patenka į privažiuojamojo kelio ribas (yra pažymėtos šio kelio raudonosios linijos).
Pareiškėja 2023 m. liepos 12 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją.
Administracija Sprendimu informavo pareiškėją, kad pageidaujamas prisijungti plotas nelaikytinas laisva valstybine žeme, nes patenka į privažiuojamojo kelio ribas bei yra pažymėtos šio kelio raudonosios linijos, be kita ko, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis, gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti dėl gatvės raudonųjų linijų pakeitimo ties sklypais, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip, kad jos nebūtų perteklinės ir neapimtų su keliu nesusijusios žemės dalies bei įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti klausimą ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Pagrindiniai pareiškėjos skundo argumentai, kodėl Sprendimas turi būti panaikintas yra šie: sklypo šiaurinėje, šiaurės vakarų pusėje, kurioje nurodoma įsiterpusi, laisva valstybinė žemė, nėra jokio visuomenei ar kitiems asmenims reikalingo kelio; ta žemės sklypo dalis yra didžiąja dalimi pareiškėjos lėšomis išklota trinkelėmis ir naudojama tik pareiškėjos reikmėms; iš regia.lt portalo duomenų, įsiterpusios žemės dalis baigiasi ties pareiškėjos sklypu (duomenys neskelbtini) ir niekas toliau nepraeina ir nevažiuoja. Su pareiškėjos žemės sklypais besiribojanti įsiterpusi valstybinė žemė yra siaura juosta ir sudarytų tik 137 kv. m., t. y. 0,0137 ha. Prašomu išsipirkti žemės dalimi toliau nei praeiti, nei pravažiuoti nėra galimybės. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad prašomas formuoti įsiterpęs žemės sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus, pagal kuriuos šis sklypas laikytinas įsiterpusia laisva valstybine žeme.
Pareiškėja nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sklypų paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, abiejų sklypų plotas – po 0,0600 ha (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiaurės vakarų, šiaurinėje pareiškėjos žemės sklypų pusėje yra nesuformuotas žemės plotas (www.regia.lt portalas). Tarp pareiškėjos žemės sklypų, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) ir kelio, skirto privažiuoti prie minėtų sklypų, yra laisva valstybei priklausanti žemė, sklypas nesuformuotas. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.
Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnyje yra nurodyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atvejai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta viena iš sąlygų, kai pagal detaliajame plane, numatančiame tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas.
Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.6 punktas nustato, kad projektas rengiamas kai įsiterpusį valstybinės žemės plotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais numatoma sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Taisyklių 491.2. papunktyje nustatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, papildomai taikomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai: turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Atsakovės teigimu, būtent šį Taisyklių nuostata būtų pažeista, jeigu pareiškėjos prašymas būtų patenkintas. Pažymi ir tai, kad pageidaujami prisijungti žemės plotai prie sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nelaikytini laisva valstybine žeme, nes patenka į privažiuojamo kelio ribas, kuriose pažymėtos gatvės raudonosios linijos.
Kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2024 m. kovo 29 d.) 2.15 punkte, numatančiame, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.
Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas šios, aukščiau cituojamos teisės normos taikymą, yra nurodęs, jog asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (LVAT 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015). LVAT minėtoje nutartyje yra akcentavęs, jog siekiant įgyvendinti valstybinio žemės sklypo teisės realizavimą tokiu būdu, turi būti įrodyta, jog pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas atitinka Vyriausybės nustatytus įsiterpusio žemės sklypo kriterijus ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas minėtame Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (LVAT 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1304/2013).
Taigi, iš nurodytos valstybinės žemės pardavimo tvarkos reglamentavimo galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (LVAT 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A-268-261/2018).
