Civilinė byla Nr. e2-93-650/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00007-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2;

2.6.10.5.2.18; 3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27  d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,

sekretoriaujant  Monikai Jonaitienei, Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ( nuotoliniu būdu)

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“  direktorei I. G., ieškovės atstovui advokato padėjėjui G. Š., 

atsakovui M. A., atsakovo atstovui advokatui R. B.,

atsakovui R. B., atsakovo atstovui advokatui M. B.,

trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „A.“ atstovei  nemokumo administratorei S. Š.,  

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) apskrities atliekų tvarkymo centro“ direktoriui T. V.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „G.“ patikslintą netiesioginį ieškinį atsakovams R. B., M. A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir BUAB) „A.“,  uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras“ (toliau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su atskirais netiesioginiais ieškiniais atsakovams M. A., R. B. (2024-01-22 el. dokumentas GB-96, 2024-05-13 el. dokumentas GB-589),  sujungus bylas, patikslintu bendru netiesioginiu ieškiniu atsakovams (2024-10-10 el. dokumentas DOK-77666), prašydama: 

1.1.       Iš atsakovo R. B. priteisti 962 024,27 Eur žalos atlyginimą ir 5 % procesines metines palūkanas už teismo priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos BUAB „A.“ naudai ir bylinėjimosi išlaidas;

1.2.       Iš atsakovų M. A. ir R. B. solidariai priteisti 487 887,26 Eur žalos atlyginimą ir 5 % procesines metines palūkanas už teismo priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos BUAB „A.“ naudai ir bylinėjimosi išlaidas;

1.3.       Iš atsakovo M. A. priteisti 5807,41 Eur žalos atlyginimą ir 5 % procesines metines palūkanas už teismo priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos BUAB „A.“ naudai ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Savo teiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė aplinkybes, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-187- 569/2017, pripažino, kad UAB „A.“  nuo 2014-07-02 yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras“  962 024,27 Eur žalos atlyginimo, 15 566,27 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos  ( 2014-07-02 )  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civ. b. Nr. B2-2868- 275/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „A.“, nemokumo administratoriumi paskirta S. Š.. UAB „G.“ yra teismo patvirtintas BUAB „A.“ kreditorius, turintis 1064,06 Eur finansinį reikalavimą. Kaip kreditorius jis turi teisę teismui reikšti netiesioginį ieškinį, nes turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę; be to BUAB „A.“ bankroto byla iškelta daugiau kaip prieš metus, o nemokumo administratorė  nesiėmė jokių veiksmų dėl padarytos žalos priteisimo iš buvusių bendrovės vadovų  - atsakovų R. B., ir M. A.. 2017 m. kovo 17 d. sprendimo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įgijusi net 1 449 911,53 EUR kreditorinį reikalavimą į  UAB „A.“. Šis kreditorinis reikalavimas atsiradęs dėl to, kad atsakovas  R. B. netinkamai ir neteisėtai vykdė UAB A.“ vadovo pareigas bei UAB „A.“ prisiimtus konkursinius sutartinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“.  R. B. UAB „A.“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 1993-11-10 iki 2012-09-06, jis buvo atsakingas už tai, kad UAB „A.“ tinkamai įvykdytų prisiimtas konkursines sutartines prievoles UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas žinojo/privalėjo žinoti, kad teikia ne tą įrangą, dėl kurios buvo skelbtas konkursą, pasirašytas, pateiktas pasiūlymas, galiausiai sudaryta sutartis. Atsakovas žinojo/privalėjo žinoti, kad bendrovei pateikus ne tą įrangą, nebus įgyvendinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbto konkurso tikslai, įranga neatliks jai iškeltų funkcinių reikalavimų, neveiks tinkamai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės šalinti tinkamai neveikiančios įrangos padarinius, modifikuoti, taisyti įrangą, galiausiai ją keisti kita įranga. Atsakovas žinojo/turėjo žinoti, kad pateikus ne tą įrangą, dėl kurios skelbtas konkursas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės išlaidų, patirs žalą ir jos galiausiai reikalaus atlyginti iš UAB „A.“.  Be to byloje esantys įrodymai liudija, kad UAB „A.“ yra nemoki nuo 2014-01-30, tačiau bankroto byla jai iškelta tik 2023-05-16, toks tuo metu buvusio direktoriaus atsakovo M. A. aplaidumas lėmė net 493 694,67 EUR išaugusią palūkanų, delspinigių sumą kreditoriams. Jau 2014-01-30 UAB „A.“ direktorius M. A. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonė buvo itin sunkioje finansinėje padėtyje. Laiku iniciavus UAB „A.“ bankroto bylą, kreditorių palūkanos bei delspinigiai nebūtų išaugę iki 493 694,67 EUR sumos. Be to ieškovės įsitikinimu, 487887,26 EUR žalos suma yra susidariusi dėl abiejų atsakovų R. B. bei M. A. neteisėtų veiksmų - kiekvienam priskirtų įstatyminių pareigų nevykdymo. Kai atsiranda žala dėl dviejų asmenų neteisėtų veiksmų - įstatyminių pareigų nevykdymo, šią žalą abu asmenys turi atlyginti solidariai, todėl  už šią 487887,26 EUR žalos sumą abu atsakovai yra atsakingi BUAB „A.“ naudai solidariai.

3.       Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti visa apimtimi; paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškovės procesiniuose dokumentuose; ieškovės direktorė papildomai nurodė aplinkybes, kad pati mažai ką žino ir negali tiksliai papasakoti apie tai, kaip jos vadovaujama bendrovė tapo trečiojo asmens BUAB „A.“ kreditore,  žinojo, kad jos įgaliotas asmuo bankiniu pavedimu apmokėjo pradinei kreditorei – Valstybinei mokesčių inspekcijai turimą bankrutuojančios bendrovės skolą (virš 1000 Eur); tokiu veiksmu jos vadovaujama bendrovė siekė gauti pelno, nes tikėjosi kreditorinį reikalavimą parduoti brangiau kitam galimam kreditoriui (iki 1600 Eur), tačiau kaip suprato iš įgalioto asmens tokie žodiniai susitarimai nebebuvo faktiškai vykdomi; ieškovė, pasitarusi su teisininkais, nusprendė ginti tiek savo, tiek kitų kreditorių turtinius interesus ginti teikdama netiesioginį ieškinį bankrutavusios įmonės buvusiems vadovams, nes nemokumo administratorė to nedarė. Tai pirmas tokio pobūdžio ieškovės iškeltas teisminis ginčas teisme, mano, kad yra visi pagrindai tenkinti pareikštą netiesioginį ieškinį.

4.       Atsakovas R. B. ir jo atstovas teismo posėdyje nesutiko su ieškovės reikalavimais,  palaikė savo išreikštą poziciją teiktuose procesiniuose dokumentuose ( atsiliepime į ieškinį, į dubliką ir patikslintą ieškinį) dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo. Nurodė aplinkybes, kad atsakovas buvo Trečiojo asmens direktoriumi nuo 1993-11-10 iki 2012-09-06. Pažymėtina, kad Atsakovas buvo tik Trečiojo asmens (BUAB „A.“) vadovas, tačiau neturėjo specialių žinių įrangos vertinimui ir tam buvo pasamdyti darbuotojai – komercijos direktorius M. A. ir technikos direktorius V. G. (vėliau buvo UAB „B.“ direktorius ir SIA „E.“ valdybos narys). Atsakovas buvo atsakingas tik ta apimtimi, kiek tai buvo susiję su veiksmais, kaip Trečiojo asmens vadovo ir techninių klausimų Atsakovas nesprendė, nes tam neturėjo reikalingų žinių. Kaip ir nurodoma ieškinyje, VAATC 2010 metais paskelbė atvirą konkursą „(duomenys neskelbtini)  regiono tvarkymo sistemos sukūrimas: vietinių filtrato valymo įrenginių įrengimas (duomenys neskelbtini)  apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne“. Konkurso laimėtojas galėjo būti tik tas, kuris pasiūlys mažiausią kainą. Trečiojo asmens pasiūlymą rengė komercijos direktorius, o vėliau nuo 2012-09-06 Trečiojo asmens direktorius, M. A. ir technikos direktorius V. G.. Konkursą laimėjo tretysis asmuo, su kuria (duomenys neskelbtini)  2010 m. rugpjūčio 5 d. sudarė pirkimo sutartį (toliau tekste - Sutartis), nes pasiūlė mažiausią kainą. Tuo metu tretysis asmuo (BUAB „A.“) buvo mokus. Kol įmonė neturi mokumo problemų, valdymo organai, veikdami akcininkų naudai, kartu tenkina ir kreditorių bei darbuotojų interesus – jei įmonės veikla bus pelninga, jos tęstinumui nekils pavojus ir su kreditoriais bus atsiskaityta laiku. Pagal šią Sutartį bendrovė įsipareigojo pateikti įrangą (duomenys neskelbtini)  apskrities regioniniame (duomenys neskelbtini)  sąvartyne susidarančio filtrato išvalymui iki nurodytų parametrų ir pateikti projektinius sprendinius ir technines specifikacijas įrangos prijungimui prie egzistuojančių inžinerinių tinklų, kad būtų užtikrintas išvalyto filtrato nuvedimas į nuotekų valymo įrenginius, taip pat filtrato koncentrato grąžinimo į sąvartyno kaupą galimybė. 2012-05-29 (duomenys neskelbtini)  sąvartyno atvirkštinės osmosės filtrato valymo įrenginio suderinimo ir paleidimo aktą, 2012-05-28 (duomenys neskelbtini)  sąvartyno atvirkštinės osmosės filtrato valymo įrenginio suderinimo, paleidimo ir bandymų ataskaitą pasirašė (duomenys neskelbtini)  atstovais.   Tretysis asmuo (BUAB „A.“)  užsakė įrangą iš P. P. SP Z.O.O ir ją patiekė (duomenys neskelbtini); konkrečią įrangą, jos komplektaciją ir modifikaciją parinko komercijos direktorius M. A. ir technikos direktorius V. G.; įrangą UAB „A.“ perdavė (duomenys neskelbtini)  2012-06-07. Įranga buvo patikrinta, atitiko Sutartyje bei pirkimo bei pasiūlymo specifikacijoje numatytus įrangai keliamus reikalavimus ir (duomenys neskelbtini)  buvo priimta be jokių pastabų. Atsakovo nuomone, civilinėje byloje Nr. 2-187-569/2017 m. specialistų išvados yra sietinos ne su Trečiojo asmens (BUAB „A.“)  netinkamu Sutarties įvykdymu, o su paties (duomenys neskelbtini)  netinkamu konkurso sąlygų bei techninės specifikacijos parengimu. Jokių konkurso dokumentų ar ieškovo nurodomos konkursinės dokumentacijos atsakovas niekada neklastojo ir tai nėra konstatuota jokiu teismo sprendimu ar kitu dokumentu. Juo labiau, kad konkursinę dokumentaciją rengė ne Trečiasis asmuo (BUAB „A.“) ,  o (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš bendrovės vadovo pareigų atsistatydino nuo 2012-09-06. Todėl tolimesnis Sutarties vykdymas priklausė tik nuo kito vadovo  - M. A.,   Pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. 2-187-569/2017 nagrinėjimo procese trečiąjį asmenį (BUAB „A.“) atstovavo tuometinis vadovas M. A.. Atsakovo įsitikinimu, bendrovė galimai nebuvo tinkamai atstovaujama minėtoje byloje, todėl ši aplinkybė galimai ir lėmė tokio sprendimo atsiradimą. Civilinėje byloje Nr. 2-187-569/2017 atsakovas nedalyvavo ir nebuvo įtrauktas į procesą, kaip proceso dalyvis, todėl nesutinka su ieškovės argumentais, kad sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-187-569/2017 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią abiejų atsakovų atžvilgiu.

