Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-736-227/2015
Malvyra Bučienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00351-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
116.8;122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl preliminaraus teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-509-126/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui V. T. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, ir
n u s t a t ė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo priteista 3861,50 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai bei bylinėjimosi išlaidos valstybei. Atsakovas pateikė prašymą atidėti sprendimo įvykdymą iki bausmės pabaigos, t.y. iki 2017-12-28, kadangi jis pataisos namuose nedirba, pajamų negauna, turto bei artimųjų, kurie galėtų padėti, neturi.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino.
Nustatė, kad atsakovas jokių pajamų negauna, turto neturi, Kybartų pataisos namuose nedirba, darbinių pajamų ar kitokių joms prilyginamų išmokų negauna. Įvertino, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2015 metų gegužės 12 d., o prašomas vykdymo atidėjimo laikotarpis iki 2017-12-28 yra daugiau nei 2 metai. Pripažino, kad ta aplinkybė, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo suteikti jam lengvatinį teismo sprendimo įvykdymo terminą, nesant kitų nepalankių aplinkybių. Sprendė, kad pareiškėjas neturi galimybių sumokėti ieškovui priteistą įsiskolinimą ir duomenų, jog ši padėtis galėtų pasikeisti, t.y., kad atidėjus sprendimo vykdymą pareiškėjas vėliau galės įvykdyti teismo sprendimą, nėra, todėl sprendimo atidėjimas pažeistų šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principus, paneigtų teismo sprendimo vykdytinumą.
Atsakovas V. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sprendimo vykdymą atidėti. Nurodo, kad pataisos namuose jis neturi darbo, negauna pajamų, socialinių išmokų, kad galėtų bent iš dalies padengti ieškinį, taip pat neturi turto, kurį galėtų įkeisti ar parduoti, pradėti vykdyti sprendimą būtų beprasmiška, todėl prašo atidėti sprendimo vykdymą iki tol, kol jis bus išleistas iš pataisos namų ir pradės dirbti.
Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje sprendžiamas sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas atidėti sprendimo įvykdymą netenkintas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, - gali būti vykdomas priverstinai. Ši įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė kokybiškai išskiria teisminę pažeistos teisės gynybą iš kitų tokios teisės gynimo būdų. Todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas – tai išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (CPK 259, 279 str.), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.). Todėl sprendžiant sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. Įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams sprendimo vykdymas galėtų būti atidedamas. Taigi, įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai. Civilinio proceso kodekso 3 str. 7 d. numatyta, jog tuo atveju, jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo išimtinių aplinkybių, kurios sąlygotų sprendimo vykdymo atidėjimą, nebuvimą.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai kad atsakovas atlieka bausmę pataisos namuose, neturi darbo, negauna pajamų, socialinių išmokų, kad galėtų bent iš dalies padengti ieškinį, taip pat neturi turto, kurį galėtų įkeisti ar parduoti, t.y. dabar neturi jokių galimybių įsiskolinimo sumokėti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad iš esmės visos apelianto nurodomos aplinkybės buvo tirtos ir būtent jų pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, jokių pajamų, turto neturi, nedirba, padarė pagrįstas išvadas, jog esant tokiai situacijai atsakovas neturi galimybių sumokėti ieškovui priteistą įsiskolinimą, o duomenų, jog ši padėtis galėtų pasikeisti, t.y. jog atidėjus sprendimo vykdymą atsakovas vėliau galėtų įvykdyti teismo sprendimą, nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad sprendimo atidėjimas, nesant duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis pagerės ir sprendimas bus įvykdytas praėjus atidėjimo terminui, pažeistų šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principus bei paneigtų teismo sprendimo vykdytinumą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes bei padarė išvadas nepažeisdamas teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo atidėjimą, aiškinimo ir taikymo teisminėje praktikoje, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti, todėl nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą,
Teisėja Margarita Dzelzienė