Šioje byloje ginčo, kad valstybinės žemės plotas yra tarp pareiškėjos sklypų, sklypo (duomenys neskelbtini), 110 kv. m. įsiterpusios žemės dalies, kurią planuojama prijungti prie sklypo (duomenys neskelbtini), ir kelio, nėra. Tačiau, atsakovės teigimu, valstybinės žemės sklypas nelaikytinas laisva valstybine žeme, nes patenka į privažiuojamo kelio ribas, kuriose pažymėtos gatvės raudonosios linijos.
Iš atsakovės Sprendimo ir atsiliepime pateiktų argumentų suprastina, kad atsakovė pažymėtas gatvės raudonąsias linijas koreguoti gali ir sutinka, tačiau tik Žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Koreguoti raudonąsias linijas Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) atsisako, nes jas pakoregavus pagal pareiškėjos prašymą Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) neturės privažiavimo į sklypą keliu. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka. Paminėtas Taisyklių 491.2. papunktis nustato, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, papildomai taikomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai: turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Taigi, patekimas į žemės sklypą gali būti nustatytas ir kitu būdu, ne vien tik keliu. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad valstybinės žemės sklypas netenkina visuomenės poreikių, t. y. įsiterpusios žemės dalis baigiasi ties pareiškėjos sklypu Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir toliau juo naudotis visuomenės poreikiams nėra galimybių (Nagrinėjamos teritorijos schema M 1:500). Pareiškėja teisi teigdama, jog šių aplinkybių atsakovė skundžiamame sprendime nevertino ir dėl jų nepasisakė. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad pareiškėjai pateiktoje Administracijos teritorijos schemoje, pagal kurią siūloma pareiškėjai išsipirkti 44 kv. m. laisvos valstybinės žemės dalį, ji ribojasi su pareiškėjos Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir siūloma išsipirkti žemės dalis ribojasi su keliu, kuriuo patenkama iki siūlomos išsipirkti žemės dalies. Tačiau visiškai analogiška faktinė situacija yra ir su pareiškėjos Žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašoma išsipirkti ir prie Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prijungti žemės dalis ribojasi su keliu, kuriuo patenkama iki pareiškėjos prašomos išsipirkti žemės dalies (pažymėta grafinėje dalyje geltonai). Toliau jau per išsiperkamą žemės sklypo dalį patenkama iki pareiškėjos Žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad kartu su pareiškėjos prašymu pateiktų atsakovei priedų matyti, kad buvo prašoma įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą tiek prie Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tiek prie Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (schemoje atitinkamai pažymėti geltona bei žalia spalvomis), kas patvirtina, kad tiek Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tiek Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) turės atskirus patekimus į žemės sklypus nuo kelio. Šios aplinkybės taip pat Sprendime nebuvo aptartos ir dėl jų atsakovė nepasisakė.
Atsakovė teismui nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų, kad egzistuojant pakankamai konkrečiam visuomenės ar jos dalies poreikiui, tokiame valstybinės žemės sklype galėtų būti įrengiamos viešosios erdvės, žaliosios zonos, susisiekimo komunikacijos ar pėsčiųjų takas. Dar kartą akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju per ginčo žemės sklypo dalį patenkama tik iki pareiškėjos Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – kelias, pažymėtas raudonosiomis linijomis, toliau niekur neveda, o baigiasi ties Žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde teismui taip pat akcentuoja, kad privažiavimui iki pareiškėjos sklypų nėra suteiktas gatvės statusas, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvė yra pietinėje sklypų pusėje ir būtent šios gatvės adresas suteiktas pareiškėjos sklypams, o įvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) gatvės (tai matyti iš regia.lt duomenų). Keliukas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pareiškėjos sklypų neturi jokio pavadinimo ir gatvės statuso. Teismas pažymi, jog atsakovė Sprendime šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Sprendime nurodė, kad šiuo atveju kelias, skirtas privažiuoti į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinka Kelių įstatyme nurodytus kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nevertino šioje byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir dėl dalies jų nepasisakė. Taigi, Sprendimas negali būti laikomas kaip atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl naikinamas.