5.       Taip pat atsakovas R. B., nesutikdamas su netiesioginio ieškinio reikalavimu dėl 962 024,27 Eur žalos priteisimo iš jo trečiojo asmens BUAB „A.“ naudai, atsikirtinėja nuo 2014 metų kasacinio teismo suformuota verslo sprendimų priėmimo taisykle, taikoma sprendžiant ginčus dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas (rūpestingumo, lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) arba akivaizdžiai peržengė protingos ūkinės komercinės rizikos, aiškiai buvo aplaidus arba viršijo suteiktus įgaliojimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas būtų peržengęs protingos komercinės rizikos ribas. Be to dėl aukščiau nurodytų priežasčių atsakovo sprendimu dalyvauti viešajame pirkime trečiasis asmuo (BUAB „A.“)  neprisiėmė jokios komercinės rizikos, o jei tokia buvo, tai ji tikrai neviršijo protingos komercinės rizikos. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ieškovė turėtų įrodinėti savo ieškinį tokiu aplinkybių egzistavimu, tačiau ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėja.

6.       Be to atsakovas nesutinka ir dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo priteisti iš abiejų atsakovų  solidariai 487 887,26 Eur žalos atlyginimą, susidariusį dėl bankroto byloje patvirtinto trečiojo asmens  UAB (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo (nesumokėtų palūkanų ir delspinigių). Atsakovas pas trečiąjį asmenį (BUAB „A.“) nedirbo palūkanų bei delspinigių priskaičiavimo laikotarpiu (nebebuvo direktoriumi nuo 2012-09-06 ir nebuvo trečiojo asmens vienasmenis valdymo organas). Atsakovo teigimu, UAB „A.“ nuo 2012-09-06 vykdė veiklą iki pat bankroto bylos iškėlimo, turėjo turto ir pajamų, todėl galėjo atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi -(duomenys neskelbtini).

7.       Atsakovas teikia prašymą ( tripliko 68 punktas, atsiliepimo į patikslintą ieškinį 71 punktas) ir dėl ieškinio senaties taikymo ginče, remdamasis LR CK 1.125 str. 9 d. sutrumpintu trejų metų ieškinio senaties terminu, taikomu reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal suformuotą teismų praktiką netiesioginiam ieškiniui skolininko, t. y. trečiojo asmens, vardu pareikšti skolininko skolininkui (atsakovui) ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada apie pažeistą teisę sužinojo arba turėjo sužinoti kreditoriaus ( ieškovo) skolininkas, t. y. trečiasis asmuo BUAB „A.“, o ne pats kreditorius - ieškovas (LR CK 1.5 str. 4 d.). Teismo sprendimas, kuriuo ieškovė grindžia ieškinį, priimtas 2017-03-17, netiesioginis ieškinys teismui pareikštas 2024-05-10. Aplinkybė, kad ieškovė neva sužinojo tik dabar apie žalą, negali būti pagrindu vertinti, jog terminas skaičiuojamas nuo ieškovės  sužinojimo momento. Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriui pareiškus netiesioginį ieškinį, siekiant  įgyvendinti skolininko (bankrutuojančios įmonės) teisę reikalauti iš atsakingų asmenų žalos atlyginimo už jam padarytą žalą, ieškinio senaties termino pradžia sietina ne su ieškovo, bet su skolininko sužinojimo apie ginčijamų veiksmų atlikimą momentu. Ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį už trečiąjį asmenį BUAB „A.“. Akivaizdu, kad  teismo sprendimas priimtas 2017 m. kovo 17 d. ir apie tokio sprendimo priėmimą žinojo trečiasis asmuo nuo jo paskelbimo dienos, todėl ieškinio senaties terminas nuo teismo sprendimo priėmimo jau yra suėjęs. Be to ieškinio senaties taikymo klausimas (tiek šio termino pradžios ir pabaigos momento nustatymas, tiek pagrindų ieškinio senaties termino atnaujinimui vertinimas) yra aktualus tik nustačius, kad ieškovo teisės atsakovo veiksmais buvo pažeistos. Trečiasis asmuo BUAB „A.“  sutarties sudarymo metu ir įrangos perdavimo metu buvo moki, ir kreditoriaus interesai nebuvo pažeisti. Juo labiau, kad tuo metu nei ieškovė, nei kreditorius (VM), iš kurio ieškovė įsigijo reikalavimo teisę, net nebuvo trečiojo asmens kreditoriumi.

8.       Taip pat atsakovas ginčija paties ieškovės teisę reikšti netiesioginį ieškinį trečiojo asmens (BUAB „A.“) vardu, nes netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t.y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Be to, LR CK 6.68 str. 1 d. numato, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Konkrečiu atveju ieškovė yra trečiojo asmens (BUAB „A.‘) kreditorė 1064,06 Eur sumai. Taigi, ieškovė turi reikalavimo teisę į Trečiąjį asmenį tik 1064,06 Eur sumai, todėl atsakovo nuomone, ieškovė negali reikšti netiesioginio ieškinio didesnei nei 1.064,06 Eur sumai. Ieškovė negali ginti ir negina kitų kreditorių interesų, todėl negali reikšti atsakovui didesnių reikalavimų, nei pati turi reikalavimo teisę. Ieškovė bankroto byloje neturi kitų kreditorių įgaliojimų tokiam reikalavimui pareikšti.

9.       Atsakovas M. A. ir jo atstovas teismo posėdyje nesutiko su ieškovės reikalavimais, palaikė išreikštą poziciją teiktuose procesiniuose dokumentuose -  atsiliepime į ieškinį (2024-03-14 DOK-2196, į dubliką (triplikas 2024-04-23 DOK-3283), atsiliepime į patikslintą ieškinį (2024-11-11 DOK-8647) dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo. Nurodė aplinkybes, kad visi ieškovės teiginiai, nurodyti trečiojo asmens  (BUAB „A.“) nemokumo atsiradimo momentui pagrįsti, yra paremti vien tik Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu nustatytomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos, užbaigtos šiuo teismo sprendimu, procese ir nagrinėjamos bylos dėl netiesioginio ieškinio procese dalyvavo ir dalyvauja skirtingi asmenys, todėl aplinkybės, nustatytos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, nagrinėjamo netiesioginio ieškinio  bylos procese nėra prejudiciniai faktai, kaip jie suprantami pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą. Vadinasi, ieškovė nėra atleista nuo pareigos įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo teiginius. Priešingai, ji privalo bendra procesine tvarka įrodinėti šias aplinkybes. Vis dėlto ieškovė neįrodinėja ir atitinkamai neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo teiginius dėl trečiojo asmens nemokumo atsiradimo momento, todėl vien šiuo aspektu egzistuoja pagrindas atmesti tokius ieškovės teiginius.

10.       Trečiojo asmens (BUAB „A.“) nemokumo atsiradimo momentas negali būti siejamas su trečiojo asmens prievolės atlyginti nuostolius atsiradimo momentu, nustatytu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu. Net jeigu ir būtų nustatyta, kad trečiojo asmens prievolė atlyginti 962 024,27 euro nuostolius atsirado nuo UAB „(duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras“ pretenzijos atlyginti šiuos nuostolius pateikimo dienos, t. y. nuo 2014 m. sausio 30 d., nereiškia, kad trečiojo asmens įsipareigojimai, kylantys iš šio delikto, 2014 m. sausio 30 d. buvo pradelsti įsipareigojimai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi ieškovės nurodomu trečiojo asmens nemokumo atsiradimo momentu; toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį. Pats deliktas, iki įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimas, visa apimtimi, įskaitant ir šio delikto, kaip tokio, egzistavimo faktą, buvo ginčo objektas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras“ reikalavimai, kylantys iš aptariamo delikto, iki paaiškėjo jo teisinis likimas, negalėjo būti vertinami kaip neabejotini, apibrėžti ir vykdytini reikalavimai (iki įsiteisėjo teismo sprendimas, apskritai nebuvo aišku, ar egzistuoja pati žalos atlyginimo prievolė ir kokia yra šios prievolės, įskaitant ir reikalavimus, kylančius iš jos, apimtis). Tas pats pasakytina ir apie trečiojo asmens įsipareigojimus, kylančius iš aptariamo delikto, - šie trečiojo asmens įsipareigojimai negalėjo būti vertinami kaip neabejotini, apibrėžti, vykdytini, o kartu ir kaip pradelsti įsipareigojimai, kol teismine tvarka buvo sprendžiamas paties delikto teisinio likimo klausimas.

