Civilinė byla Nr. e2-622-1050/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13123-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

(S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė,

sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovei J. R.,

ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,

atsakovo atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei,     

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Birutei Kraponienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui C. J. T. F. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui C. J. T. F., prašydama: 1) nustatyti, kad C. J. T. F. yra nepilnamečio sūnaus J. R. tėvas; 2) priteisti iš atsakovo C. J. T. F. sūnui J. R. išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės po 569,00 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į ieškovės J. R. sąskaitą banke; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko J. R. nuolatinę gyvenamąją vietą iki pilnametystės su motina J. R. Pasikeitus motinos nuolatinei gyvenamajai vietai Lietuvos Respublikos teritorijoje, atitinkamai pasikeičia ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta; 4) priteisti ieškovės naudai 5 690,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino, kuomet jis, kaip (duomenys neskelbtini) karys, buvo atvykęs į Lietuvą kartu su NATO rotacinėmis pajėgomis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Susipažinusios šalys kartu leido laiką, keliavo po Lietuvą. Atsakovui išvykus, ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė atsakovo sūnų. Atsakovas, išvykęs iš Lietuvos, nutraukė bendravimą su ieškove. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti vaiko tėvu atsakovą. Pasisakydama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė nurodė, kad ją su sūnumi sieja artimas motinos ir vaiko ryšys. Vaikas nuo pat gimimo yra su motina, su atsakovu vaikas nėra praleidęs nei nakties, atsakovas visiškai nesirūpina sūnumi. Ieškovė visada siekė, kad sūnus gautų geriausias gyvenimo sąlygas, todėl daro išvadą, kad labiausiai sūnaus interesai bus tenkinami nustačius gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Pasisakydama dėl vaiko išlaikymo ir vertindama šalių turtinę padėtį ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis yra 566,96 Eur per mėnesį, o atsakovas, kaip ir pats deklaravo, yra pasiturintis, tačiau vaikui jokių finansinių lėšų neskiria. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui turi būti suteikiamas tinkamas išsilavinimas, gyvenimo sąlygos, užtikrinama nuolatinė sveikatos priežiūra – dėl nustatytos ligos (cerebrinis paralyžius) iki trijų metų būtina kineziterapija ir masažai (10 kartų per mėnesį ir kiekvieną mėnesį, vėliau – kas du, tris mėnesius). Normalios sveikatos būklės palaikymui būtina nuolatinė fizinė veikla, turi būti patenkinamas poreikis bendrauti su tėvu bent jau anglų kalba, taip pat į tai, kad tėvo finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei motinos, taip pat į tai, kad būtinas atskiras vaiko kambarys (šiai dienai bute jo nėra, tačiau gali būti įrengtas), pagrįstai prašoma 600,00 Eur suma. Būtina atsižvelgti į dvi aplinkybes, kad ieškovė negalės grįžti į darbą bent jau iki vaikui sukaks 3 metai, nes dėl ligos reikia nuolatinės intensyvios reabilitacijos, be to, vertinant abiejų tėvų finansines galimybes, ieškovė, grįždama į darbą, ieškos geriau apmokamo darbo, todėl proporcingumas dėl abiejų tėvų skiriamų lėšų vaiko išlaikymui nebus pažeistas. Siekiant tinkamai pagrįsti išlaidas, skirtas vaiko išlaikymui, ieškovė nurodė, kad kas mėnesį vaiko poreikiams vidutiniškai sudaro: rūbams ir avalynei – 153,00 Eur; higienos reikmėms – 173,00 Eur; profilaktinėms procedūroms dėl ligos – 300,00 Eur kas mėnesį; kitoms išlaidoms – 447,00 Eur kas mėnesį. Taigi kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga suma siekia 1 073,00 Eur, tėvui tenkanti suma – 537,00 Eur. Visas nurodytas išlaidas ieškovė detalizuoja pateikiamame kartu su ieškiniu priede. Be to, ieškovės teigimu, būtina ieškovės bute įrengti atskirą vaiko kambarį. Naujo kambario įrengimas pagal sudarytą sąmatą kainuos 4 771,29 Eur, todėl ši suma taip pat turėtų būti priteista, išskaidant ją periodinėmis įmokomis vaiko išlaikymui. Be to, naujų baldų pirkimui, vaikui balansinio dviratuko, triratuko bei kompiuterio pirkimui preliminariai skirtina suma 2 027,00 Eur. Viso už atskirą vaiko kambario įrengimą, baldų pirkimą, dviratukų ir kompiuterio skirtina suma siekia 6 798,29 Eur. Ieškinio surašymo dienai neįgaliam vaikui yra vos (duomenys neskelbtini) mėnesių, todėl minėta suma išskaidytina į 215 mėnesius, kas sudaro 32,00 Eur. Esant nurodytam, ieškovė prašo priteisti 569,00 Eur vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka sumažinti prašomo priteisti išlaikymo sumą iki 500,00 Eur, kitoje dalyje palaiko ieškinio reikalavimus visa apimtimi. Ieškovė paaiškino, kad vaiko poreikiai apima: vaiko higienos priemonės, maistas, lavinimo priemonės, žaidimai, užsiėmimai. Vaikas turi specialių poreikių. J. yra nustatytas cerebrinis paralyžius, jam yra būtina papildoma reabilitacija, kineziterapija, logopedo paslaugos. Lentelėje nurodyti tik vienetai rūbų. Rūbų poreikis yra net didesnis, juo labiau, viskas tik brangsta. Vaikui yra (duomenys neskelbtini) mėnesiai, tuoj bus (duomenys neskelbtini) metai, sauskelnės yra būtinos. Ieškovė paaiškino, kad į keliones nevažiavo, tačiau važiavo aplankyti giminaičių. Anglų kalbos mokymuisi reikalinga 450,00 Eur suma, nuo rudens planuoja leisti į užsiėmimus, kad susikalbėtų su tėvu. Vaikui yra cerebrinis paralyžius, buvo nedidelė trauma gimdymo metu, sutraukta viena pusė, negalėjo šliaužioti, ropoti, buvo labai daug reabilitacijų, kurios padėjo vaikui, masažistas labai gerai atpalaiduodavo raumenis. Ieškovė paaiškino, kad vaikui taip pat labai svarbu užtikrinti ergoterapeuto paslaugas. Labai daug reikia dirbti kojomis, rankomis. Dėl diagnozuoto cerebrinio paralyžiaus ir mišraus raidos sutrikimo valstybė skiria reabilitacinį gydymą ir jį skiria tik už tris mėnesius, likusius devynis mėnesius nebeužtenka ir neapmoka. Šiai dienai skyrė tris kineziterapeuto paslaugas per mėnesį, skyrė iš viso tik 10 užsiėmimų. Tačiau reikalinga 10 kineziteraupeuto, ir 10 ergoterpaeuto per mėnesį. Ergoterpeutas kainuoja 15,00 Eur, kineziterapeutas taip pat 15,00 Eur. Sportas kaip tik reikalingas tam, kad vaikas judėtų. Bėgti, paimti kamuolį vaikas gali. Jei vaikas nejudės, raumenys tik trauksis ir tik blogės situacija. Lavinimo užsiėmimai yra reikalingi, taip pat reikia socialinius įgūdžius lavinti. Piešimas, darbeliai, robotikos mokykla bus lankoma ateityje. Draudimas yra reikalingas dėl diagnozuotų ligų. Kai diagnozuota liga, draudimas yra didesnis. Dvi žieminės kepurės yra reikalingos, nes žiemą jos sušlampa. Reikalingas garintuvas – trintuvas, nes duodama vaikui 3-4 kartus per dieną trintas maistas. Trintuvas pirktas vieną kartą. Ieškovės nuomone, vaikas negalės būti prižiūrimas valstybiniame darželyje, todėl ateityje norėtų leisti į privatų darželį. Šiai dienai ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, dirba (duomenys neskelbtini), grįš į darbą spalio pradžioje, atlyginimas prieš išeinant atostogų buvo apie 600,00 Eur, grįžus į darbą ieškovės atlyginimas turėtų didėti iki 800,00 Eur. Nuo gegužės iki spalio, t. y. 4 mėnesius, ieškovė bus visiškai be pajamų. Šiuo metu gaunama pašalpa – 354,00 Eur ir tai yra vienintelės ieškovės pajamos. Ieškovė nurodė, kad J. taip pat gauna 132,00 Eur per mėnesį neįgalumo pašalpą. Daugiau pajamų neturi, ieškovė galvojo apie darbo keitimą, tačiau bijo dėl adaptacinio laikotarpio vaikui pradėjus lankyti darželį. Taip pat ieškovė nurodė, kad yra paskola apie 11 000,00 Eur, taigi turės mokėti paskolą, kurią perėmė iš mirusio tėčio. Be šio buto, ieškovė po abiejų tėvų mirties paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties patalpą (duomenys neskelbtini), taip pat žemės ūkio paskirties žemės sklypus, bei žemės paskirties sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi tai kaimas, paminėtų nekilnojamųjų objektų vertė yra nedidelė. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Išsilavinimas aukštasis teisinis. Atsakovas gyvena tarnybiniame bute, lengvatinėmis sąlygomis. Kai buvo susitikę, atsakovas pasidžiaugė apie pasikeitusias pareigas, tačiau abejotina, ar reikėjo atsakovui įsigyti namą, už kurį moka po 400,00 Eur įmokas per mėnesį. Atsakovas buvo minėjęs, kad pora kartų buvo misijose, taip pat yra papildomos pajamos, tačiau jų neatskleidžia. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) karys, kurį kartais siunčia į misijas NATO. Naujus baldus planuoja pirkti ateityje. Vaikas privalo judėti, taigi balansiniai dviratukai, triratukai ateityje bus būtini. Kompiuteris 800,00 Eur sumai yra numatomos išlaidos ateityje. Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė patvirtino, kad vaiko tėvas visiškai nėra teikęs išlaikymo. Ieškovė tėvo turtą paveldėjo kovo 4 d. taigi dar nežino, kaip reikės elgtis su turtu ateityje. Paaiškino, kad dar paveldės tėčio (duomenys neskelbtini) automobilį, kurio vertė – apie 1 000,00 Eur. Taip pat buvo paveldėtas pensijų kaupimo fondas. Turto vertė yra mažesnė už įsipareigojimus. Tėtis sąskaitose pinigų neturėjo. Ieškovė prašė banko įmokas nuo 11 000,00 Eur kredito sumos, kurią perėmė iš tėčio, išdėstyti į ne didesnes nei 150,00 Eur per mėnesį, ieškovė laukia banko sprendimo šiuo klausimu.

 Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas turi sveikatos problemų. Vaikui minimaliai per mėnesį reiktų bent apie 300,00 Eur, kad galėtų vystytis taip, kad galbūt ateityje ir nereiktų šios pagalbos. Medicininės išlaidos yra būtinos. Ieškovės pajamos yra tokios, kad ieškovė negali tiek kartų nuvesti pas gydytojus į procedūras. Reikalauti, kad ieškovė, tik kovo 12 d. paveldėjusi turtą, jį pradėtų valdyti ir gauti pajamas, yra nepagrįsta. Iš to turto, kuris yra, šiai dienai gauti pajamų nėra galimybės. Ieškovės pajamos yra 354,00 Eur. Artimiausiu metu iki 4 mėnesių ieškovė apskritai neturės pajamų. Tuo tarpu atsakovo pajamos yra apie 1 700,00 Eur. Abu turi mašinas, internetus, tačiau jų pajamos skiriasi tris kartus. Taigi šiuo atveju net yra galimybė nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas nekilnojamąjį turtą įsigijo po to, kai jis sužinojo, kad bus dar vienas išlaikytinis. Ši suma galėjo būti skirta vaiko išlaikymui. NATO misijose kariai gauna dar daugiau pinigų, imant karininko atlyginimą, jį galima būtų dauginti iš dviejų ir tai būtų realios atsakovo pajamos. Kiekvienas karininkas yra pilnai išlaikomas valstybės, gauna drabužius, kurie turbūt ir leidžia atsakovui išgyventi, nes iš 80,00 Eur būtų sunkiai išgyvenama. Esant nurodytam, reikalavimai yra tenkintini. Ieškovės ir atsakovo pajamos skiriasi tris kartus, taigi tokia proporcija, atsakovo teikiamo išlaikymo dalis turi būti didesnė. Ieškovė patikslino savo reikalavimą ir prašo priteisti kiekvieną mėnesį po 500,00 Eur sumą. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad vertimo išlaidos, kurias patyrė tik dėl atsakovo nenoro dalyvauti procese, visais atvejais turi būti priteistos iš atsakovo. Taip pat prašo pilnai priteisti DNR ekspertizės išlaidas.

 Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, taip pat atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (el. b. t. 1, b. l. 96-100). Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, prisirišimą prie motinos, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, ieškove J. R. Ieškovės deklaruotas ir prašomas priteisti 569,00 Eur išlaikymas kas mėnesį yra nepagrįstas ir neatitinka esminio proporcingumo principo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė išlaidas vaiko išlaikymui grindžia ir būsimomis išlaidomis, kurios nėra reikalingos atsižvelgiant į vaiko amžių. Pavyzdžiui, vaiko poreikių lentelėje (el. b. t. 1, b. l. 62-63) nurodomos šios išlaidos, kurios nėra nei proporcingos, nei reikalingos, atsižvelgiant į dabartinį vaiko amžių ir poreikius: 1) kelionės (atostogos užsienyje) 600,00 Eur/metams; 2) anglų kalbos mokymas (450,00 Eur/metams); 3) lavinimo užsiėmimai (450,00 Eur/metams); 4) sportas (futbolas) apranga (825,00 Eur/metams). Prie būtinųjų išlaidų vaiko išlaikymui taip pat nėra priskirtinas metinis traumų draudimas (30,00 Eur metams), abejotina, ar per metus vaikui reikalinga 2 žieminės, rudeninės, 3 vasarinės kepurės, paspiriama mašinėlė (55,00 Eur), prie būtinųjų išlaidų nepriskirtina maisto garintuvas – trintuvas (120,00 Eur). Ieškovė taip pat remiasi būsimomis išlaidomis, pavyzdžiui, vaiko kambario įrengimu. Atsakovo nuomone, tokios išlaidos nėra protingo dydžio, nėra pagrįstos objektyviais poreikiais. Kritiškai vertina dokumentus, susijusius su vaiko kambario įrengimu, tai apima iš esmės buto rekonstrukciją.

                Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareikštais reikalavimais. Rūbų išlaidos gali būti ne daugiau kaip 100,00 Eur. Pavyzdžiui, ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad žieminė kepurė kainuoja 15,00 Eur, o pati paaiškino, kad perka už 5,00 Eur. Kas susiję su higienos priemonėmis, vaikas yra dvejų metų, taigi neturėtų sauskelnių nešioti. Patalynė –  200,00 Eur, tai yra didelė suma, nėra jokių įrodymų, kokias išlaidas ieškovė patiria. Maisto garintuvas, trintuvas, nėra duomenų, kad buvo įsigytas. Dėl kelionių į užsienį skirtinų 600,00 Eur, tai yra prabangi kelionė. Be to, ieškovė su vaiku iš viso nėra išvykusi į jokią kelionę. Anglų kalbos mokymasis šiai dienai nevyksta, lavinimai šiai dienai taip pat nevyksta. Sportui nurodytos lėšos – 825,00 Eur, taip pat yra per didelės. Dėl kambario įrengimo, nėra aišku, kada bus šios išlaidos. Nėra byloje įrodymų dėl patirtų išlaidų balansiniam dviratukui. Kompiuteris (duomenys neskelbtini) metų vaikams yra iš viso žalinga. Šios išlaidos būtų patiriamos tik ateityje. Atsakovo atstovė nurodė ir tai, kad ieškovės turimo turto vertė sudaro  120 000,00 Eur, įsiskolinimas – 11 000,00 Eur, kurį perėmė iš tėčio. Atsakovė taip pat turi komercinės paskirties patalpas, taigi ieškovė nesugeba ūkiškai tvarkytis su turtu, kurį galėtų išnuomoti ar panaudoti kitais tikslais ir gauti iš šio turto pajamų. Nuo spalio mėnesio ieškovės pajamos bus apie 800,00 Eur. Taip pat nurodė, kad iš tėčio yra paveldėta transporto priemonė. Dėl gydymo sąnaudų, medicininiuose dokumentuose nėra nei vieno nurodymo, kas leistų daryti išvadas, kad reiktų pas gydytojus lankytis po 10 kartų. Papildomos išlaidos kineziterapeutui sudarė apie 154,00 Eur. Nesant duomenų, kad vaikui yra tiek reikalinga ir tiek kainuoja ir yra būtina, daro išvadą, kad neįrodyta aplinkybė, kad papildomos gydymo išlaidos yra būtinos. Dėl atsakovo turtinės padėties atsakovas pateikė lentelę, detalizuojančią paties atsakovo išlaidas. Atsakovas taip pat turi kitų išlaikytinių – dvi dukras. Atsakovas taip pat moka įmokas bankui. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) karys, gauna apie 1 783,89 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas turi vieną nekilnojamojo turto objektą – butą, kurio vertė yra 74 970,00 Eur, ir paskolą paėmė 112 000,00 Eur, kai butą įsigijo. Atsakovas gyvena keturių aukštų pastate. Pripažįsta faktinę aplinkybę, kad atsakovas išlaikymo neteikė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu. Atsakovas gyvena keletu adresų, kur tiksliai šiuo metu gyvena, atsakovo atstovė negalėjo įvardinti. Atstovė negali atsakyti, ar atsakovo darbovietė užtikrina jam gyvenamąją vietą. Iš ieškovės pajamų matyti, kad už vaiko neįgalumą ieškovė gauna 132,00 Eur pašalpą. Ieškovė prašo didžiąją dalį išlaidų tokių, kurias nėra aišku, ar patirs. Juo labiau, ieškovė nurodė, kad būsto galbūt ji neremontuos. Šiai dienai nei vienas medicininis dokumentas nepatvirtina, kiek yra vaikui reikalinga medicininių paslaugų. Todėl preziumuoja, kad užtenka vaikui valstybės skiriamų lėšų dėl diagnozuotos ligos. Be to, kaip jau minėta, atsakovė turi komercines patalpas, iš kurių negeneruoja pinigų. Šį turtą valdant ūkiškai, ieškovės turtinė padėtis būtų geresnė. Atsakovo pajamos yra pateiktos. Ieškovė galėjo kreiptis į atsakovo darbovietę, kokios yra gaunamos pajamos. Turtas buvo įsigytas iki DNR ekspertizės. Atsakovas sutinka teikti 250,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui. Prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti proporcingai.

              Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kuria nurodė, kad dėl tėvystės nustatymo ginčo nėra, prašo šį reikalavimą tenkinti. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikas gyvena su motina, kuri vaiku rūpinasi, ugdo ir išlaiko, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis turi specialių poreikių, mano, kad išlaikymo dydis, apie kurį kalbėjo atsakovo atstovė, neturėtų būti šioje byloje taikomas, kadangi byloje nėra duomenų, kad kiti atsakovo išlaikomi vaikai turėtų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į vaiko specialius poreikius, atsakovas galėtų ir turėtų teikti išlaikymą didesnį, nei atsakovas nurodo, nes atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti didesnį išlaikymą. Tarnybos atstovė mano, kad bent jau 300,00 Eur atsakovas turėtų teikti vaiko išlaikymui. Dalis lentelėje nurodytų išlaidų šiai dienai nėra patiriamos. Šių išlaidų galima būtų ir netaikyti, o prisiteisti vėliau, jei jos būtų patirtos. Vaiko poreikių sumos Tarnyba negali įvertinti. Dėl medicininių išlaidų didžiąja dalimi ieškovė pagrįstai reikalauja, nes vaikas turi specialių poreikių, vaikui šios išlaidos yra būtinos, jei yra bent menkiausia galimybė vaikui padėti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. R. sūnus (el. b. t. 1, b. l. 47). Nepilnamečio J. R. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše nėra įrašyti duomenys apie tėvą (el. b. t. 1, b. l. 47). Ieškovės teigimu, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti vaiko tėvu atsakovą C. J. T. F. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad šioje dalyje ginčo nėra.

Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje yra pateikta UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0066/19, kurioje nurodyta, kad atsakovas C. J. T. F. yra biologinis J. R. tėvas su 99,9999999 % tikimybe (el. b. t. 7, b. l. 146-147).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismo medicinos specialisto išvadą, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas nustato, kad C. J. T. F. yra vaiko J. R. tėvas (CK 3.148 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko J. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. R., pasikeitus motinos gyvenamajai vietai Lietuvos Respublikos teritorijoje, atitinkamai pasikeičia ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovė nurodė, kad ją su sūnumi sieja artimas ryšys. Vaikas nuo pat gimimo yra su motina, o atsakovas sūnumi visiškai nesirūpina. Labiausiai sūnaus interesai bus tenkinami nustačius gyvenamąją vietą su motina. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra.

 Išvadą byloje teikianti institucija – Tarnyba, nurodė, kad motina tinkamai rūpinasi sūnumi, stengiasi užtikrinti jo teises ir interesus augti saugioje, jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tarnybos nuomone, nepilnamečio J. R. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus (el. b. t. 2, b. l. 47-48).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko J. R. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas. Taip pat nustatytina, kad pasikeitus motinos nuolatinei gyvenamajai vietai Lietuvos Respublikos teritorijoje, atitinkamai pasikeičia ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 569,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnus sulauks pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad sutinka sumažinti prašomo priteisti išlaikymo sumą iki 500,00 Eur. Ieškovė reikalavimą grindžia nepilnamečio vaiko poreikiais (vaikas turi specialiųjų poreikių, nustatytas neįgalumas, taip pat kitais poreikiais, kurie įvardinti kartu su ieškiniu pateikiamoje vaiko poreikių lentelėje ir pan.), taip pat abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, kadangi kai kurios vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos yra per didelės, be to, nėra jo finansinių galimybių mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. 

Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1-2 dalys). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis J. R. yra (duomenys neskelbtini)metų amžiaus vaikas, turintis specialiųjų poreikių. Šalių sūnui 2018 m. kovo mėnesį nustatytas neįgalumas, nustatyta diagnozė – TLK-10-AM G 80.02 (spazminis hemipleginis cerebrinis paralyžius); F83 (mišrus raidos sutrikimas) (el. b. t. 1, b. l. 49, 71). Nepilnamečiam vaikui yra nustatytas neįgalumas (el. b. t. 7, b. l. 149). Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečiam J. R. yra skiriama 132,00 Eur šalpos neįgalumo pensija (el. b. t. 7, b. l. 175).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo įvertintini vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje yra išsamiai detalizuoti vaiko poreikiai (el. b. t. 1, b. l. 62-64). Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 1 073,00 Eur suma (metams – 12 878,00 Eur). Teismas, susipažinęs su paminėtoje lentelėje išvardintais vaiko poreikiais (el. b. t. 1, b. l. 62-64), vertina, kad kai kurios lentelėje nurodytos išlaidos, reikalingos nepilnamečiam vaikui, yra objektyviai per didelės.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad vien rūbams ir avalynei ieškovė nurodo skirianti vaikui 1 837,00 Eur sumą per metus, taigi per mėnesį tenkanti šio pobūdžio išlaidų dalis sudaro 153,08 Eur (el. b. t. 1, b. l. 62). Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 153,08 Eur suma per mėnesį vaiko drabužiams ir avalynei yra neįrodyta visa apimtimi, teismas sprendžia, kad šių išlaidų dalis, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, 90,00 Eur per mėnesį turėtų būti pakankama ir objektyviai galima. 

 Antra, ieškovė nurodo, kad vien higienos reikmenims vaikui reikalinga 2 076,00 Eur per metus suma (atitinkamai per mėnesį – 173,00 Eur). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į šią išlaidų dalį patenka ilgalaikio naudojimo daiktai, kurių pakaktų ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Prie šių išlaidų priskirtini: šukos (5,00 Eur), žirklutės (8,00 Eur); termometras (10,00 Eur), rankšluosčiai (30,00 Eur), pagalvė (14,00 Eur); antklodė (52,00 Eur); vilnonis pledukas (40,00 Eur); sintetinis pledukas (20,00 Eur); patalynės komplektas (105,00 Eur). Vien šių išlaidų suma sudaro 284,00 Eur per metus. Paminėti daiktai yra ilgalaikio ir daugkartinio naudojimo, todėl apskaičiuojant priteistino išlaikymo dydį, šioje dalyje vaiko poreikiai yra mažintini.

 Trečia, ieškovė nurodė, kad vaiko profilaktinėms procedūroms dėl ligos per metus reikalinga 3 600,00 Eur (300,00 Eur/mėn.). Vaikas turi specialiųjų poreikių. Kaip jau nustatyta, vaikui diagnozuoti spazminis hemipleginis cerebrinis paralyžius bei mišrus raidos sutrikimas. Ieškovės rašytiniais (el. b. t. 1, b. l. 160-163) bei žodiniais paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad nepilnamečiam vaikui yra sutraukti kairės kūno pusės raumenys, taip pat yra sveikatos problemų, susijusių su sąnariais: sutrumpėjusi kojytė, eidamas šlubčioja, stiebiasi ant pirštų galų, nuolat visur kliūva, susipina kojos ir krenta, patiria įvairias traumas dėl jam diagnozuotų ligų, rankytė pritraukta prie kūno (veikloje dalyvauja kaip pagalbinė), dažniausiai pirštai laikomi kumštyje, nykščio sąnarys įtrauktas į vidų, kiti pirštai suriesti, neištiesiami pilnai ir pan. Ieškovė į bylą pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad nepilnamečio vaiko būklė yra nuolat stebima ir yra vertinama, kokie pokyčiai vyksta (el. b. t. 7, b. l. 165-174). Paminėtuose dokumentuose fiksuojamos rekomendacijos tęsti kineziterapijos ir ergoterapijos pratimus, grūdinti organizmą (el. b. t. 7, b. l. 172). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ergoterapeuto ir kineziterapeuto paslaugos yra reikalingos nuolat, nes vaikui atpalaiduoja raumenis, kineziterapeutas ištempia ir padeda dirbti nedirbantiems raumenims, ergoterapeutas moko atlikti veiksmus kaire ranka bei abiem rankomis kartu, skatina įtraukti kairę rankytę į įvairias veiklas.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad vaikui pakanka valstybės skiriamos 132,00 Eur pašalpos dėl jam konstatuoto neįgalumo. Aplinkybė, kad valstybė skiria atitinkamą dalį sumos dėl vaikui diagnozuotų ligų, teismo įsitikinimu, neeliminuoja tėvų pareigos prisidėti prie  didesnių vaiko poreikių išlaidų, kurios susidaro dėl vaikui diagnozuotų ligų. Teismui nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais paaiškinimais, susijusiais su vaikui reikalingomis išlaidomis dėl vaiko ligų. Beje, ieškovė paaiškino, kad vaikas gauna tik tris mėnesius per metus reabilitacijos finansavimą iš valstybės, taigi likusius devynis mėnesius reikia finansuoti savo lėšomis. Ieškovė taip pat teismui pateikė lentelę, kokios procedūros vaikui buvo suteiktos, nurodydama jų kainas (el. b. t. 7, b. l. 162). Vien reabilitacijai skirtos išlaidos siekia 1 084,91 Eur sumą. Taigi, esant tokioms diagnozuotoms ligoms, teismo įsitikinimu, tėvai turi itin atidžiai rūpintis vaiko sveikata, dėti maksimalias pastangas tam, kad vaikui būtų maksimaliai aprūpintos specialistų paslaugos bei suteiktos reikalingos reabilitacijos, kurios pagerintų vaiko sveikatos būklę. Todėl ieškovės lentelėje nurodytos išlaidos, susijusios su vaikui diagnozuotomis ligomis, laikytinos pagrįstomis.

Ketvirta, ieškovė pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodo ir kitas išlaidas – paspiriama mašinėlė (55,00 Eur); dviračio kėdutė ir šalmas (85,00 Eur); automobilio kėdutė (200,00 Eur); sportinis vežimėlis (200,00 Eur); maitinimo kėdutė (90,00 Eur); žieminis vokelis į vežimą (100,00 Eur); maistui garintuvas – trintuvas (120,00 Eur); maistas (1 200,00 Eur); buteliukai, čiulptukai, kramtukai, indai (60,00 Eur); išlaidos žaislams, knygoms (300,00 Eur); sveikatos profilaktika (vitaminai, vaistai, gydytojų paslaugos, stomatologo paslaugos) (600,00 Eur); kelionės, atostogos užsienyje (600,00 Eur); metinis traumų draudimas (30,00 Eur); anglų kalbos mokymas (450,00 Eur); lavinimo užsiėmimai (450,00 Eur); sportas (futbolas), apranga (825,00 Eur). Šioms išlaidoms per metus ieškovė reikalinga skirti viso 4 540,00 Eur per metus (378,03 Eur per mėnesį). Teismo vertinimu, kai kurios šioje dalyje nurodytos išlaidos taip pat yra objektyviai per didelės. Pavyzdžiui,

paspiriama mašinėlė (55,00 Eur); dviračio kėdutė ir šalmas (85,00 Eur); automobilio kėdutė (9-36 kg) (200,00 Eur); sportinis vežimėlis (200,00 Eur); maitinimo kėdutė (90,00 Eur); žieminis vokelis į vežimą (100,00 Eur); maistui garintuvas-trintuvas (120,00 Eur). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko poreikiai šiems daiktams yra vienkartinio pobūdžio, todėl, nesant duomenų, kad šiuo metu ieškovė šias išlaidas patiria ir/ar artimiausiu metu patirs, teismas šių išlaidų neskaičiuoja. Juo labiau, kaip pati ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu, kad, pavyzdžiui, maisto trintuvas jau yra įsigytas. Todėl teismui nėra pagrindo spręsti dėl šių išlaidų tolimesnio poreikio. Parinkdamas priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, šių išlaidų teismas neskaičiuoja.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepilnamečiam vaikui vien kelionėms (atostogoms) užsienyje ieškovė nurodo reikalinga apie 600,00 Eur per metus. Tačiau pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra niekur išvažiavusi kartu su vaiku į užsienį. Taigi šioje dalyje vaiko poreikiai nėra pagrįsti. Taip pat abejotinas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiko poreikis anglų kalbos mokymuisi, kuris, ieškovės teigimu, sudaro 450,00 Eur sumą per metus (el. b. t. 63). Ieškovė paaiškino, kad vaikas šiai dienai anglų kalbos pamokų nelanko. Ieškovė vaiko poreikį lankyti anglų kalbos būrelius motyvuoja aplinkybe, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl vaikui reikės susišnekėti angliškai su tėvu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas vaiko iki šiol per dvejus metus nei karto nėra matęs bei bendravęs. Taigi šiai dienai atsakovas nerodo jokio intereso bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku. Kita vertus, atsiradus atsakovo interesui bei poreikiui ateityje bendrauti su vaiku, su juo susišnekėti tėvo gimtąja ar kita (pavyzdžiui, anglų kalba), tėvas ir turėtų dėti tokias pastangas apmokant vaiko anglų ir/ar kitos užsienio kalbos lankymo būrelius. Kita vertus, nepilnametis šalių sūnus yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis numato, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Taigi vaikui sulaukus atitinkamo amžiaus, pradėjus lankyti valstybinę mokyklą, valstybė garantuoja nemokamą mokslą. Taigi atitinkamai ugdymo įstaigose vaikas galės pasirinkti ir anglų kalbos pamokas. Abejotinas nepilnamečio vaiko poreikis 450,00 Eur sumai per metus lavinimo užsiėmimams, šioje dalyje nurodytos išlaidos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikui yra objektyviai per didelės. Atkreiptinas dėmesys ir į ieškovės nurodomą vaiko poreikių lentelės eilutę išlaidos sportui (futbolui), aprangai. Ieškovė neįrodė, kad vaikas, kuriam dar tik (duomenys neskelbtini) metai, lanko ir/ar gali lankyti futbolo būrelį (CPK 178 str.). Teismas vertina, kad aptarti lentelėje nurodyti vaiko poreikiai nėra pagrįsti ir realūs, todėl paminėtos išlaidos nepatvirtina, kad realiai ši suma yra išleidžiama (CPK 178 str., 185 str.). Teismo vertinimu, vaiko poreikių lentelės dalyje prie kitų išlaidų nurodyti vaiko poreikiai yra objektyvūs ir galimi. Darytina išvada, kad šioje dalyje vaiko poreikiai (maistui, žaislams, knygoms, vitaminams, vaistams, draudimui, lavinimo užsiėmimams) sudaro apie 200,00 Eur sumą.

Penkta, kita lentelėje nurodyta vaiko poreikių grupė yra susijusi su ateityje numatomomis išlaidomis: atskiro kambario įrengimas (4 771,29 Eur metams), nauji baldai vaikui paaugus (kėdė, lova, stalas – 867,00 Eur); triratukas balansinis dviratukas, dviratukas (360,00 Eur); kompiuteris (800,00 Eur). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra nurodęs, kad tėvų ginčo atveju nustatant išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo motinos, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad nepriklausomai nuo to, kad teismas priteisia išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės tačiau nėra pagrindo priteisti tikėtinas, galbūt būsimas išlaidas ateityje, nesant tokių išlaidų pagrindžiančių įrodymų, kadangi išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas iš naujo ir vėliau, jį sumažinant ar padidinant (Vilniaus apygardos teismo 2019-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1176-590/2019). Taigi ateityje atsirasiančios išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Taigi esant nurodytai teismų praktikai, kurioje akcentuojama, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaiko tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaiko poreikių pusiausvyrą, todėl šiuo atveju išlaikymas į ateitį už galimai atsirasiančius poreikius atskiro kambario įrengimui, naujiems baldams vaikui paaugus (kėdė, lova, stalas), triratuką, balansinį dviratuką, dviratuką, kompiuterį negali būti tenkinamas, kadangi, pasikeitus vaiko poreikiams, arba vieno iš tėvų turtinei padėčiai, įstatymas nedraudžia pakartotinai kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).  

Teismas, susipažinęs su vaiko poreikių lentele, taip pat išklausęs ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, tai pat įvertinęs aplinkybę, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, sprendžia, šalių nepilnamečio vaiko poreikiai kas mėnesį sudaro ir/ar turėtų sudaryti 700,00 Eur sumą.

Minėta, sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, taip pat turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). 

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad yra vaiko priežiūros atostogose, šiuo metu gauna 354,00 Eur išmokas. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina SODROS duomenys (el. b. t. 7, b. l. 117-123). Ieškovė paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), planuoja grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų 2019 m. spalio mėnesį. Nurodė, kad atlyginimas prieš išeinant atostogų buvo 600,00 Eur, tačiau grįžus iš atostogų, atlyginimas turėtų didėti iki 800,00 Eur sumos. Tačiau nuo 2019 m. gegužės 22 d. keturis mėnesius visiškai negaus pajamų, kadangi vaikui reikės nuolatinės intensyvios reabilitacijos.

VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei J. R. nuosavybės teise priklauso pastatas – parduotuvė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 7, b. l. 125-126); butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 7, b. l. 128-129); 1/12 dalys pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 7, b. l. 130-132); žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 7, b. l. 133); žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 7, b. l. 135); 5442/180000 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 7, b. l. 136-142); butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 7, b. l. 143-144). Taigi ieškovės vardu registruoti septyni nekilnojamojo turto objektai, kurių vidutinė rinkos vertė (atsižvelgiant į turimo turto dalis), pagal VĮ Registrų centrinio duomenų banko išrašą yra 111 289,60 Eur.

Ieškovė taip pat pateikė į bylą Luminor Bank AS (toliau tekste – Bankas) pažymą, iš kurios nustatyta, kad M. R. (ieškovės tėvui) bei R. R. (ieškovės motinai) 2008-12-30 kreditavimo sutartimi buvo suteiktas 55 317,42 Eur būsto kreditas. Prievolės pagal šią kreditavimo sutartį užtikrinti, bankui hipotekos lakštu, J. R. nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui (duomenys neskelbtini), nustatyta hipoteka. Paminėtų asmenų įsipareigojimai sudaro 11 305,287 Eur (el. b. t. 7, b. l. 164). Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu Banke yra ruošiami dokumentai dėl skolos perkėlimo ieškovės vardu. Taigi ieškovė turės įsiskolinimą bankui ir, atitinkamai pagal susitarimą su Banku, mokės įmokas.

 Atsakovas C. J. T. F. tarnauja (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, yra (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbo užmokestis per mėnesį už 2018 m. sausio – gruodžio mėnesius sudarė 1 783,89 Eur (el. b. t. 7, b. l. 8-41, t. 8, b. l. 134). Atsakovas teigia, kad negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo vaikui sumos ir dėl jo finansinės padėties. Šiai pozicijai pagrįsti atsakovas pateikė teismui lentelę (el. b. t. 8, b. l. 134-136), kurioje deklaruoja savo gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas bei nurodo nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra 1 783,89 Eur (el. b. t. 7, b. l. 8-41). Atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas (butas), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 7, b. l. 89-92) bei transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 7, b. l. 64, t 8, b. l. 14-15). Atsakovas taip pat nurodo turintis dvi išlaikytines dukras, kurioms taip pat skiria išlaikymą: dukrai M. L. F. – 161,00 Eur, dukrai B. L. F. – 154,00 Eur (el. b. t. 7, b. l. 75, b. t. 8, b. l. 12, t. 8, 134-136). Atsakovas taip pat nurodo, kad yra paėmęs paskolą teismo procesui Lietuvoje 6 000,00 Eur sumai (el. b. t. 7, b. l. 52), būsto paskolą 112 720,00 Eur sumai (t. 7, b. l. 55), taip pat kas mėnesį moka 21,76 Eur už gyvybės draudimą (el. b. t. 8, b. l. 135, t. 7, b. l. 58), taip pat moka 13,77 Eur įmokas draudimui nuo nelaimingų atsitikimų (el. b. t. t 7, b. l. 43), statybų draudimui 14,19 Eur (t. 7, b. l. 70-71), automobilio mokestį 3,56 Eur (t. 7, b. l. 67 Eur), būsto mokesčius 60,26 Eur sumai (t. 7, b. l. 61), namo bendrijos 28,49 Eur mokestį (t. 7, b. l. 46), už vandenį 27,52 Eur (t. 7, b. l. 111), elektrą, dujas 131,80 Eur (t. 7, b. l. 114), internetą, televiziją, telefoną 56,69 Eur (t. 7, b. l. 97), automobilio draudimą, patikras ir priežiūrą 112,59 Eur (t. 7, b. l. 108), maistui 187,83 Eur (t. 7, b. l. 105), mokestis dukrų mokyklai 165,17 Eur (t. 7, b. l. 100-101), t. 8, b. l. 16-76, 84-112), drabužiams avalynei, kirpyklai – 150,00 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms 150,00 Eur. Vertinant atsakovo finansinę padėtį, atitinkamai patiriamas išlaidas (el. b. t. 8, b. l. 134-136), atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nurodo išleidžiantis laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms 150,00 Eur per mėnesį sumą. Teismo įsitikinimu, turėdamas tris vaikus, iš kurių vienam yra diagnozuotos paminėtos ligos, atsakovas turėtų įsivertinti ir išsigryninti savo paties patiriamas išlaidas, prioritetiškai šias išlaidas nukreipiant patiems būtiniausiems poreikiams užtikrinti tam, kad būtų užtikrintas vaiko, kuriam diagnozuotos ligos, poreikių patenkinimas. Kaip jau minėta, atsakovas vieną iš argumentų, dėl kurio turėtų būti priteista mažesnė išlaikymo suma, nurodo tai, kad jis turi dar dvi išlaikytines dukras. Tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad kitos atsakovo dukros turėtų sveikatos problemų. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3192 str.). Tėvas privalo įsivertinti iš anksto esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Vilniaus apygardos teismo 2019-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1342-567/2019). Taigi šiuo atveju atsakovas turi prisiimti atsakomybę už vaiko poreikių patenkinimą.  

