Administracinė byla Nr. I-945-394/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00240-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija: 20.4.; 55.1.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. gruodžio 2 d. apie 22.00 val. Šiaulių TI pareigūnai jam neleido miegoti, apie 2 val. laikė atidarytas, nors buvo signalas miegoti, tyčiojosi, dėl tokių pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė šoką, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes negalėjo miegoti.
Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, priėmus teismo nutartį etapuoti jį į teismo posėdį, pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad dalyvauti nepageidauja (38, 41-42 b. l.).
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (39 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (30-33 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2011-11-09 iki 2016-01-21. Pažymėjo, jog pagal Šiaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę nuo 22.00 iki 6.00 ryto turi būti nepertraukiamas miegas. Tarnybinių pranešimų apie suimtųjų (nuteistųjų) padarytus suėmimo vykdymo režimo pažeidimus žurnale 2015-12-02 užregistruotas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 23.20 val., būdamas kameroje Nr. 34 pareiškėjas triukšmavo, nemiegojo, t.y. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, už ką jam paskirtas papeikimas. Pareiškėjas neskundžia nuobaudos paskyrimo, tik teigia, kad pareigūnai tą dieną netinkamai su juo bendravo. 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas įstaigos direktoriui pateikė skundą, į kurį buvo išsamiai atsakyta. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2015-12-02 apie 21.50 val. reikalavo, jog būtų išvestas iš kameros Nr. 34 į kitą kamerą, o jei to nebus padaryta, nurodė, kad žalosis. Į rėžiminį korpusą atėjus budinčiojo padėjėjui, pareiškėjas nurodė, kad nori būti pervestas ir uždarytas į kitoje korpuso pusėje esančias kameras nuo 69 iki 76. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas norėjo būti pervestas į minėtas kameras dėl to, kad pro langus galėtų bendrauti su kitose kamerose esančiomis suimtosiomis (nuteistosiomis). Pareiškėjas sakė nevykdys teisėtų pareigūnų reikalavimų, toliau vaikščios po kamerą ir pridarys pareigūnams problemų. Dėl to pareiškėjui buvo organizuotas papildomas priežiūros postas, t.y. buvo nurodyta palikti atviras kameros Nr. 34 duris, paliekant uždarytas tik grotines duris, kol nuteistasis nueis miegoti. Apie 23.50 val. pareiškėjas nuėjo miegoti ir kameros durys buvo uždarytos. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareigūnai būtų netinkamai elgęsi su pareiškėju, būtų naudoję necenzūrinius žodžius ar iš jo tyčiojąsi, pats pareiškėjas provokavo pareigūnus. Pareiškėjas įstaigai dėl minėto įvykio ar pareigūnų elgesio jokių skundų nepateikė, tik prašė išsaugoti filmuotą medžiagą, o į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po minėto įvykio.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas A. K. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015 m. gruodžio 2 d. nuo 22.00 iki 23.50 val. pareigūnai jam neleido miegoti ir iš jo tyčiojosi.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pareigas ir jiems taikomus draudimus reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – Įstatymas, ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-03-01). Šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (1 p.), vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (2 p.). Įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemones, tarp kurių yra ir tardymo izoliatorių vidaus tvarka, dienotvarkė; suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas. Nuteistųjų teises ir pareigas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, kur numatyta ir pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių (12 str. 1 d.), nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (110 str. 1 d. 1 p.); pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra ir teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas, įstaigos vidaus tvarka ir dienotvarkė (113 str.).
Iš byloje esančio Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiojo padėjėjo R. R. surašyto tarnybinio pranešimo (21 b. l.) matosi, kad 2015 m. gruodžio 2 d. 21.50 val. Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis V. D. pranešė, jog 34 kameros nuteistasis A. K. reikalauja, kad būtų išvestas iš 34 kameros ir uždarytas į kitą kamerą, nuteistasis grasina žalotis, jei nebus vykdomi jo reikalavimai. Gavęs tokį pranešimą, budintysis padėjėjas R. R. kartu su korpuso skyriaus vyresniuoju užėjo į 34 kamerą, kurioje pamatė vaikščiojantį nuteistąjį A. K., kuris tuo metu kameroje buvo laikomas vienas. Paklausus nuteistojo, kodėl jis ketina žalotis ir nori išeiti iš kameros, pastarasis paaiškino, kad nori būti pervestas į kitoje rėžiminio korpuso pusėje esančias kameras todėl, kad galėtų pro langus bendrauti su kitose kamerose laikomomis suimtosiomis, nuteistosiomis moterimis. Padėjėjas nuteistajam išaiškino skyrimo į kameras tvarką, bet A. K. pradėjo grasinti, kad susižalos, nevykdys nustatytos dienotvarkės, todėl korpuso skyriaus vyresniajam buvo duotas nurodymas papildomai stebėti nuteistąjį A. K., palikti kameros duris atviras, paliekant užrakintas tik grotines duris, kol nuteistasis nusiramins ir eis miegoti. Apie 23.50 val. nuteistasis nuėjo miegoti, todėl kameros durys buvo uždarytos ir papildomas postas nuimtas. 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui pateikė rašytinį skundą (20 b. l.), kuriame nurodė, kad gruodžio 2 d. apie 22.00 – 23.50 val. pareigūnai piktybiškai laikė atidarytas jo kameros duris ir neleido miegoti, prašė neištrinti koridoriaus filmuotos medžiagos, nes bus reikalinga pateikti teismui. Į šį pareiškėjo skundą Šiaulių TI direktorius atsakė 2015-12-31 raštu Nr. 17/01-3459 (4-5, 22-23 b. l.), kuriuo informavo, kad koridoriaus vaizdo įrašas ties kamera Nr. 34 išsaugotas Apsaugos ir priežiūros skyriaus kompiuteryje, vaizdo įrašai saugomi ne ilgiau nei reikia tarnybiniam ar ikiteisminiam tyrimui atlikti bei gautų skundų nagrinėjimui, nurodė, kad pagal dienotvarkę nuo 22.00 iki 6.00 val. turi būti nepertraukiamas miegas, peržiūrėjus Tarnybinių pranešimų apie suimtųjų (nuteistųjų) padarytus suėmimo vykdymo režimo pažeidimus žurnalą, nustatyta, kad 2015-12-02 apie 23.20 val. 34 kameroje buvo padarytas suėmimo vykdymo režimo pažeidimas, t.y. pareiškėjas triukšmavo ir nemiegojo, dėl ko buvo surašytas tarnybinis pranešimas; išnagrinėjus skundą, pareigūnų veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Šiame Šiaulių TI rašte nurodyta, kad jeigu pareiškėjo netenkina skundo nagrinėjimo išvados, jis gali per vieną mėnesį jas apskųsti Kalėjimo departamento direktoriui. Pareiškėjas nenurodo, kad šį Šiaulių TI direktoriaus atsakymą būtų skundęs nurodyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą Šiaulių TI direktorius 2015 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui skyrė papeikimą, kurio pareiškėjas neskundė. Tarnybinių pranešimų apie suimtųjų (nuteistųjų) padarytus suėmimo vykdymo režimo pažeidimus registre 2015-12-03 padarytas įrašas apie tai, kad A. K. kameroje Nr. 34 2015-12-02 23.20 val. nemiegojo, triukšmavo, už ką jam paskirtas papeikimas.
Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę Šiaulių TI direktorius yra patvirtinęs 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 (24 b. l.), dienotvarkėje nustatytas suimtiesiems, nuteistiesiems skirtas darbo ir poilsio laikas, tame tarpe nepertraukiamas miegas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (25 b. l.). Pareiškėjas neginčija, kad nemiegojo 2015 m. gruodžio 2 d. nuo 22.00 iki 23.50 val., nurodo, kad miegoti jam neleido pareigūnai, neuždarė durų ir iš jo tyčiojosi, tačiau byloje esanti medžiaga šiuos pareiškėjo teiginius paneigia, iš pateiktų dokumentų matosi, kad būtent pareiškėjas nesilaikė nustatytos dienotvarkės, kėlė pareigūnams nemotyvuotus reikalavimus perkelti jį į kitą kamerą, grasino žalotis, dėl ko buvo nustatyta, kad pareiškėjas padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą ir jam paskirta nuobauda. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, nereiškė prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, teismo posėdyje dalyvauti atsisakė (41-42 b. l.). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI pareigūnai veikė pažeisdami teisės aktus ar nevykdė jiems priskirtų funkcijų, t.y. neturi pagrindo nustatyti neteisėtus pareigūnų veiksmus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas laiko, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Jarūnė Sedalienė