11.       Be to atsakovas mano, kad ieškovė pernelyg siaurinamai aiškina nemokumo teisinę kategoriją. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nemokumo būsenos egzistavimas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kurie bendriausia prasme reiškia finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, o tokie finansiniai sunkumai pasižymi dviem esminiais aspektais: 1) jiems būdingas sistemiškumo elementas, t.y. egzistuoja finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas; 2) jie eliminuoja ūkinės komercinės veiklos vykdymo galimybes. Ieškovė sieja trečiojo asmens (BUAB „A.“)  nemokumą su šio subjekto finansiniais įsipareigojimais vienai kreditorei, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras“( toliau - ir (duomenys neskelbtini)). Viena vertus, trečiojo asmens finansiniai įsipareigojimai šiai kreditorei buvo ir yra nemaži. Kita vertus, finansinių įsipareigojimų dydis pats savaime niekaip neatspindi sistemiškumo elemento, kaip būtinojo rimtų finansinių sunkumų požymio. Pažymėtina, kad trečiojo asmens finansiniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini)  neužkirto kelio ūkinei komercinei veiklai vykdyti - priešingai, trečiasis asmuo ilgiau negu devynerius metus nuo ieškovės nurodomo tariamo nemokumo atsiradimo momento vykdė ir plėtojo savo veiklą, vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams, įskaitant ir darbuotojus. Šiais aspektais atkreiptinas dėmesys į tas faktines aplinkybes, kad, pirma, yra ypač mažas kreditorių, kurių reikalavimai buvo patvirtinti trečiojo asmens bankroto procese, ratas, be kita ko, be paties atsakovo, kaip buvusio vadovo ir kartu darbuotojo, reikalavimo, buvo patvirtinti tik dviejų darbuotojų reikalavimai. Antra, nei vienas kreditorius, nors turi tokią teisę, neinicijavo bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, iki pats atsakovas pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad nuo tos dienos, kurią įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimas, iki tos dienos, kurią atsakovas pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, praėjo šešerių metų laiko tarpas. Atsakovo įsitikinimu, objektyviai akivaizdūs tie faktai, kad tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo (BUAB „A.“) šiuo laikotarpiu nebūtų vykdęs savo ūkinės komercinės veiklos ir (ar) ji būtų buvusi vien tik nuostolinga, būtų sistemiškai didėję trečiojo asmens finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ir (ar) būtų pasireiškusios kitos aplinkybės, atspindinčios rimtus finansinius sunkumus, vienas ar kitas trečiojo asmens kreditorius būtų ėmęsis teisinių priemonių savo interesams apginti, įskaitant ir bankroto bylos iškėlimo inicijavimo galimybę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiojo asmens bankroto procese yra patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansiniai reikalavimai, o šios valstybės institucijos įprastai pačios inicijuoja bankroto bylų iškėlimą tiems ūkio subjektams, kurie nevykdo ūkinės komercinės veiklos ir kurių įsipareigojimai, susiję su šių institucijų administruojamais mokesčiais ir įmokomis, sistemiškai didėja. Tokios išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad trečiasis asmuo, net ir turėdamas finansinius įsipareigojimus vienam kreditoriui ((duomenys neskelbtini)), nebuvo susidūręs su rimtais finansiniais sunkumais, kaip jie suprantami pagal šio atsiliepimo 8 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, vadinasi, trečiasis asmuo, priešingai negu teigia ieškovė, nebuvo nemokus tiek ieškovės nurodomu momentu, tiek ir vėliau, iki pats atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų bankroto bylai inicijuoti.

12.       Atsakovas nurodo, kad  įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimui, veikdamas geriausiais trečiojo asmens (BUAB „A.“) interesais, visais įmanomais būdais ieškojo priemonių bendrovės ūkinei komercinei veiklai paskatinti ir plėtoti. Atsakovas, veikdamas trečiojo asmens (BUAB „A.“)  vardu, be kitų priemonių įgyvendinimo, susitarė su kreditoriumi ((duomenys neskelbtini)) dėl finansinių reikalavimų, patvirtintų Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, vykdymo termino atidėjimo. Tokio susitarimo egzistavimo faktą patvirtina ir paties (duomenys neskelbtini) pateiktas ginče atsiliepimas į ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog ši bendrovė ir toliau, t. y. po pirmiau nurodyto teismo sprendimo priėmimo, laikė trečiąjį asmenį patikimu partneriu ir tęsė bendradarbiavimą su juo. Trečiasis asmuo, egzistuojant pirmiau įvardytam susitarimui dėl finansinių reikalavimų, patvirtintų Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, vykdymo termino atidėjimo, toliau plėtojo savo ūkinę komercinę veiklą, vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams. Vis dėlto UAB „(duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras“, artėjant išieškojimo pagal 2017 m. kovo 17 d. teismo sprendimą senaties termino pabaigai (CPK 606 straipsnio 2 dalis), pateikė antstolei vykdyti 2017 m. lapkričio 21 d. vykdomąjį raštą. Trečiojo asmens ūkinė komercinė veikla, antstolei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus ir areštavus turtą, buvo suvaržyta. Antstolė 2022 m. spalio 25 d. realizavo trečiajam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir taip trečiojo asmens veikla buvo iš esmės galutinai paralyžiuota. Vis dėlto atsakovas ir toliau ieškojo priemonių trečiojo asmens mokumui atkurti, tačiau atsakovo bandymai tą padaryti nebuvo rezultatyvūs. Todėl atsakovas, suvokęs, kad nebėra galimybių atkurti trečiojo asmens mokumą, davė buhalterei, tvarkiusiai trečiojo asmens finansinę apskaitą, nurodymą parengti ir susisteminti dokumentus, kurie yra reikalingi, kad atsakovas galėtų įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimą. Vis dėlto objektyvios priežastys (rankos lūžis, artimo asmens netektis) nulėmė, kad buhalterė, rengdama pirmiau įvardytus dokumentus, užtruko ilgesnį laiko tarpą, negu buvo planuota. Pažymėtina, kad dokumentai, kurie turi būti pridėti prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, galutinai buvo parengti 2023 m. balandžio 3 d. (žr. buhalterinę pažymą), o pranešimai kreditoriams dėl trečiojo asmens nemokumo išsiųsti dar 2023 m. vasario 14 d. Atsakovas, gavęs reikalingus dokumentus, nedelsdamas atliko visus būtinus veiksmus dėl pasirengimo bankroto procedūrai, ir, gavęs paskutinius būtinus dokumentus, iš karto, t. y. praėjus vienai dienai, pateikė ir pareiškimą dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, pagal kurį ir buvo iškelta bankroto byla (buhalterinė pažyma parengta 2023 m. balandžio 3 d., o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2023 m. balandžio 5 d.). Apibendrinus konstatuotina, kad atsakovas, kaip buvęs trečiojo asmens vadovas, nepažeidė savo pareigos inicijuoti bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimą. Vadinasi, trečiasis asmuo (BUAB “A.”), kaip ieškovo skolininkas, neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą. Todėl vien šiuo aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti, kad netiesioginis ieškinys yra nepagrįstas.

13.       Atsakovas M. A. pasisako ir dėl likusios ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą apimties. Ieškiniu reikalaujama atlyginti žala, be kita ko, susideda ir iš 5 682,60 euro palūkanų, kurios yra dedamoji trečiojo asmens kreditorės UAB „A.“ finansinio reikalavimo, patvirtinto bankroto procese, dalis. Pažymėtina, kad šių palūkanų atsiradimo pagrindas - Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens ir UAB „A.“. Kreditorės UAB „A.“ reikalavimas dėl palūkanų, iki įsiteisėjo minėta teismo nutartis, visa apimtimi, kartu ir su pagrindiniu reikalavimu, buvo ginčo objektas, todėl šis reikalavimas iki paaiškėjo jo teisinis likimas, negalėjo būti vertinamas kaip neabejotinas, apibrėžtas ir vykdytinas reikalavimas (iki įsiteisėjo teismo nutartis, apskritai nebuvo aišku, ar egzistuoja atitinkama trečiojo asmens prievolė ir kokia yra šios prievolės apimtis). Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas dar 2023 m. vasario 14 d. ėmėsi pirminių veiksmų, orientuotų į nemokumo bylos trečiajam asmeniui iškėlimą, t. y. jis išsiuntė trečiojo asmens kreditoriams pranešimus dėl trečiojo asmens nemokumo. Be to, ir pareiškimas dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo pateiktas anksčiau, negu buvo sudaryta ir patvirtinta taikos sutartis, iš kurios kildintinos aptariamos palūkanos. Vadinasi, atsakovas, kaip buvęs trečiojo asmens vadovas, dar iki reikalavimo dėl palūkanų atsiradimo momento buvo atlikęs visus veiksmus, kurie yra būtini bankroto bylai iškelti. Todėl UAB „A.“ reikalavimas dėl palūkanų negalėtų būti vertinamas kaip atsakovo veiksmų, net jeigu jie ir būtų pripažinti neteisėtais, rezultatas. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovės nurodomų turtinių padarinių atsiradimą, vadinasi, jis atitinkamai nėra ir solidariosios atsakomybės subjektas.

14.  Atsakovas, atskirai pasisakydamas dėl kreditoriaus interesų pažeidimo ir netiesioginio ieškinio pateikimo tikslų, nurodo aplinkybes, kad ieškovė iki bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo neturėjo reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį, kylančios iš prievolinių ar kitokių teisinių santykių. Atitinkami teisiniai santykiai neegzistavo ir tarp tikrosios, t. y. pirminės, trečiojo asmens kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ieškovės - šie subjektai netgi nebuvo sudarę sutarties dėl reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį perleidimo. Ieškovė tiesiog savavališkai, siekdama įgyti galimybę formaliai tapti trečiojo asmens kreditore, pervedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą pinigų sumą, atitinkančią šio subjekto finansinį reikalavimą, patvirtintą trečiojo asmens bankroto procese, ir taip tapo trečiojo asmens kreditore. Šiuo aspektu atsakovas papildomai pažymi, kad, ieškovei padengus trečiojo asmens kreditoriaus finansinį reikalavimą, regreso tvarka susiformavo nauja prievolė, o ne įvyko prievolės šalies, t. y. kreditoriaus, pasikeitimas pirminės prievolės lygmeniu). Vadinasi, ieškovė apskritai neturi teisėto intereso, kuris galėjo būti pažeistas tariamai neteisėtais atsakovo veiksmais ir atitinkamai ginamas pateiktu netiesioginiu ieškiniu. Pažymi, kad netiesioginio ieškinio pareiškimo atveju pats skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Tokiai skolininko teisei taip pat keliamas reikalavimas būti neabejotina, galiojančia ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-357-450/2019, 24 p.). Minėtoje teismo nutartyje yra suformuota taisyklė, jog civilinėje byloje tik siekiant sukurti tokią teisę, atitinkamas reikalavimas savaime neatitinka sąlygos būti neabejotinu, galiojančiu ir vykdytinu, dėl ko tokiais atvejais netiesioginio ieškinio pareiškimas yra negalimas. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo BUAB “A.” neturi jokio reikalavimo atsakovo atžvilgiu, o ieškovė būtent šioje byloje dar tik siekia sukurti atitinkamą teisę. Todėl konstatuotina, kad neegzistuoja privalomos netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygos.

15.       Atsakovas pasisako ir dėl ieškovės ketinimų, susijusių su finansinio reikalavimo perėmimu ir netiesioginio ieškinio pateikimu. Atkreipiamas dėmesys į pačios ieškovės nurodytą aplinkybę, kad trečiasis asmuo (BUAB “A.”) neturi turto, kuris būtų pakankamas bent jau mažai trečiojo asmens kreditorių finansinių reikalavimų daliai patenkinti. Atsakovo įsitikinimu, joks protingas ir apdairus verslo subjektas, žinodamas, kad bankrutuojantis ūkio subjektas neturi turto, neprisiimtų atitinkamos rizikos ir savo iniciatyva nedengtų tokio subjekto kreditorių finansinių reikalavimų, nebent tokio reikalavimo perėmimas būtų reikalingas tikslams, nesuderinamiems su kreditoriaus statuso bankroto bylos procese turėjimu, įgyvendinti. Ieškovės veiksmai, susiję su trečiojo asmens kreditoriaus finansinio reikalavimo perėmimu ir netiesioginio ieškinio pateikimu, yra visiškai nesuderinami su vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens elgesio standartais. Todėl, atsakovo įsitikinimu, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad ieškovė, naudodamasi proceso įstatymo nustatyta išimtimi dėl žyminio mokesčio mokėjimo už reiškiamus reikalavimus, pateikė netiesioginį ieškinį ne savo intereso gynybai, o tikslais, nesuderinamais su tokia gynyba.

16.       Trečiasis asmuo BUAB „A.“, atstovaujamas nemokumo administratorės S. Š., teismo posėdyje nesutiko su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais, palaikė savo išreikštą poziciją teiktuose procesiniuose dokumentuose ( atsiliepime į ieškinį - 2024-02-20 DOK -1438),  prašyme į patikslintą ieškinį – 2024-10-24 DOK-8228) dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, prašydama ieškinį atmesti visa apimtimi. Argumentuoja, kad ieškovė netiesioginiame ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Pirma, ieškovė netiesioginiame ieškinyje teigia turinti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 16 d., kuria patvirtintas UAB „G.“ kreditorinis reikalavimas 1064,06 Eur sumai, kilęs iš 2023 m. spalio 23 d. reikalavimo teisės perleidimo. Trečiojo asmens atstovės nuomone, ieškovės teisė reikšti netiesioginį ieškinį yra abejotina, nes iki 2023-05-16 teismo nutarties iškelti bankroto bylą jokių tarpusavio prievolinių santykių tarp UAB „A.“ ir UAB „G.“ neegzistavo, o netiesioginio ieškinio pateikimas perėmus iš kito skolininko kreditoriaus (VMI) 1064,06 Eur reikalavimą, galimai yra vedinas visai kitų tikslų, ką patvirtina tik keli priedai prie netiesioginio ieškinio, kurie net nepagrindžia bendrovės „A.“ vadovo neteisėtų veiksmų, galimai padarytos žalos dydžio ir jos atsiradimo momento. Be to, pagrindinę ieškovės veiklą sudaro išmaniųjų įrenginių remontas (šaltinis (duomenys neskelbtini)). Antra, ieškovė nurodydama, kad nemokumo administratorė nevykdė LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnio 6punkte ir 64 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir, turėdama tam tikrą turtinę teisę, nesiėmė jokių veiksmų dėl padarytos žalos priteisimo iš buvusio bendrovės vadovo, savo teiginių nekonkretizavo, prie netiesioginio ieškinio nepridėjo jokių tai patvirtinančių rašytinių duomenų, įrodančių, kad nemokumo administratorė neįgyvendino ar atsisakė įgyvendinti įstatymais jai priskirtų teisių ir pareigų. Trečia, ieškovė netiesioginiame ieškinyje nurodo, kad  skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t.y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę, tačiau to nekonkretizuoja, o tik toliau nurodo menamus UAB „A.“ atsakingus asmenis, laiku nesikreipusius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad nemokumo administratorė neteikia kreditorei/ ieškovei jos prašytos informacijos apie BUAB „A.“ perleistą turtą, bet šios aplinkybės konstatavimui nepateikia jokių rašytinių įrodymų ir klaidina teismą. 2023-12-06 ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į nemokumo administratorę susipažinti su bankrutuojančios bendrovės dokumentais 2023-12-15 nemokumo administratorė pateikė ieškovei išsamų atsakymą, išaiškindama susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarką, tačiau ieškovė nurodytų atsakyme veiksmų iki šios datos nevykdė ir su prašomais bendrovės dokumentais nesusipažino. Ketvirta, ieškovė konstatuodama, kad tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, o toliau nurodydamas, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo pagrindu UAB „A. “ yra skolinga (duomenys neskelbtini) apskrities atliekų tvarkymo centrui 962024,27 Eur žalos atlyginimo, 15566,27 Eur delspinigių, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos ir, kad tikėtina iš likusio menkaverčio turto savo reikalavimo neatgaus, prieštarauja pati sau, t. y. žinodama apie patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus BUAB „A.“ bankroto byloje bei ir apie likusį ieškovės teigimu menkavertį turtą, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį pilnai padengė VMI kreditorinį reikalavimą, kad vėliau pareikšti netiesioginį ieškinį dėl kreditoriaus interesų pažeidimo, nors tas minimas skolininkas iki bankroto bylos ir po bankroto bylos iškėlimo jokių ieškovės interesų ir nebuvo pažeidęs. Dar daugiau, ieškovė  2023-12-06 prašyme dėl dokumentų pateikimo nurodo, kad yra nustačiusi, jog UAB „A.“ buvo reorganizuojama  ir ko pasekoje galėjo būti perleistas  pusvelčiui, neteisėtai UAB „A.‘ turtas, tačiau pagrindžiančių tokį teiginį įrodymų ieškovė prie prašymo nepridėjo. Be to „UAB “A.“ reorganizacija įvyko dar 2013 metais, kada UAB „G.“ dar kaip įmonė net nebuvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Tokie ieškovės veiksmai neatitinka protingo ir apdairaus verslininko kriterijų, o kaip aukščiau minėta, galimai yra siekiama visai su netiesioginiu ieškiniu susijusių tikslų.

17.       Atsiliepdama į patikslintą ieškovės ieškinį abiem atsakovams, trečiojo asmens BUAB „A.“,   nemokumo administratorė teikė prašymą prijungti 2024 m. balandžio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.eB2-123-856/2024, iš kurios matyti, kad teismas atkreipė pareiškėjos UAB „G.“ dėmesį, jog JANĮ nuostatos nenumato pareigos nemokumo administratorei teikti juridinio asmens dokumentų kopijas pagal atskirų kreditorių prašymus už jų pasirinktus laikotarpius; dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo tikslas yra konkrečiai apibrėžtas, jis yra siejamas su galimybe pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis – ginčyti įmonės sudarytus sandorius, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus (JANĮ 65 straipsnio 1 dalis). Nors teismas šia nutartimi ir suteikė ieškovei teisę atlikti BUAB „A.“ dokumentų ir duomenų patikrinimą už laikotarpį nuo 2020-05-16 iki 2023-05-16, tačiau ieškovė šią galimybę praignoravo. Be to ieškovė patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigia, kad nemokumo administratorės veiklą patikrinusi priežiūros institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos (sutrumpintai -AVNT) nurodė, kad nemokumo administratorė nevykdė pareigos pateikti kreditoriams ataskaitos apie tikrinamus sandorius, priešingai – 2024 m. AVNT išvadoje nieko nėra nurodyta apie tai, kad nemokumo administratorė pažeidė konkrečias JANĮ įtvirtintas nuostatas. Nemokumo administratorės nuomone, tokie rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė piktnaudžiaudama netiesioginio ieškinio pateikimo institutu ir atstovaudama galimai visai kitų asmenų, nesusijusių su UAB „A.“ bankroto byla, gina visai ne kreditorių interesus.

18.       Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini) apskrities atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime patikslintą ieškinį (2024-10-31 DOK – 8446) dėl patikslinto ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra, nurodė aplinkybes, kad po 2017 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo, kuriuo trečiajam asmeniui iš UAB „A.“ buvo priteista 962 024,27 Eur žalos atlyginimo, 15 566,27 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2014-07-02 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, UAB „A.“ nenutraukė ūkinės komercinės veiklos, dėjo pastangas vykdyti rentabilią veiklą – dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu dėl paslaugų teikimo, dirbo su investuotojais; trečiasis asmuo iki vykdomojo rašto išdavimo neturėjo informacijos apie tai, kad UAB „A.“ būtų susidurianti su rimtomis mokumo problemomis. Vis dėlto bendrovės tęsiamos ūkinės komercinės veiklos ir plėtros tempai buvo per lėti, įdėtos pastangos nepasiteisino, ir tai įvertinęs trečiasis asmuo 2017 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą 2022 m. balandžio 12 d. pateikė antstoliui vykdyti. Analogiškas aplinkybes paaiškino   ir teismo posėdyje dalyvaujantis trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras“  direktorius T. V., nepritardamas   ieškovės reiškiamo netiesioginio ieškinio atsakovams reikalavimams.

Teismas

     k o n s t a t u o j a:

Faktinės aplinkybės

19.       Bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-324-856/2023 iškėlė bankroto bylą UAB „A.“, nemokumo administratoriumi paskirta S. Š., taip pat nutarta vykdyti bankrotą supaprastinta tvarka. Bankroto byla iškelta pagal pareiškėjo UAB „A.“ direktoriaus M. A. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog bendrovė faktiškai nebevykdo veiklos, kuomet išieškotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė vykdyti 2017-11-21 vykdomąjį raštą Nr. 2-187-569/2017 ir antstolė areštavo bendrovės turto už 1 449 949,50 Eur sumą.  

20.       Bankroto byloje 2023 m. liepos 17 d. teismo nutartimi patvirtintas pradinis  bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „A.” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 1 466 415,38 Eur sumai:

21.       Ieškovė UAB „G.“ yra 2023 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinta  BUAB „A.“ kreditore su 1064,06 Eur finansiniu reikalavimu, perimtu kreditorės  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos.

22.       Nuo 1993 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d. UAB „A.“ direktoriaus pareigas vykdė atsakovas R. B.; nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“ vadovavo atsakovas M. A..

23.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. priėmė sprendimą  civilinėje byloje Nr. 2-187- 569/2017 ( prijungta prie nagrinėjamos bylos), kuriuo  ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras‘‘ ieškinį tenkino iš dalies; įpareigojo atsakovę UAB ,,A.‘‘ įvykdyti sutartines prievoles natūra - atlikti specialistų nurodytus bei nenurodytus būtinus 2010-08-05 sutartimi Nr. 72 numatyto rezultato pasiekimui atsakovės pateikta įranga darbus, suteikti tinkamas konsultacines paslaugas reikalingai periferinės sistemos (infrastruktūros) rekonstrukcijai; priteisė ieškovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras‘‘ iš atsakovės UAB ,,A.‘‘ 962 024,27 Eur žalos atlyginimą, 15 566,27 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-02 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisė iš atsakovės UAB „A. ieškovei UAB „ (duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras‘‘ 13 446, 11 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. lapkričio 21 d. civilinėje byloje Nr. 2-187- 569/2017 išduotas vykdomasis raštas skolininkės UAB „A.“, kurį išieškotoja UAB „(duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras“ 2022 m. balandžio 12 d. pateikė antstoliui dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo.

      Dėl ginčo

24.       Ieškovė, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, reikalaudama priteisti trečiajam asmeniui BUAB „A.“ padarytą žalą iš atsakingų už bendrovės veiklą asmenų.

25.       Ieškovė savo reikalavimus argumentuoja aplinkybėmis, jog  jau nuo 2014-01-30 trečiojo asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras‘‘ pretenzijos dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo bei nuostolių atlyginimo pateikimo UAB „A.“ tapo nemokia įmone. Už netinkamą, neteisėtą konkursinių sutartinių prievolių vykdymą užsakovui UAB ,, (duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras‘‘ 2010 – 2012 m. laikotarpiu bei 2017 m. teismo sprendimu priteistą 962 024,27 Eur žalos atlyginimą atsakingas tuometinis UAB „A.“ direktorius R. B., o  nuo 2014 m. sausio 30 d.  UAB ,, (duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras‘‘ pretenzijos gavimo bendrovės direktorius M. A. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau sąmoningai to nedarė. Ieškovės vertinimu, tokiu atveju UAB „,(duomenys neskelbtini) apskrities atliekų tvarkymo centras‘‘ naudai priteisti delspinigiai, palūkanos nebūtų išaugusios iki 487 887,26 EUR sumos, tuo bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala, kurią solidariai turi atlyginti buvę  vadovai R. B. ir M. A.; taip pat M. A. asmeniškai atsakingas ir už 5807,41 Eur  BUAB „A.“ priskaičiuotas palūkanas, delspinigius kitiems kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo.

26.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė nereiškia reikalavimo 2010-08-05 sandorio, sudarytų tarp trečiųjų asmenų - BUAB „A.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)  apskrities aplinkos tvarkymo centras“, pripažinti negaliojančiu ar niekiniu, tačiau prašo priteisti iš atsakovų šio sandorio pagrindu padarytą turtinę žalą bankrutavusiai įmonei. Reikalavimo teisiniu pagrindu ieškovė nurodo CK 6.68 straipsnį, reglamentuojantį netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygas, CK 2.87 straipsnį, numatantį juridinio asmens organų narių pareigas bei atsakomybę, taip pat kitas civilinės teisės nuostatas, reglamentuojančias skolininkų prievoles. Atsakovai ginče atsikirtinėja teisiniais argumentais dėl ieškovės teisės reikšti netiesioginį ieškinį neturėjimo, dėl ieškinio senaties taikymo žalos atlyginimo reikalavimams, dėl atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, dėl atsiradusio pagrindo nutraukti civilinę bylą.

Dėl ieškovės teisės reikšti netiesioginį ieškinį

27.       Visų pirma, šioje byloje spręstinas klausimas dėl ieškovės UAB „G.” teisės kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovams įgyvendinimo sąlygų, numatytų CK 6.68 straipsnyje, buvimo. Kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (CK 6.68 str. 1 d.). Netiesioginio ieškinio ypatybė yra ta, kad teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama įstatyme nustatytam subjektui - kreditoriui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Taigi, netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios savo teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Tokiu atveju kreditorius, norėdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, priverstinai įgyvendina šią skolininko reikalavimo teisę, pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Netiesioginiu ieškiniu siekiama apginti pareiškėjo - kreditoriaus, kitų kreditorių ir net paties skolininko interesus.

28.       Teismų praktikoje aiškinant minėtą CK 6.68 straipsnio normą, išskiriamos šios būtinos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos: a) ieškinį pareikšti gali tik kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui; b) skolininkas turi turėti tam tikrą turtinę teisę kitiems asmenims, kuri taip pat turi būti vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas privalo vykdyti savo turtinę prievolę; c) skolininkas neįgyvendina minėtos savo turtinės teisės ir tai pažeidžia kreditoriaus interesus; d) skolininko teisė, kurios jis neįgyvendina, nėra asmeninė.

29.       Teismui nekyla abejonių dėl to, jog ieškovė UAB „G.“ turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkei (šiuo ginčo atveju – trečiajam asmeniui BUAB „A.“), kadangi ieškovės 1064,06 Eur kreditorinį reikalavimą yra patvirtinęs teismas BUAB „A.“ bankroto byloje, nes  Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi pakeitė BUAB „A.“ antros eilės kreditorę VMI su 1 064,06 Eur finansiniu reikalavimu naująja kreditore UAB „G.“ su tapataus dydžio finansiniu reikalavimu.

30.       Reiškiant netiesioginį ieškinį užtenka nustatyti, kad skolininko reikalavimo teisė neįgyvendinama, o kaip reiškiasi skolininko neveikimas, tai jau fakto klausimas, sprendžiamas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad  pats skolininkas BUAB „A.“, o tiksliau bendrovės nemokumo administratorė, nesikreipė į teismą su ieškiniu atsakovams dėl galimai jų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos priteisimo, ir toki skolininko teisė, kurios jis neįgyvendina, nėra asmeninė.

31.       Tačiau, nepaisant to, jog yra pirmiau nurodytos sąlygos, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįgijo teisės pareikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu, kadangi ieškovės skolininkas (BUAB „A.“) neturi neabejotinos ir vykdytinos turtinės teisės šios bylos atsakovams, atsakovo M. A. atveju yra net priešingai, jis BUAB „A.“ bankroto byloje buvo šios įmonės I eilės kreditorius su patvirtintu 4831 Eur reikalavimu ir II eilės kreditorius su 1090,19 Eur reikalavimu ( 2023-07-17 Šiaulių apygardos teismo nutartis).  Be to šiame ginče iš esmės vertinama, kokiomis aplinkybėmis ieškovė tapo bankrutuojančios įmonės kreditore. 

32.       Konstatuotina, kad iki 2023 m. gegužės 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą, tarp UAB „A.“ ir UAB „G.“ nebuvo jokių tarpusavio prievolinių santykių. Tik 2023 m. lapkričio 21 d  teismo nutarties pagrindu buvo pakeista BUAB „A.“ kreditorė VMI su 1 064,06 Eur finansiniu reikalavimu naująja kreditore UAB „G.“ su tapataus dydžio finansiniu reikalavimu, nesant sudarytos tarp kreditorių reikalavimo teisės perleidimo sutarties ar kito dokumento, patvirtinančio naujojo kreditoriaus įgytų teisių turinį bei mastą bankroto byloje. CPK 48 straipsnio 2 dalis numato bendrąją taisyklę, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurioje vietoje įstojo teisių perėmėjas. Iš trečiojo asmens UAB „A.“ bankroto proceso (civilinė byla Nr.eB2-123-856/20240) matyti, kad pradinio kreditoriaus VMI 1064,06 Eur finansinis reikalavimas kilo iš bendrovės mokestinių nepriemokų nuo 2022-05-26 (seniausios prievolės atsiradimo datos). Tai reiškia, kad pradinei kreditorei VMI nekilo būtinumas apsaugoti savo teises UAB „A.“ bankroto procese ir kreiptis į nemokumo administratorę, kad pastaroji tikrintų bendrovės finansinių dokumentų,  sudarytų sandorių pagrįstumą daugiau nei už 3 metų laikotarpį, jų pagrindu reikštų ieškinius teisme. Tuo tarpu CK 6.68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingai atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Teismo nuomone, ieškovė, kaip pradinės kreditorės (VMI) teisių ir pareigų perėmėja, neįrodė netiesioginio ieškinio pareiškimui nustatytos sąlygos – skolininkės ( nemokumo administratorės) neveikimo ir ieškovei, kaip privačiam juridiniam asmeniui bei veikiančiam vienašališkai prisiimta komercine rizika dėl nedidelės sumos finansinio reikalavimo perėmimo, kilusio būtinumo apsaugoti savo teises, įstojus jau į likviduojamos dėl bankroto įmonės  procesą.