Vertinant atsakovo pateiktą turimo turto, išlaidų lentelę, paminėtina ir tai, kad prie patiriamų išlaidų atsakovas taip pat priskiria 109,23 Eur sumą paskolai teismo procesui Lietuvoje padengti (bendra paskolos suma – 6 000,00 Eur) (el. b. t. 7, b. l. 52, t. 8, b. l. 135). Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo realiai patirtos faktinės bylinėjimosi išlaidos yra 3 117,00 Eur, taigi likusi paskolos suma (2 883,00 Eur) liko nepanaudota (el. b. t. 6, b. l. 101, 116, 118, 120, 123, t. 7, 158, t. 8, b. l. 83). Visų antra, atsakovas apskritai nepagrindė būtinybės imti paskolą teismo procesui ir kad jis neturėjo galimybių gauti teisinę pagalbą (CPK 178 str.). Trečia, įvertintinas ir atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, kuris lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Iš byloje esančio ginčo šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie būsimą vaiką (el. b. t. 1, b. l. 24, 35-37, 67-68). Atsakovui taip pat buvo siųstas ir ieškovės atstovo advokato kontoros siųstas raginimas dėl tėvystės pripažinimo ir vaiko išlaikymo (el. b. t. 1, b. l. 5-6).  Taigi, esant atsakovui abejonių dėl tėvystės, jis dar pradinėje stadijoje, t. y. ką tik gimus vaikui, turėjo galimybę pasidaryti DNR tyrimą, tačiau tokių veiksmų geranoriškai neatliko. Ir netgi priešingai, žinodamas, kad ieškovė atsakovo ieškojo visur, įskaitant ir duomenų užklausimą Lietuvos Kariuomenėje, atsakovas nebuvo linkęs bendradarbiauti ir gera valia ne tik pasidaryti DNR tyrimą bei pripažinti tėvystę, bet ir geranoriškai teikti savo vaikui apskritai bet kokio dydžio išlaikymą. Atsakovas faktines aplinkybes, susijusias su vaiko gimimu, visiškai ignoravo, todėl šiuo atveju ir turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, t. y. jam tekusias bylinėjimosi išlaidas Lietuvos teismo procese. Darytina išvada, kad atsakovo patiriamos išlaidos teismo procesui Lietuvoje nėra ta aplinkybė ir kriterijus, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti sudėtingesnę atsakovo finansinę padėtį ir atitinkamai pasunkėjusias galimybes teikti vaikui išlaikymą.     

Vertinant atsakovo galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, pažymėtina, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jis turėtų kokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negali ar turi mažiau dirbti. Priešingai, kaip jau nustatyta, atsakovas tarnauja (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Taigi yra jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Taigi nagrinėjamu atveju, be jau nustatytų faktinių aplinkybių, svarbu  paminėti ir tai, kad atsakovas nepaneigė galimybės išvykti į NATO misijas, taigi ir gauti atitinkamai didesnes pajamas (CPK 178 str.). Atsakovas taip pat nepanaikino abejonės, kad jam, kaip karininkui, didžiąja dalimi civiliam asmeniui įprastų poreikių ir išlaidų padengia valstybė (drabužių, gyvenamosios vietos aprūpinimas ir pan.). Pažymėtina, kad faktiškai ieškovė viena augina sūnų, visiškai juo rūpinasi, taip pat aprūpina būstu, patiria būtinas išlaidas, užtikrina vaiko transportavimą, maitinimą, gydymą. Atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę, dėl vaikui būtinos priežiūros, reabilitacijos procedūrų, ieškovei apskritai objektyviai yra apsunkintos galimybės gauti didesnes pajamas ir papildomai užsidirbti. Tuo tarpu atsakovas visas šias galimybes turi. Juo labiau, teismo įsitikinimu, įsivertinus visas atsakovo pateiktoje jo patiriamas išlaidas ir prioritetiškai susidėliojus tik pačias būtiniausias išlaidas ir atsisakius ne pirmo būtinumo išlaidų, kaip antai, laisvalaikis, pramogos ir pan., taip pat susimažinus esamas kitas išlaidas, atsakovas savo pajamas galėtų paskirstyti taip, kad galėtų skirti nepilnamečiam vaikui 350,00 Eur sumą. Pavyzdžiui, vien savo gyvenamojo būsto užtikrinimui, jo išlaikymui atsakovas skiria 567,10 Eur, iš jų: 319,03 Eur paskolai, 60,26 Eur būsto mokesčiai, namo bendrijos mokestis – 28,49 Eur, už vandenį – 27,52 Eur, elektrą, dujas – 131,80 Eur. Taigi atsakovui negalint ir neturint piniginių lėšų vaiko poreikiams patenkinti, atsakovui vertėtų apsvarstyti galimybę ieškoti turto, reikalaujančio mažesnių jo išlaikymo sąnaudų.  Dar daugiau, remiantis oficialiais, 2018 metų duomenimis, paskelbtais viešoje erdvėje https://ec.europa.eu/eurostat/statistics

-explained/index.php?title=Minimum_wage_statistics/lt, tarp Europos Sąjungos valstybių, (duomenys neskelbtini) priskiriama prie antros grupės šalių, kurių minimalus darbo užmokestis buvo bent 500,00 Eur, bet mažesnis nei 1 000,00 Eur. Taigi šios valstybės laiko, kad paminėtų pajamų pakanka asmeniui išgyventi ir išsilaikyti. Darytina išvada, kad nepilnamečiam vaikui, kuris yra neįgalus ir reikalauja specialaus aprūpinimo, atsakovas šiai dienai skirti 19,62 % savo gaunamo atlyginimo privalo ir turi tam visas – tiek socialines, tiek fizines galimybes.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, į tai, kad šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, į tai, kad atsakovas yra sveikas, jaunas, darbingo amžiaus asmuo, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteistinas 350,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas būtų optimalus bei užtikrintų šalių nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo (tėvo) galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

Kaip jau minėta, tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti viso 5 690,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių laikotarpį (nuo 2017-05-21 iki 2018-03-14) įskaitytinai. Ieškovė išlaikymo sumą apskaičiavo pagal prašytą priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą (569,00 Eur) už 10 mėnesių laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu būtų teikęs bent dalį išlaikymo nepilnamečiam vaikui, teismui nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė. Be to, nesant duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo paminėtu laikotarpiu būtų buvę kitokie vaiko poreikiai nei bylos nagrinėjimo metu nustatytos išlaidos, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Tačiau teismui priteisus periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis perskaičiuotina suma už įsiskolinimo laikotarpį, skaičiuojant po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas šioje dalyje sudaro 3 500,00 Eur sumą (už 10 mėnesių).

