Civilinė byla Nr. e2YT-1108-1117/2023

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00154-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5;

3.2.7.1; 3.4.5.19 

                                   (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 9 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. A. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas 

n u s t a t ė :

pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio sūnaus N. S. palikimui priimti. Nurodė, kad jos sūnus buvo neįgalus, dėl sunkios ligos vaikui buvo reikalinga nuolatinė kiekvieną reabilitacija, kuriai trūko pinigų. Ji per žiniasklaidos priemones kreipėsi į Lietuvos ir kitų šalių gyventojus, prašė pagalbos pinigais. Tuo tikslu, kad paramos davėjai žinotų, kam tiksliai perveda pinigines lėšas, banke „Swedbank“, AB banke, ji atidarė sąskaitą sūnaus N. S. vardu. Ji administravo šią sąskaitą gautą paramą, lėšas naudojo sūnaus poreikiams. Po sūnaus mirties toje sąskaitoje liko suaukotos piniginės lėšos, kurių sumos likučio pareiškėja nežino. N. S. banko sąskaita pareiškėja ilgą laiką nesinaudojo, o 2022 m. lapkričio mėn. jai pabandžius prisijungti prie tos banko sąskaitos per elektroninę bankininkystę, to padaryti nepavyko. „Swedbank“, AB filiale jai paaiškino, kad mirus N. S., ji neteko teisės valdyti sūnaus vardu atidarytoje sąskaitoje sukauptų lėšų. Ji anksčiau su paveldėjimo klausimais nebuvo susidūrusi, nežinojo, kad palikimą reikia priimti per 3 mėnesius po palikėjo mirties. Po mažamečio sūnaus mirties buvo dideliame šoke ir liūdesyje, ilgą laiką nesinaudojo sąskaita, galvojo, kad sąskaitą vaikui atidaręs asmuo, gali ją valdyti ir po jo mirties. Dėl gedulo ir klaidingų įsitikinimų, ji įstatymo nustatytu terminu N. S. palikimo nepriėmė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pateikimo terminas pasibaigė.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. S. sūnus N. S., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7-8, 9, 10, 11). Testamentų registre nėra įregistruotų N. S. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 15-17).  „Swedbank“, AB 2023 m. vasario 8 d. pažyma patvirtina, kad N. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra piniginių lėšų: 3300 USD ir 25629,53 Eur (e. b. l. 37).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.50 straipsnio 2 dalis). Minėti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taip pat teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Pareiškėja nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – gedulo po mažamečio sūnaus mirties bei klaidingo įsitikinimo, jog galės valdyti vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą ir po vaiko mirties. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja per 3 mėnesius po sūnaus mirties prie vaiko vardu atidarytos sąskaitos nesijungė, sąskaitoje buvusiomis lėšomis nedisponavo, tik praėjus daugiau nei metams po N. S. mirties pradėjo domėtis situacija banko sąskaitoje. Įrodymų, paneigiančių šias pareiškėjos nurodomas aplinkybes, byloje nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. A. mažametis sūnus N. S. iki mirties sunkiai sirgo, jam buvo nustatytas neįgalumas, reikalinga nuolatinė slauga, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Savaime suprantama, jog po vaiko mirties motina išgyveno gedulą, kuomet banko sąskaitos administravimas, domėjimasis palikimu, išgyvenant netekties skausmą, nebuvo teikiamas prioritetas. Nuo 2022 m. lapkričio mėn., kuomet pareiškėja sužinojo, kad negali administruoti sūnaus vardu atidarytos sąskaitos, ji iškart ėmėsi visų būtinų veiksmų, aiškinosi situaciją banke, kreipėsi į advokatą dėl dokumentų paruošimo ir t.t.  

Įvertinęs į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nelaikytinas itin ilgu, todėl tikėtina, kad pareiškėja dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, suinteresuoti asmenys dėl termino atnaujinimo prieštaravimų nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. įvertinus priežastis, dėl kurių praleistas nustatytas terminas, konstatuotina, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios ir yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą mirusio sūnaus N. S. palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio sūnaus N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja        Aida Stulpinienė