Pareiškėja teismo prašo įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti dėl gatvės raudonųjų linijų pakeitimo ties sklypais, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip, kad jos nebūtų perteklinės ir neapimtų su keliu nesusijusios žemės dalies bei įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą ir organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas: suformuoti įsiterpusį žemės sklypą tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir suformuotą įsiterpusį žemės sklypą prijungti prie besiribojančių pareiškėjos žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pareiškėjos prašymo grafinėje dalyje. Iš šių reikalavimų matyti, kad pareiškėja teismo prašo įpareigoti atsakovę priimti konkretaus turinio sprendimą. Pažymėtina, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas yra administracinė procedūra, kurią atlikti bei sprendimus šioje administracinėje procedūroje priimti teisės aktais yra priskirta atsakovės kompetencijai, todėl šie pareiškėjos reikalavimai negali būti patenkinti. Teismas konstatavęs Sprendimo neteisėtumą jį panaikina ir įpareigoja atsakovę iš naujo spręsti dėl pateikto pareiškėjos 2023 m. liepos 12 d. prašymo.
Pareiškėja teismo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja prašo priteisti už prašymo parengimą savivaldybei – 726 Eur; skundo parengimą teismui – 1 815 Eur; papildomų paaiškinimų parengimas teismui – 363 Eur; pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje 2025 m. sausio 27 d. (avansu) – 580,80 Eur, žyminis mokestis – 23 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.
Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Pareiškėja prašo teismo priteisti už prašymo parengimą savivaldybei – 726 Eur.
2023 metų I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 959,9 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme nustatytas koeficientas – 0,3, t. y. už 2023 m. liepos 12 d. prašymo surašymą atsakovei maksimaliai galima priteisti suma būtų 587,97 Eur (1959,9 Eur x 0,3).
Pareiškėja prašo priteisti 1 815 Eur už skundo parengimą teismui.
2023 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 2 000,10 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2023 m. lapkričio 17 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 5 000,25 Eur (2,5 x 2000,10 Eur). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už skundo surašymą pareiškėja sumokėjo 1 815 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl galėtų būti priteista.
Pareiškėja prašo priteisti 363 Eur už papildomų paaiškinimų parengimą teismui.
Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4, t. y. už 2025 m. sausio 8 d. paaiškinimų surašymą teismui maksimaliai galima priteisti suma būtų 895,16 Eur (2237,9 Eur x 0,4). Ši suma neviršija Rekomendacijose už paaiškinimų rengimą numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl galėtų būti priteista.
Pareiškėja prašo priteisti 580,80 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje.
Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas [Infolex – apvalinamas]: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Pateiktoje 2025 m. sausio 24 d. sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad pasiruošimui bylos nagrinėjimui advokatė sugaišo 2,5 val. Atstovavimo laikas 2025 m. sausio 27 d. posėdyje – 1 valanda. Atsižvelgiant į tai, maksimaliai galima priteisti suma už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje būtų 783,26 Eur (3,5 val. x 223,79 Eur/val.). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pareiškėja sumokėjo 580,80 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už atstovavimą numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl galėtų būti priteista.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį 23 Eur. Liteko informacinė sistemą patvirtina, kad paduodama skundą pareiškėja sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio.
Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LVAT 2008 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-422/2008).
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos byloje pateiktus reikalavimus (66,66 proc. reikalavimų nebuvo patenkinta, 33,33 proc. reikalavimų buvo patenkinta) ir į tai, kad dalis prašomos priteisti sumos viršija maksimalius nustatytus dydžius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, jog pareiškėjai priteistina 1 123,26 Eur ((587,97+1815+363+580,80+23)/3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant Regionų administraciniame teisme.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 2 punktais, 132–133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos V. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. A51-168845/23(3.3.15.4E-PAS) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. liepos 12 d. prašymą.
Kitą pareiškėjos V. B. skundo dalį atmesti.
Pareiškėjos V. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 123,26 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris eurus ir 26 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą pareiškėjos V. B. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė