Administracinė byla Nr. I-8359-463/2015

Proceso Nr. 3-61-3-02183-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui Č. G., jo atstovei advokatei Ingridai Krolienei,  atsakovės atstovams  Aleksandrui Kasperovičiui ir  Vaclavai Jelaginai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G., vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. G. skundą atsakovei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. G. ir A. G. dėl raštų panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Č. G. kreipėsi į teismą su skundais, prašydamas: panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2015-03-20 raštą Nr. PAPS-215 (b. l. 1–4) ir 2015-04-09 atsakymą „Dėl Č. G. 2015-03-15 prašymo“ (b. l. 46–50) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-06-18 nutartimi sujungti į vieną administracinę bylą (b. l. 70–71).

Skunde teigė, kad ginčijamas atsakovės 2015-03-20 raštas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio  1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam teisės aktui. Pažymėjo, kad savivaldybės administracijos atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą atlikti rekonstrukcijos darbus yra grindžiamas subjektyviu atsakovės nepritarimu. Atsakovė tinkamai nenustatė ir neįvertino faktinių aplinkybių.

Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovės 2015-04-09 atsakymu į jo 2015-03-15 prašymą, kuriame atsakovė nurodė, jog neatlieka nesudėtingų statinių vykdymo priežiūros, o dėl statinio techninės būklės įvertinimo valdytojas, remdamasis  statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, turi kreiptis į institucijas, atliekančias statinių būklės įvertinimo ekspertizę. Pareiškėjas nurodė, kad  šulinys yra naudojamas jo ir jo šeimos narių poreikiams tenkinti geriamuoju vandeniu, o transporto priemonių judėjimas per šulinį nesuderinamas su tiksline šulinio paskirtimi, 2015-03-15 prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas ištirti, ar šulinys, būdamas be viršutinės  šulinio dalies, atitinka šulinio, kaip statinio, komplektacijai nustatytus reikalavimus ir ar nepažeidžia jo tikslinės paskirties. Pareiškėjas sutiko, kad jis kaip statinio savininkas turi pareigą naudoti statinį pagal paskirtį, o kad statinys atitiktų statinio techninę komplektaciją (sudėtį), prašė atsakovą įvertinti statinio naudojimo techninę paskirtį ir  jo techninę komplektaciją. Atsakovas skundžiamame atsakyme  nepasisakė nei dėl vienos pareiškėjo pateikto reikalavimo dalies. Pareiškėjas neprašė, kad atsakovė įvertintų statinio techninę būklę. Nesutiko su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai vertintini kaip statinio būklės vertinimas. Nesutiko su atsakovės argumentu, kad jos kompetencijai nepriskirta nesudėtingų statinių vykdymo priežiūra. Tokia kompetencija įtvirtinta Vietos savivaldos įstatyme. Pasak pareiškėjo, geriamojo vandens  šulinio naudojimo priežiūra priskirta savivaldybės kompetencijai. Atsakovė, piktnaudžiauja ir nepagrįstai vengia atlikti įstatyme priskirtą funkciją. Pareiškėjo vertinimu, atsakovės atsisakymas yra neteisėtas, pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skunduose išdėstytas aplinkybes ir prašė juos tenkinti.

Atsakovė Šalčininkų rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–17,  66–67).

Atsakovė rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2012-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-691-340/2012, kuria palikta galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-10-20 nutartis  ir teigė, kad atsakovė negali pakeisti teismo priimtų nutarčių bei neturi juridinio pagrindo spręsti klausimo dėl šulinio rekonstrukcijos.

Atsakovė nurodė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2015-04-09 raštas yra informacinio pobūdžio, tai nėra administracinio subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, todėl jis negali būti skundžiamas administracine tvarka. Teigė, kad į Č. G. prašymą atsakė laiku ir pagal kompetenciją. Kiemo statinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (šulinys) bendrosios nuosavybės teise priklauso Č. G., A. G. ir V. G.. Nurodė, kad šulinių įrengimą ir priežiūrą  reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos  apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. V-513 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN43 :2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, kurios 13 punkte nurodyta, kad šulinys  turi  būti su stogeliu,  turėti  mechaninę   arba elektrinę vandens pakėlimo įrangą.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir A. G. atsiliepime palaikė pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją (b. l. 63–65). V. G. palaikė pareiškėjo skunde ir atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Skundas tenkinamas.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad kiemo statinys (šulinys) unikalus Nr. 8594-0010-0028 bendrosios nuosavybės teise priklauso Č. G., A. G. ir V. G. (b. l. 53–54).

Pareiškėjas 2015-03-15 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus  Statybos valstybinė priežiūros poskyrį, prašydamas: 1) atvykti į vietą ir patikrinti, ar statinys (šulinys) yra pilnos techninės komplektacijos ir atitinka jam, kaip statiniui, keliamus teisės aktų reikalavimus; 2) apžiūrėjus geriamojo vandens šulinį ir nustačius,  kad šulinio komplektacija neatitinka teisės aktų reikalavimų, pateikti rašytinę rekomendaciją dėl saugaus šulinio techninio įrengimo būdo; 3) nurodyti, ar geriamojo vandens šulinys pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali būti naudojamas ne pagal tikslinę jo paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, o transporto priemonių judėjimui ir kokią įtaką transporto priemonių judėjimas per šulinį turėtų šulinio naudojimui ir jo konstrukcijų išsaugojimui (b. l. 55).

Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015-03-25 raštu Nr. (23.17)-2D-4154, vadovaudamasis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, perdavė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai pagal kompetenciją Č. G. 2015-03-15 prašymą (b. l. 56–57).

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2015-04-09 raštu „Dėl Č. G. 2015-03-15 prašymo“, pranešė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 1 punkto 4 papunktį, statinių naudotojai privalo: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriaut statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Dėl statinio techninės būklės įvertinimo valdytojas, remdamasis statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, turi kreiptis į institucijas, atliekančias statinių būklės įvertinimo ekspertizę. Pranešė, kad neatlieka nesudėtingų statinių vykdymo priežiūros (b. l. 52).

Pareiškėjas 2015-02-12 kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją su prašymu  išduoti leidimą geriamojo  vandens šulinio rekonstrukcijos darbams atlikti, atstatant geriamojo vandens šulinio viršutinę dalį pagal teisės aktų reikalavimus. Prašyme nurodė, kad siekia savo lėšomis atstatyti  šulinio antžeminę ir viršutinę dalį, kad šulinys  atitiktų teisės aktų reikalavimus, o jame esantis geriamas vanduo būtų saugus ir kokybiškas (b. l. 9).

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija  nepritarė, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), būtų įrengtas geriamojo vandens šulinys. Informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos  geriamojo vandens tiekimo  ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 punktu, viešojo vandens tiekimo teritorijoje būtina prisijungti prie  centralizuotų  vandentiekio tinklų. Dėl prisijungimo sąlygų nurodė kreiptis  į UAB „Vilniaus vandenys“ (b. l. 6).

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės sprendimais ir teigia, kad jie neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui nustatytų reikalavimų.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Administracinių teismų praktikoje, aiškinant VAĮ 8 straipsnio nuostatas, akcentuojama, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011 Administracinė jurisprudencija. 2011, 22, p. 333-340). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).

Visų pirma, vertinamas atsakovės 2015-04-09 rašto „Dėl Č. G. 2015-03-15 prašymo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas, kreipimasis į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją, 2015-03-15 prašyme prašė: atvykti į vietą ir patikrinti, ar šulinys yra pilnos techninės komplektacijos ir, ar atitinka teisės aktų reikalavimus; apžiūrėjus, pateikti rašytinę rekomendaciją  dėl saugaus šulinio techninio įrengimo būdo; nurodyti, ar gali būti naudojamas ne pagal tikslinę jo paskirtį ir kokią įtaką transporto priemonių judėjimas per šulinį turi šulinio naudojimui ir jo konstrukcijų išsaugojimui.

Atsakovė, gavusi iš Inspekcijos persiųstą pareiškėjo prašymą, 2015-03-25 rašte atsakė, pacituodama Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kad dėl statinio techninės būklės įvertinimo valdytojas turi kreiptis į institucijas atliekančias tokį vertinimą bei pranešė, kad neatlieka nesudėtingų statinių vykdymo priežiūros.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktą, savivaldybei viena iš savarankiškųjų funkcijų priskirta  statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka, o pagal 30 puntą – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos atlieka statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą; priežiūrą. Šachtiniai šuliniai priskiriami prie nesudėtingų statinių kategorijos (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812). Statybos techninis reglamentas STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-825, detalizuoja statinių naudojimo priežiūros tvarką. Minėto reglamento 7.2 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus nurodytos Reglamento 7.1 punkte) statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Taigi, pareiškėjas su prašymu kreipėsi į kompetentingą subjektą, kuriam suteikta teisė atlikti statinių naudojimo priežiūrą.

Teismo vertinimu, atsakovė pareiškėjui iš esmės neatsakė į prašyme iškeltus klausimus. Atsakymas susijęs su prašymo „Dėl statinio naudojimo paskirties ir techninės komplektacijos būklės įvertinimo“ pavadinimo vertinimu. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo atsakyti pareiškėjui į kiekvieną prašyme iškeltą klausimą ir jį pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Atsakymas yra formalus ir jame teikiama informacija tik apie statinio techninės būklės įvertinimą. Kaip minėta, atsakymas turi būti išsamus, aiškus ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis. Vien tik teisės aktų citavimas, neatsižvelgus į prašyme iškeltus klausimus, negali būti  pripažįstamas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakovė prašymą turėjo vertinti ir atsakyti į iškeltus klausimus konkrečiai ir aiškiai. Akcentuotina, kad atsakyme turi būti atsakoma į tuos klausimus, kuriuos iškėlė pareiškėjas, o ne pateikiama bendro pobūdžio informacija. Atsakovė atsiliepime remiasi Vilniaus apygardos teismo 2012-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-691-340/2012, kuria palikta galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-10-20 nutartis, ir teigia, jog negali pakeisti teismo priimtų nutarčių bei neturi juridinio pagrindo spręsti klausimo dėl šulinio rekonstrukcijos. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo įvertinti realią faktinę situaciją, t. y. atsižvelgti ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014, kurioje pareiškėjas Č. G. prašė panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-978 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-1128. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-06-06 sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjo Č. G. skundą patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-978, išskyrus jo 3.2 punktą, ir 2011 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-1128. Šių aplinkybių atsakovė nevertino, taigi atsakyme nevertino realių faktinių aplinkybių, o apsiribojo formaliu atsakymu, kuris negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovė, nuvykusi į vietą, turėjo galimybę įvertinti faktinę situaciją bei visapusiškai ir objektyviai ištirti pareiškėjo prašymą ir išsamiai atsakyti į suformuluotus klausimus. Pažymėtina ir tai, kad atsakymas neatitinka ir Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų, t. y. nėra nurodyto dokumento numerio, į kokį kreipimąsi teikiamas atsakymas. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad ginčijamas atsakovės 2015-04-09 raštas „Dėl Č. G. 2015-03-15 prašymo“ neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl naikinamas.

Be to, pareiškėjas ginčija ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2015-03-20 raštą Nr. PAPS-215, kuriuo ji nepritarė, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų įrengtas geriamojo vandens šulinys.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-02-12 kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą geriamojo  vandens šulinio rekonstrukcijos darbams atlikti, atstatant geriamojo vandens šulinio viršutinę dalį pagal teisės aktų reikalavimus (b. l. 9). Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2015-03-20 raštu Nr. PAPS-215 nepritarė, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų įrengtas geriamojo vandens šulinys. Informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos  geriamojo vandens tiekimo  ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 punktu, viešojo vandens tiekimo teritorijoje būtina prisijungti prie  centralizuotų  vandentiekio tinklų. Dėl prisijungimo sąlygų nurodė kreiptis  į UAB „Vilniaus vandenys“ (b. l. 6).

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pareiškėjui priklausantis šulinys yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas prašė išduoti leidimą geriamojo vandens šulinio rekonstrukcijos darbams atlikti, tačiau neprašė įrengti geriamojo vandens šulinio, kadangi šulinys jau yra įregistruotas. Taigi, atsakovė turėjo spręsti prašymą pagal jai Vietos savivaldos įstatyme suteiktą kompetenciją ir, įvertindama realią faktinę situaciją bei šulinio rekonstrukcijos darbus reglamentuojančius teisės aktus, argumentuotai atsakyti į pareiškėjo prašymą, t. y. išduoti leidimą geriamojo  vandens šulinio rekonstrukcijos darbams atlikti arba netenkinti tokio prašymo. Atsakyme turėjo tinkamai įvertinti faktines aplinkybes, pagrįsti sprendimą teisės aktų nuostatomis. Ginčijamame atsakyme jokių teisės aktų nuostatų nėra nurodyta. Be to, neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą ir netinkamai vertino jo esmę. Taip pat atsakovė neišsiaiškino faktinių aplinkybių, jų sprendime nevertino. Toks atsakymas, atsižvelgus į anksčiau nustatytus viešojo administravimo subjektui keliamus reikalavimus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje bei suformuotą eismų praktiką, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikinamas.

Pareiškėjas apibrėžia ginčo ribas. Šiuo atveju pareiškėjas ginčijo atsakovės 2015-03-20 atsakymą Nr. PAPS-215 bei 2015-04-09 sprendimus, kuriuos teismas, dėl anksčiu nustatytų aplinkybių, panaikino.

Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjamas, kadangi jis nepateikė prašymo raštu su detaliu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tokį prašymą jis turi teisę pateikti per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo Č. G. skundą  tenkinti.

Panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2015-03-20 raštą Nr. PAPS-215 ir 2015-04-09 atsakymą „Dėl Č. G. 2015-03-15 prašymo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                    Jolanta Malijauskienė

              Mefodija Povilaitienė

Henrikas Sadauskas