Civilinė byla Nr. 2-23367-451/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18930-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
128.2.; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 5 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo – nustatymo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja V. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina, O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė likusį palikimą po sutuoktinio R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina O. J., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). O. J. 2011 m. spalio 20 d. testamentu visą turtą paliko pareiškėjai V. M.. Pareiškėja priėmė palikimą, paduodama pareiškimą Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarei Virginijai Jarienei dėl palikimo priėmimo. O. J. buvo našlė. Jos sutuoktinis R. J. mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams O. J. ir R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė dviejų kambarių butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas O. J. vardu. (duomenys neskelbtini) R. J. mirus, liko palikimas – 1/2 dalis santuokoje jungtinės nuosavybės teise įgyto buto, (duomenys neskelbtini). O. J., po sutuoktinio mirties, liko gyventi tame pačiame bute, prižiūrėjo butą, rūpinosi paliktu turtu kaip savo, mokėjo mokesčius už butą, jį remontavo. Tokiu būdu, O. J., būdama įstatyminė įpėdinė, per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau išreiškė savo valią įgyti sutuoktinio palikimą, pradėdama visą sutuoktinio paveldimą turtą faktiškai valdyti per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nustatyti paveldėjimo tikslu.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvai R. J. mirė (duomenys neskelbtini) (6 b.l.), O. J. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). R. J. ir O. J. buvo sutuoktiniai (8 b.l.). O. J. testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą buvo palikusi savo dukrai V. M. (10 b.l.). O. J. ir R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kuris registruotas O. J. vardu (13 b.l.). Po pareiškėjos tėvo R. J. mirties paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (12 b.l.). Pareiškėja nurodė, kad jos motina O. J. į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo po savo sutuoktinio mirties nesikreipė, nes palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, ar kreipėsi į jį dėl turto apyrašo sudarymo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-322/2009).
Iš pareiškėjos pareiškimo, esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad pareiškėjos motina O. J., mirusi (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo už jį mokesčius. Šią aplinkybę patvirtina pateikti kvitai byloje (14-77 b.l.). Priešingų duomenų byloje nėra pateikta, todėl šie duomenys yra pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po jos sutuoktinio R. J. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CPK 178 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir remdamasis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, daro išvadą, kad O. J. po savo sutuoktinio R. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškėjos prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270, 442-448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio R. J., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Jakštienė