Teisėja E. Gailienė Civilinė byla Nr. 2A-266-368/2013
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01724-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 34.4; 34.4.3; 121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. T. dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. G. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mamos T. G. mirties dieną – (duomenys neskelbtini), jam buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad yra neįgalus, patyręs keletą insultų, nemato viena akimi, baigia apkursti. Pažymėjo, kad mama gyveno (duomenys neskelbtini), su ja bendraudavo. Teigia, kad su neįgalia žmona pragyvena iš gaunamų beveik 2 000 Lt neįgalumo pensijų, tačiau daug sumoka už butą, brangiai kainuoja vaistai, maistas ir pan., neretai tenka skolintis pinigų, santaupų neturi. Tvirtina, kad dėl pinigų stygiaus negali nusipirkti klausos aparato, kuris būtinas ir kainuoja apie 7000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, jog jis nėra pajėgus įsigyti klausos aparatus, ir duomenų apie valstybės kompensacijas įsigyjant klausą koreguojančią techniką. Sprendė, kad pareiškėjas kas mėnesį gauna 1 250,26 Lt pajamas, ir jos beveik dvigubai viršija vidutines Lietuvos Respublikos pensininko pajamas ir beveik trečdaliu viršija minimalią mėnesinę algą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui neskaičiuojama kompensacija už šildymą, ir teisme jis nesinaudojo valstybės garantuota teisine pagalba, todėl sprendė, jog pareiškėjo pajamos yra pakankamos. Pripažino, kad pareiškėjas neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų aplinkybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tarp jų ir klausos aparatui įsigyti, todėl sprendė, jog jis neturi teisės į privalomąją palikimo dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą, apeliantas (pareiškėjas) R. G. prašo teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti jo pareiškimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki, jo klausos aparatas yra sulūžęs, jis neturi galimybės pasiskolinti pinigų. Tvirtinama, kad teismo motyvai yra prieštaringi. Pažymima, kad apelianto vaikai negali jam padėti materialiai. Apelianto manymu, byla turėjo būti nagrinėjama ypatingąja teisena.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, suinteresuotas asmuo S. T. prašo skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, o apelianto išvardyti, jo manymu, procesinio sprendimo formos trūkumai, nelėmė neteisingo sprendimo priėmimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (pareiškėjo) R. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantas 2013 m. kovo 25 d. pateikė teismui naujus įrodymus, tačiau nepaneigė minėtos medžiagos pateikimo pirmosios instancijos teismui galimybių stokos ir nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui, todėl teismas šių įrodymų nevertina. Be to, nauji įrodymai teismui pateikti pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui.
Dėl apelianto teisės į privalomąją palikimo dalį
CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį.
Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; kt.).
Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012 ir joje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai).
Taigi, sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantui priklauso nekilnojamasis turtas (butas), esantis (duomenys neskelbtini) (11 b. l.), ir jame apeliantas gyvena su savo sutuoktine (86–91, 97 b. l.). Apeliantui nustatytas 75 proc. netektas darbingumas (7 b. l.) ir nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (8 b. l.). Apeliantas nurodė, kad turi tris pilnamečius vaikus, sūnus yra dirbantis (98 b. l.), vyresnioji dukra turi nekilnojamąjį turtą – namą, kuriame ir gyvena, kitai dukrai priklauso butas (90 b. l.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjos (apelianto mamos) mirties dieną apeliantui buvo mokama 306 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (9, 15 b. l.) ir 944,26 Lt neįgalumo (netekto darbingumo) pensiją (10 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas laiku moka mokesčius už komunalines ir kt. paslaugas (41–63, 66–76 b. l.), duomenų apie palikėjos mirties dieną buvusius įsiskolinimus teismui nepateikė. Pažymėtina, kad skunde pats apeliantas nurodė, jog jo gaunamų pajamų užtenka būtiniems poreikiams patenkinti (mokesčiams už butą, maistui, vaistams) (98 b. l.), o bylos duomenimis, apelianto sutuoktinė yra iš dalies darbinga (13 b. l.) ir, apelianto teigimu, gauna 700 Lt neįgalumo pensiją (87 b. l.). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantui dėl jo sveikatos būklės reikalingas klausos aparatas, priešingų duomenų byloje nėra, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog pats apeliantas skunde nurodė, kad jį turi (97 b. l.). Apeliantas teigdamas, kad šis aparatas yra sulūžęs, nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, kaip ir duomenų, jog valstybė nekompensuotų apeliantui naujo klausos aparato (ar jo dalies) įsigijimo, todėl teismas minėtus apelianto skundo teiginius laiko deklaratyviais ir neįrodytais. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „Audiomedika“ 2012-10-24 raštas, kuriame nurodyta, jog apeliantui gali būti pritaikyti naujausios kartos skaitmeniniai klausos aparatai „OTICON CHILI 7“ yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nepatvirtina būtinumo šiuos aparatus įsigyti (30 b. l.). Minėta, kad apeliantui nustatytas 75 proc. netektas darbingumas, t. y. jis pripažintas nedarbingu (7 b. l.). Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą asmenims, pripažintiems nedarbingais, kompensuojama 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos.
Teismas taip pat atmeta apelianto skundo teiginius dėl jo negalėjimo pasiskolinti pinigus ir pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas A. Z. paliudijo, jog skolino apeliantui 1000 Lt ir juos apeliantas jam grąžino (89 b. l.). Be to, apeliantas nepateikė teismams išrašų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl lėšų neturėjimo.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, byloje naudojosi profesionalaus advokato paslaugomis. Bylos duomenimis, advokato 2200 Lt vertės paslaugas buvo apmokėtos (16, 39 b. l.). Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011). Pažymėtina, kad pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 5 punktą apeliantas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.
Be to, pareiškėjas neprašė atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti šio mokesčio mokėjimą ir sumokėjo žyminį mokestį tiek už ieškinio, tiek už apeliacinio skundo pateikimą (17, 99 b. l.).
Minėtos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog neturi pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, ir šių lėšų palikėjos mirties dieną nepakako būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o šio kodekso 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Nors atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo S. T. prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, jis nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių turėjus išlaidų, todėl šios išlaidos jam nepriteistinos.
Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai, atsižvelgiant į jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Mockevičius