33.       Teismas pritaria atsakovų ir nemokumo administratorės teikiamiems argumentams ginče, kad ieškovė neįrodė ekonomine nauda ir protinga logika pagrįstų aplinkybių, kurios sąlygojo jos apsisprendimą sumokėti bankiniu pavedimu be jokio išankstinio susitarimo dėl reikalavimo teisės perleidimo pradinei kreditorei VMI 1064,06 Eur skolą už trečiąjį asmenį (BUAB „A.“)  ir tokiu būdu tapti bankrutavusios įmonės kreditore. Be to iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, 2024-01-22 teikdama pradinį netiesioginį ieškinį atsakovui M. A., jokiais rašytiniais duomenimis net nepagrindė savo ir kitų kreditorių teisių pažeidimo dėl nemokumo administratorės neveikimo  bei atsisakymo įgyvendinti skolininkės BUAB „A.“ reikalavimo teises į atsakovus, tokia aplinkybė  matyti tik iš antrojo ( 2024-05-13)  ieškovės teikto ieškinio atsakovui R. B. (ieškinio priedas Nr. 5; 2024-05-08 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR Finansų ministerijos atsakymas į pareiškėjos UAB „G.“ skundą dėl nemokumo administratorės S. Š. veiksmų (neveikimo) bankroto procese). Atsižvelgtina ir į tai, kad į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas pagrindinis BUAB „A.“ kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)  apskrities atliekų tvarkymo centras“, turintis patvirtintą didžiausią - 1 449 911,53 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje, nepalaikė ieškovės UAB „G.“ teikiamų netiesioginių ieškinių atsakovams, pritarė nemokumo administratorės argumentams, kad bankrote, kuris teismo nuspręstas vykdyti supaprastinta tvarka, nebuvo nustatyta jokių pagrindų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusių įmonės vadovų. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad nei netiesioginio ieškinio pateikimo metu, nei bylos nagrinėjimo iš esmės laikotarpiu nebuvo inicijuotas procesas dėl UAB „A.“ bankroto pripažinimo tyčinio, nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl šios įmonės vadovų neteisėtų veiksmų, turinčių baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, kas rodytų galimą skolininkės (bankrutavusios bendrovės) teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

34.       Teismas nurodytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog byloje nėra visų sąlygų, būtinų siekiant pareikšti netiesioginį ieškinį, todėl laikytina, jog ieškovė negalėjo pareikšti atsakovams ieškinio  dėl žalos atlyginimo bankrutavusiam skolininkui CK 6.68 straipsnio pagrindu. Ieškovės nurodyta naujausia teismų praktika dėl kreditoriaus netiesioginio ieškinio tenkinimo ( Klaipėdos apygardos teismo 2023-11-30 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr.e2-338-538/2023) nėra aktuali šiam ginčui, kadangi nurodytoje byloje skolininkės įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

35.       Teismas pasisako ir dėl kitų pagrindų, dėl kurių ieškovės netiesioginis ieškinys atsakovams negali būti tenkinamas.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

36.       Atsakovas R. B. visuose savo teiktuose procesiniuose dokumentuose teikė prašymą taikyti ieškovės reikalavimams ieškinio senatį, teismo posėdyje palaikė prašymą taikyti ieškinio senatį bei ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Ieškovė ir jos atstovas laikėsi priešingos pozicijos, t.y. kad  ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas ir nereikia šio termino atnaujinti.

37.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

38.       Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kreditoriaus netiesioginiam ieškiniui skolininko vardu skolininko skolininkui pareikšti (CK 6.68 straipsnis) ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai apie pažeistą teisę sužinojo ar turėjo sužinoti kreditoriaus skolininkas, bet ne pats kreditorius (CK 1.127 str. 1 d., 1.5 str. 4 d.).

39.       Nagrinėjamu atveju ieškovė netiesioginį ieškinį teisme buvusiems trečiojo asmens BUAB „A.“ vadovams  pareiškė skirtingu metu - 2024 m.  sausio 22 d. atsakovui M. A., 2024 m. balandžio 13 d. atsakovui R. B., o 2024 m. spalio 10 d. jau vienu patikslintu netiesioginiu ieškiniu, reikalaudama  iš abiejų atsakovų atlyginti bendrovei jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Neteisėti atsakovo R. B. veiksmai, ieškovė teigimu, pasireiškė bendrovei nenaudingo ir žalą sukėlusio sandorio (2010 m. rugpjūčio 5 d. viešojo pirkimo sutarties Nr.72) sudarymu bei vykdymu, todėl galima daryti išvadą, jog  BUAB „A.“ sužinojimo apie galimą jos teisių pažeidimą momentas sietinas su priimtu 2017 m. kovo 17 d. teismo sprendimu, kuriuo buvo konstatuotas UAB „A.“ viešojo pirkimo sutarties Nr.72 prievolių įvykdymas natūra ir iš UAB „A.“ priteista 962 024,27 Eur žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)   apskrities atliekų tvarkymo centras“ naudai. Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo ir bylos duomenų, nuo 2017 m. kovo 17 d. priimto teismo sprendimo iki netiesioginio ieškinio atsakovui R. B. pateikimo Šiaulių apygardos teismui (2024 m. balandžio 13 d.) praėjo daugiau nei 7 metai. Ieškovė neprašė atnaujinti praleisto 3 metų ieškinio senaties termino ir neteikė teismui duomenų, įrodančių, jog skolininkė UAB „A.“ sužinojo apie jos teisės pažeidimus vėliau, negu priimto teismo sprendimo momentu, ar kad ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas ar nutrūkęs (CPK 178 str.).

40.       Atmestini  ieškovės  deklaratyvūs argumentai ginče, kad ieškinio senaties terminas iš viso nėra praleistas, kad LR JANĮ įtvirtinta kita ieškinio senaties pradžios skaičiavimo taisyklė: ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo dokumentų perdavimo įmonės paskirtam nemokumo administratoriui. Teismas vertina, kad tokių ieškinio senaties  skaičiavimo terminų   nenumato nei JANĮ nuostatos, nei kasacinio teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo iš bankrutavusio juridinio asmens valdymo organų bei ieškinio senaties (pvz.,  LAT 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; LAT 2025 m. sausio  21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025).

41.       Sprendžiant teismui savo iniciatyva ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kasacinio teismo suformuotos nuostatos, kad klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Juo labiau, kad JANĮ 3 straipsnis įtvirtina esminius nemokumo principus, tame tarpe efektyvumo principą, reiškiantį, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnės kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį; taip pat profesionalumo principą, reiškiantį, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją.

42.       Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nurodytas sprendimo 30-32 punktuose, taip pat į  taikomus procese protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus,  teismas vertina, kad ieškovės UAB „G.“ netiesioginio ieškinio atsakovui R. B. atžvilgiu nėra pagrindo atnaujinti praleistą 3 metų ieškinio senaties terminą, ir teismo iniciatyva šis terminas neatnaujinamas. Todėl ieškovės netiesioginio ieškinio dviem reikalavimams dėl žalos atlyginimo iš atsakovo R. B., vykdžiusio trečiojo asmens UAB „A.“ direktoriaus pareigas nuo 1993-11-20 iki 2012-09-06, taikytina ieškinio senatis, ieškinys  toje dalyje atmestinas ir nurodytu pagrindu (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.).

Dėl atsakovo R. B. civilinės atsakomybės

43.       Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo (valdymo organų) veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, valdymo organų kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Valdymo organų civilinei atsakomybei atsirasti būtina jų kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovai (valdymo organai) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovai (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie juridinio asmens valdymo organų veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas, kitas valdymo organas ar jo narys laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

44.       CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą.

45.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.

46.       Ieškovė įrodinėja atsakovo R. B. ir M. A. padarytą žalą aplinkybėmis, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)  apskrities aplinkos tvarkymo centras“ ( toliau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) yra įgijusi 1 449 911,53 EUR kreditorinį reikalavimą į UAB „A.“; o šis kreditorinis reikalavimas atsiradęs dėl to, kad atsakovai R. B. ir M. A. netinkamai ir neteisėtai vykdė UAB „A.“ prisiimtus sutartinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė argumentuoja, kad R. B. vienasmeniškai atsakingas už 962 024,27 Eur padarytą žalą, kuri nustatyta 2017 m. kovo 17 d. teismo sprendimu, taip pat jis ir M. A. solidariai atsako 487 887,26 Eur žalą, padarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų palūkanų ir delspinigių suma. Netiesioginis ieškinys atsakovui R. B. grindžiamas tuo, kad R. B., eidamas UAB „A.“ direktoriaus pareigas iki 2012-09-06, buvo atsakingas už tai, kad UAB „A.“ tinkamai įvykdytų prisiimtas konkursines sutartines prievoles UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas žinojo/privalėjo žinoti, kad teikia ne tą įrangą, dėl kurios buvo skelbtas konkursą, pasirašytas, pateiktas pasiūlymas, galiausiai sudaryta sutartis. Atsakovas žinojo/privalėjo žinoti, kad bendrovei pateikus ne tą įrangą, nebus įgyvendinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbto konkurso tikslai, įranga neatliks jai iškeltų funkcinių reikalavimų, neveiks tinkamai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės šalinti tinkamai neveikiančios įrangos padarinius, modifikuoti, taisyti įrangą, galiausiai ją keisti kita įranga. Atsakovas žinojo/turėjo žinoti, kad pateikus ne tą įrangą, dėl kurios skelbtas konkursas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės išlaidų, patirs žalą ir jos galiausiai reikalaus atlyginti iš UAB „A.“.

47.       Teismas vertina, kad tokie ieškovės argumentai apie atsakovo R. B. veiksmų neteisėtumą yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, prieštarauja prijungtos civilinės bylos Nr.2-187-569/2017 medžiagai ir 2017 m. kovo 17 d. priimto teismo sprendimo išvadoms bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu. 

48.       Atsakovas R. B. teismui nurodė aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metais paskelbė atvirą konkursą „(duomenys neskelbtini)  regiono tvarkymo sistemos sukūrimas: vietinių filtrato valymo įrenginių įrengimas (duomenys neskelbtini)  apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne“, konkurso laimėtojas galėjo būti tik tas, kuris pasiūlys mažiausią kainą. Trečiojo asmens UAB „A.“ pasiūlymą su mažiausia kaina rengė tuometinis komercijos direktorius, o vėliau nuo 2012-09-06 direktorius, M. A. bei technikos direktorius V. G.. Konkursą laimėjus, tarp UAB „A.  ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugpjūčio 5 d. sudaryta rangos darbų sutartis. Darytina išvada, kad ieškovė, daugiau nei po trylikos metų vertindama viešųjų pirkimų tvarka sudarytą sutartį, nebūdama tos sutarties šalimi, pateikė vien deklaratyvius argumentus dėl atsakovo R. B. veiksmų neteisėtumo, dėl bendrovės konkursinių dokumentų klastojimo ir tyčinio techninių sutarties sąlygų nesilaikymo, nors tokių faktų buvimo visiškai nepatvirtino kita sutarties šalis ( trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“), be to iš esmės tokių aplinkybių nėra nustatyta  ir 2017 m. kovo 17 d. teismo sprendimu.  Darytina išvada, kad ieškovė išdėstė tik subjektyvų požiūrį dėl UAB „A.“ vadovo R. B. veiksmų, sudarant ir vykdant 2010 m. rugpjūčio 5 d. sutartį Nr.72, teisėtumo, interpretuodama  nustatytas faktines aplinkybes civilinėje byloje Nr.2-187-569/2017 ir nepagrįstai vertindama jas kaip prejudicinius faktus šiame  ginče.   

49.        Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

50.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais.