Esant nurodytam, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 3 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimo dydis apskaičiuotinas nuo 2017 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. kovo 14 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 150,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (el. b. t. 2, b. l. 15); 880,00 Eur už advokato teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai (el. b. t. 2, b. l. 62-63); 1 235,71 Eur už vertimo paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai (el. b. t. 2, b.l. 64-65); 164,50 Eur už DNR ekspertizės išvadą ir tėvystės nustatymo tyrimą (el. b. t. 6, b. l. 106); 70,18 Eur už vertimo paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinantis įrodymas (el. b. t. 6, b. l. 108-109); 93,17 Eur už vertimo paslaugas (el. b. t. 6, b. l. 109-110); 760,00 Eur už advokato teisines paslaugas (el. b. t. 8, b. l. 78-79).

Atsakovas pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 907,00 Eur už advokato teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinantis įrodymas (el. b. t. 101-102, 114-115); 363,00 Eur už advokato teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinantis įrodymas (el .b. t. 6, b. l. 116); 423,50 Eur už advokato teisines paslaugas (el. b. t. 6, b. l. 118); 181,50 Eur už advokato teisines paslaugas (el. b. t. 6, b. l. 120); 390,00 Eur už vertimo paslaugas (el. b. t. 6, b. l. 123); 423,50 Eur už advokato teisines paslaugas (el. b. t. 7, b. l. 158); 410,00 Eur už vertimo paslaugas (el. b. t. 82-83).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokant žyminį mokestį už pareikštus reikalavimus dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovės ieškinys šioje dalyje patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 150,00 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už paminėtus reikalavimus. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 95,00 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 79,00 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Kaip jau minėta, ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti viso 1 640,00 Eur sumai. Atsakovas patyrė viso 2 297,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti keturi materialiniai reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pirmieji du reikalavimai patenkinti visa apimtimi, trečiasis ir ketvirtas reikalavimai – po 70 %. Taigi iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 394,00 Eur už ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (1640/2 + 1640/2x 0,7=1394,00 Eur). Iš ieškovės atsakovui priteistina 344,62 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (2 297,50/2x0,3=344,62).  

Ieškovė patyrė viso 1 399,06 Eur išlaidų už vertimo paslaugas. Teismo vertinimu, atsakovas turi padengti šias ieškovės patirtas išlaidas visa apimtimi (CPK 96 str. 5 d.). Teismas, priteisdamas šią išlaidų dalį, visų pirma, įvertina tai, kad šios išlaidos susidarė išimtinai dėl poreikio versti dokumentus į atsakovui suprantamą kalbą, ir šių vertimų išlaidų dydis nepriklausė nuo prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir būtų buvę analogiški kaip ir patenkinus ieškinio reikalavimus visa apimtimi. Juo labiau, didžiąja apimtimi ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Visų antra, kaip jau buvo aptarta, nagrinėjamu atveju įvertintinas ir atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, kuris lėmė ir šių išlaidų atsiradimą. Minėta, kad iš byloje esančio ginčo šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie būsimą vaiką (el. b. t. 1, b. l. 24, 35-37). Atsakovui taip pat buvo siųstas ir ieškovės atstovo advokato kontoros raginimas dėl tėvystės pripažinimo ir vaiko išlaikymo (el. b. t. 1, b. l. 5-6). Taigi atsakovui abejojant dėl tėvystės, jis dar pradinėje stadijoje, t. y. ką tik gimus vaikui, turėjo galimybę pasidaryti DNR tyrimą, tačiau tokių veiksmų geranoriškai neatliko. Ir netgi priešingai, žinodamas, kad ieškovė atsakovo ieškojo visur, įskaitant ir duomenų užklausimą Lietuvos Kariuomenėje, atsakovas nebuvo linkęs bendradarbiauti ir gera valia ne tik pasidaryti DNR tyrimą bei pripažinti tėvystę, bet ir geranoriškai teikti savo vaikui apskritai bet kokio dydžio išlaikymą. Atsakovas faktines aplinkybes, susijusias su vaiko gimimu, visiškai ignoravo. Todėl šiuo atveju turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, taip pat ir išlaidas, susijusias su bylinėjimusi, verčiant procesinius dokumentus į atsakovui suprantamą kalbą.

Nagrinėjamoje byloje taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės patirtas 164,50 Eur išlaidas už DNR ekspertizės atlikimą. Šioje dalyje patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos išlaidos už DNR ekspertizės atlikimą (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

Teismas taip pat patyrė 13,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 86,95 Eur išlaidų už vertimo paslaugas nagrinėjamoje byloje (el. b. t. 6, b. l. 27, 44). Tais pačiais argumentais, kurių teismas nekartoja, šios išlaidos priteistinos visa apimtimi  iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas C. J. T. F., gim. (duomenys neskelbtini), yra  vaiko J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra C. J. T. F., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki pilnametystės su motina J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Pasikeitus motinos nuolatinei gyvenamajai vietai Lietuvos Respublikos teritorijoje, atitinkamai pasikeičia ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

Priteisti iš atsakovo C. J. T. F., gim. (duomenys neskelbtini), vaikui J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350,00 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. balandžio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo C. J. T. F., gim. (duomenys neskelbtini), vaikui J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą – 3 500,00  Eur (trys tūkstančiai penki šimtai eurų 00 ct) už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. kovo 14 d.

Pavesti nepilnamečio J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo C. J. T. F., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 107,56 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas septyni eurai 56 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 150,00 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, 1 394,00 Eur ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 399,06 Eur ieškovės patirtos išlaidos už vertimo paslaugas bei 164,50 Eur ieškovės patirtos išlaidos už DNR ekspertizės atlikimą.

Priteisti iš ieškovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo C. J. T. F., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 344,62 Eur (trys šimtai keturiasdešimt keturi eurai 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovo C. J. T. F., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą viso 274,00 Eur (du šimtai septyniasdešimt keturi eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš jų : 95,00 Eur ir 79,00 Eur  žyminis mokestis, 13,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei 86,95 Eur teismo vertimo išlaidos.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.  

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Lina Greičiūtė-Petrauskienė