51.       Matyti, kad civilinės bylos  Nr.2-187-569/2017 ir šios bylos nagrinėjimo bei įrodinėjimo dalykas skiriasi, išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl kai kurių rangos darbų įvykdymo natūra, nuostolių atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“  nebuvo sprendžiamas UAB „A.“ vadovų atsakomybės klausimas, jie nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis ir nebuvo tiriamos, vertinamos bei nustatomos su šiuo klausimu susijusios reikšmingos faktinės aplinkybės,  todėl nesutiktina su ieškovės pozicija, kad minėtas teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, sprendžiant bendrovės vadovų galimą fiduciarinę civilinę atsakomybę.    

52.       Taip pat teismas vertina, kad atsakovas R. B., nesutikdamas su netiesioginio ieškinio reikalavimais, atsikirtinėja nuo 2014 metų kasacinio teismo suformuota verslo sprendimų priėmimo taisykle, taikoma sprendžiant ginčus dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas (rūpestingumo, lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) arba akivaizdžiai peržengė protingos ūkinės komercinės rizikos, aiškiai buvo aplaidus arba viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Iš  atsakovo R. B. procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių (sprendimo 4-6 punktai), asmeniškai duotų paaiškinimų ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicijos ginče bei bendrovės direktoriaus T. V. išsakytų teisme argumentų negalima daryti išvados, jog viešųjų pirkimų procedūros tvarka sudaryta 2010-08-05 sutartis Nr.72 buvo nesąžiningas, nelogiškas sandoris, kad juo būtų peržengtos UAB „A.“ normalios ūkinės – komercinės rizikos ribos. Visos šios aplinkybės, priešingai nei nurodo ieškovė, neleidžia spręsti, kad UAB „A.“ vadovui R. B. pasirašant konkursinius dokumentus, sudarant 2010-08-05 sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rangos darbų bei vykdant tuos rangos darbus iki savo pareigų pabaigos 2012-09-06, buvo pažeistas CK 2.87 straipsnis, atsirado juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygos.

53.       Kadangi ieškovė ginče neįrodė neteisėtų atsakovo R. B. veiksmų, 1 449 911,53 Eur  žalos UAB „A.“ padarymo, vykdant sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir atsakovo veiksmų buvimo, patikslinto ieškinio du pirmieji reikalavimai laikytini nepagrįstais atsakovo R. B. atžvilgiu ir atmestini. Atmetus pagrindinius reikalavimus dėl žalos atlyginimo, teismas neturi pagrindo tenkinti ir ieškovės išvestinių reikalavimų dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistų sumų priteisimo iš atsakovo R. B. pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas.

Dėl atsakovo M. A. civilinės atsakomybės

54.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tikslus momentas, nuo kada atsakovas gali būti laikomas pažeidusiu pareigą laiku inicijuoti bankroto bylą, turi esminę reikšmę, kadangi būtent nuo šio momento turėtų būti pradėti skaičiuoti  kreditoriams šios pareigos pažeidimu padaryti nuostoliai .

55.       Pažymėtina, kad tik patikslintame netiesioginiame ieškinyje abiem atsakovams ieškovė nurodė argumentus, jog teikiamu ieškinio reikalavimu dėl solidaraus 487887,26 EUR žalos atlyginimo, ši žala vertinama kaip susidariusi dėl atsakovų R. B. bei M. A. atskirai padarytų neteisėtų veiksmų - kiekvienam priskirtų įstatyminių pareigų nevykdymo. Kai atsiranda žala dėl dviejų asmenų neteisėtų veiksmų - įstatyminių pareigų nevykdymo, šią žalą abu asmenys turi atlyginti solidariai, todėl, ieškovės teigimu, už  487887,26 EUR žalą, paskaičiuotą kaip nesumokėtos palūkanos ir delspinigiai  UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir atsakovas M. A. yra solidariai atsakingas.

56.       Ieškovė nurodo, kad dar iki 2014 m. ieškinio pateikimo teisme ir  UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priimto 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-569/2017, UAB „A.“ buvo gavusi šios kreditorės 2014 m. sausio 30 d. pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, ir  minėtos pretenzijos priėmimo data laikytina diena, kada atsakovas M. A., eidamas UAB „A.“ direktoriaus pareigas, sužinojo/turėjo sužinoti apie įmonės nemokumo faktą ir jam kilo įstatyminė pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.  

57.       Tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 2 straipsnio nuostatos numatė, kad Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ  5 straipsnio 1 dalyje buvo apibrėžti subjektai, turintys teisę ar pareigą teikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją); 3) likvidatorius. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

58.       Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).

59.       Remdamasis nurodytu įstatyminiu reglamentavimu bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentacija dėl 487887,26 EUR žalos padarymo atsakovo M. A. veiksmais, jam nevykdant nuo 2014 m. sausio 30 d. įstatyminės pareigos kreiptis dėl bankroto bylos UAB „A.“ iškėlimo.  Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-187-569/2017 esančio dokumento -  2014 m. sausio 30 d. Pretenzijos tiekėjui UAB „A.“ dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo bei nuostolių atlyginimo (2 t., 123-130 b.l.) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo sumokėti 2 300 433,88 litų nuostolių bei 487 976,73 Eur papildomiems darbams atlikti reikalingų išlaidų. Bylą išnagrinėjus iš esmės, 2014 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“  ieškinys atsakovei UAB „A.“ buvo atmestas (3 tomas, 119-122 b.l.). 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, 2014 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas panaikintas, ir byla perduota nagrinėti apygardos teismui iš naujo (3 t.,176-184 b.l.).  Bylą iš esmės išnagrinėjęs, 2017 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė kitą sprendimą - ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė iš atsakovės UAB „A.“ 962 024,27 Eur žalos atlyginimo, 15 566,27 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( 6 t., 79-93 b.l.). Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu pritartina atsakovo M. A. ir jo atstovo teikiamiems argumentams, kad tiek pats tiekėjo (UAB „A.“)  sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, tiek nuostolių padarymas rangos darbus pirkusiai organizacijai (UAB „(duomenys neskelbtini)“), iki įsiteisėjo 2017 m. kovo 17 d. sprendimas byloje, visa apimtimi buvo trečiųjų asmenų tarpusavio ginčo objektas (iki įsiteisėjo teismo sprendimas, apskritai nebuvo aišku, ar egzistuoja pati žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė ir kokia yra šios prievolės apimtis ), todėl ir UAB „A.“ įsipareigojimai, kylantys iš šios sutarties pažeidimo, negalėjo būti vertinami kaip neabejotini, apibrėžti, vykdytini, kas iš esmės paneigia ieškovės UAB „G.“ šiame ginče nurodytą trečiojo asmens UAB „A.“ nemokumo atsiradimo pradžią 2014 m. sausio 30 d. ir  nuo tos dienos atsakovui M. A. kilusią įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“.

60.       Konstatuotina, kad ieškovė UAB „G.“ savo įrodinėjamai aplinkybei dėl trečiojo asmens UAB „A.“ nemokumo atsiradimo momento pagrįsti teikė ir 2024-05-13 UAB „F.“ parengtą konsultacinę išvadą byloje (2024-06-03 DOK-4404 priedas). Teismas vertina, kad šiame dokumente  iš esmės formaliai analizuojami trečiojo asmens UAB „A.“ įsipareigojimų ir turto, įrašyto į balansą, santykis 2009-2014 metais, 2016-2020 metais. Atsakovas M. A., atsikirsdamas į ieškinį, rėmėsi kasacinio teismo praktika, kad šie formalieji požymiai ir jų įvertinimas patys savaime nėra pakankami sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo ir jo atsiradimo momento, iš esmės turi būti įvertintas faktinių aplinkybių, atspindinčių juridinio asmens rimtus finansinius sunkumus, visetas. Būtent kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nemokumo būsenos egzistavimas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kurie bendriausia prasme reiškia finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, o tokie finansiniai sunkumai pasižymi dviem esminiais aspektais: 1) jiems būdingas sistemiškumo elementas, t. y. egzistuoja finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas; 2) jie eliminuoja ūkinės komercinės veiklos vykdymo galimybes.

61.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pritardama atsakovų atsikirtimams dėl jų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, nurodė šiam ginčui teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, kodėl ji, būdama vienintele didžiausia kreditore, beveik keturis metus nematė reikalingumo kreiptis nei dėl priverstinio 2017 m. kovo 17 d. teismo sprendimo įvykdymo, nei dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei UAB „A.“. Teismas neturi pagrindo vertinti kritiškai ir atmesti trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų argumentų, kad ir po 2017 m. kovo 17 d. priimto sprendimo, UAB „A.“ faktiškai nenutraukė ūkinės komercinės veiklos, dėjo pastangas toliau vykdyti veiklą – dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu dėl garantinių paslaugų teikimo, dirbo su investuotojais; tik po kelerių metų trečiojo asmens buvo įvertinta, jog  UAB „A.“ tęsiamos ūkinės komercinės veiklos ir plėtros tempai buvo per lėti, įdėtos pastangos nepasiteisino, todėl 2022 m. balandžio 12 d. ir buvo pateiktas antstoliui Šiaulių apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas dėl 2017 m. kovo 17 d. teismo sprendimo įvykdymo. Tokias aplinkybes buvus įrodo ir atsakovo M. A. teikti elektroninio susirašinėjimo duomenys apie vykdytą bendradarbiavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ po teismo priimto sprendimo  ( 2024-03-14 DOK -2196 atsiliepimo į ieškinį 1.1; 1.2 priedai) bei duoti paaiškinimai teismo posėdyje,  kad būtent tik  nuo 2022 m. balandžio mėnesio pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymo procesas  atėmė UAB „A.“ galimybę toliau vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai  areštuotas įmonės turtas buvo realizuotas, įmonė nebegeneravo pakankamų pajamų, nebegalėjo atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, tapo nemoki, kas sąlygojo ir jo, kaip bendrovės vadovo, gavus 2023 m. balandžio 3 d. paskutinius buhalterinius duomenis, kreipimąsi į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“.  Todėl darytina išvada, kad ieškovės teikta UAB „F.“ konsultacinė išvada, padaryta iš esmės vien teiktų įmonės balansų analize, nevertinama kaip įrodymas, pagrindžiantis UAB „A.“ nemokumo atsiradimo momentą 2014 m., nes joje pateiktas siauras ir nevisavertis faktinių aplinkybių, reikšmingų aptariamam klausimui išspręsti, vertinimas, ja neįrodytas nei UAB „A.“ finansinių sunkumų sistemiškumas, nei jais iš esmės eliminuotos bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo galimybės 2014-2022 metų laikotarpiu (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė savo antrojo netiesioginio ieškinio reikalavimo ir nepagrindė aplinkybių, kad už  UAB „A.“ 487 887,26 Eur nesumokėtų palūkanų ir delspinigių trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumą, susidariusią 2017 m. kovo 17 d. teismo sprendimo pagrindu, yra atsakingas  atsakovas M. A.. 

62.       Teismas vertina kaip nepagrįstą ir trečiąjį netiesioginio ieškinio reikalavimą dėl 5807,41 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo M. A.. Ši žala ieškovės skaičiuojama pagal patikslintą 2023 m. rugsėjo 7 d. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patvirtintą teismo UAB „A.“ bankroto byloje, iš kurio matyti, kad II etapu išmokėtini kreditorei VMI priskaičiuoti 61,05 Eur delspinigiai, kreditoriui VSDFV  priskaičiuoti  63,76 Eur delspinigiai. Be to ieškiniu reikalaujama atlyginti žala susideda ir iš 5 682,60 Eur palūkanų, kurios yra dedamoji trečiojo asmens kreditorės UAB „A.“ finansinio reikalavimo, patvirtinto bankroto procese, dalis. Teismas neturi pagrindo atmesti  atsakovo M. A. teikų argumentų, kuriuos patvirtina ir LITEKO duomenys, kad šių palūkanų atsiradimo pagrindas - Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens UAB „A.“ ir UAB „A.“ civilinėje byloje Nr e2-480-322/2023. Kreditorės UAB „A.“ reikalavimas dėl palūkanų, iki įsiteisėjo minėta teismo nutartis, visa apimtimi, kartu ir su pagrindiniu reikalavimu, buvo ginčo objektas, todėl šis reikalavimas iki paaiškėjo jo teisinis likimas, negalėjo būti UAB „A.“ vadovo vertinamas kaip neabejotinas, apibrėžtas ir vykdytinas reikalavimas. Iš UAB „A.“  bankroto  proceso (civilinė byla Nr. eB2-123-856/2024)  matyti, kad atsakovas M. A. 2023 m. vasario 14 d. ėmėsi pirminių veiksmų dėl nemokumo bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, t.y. išsiuntė trečiojo asmens kreditoriams pranešimus dėl bendrovės nemokumo. Be to atsakovo M. A. parengtas pareiškimas dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo pateiktas teismui anksčiau, negu buvo sudaryta ir patvirtinta UAB „A.“ ir UAB „A.“ taikos sutartis kitoje civilinėje byloje, iš kurios kildintinos aptariamos palūkanos. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo M. A. argumentais, kad jis, tuometinis trečiojo asmens vadovas, buvo atlikęs visus veiksmus, kurie yra būtini bankroto bylai iškelti, todėl ir kreditoriaus UAB „A.“ reikalavimas dėl palūkanų negali būti vertinamas kaip atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas. Be to iš UAB „A.“ bankroto proceso (civilinė byla Nr. eB2-123-856/2024) duomenų matyti, kad tiek kreditorei VMI delspinigiai 61,05 Eur sumoje, tiek kreditoriui VSDFV 63,76 Eur delspinigiai priskaičiuoti už UAB „A.“ mokestinių prievolių valstybei nevykdymą 2022-2023 metų laikotarpiu. Todėl atsakovas nelaikytinas atsakingu už ieškovės nurodomų turtinių padarinių - 5807,41 Eur palūkanų, delspinigių susidarymą kreditoriams paskutinių UAB „A.“ ūkinės komercinės veiklos metų laikotarpiu, nėra nustatyta ir jo civilinei atsakomybei kilti visų būtinų sąlygų.  

63.       Teismas, atmesdamas reiškiamus ieškovės reikalavimus atsakovui M. A., atsižvelgia ir nemokumo administratorės išreikštą poziciją dėl ieškovės UAB „G.“ reikalavimų nepagrįstumo bei teikiamus argumentus ginče, kad UAB „A.“ bankroto byloje, kuri iškelta 2023 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi, nebuvo nustatyta pagrindų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, nemokumo administratorei patikrinus įmonės finansinius dokumentus, sudarytus sandorius pagal LR Nemokumo įstatymo reikalavimus. Be to iš paties  UAB „A.“ bankroto  proceso  matyti, kad tokio reikalingumo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusių vadovų bankrutavusios įmonės interesais neįžvelgė ir kreditoriai, 2023 m. liepos 17 d. teismo nutartimi patvirtinti pagal jų finansinių reikalavimų sąrašą; taip pat nėra duomenų, kad jie nustatyta tvarka būtų skundę ir nemokumo administratorės veiksmus (neveikimą) bankroto byloje.  Visų nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė, tik 2023 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi įstojusi kaip nauja kreditorė su 1064,06 Eur reikalavimu į jau likviduojamos dėl bankroto įmonės procesą, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų reiškiamus netiesioginiu ieškiniu reikalavimus atsakovui M. A., t.y. kad jis, eidamas UAB „A.“ direktoriaus pareigas 2014 - 2023 metų laikotarpiu,  pažeidė fiduciarines juridinio asmens vadovo pareigas (rūpestingumo, lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.), peržengė UAB „A.“ normalios ūkinės - komercinės rizikos ribas, delsė kreiptis dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo, dėl ko kreditoriams susidariusios palūkanų, delspinigių sumos  turėtų būti vertinamos kaip padaryta žala pačiai įmonei. 

64.       Atmetus pagrindinius reikalavimus dėl žalos atlyginimo, teismas neturi pagrindo tenkinti ir ieškovės išvestinių reikalavimų dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistų sumų priteisimo iš atsakovo M. A. pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas.

Dėl atsakovų prašymo nutraukti bylą, likvidavus dėl bankroto trečiąjį asmenį UAB „A.“  

65.       Atsakovų atstovai, baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, pateikė prašymus nutraukti civilinę bylą, likvidavus ir išregistravus iš juridinių asmenų registro trečiąjį asmenį BUAB „A.“. Prašymai grindžiami aplinkybėmis, kad nemokumo byloje ( Nr. eB2-123-856/2024)  Šiaulių apygardos teismas 2024-11-05 sprendimu pripažino trečiojo asmens veiklą pasibaigusia ir nusprendė išregistruoti jį iš JAR. Šis sprendimas įsiteisėjo 2025-01-30, įsiteisėjusio sprendimo pagrindu trečiasis asmuo yra pasibaigęs ir po išregistravimo nebeegzistuoja. Ieškovės netiesioginis ieškinys yra pareikštas trečiojo asmens BUAB „A.“ naudai, t. y. patenkinus ieškinį, žalos atlyginimas būtų priteistas būtent šiam trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens išregistravimas iš JAR lėmė jo pabaigą, trečiojo asmens teisių perėmimas nėra galimas, ir neliko subjekto, kurio naudai galėtų būti priteistas reikalaujamas žalos atlyginimas. Todėl yra  pagrindas nutraukti civilinę bylą (CPK 293 str. 8 p.).

66.       Teismas atmeta atsakovų prašymą ir atsisako nutraukti civilinę bylą nurodytu pagrindu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-128-854/2025, nagrinėtoje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „A.“ pabaigos, buvo konstatuota, kad  priimtas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos neatima teisės iš apeliantės reikšti ieškinį teisme, jei ji mano, kad jos, kaip bankrutavusios bendrovės kreditorės, interesai buvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atmesdamas nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės likvidavimo termino pratęsimo, pagrįstai konstatavo, kad kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama ir po sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo, t. y. pasibaigusio juridinio asmens kreditoriai, esant atitinkamiems pagrindams, turi teisę reikšti ir tiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių juridinių asmenų vadovų ir (ar) dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).  Vadinasi,  CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu civilinės bylos nutraukimas, pasibaigus likviduotam dėl bankroto juridiniam asmeniui, kurio naudai pareikštas kreditorės UAB „G.“ netiesioginis ieškinys, nėra galimas.

  Dėl bylinėjimosi išlaidų

67.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.    

68.       Bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reguliuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

69.       Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

70.       Ieškovės ieškinį visa reikalavimų apimtimi atmetus, yra pagrindas spręsti dėl atsakovų naudai priteistinų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

71.       Atsakovas R. B. per savo atstovą nustatyta tvarka  pateikė prašymą dėl  bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2025-02-06 DOK-1165), kurį pagrindė dokumentais, jog dėl ieškovės teikto pradinio ir patikslinto ieškinio bei ginčo  nagrinėjimo teismo posėdžiuose patyrė 6400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo prašoma bendra priteisti suma už suteiktas advokato teisines paslaugas yra detalizuota: 600 Eur - už advokato susipažinimą su trijų civilinių bylų medžiaga; 1600 Eur - už atsiliepimo į ieškinį parengimą,1600 Eur - už tripliko parengimą, 1600 Eur - už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą; 250 Eur - už procesinių prašymų parengimą, 850 Eur - už dalyvavimą teismo posėdžiuose; ji neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių, ir teismas nenustatė pagrindų jas mažinti. Atsižvelgiama ir į tai, kad pateikto netiesioginio ieškinio reikalavimų sumos atsakovui yra labai didelės, ginčas laikytinas sudėtingu, nes pareikštas dviem atsakovams atskirais civilinės atsakomybės pagrindais; sujungtų ieškinių  nagrinėjimas byloje užtruko daugiau nei metus, todėl visos patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis (2024 m. rugsėjo 16 d.  PVM sąskaita faktūra serija 24M Nr.065, išrašyta advokato 3900 Eur sumai, ir R. B. mokėjimo nurodymas 3900 Eur sumai per Swedbank advokato kontorai; 2024 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija 24M Nr.075, išrašyta advokato 2500 Eur sumai ir R. B. mokėjimo nurodymas 2500 Eur sumai per Swedbank advokato kontorai). Nurodytų aplinkybių pagrindu iš ieškovės UAB „G.“ priteisiama 6400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. B. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

72.       Iš byloje atsakovo M. A. teiktų procesinių dokumentų ( atsiliepimo į ieškinį, tripliko) matyti, kad juose yra prašymai priteisti iš kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinės pagalbos teikimą, tačiau šie prašymai negrįsti jokiais mokėjimo dokumentais. Be to nustatyta tvarka iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos taip pat nepateikti atsakovo M. A. bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo tokių atsakovo nepatvirtintų išlaidų priteisti iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,
 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

netiesioginį ieškinį atmesti.

Priteisti  atsakovui  R. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 6 400,00 Eur ( šešis tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ (juridinio asmens kodas  (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja         Alma Jurgelienė