Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-2947-1035/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01241-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos 6.5; 8.2; 9.1; 9.20.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,
sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. N.,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui Jonui Osteriui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 99 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
T. N., būdamas UAB „T.“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi:
Bendrovei nuo 2016 m. vasario mėn. vykdant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugų teikimą, nedeklaravus pagrindinės vykdomos veiklos rūšies, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punktą, 46 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų (toliau – ir Mokesčių registro nuostatai) 16.9 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. vasario 21 d.) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 189 straipsnio 1 dalyje;
Bendrovei nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. teikiant keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas (Bendrovės pajamos iš šios veiklos sudarė 18 323,06 Eur), neturint leidimo teikti šias paslaugas, taip pat Bendrovei nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas (Bendrovės pajamos iš šios veiklos sudarė 4 680,95 Eur), nepateikus savivaldybei deklaracijos apie ketinimą vykdyti šią veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 18 straipsnio 12 ir 14 dalis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro (toliau – ir Susisiekimo ministras) 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių (toliau – ir Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklės) 3 punktą, Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – Keleivių vežimo už atlyginį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės) 2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 2 d.), 28 ir 29 punktus (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 3 d.) bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje;
Bendrovėje nesant buhalterio ir (arba) nesudarius sutarties su apskaitą tvarkančią įmone, ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 21 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 1 dalyje;
Bendrovėje darbuotojams dirbant naktį ir švenčių dienomis, tačiau darbuotojams nemokant padidinto darbo užmokesčio (už viršvalandinį darbą ir darbą naktį ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, už darbą švenčių dieną pagal grafiką ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 193 ir 194 straipsnius bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje VMI atstovas prašė T. N. veiką dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimo perkvalifikuoti iš ANK 150 straipsnio 1 dalies į 205 straipsnio 1 dalį, kadangi būtent pastarajame straipsnyje įtvirtinta speciali norma už šį pažeidimą.
Teismo posėdyje T. N. neprašė laiko pasiruošti gynybai dėl vienos iš jam inkriminuotos veikos perkvalifikavimo, kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad padarė nusižengimus dėl informacijos trūkumo, nes tai yra pirma jo įmonė. Jis įmonę įsigijo 2016 m. vasario mėn. Numatė teikti pavėžėjimo paslaugas, panašiai kaip Uber. Įmonės veikloje naudojami automobiliai priklauso jam, o įmonei buvo perduoti pagal panaudos sutartis. Įmonėje dirba 12 darbuotojų, tačiau ta ne pagrindinis jų darbas. Jeigu yra užsakymas, jie atvažiuoja ir nuveža klientą į reikiamą vietą. Įmonė yra sudariusi sutartį su E-transport. Nebuvo gautas leidimas verstis tokią veiklą dėl nežinojimo. Galvojo, kad jeigu Uber galima (jie važinėja nežymėtais automobiliai), tai ir jam galima. Nežinojo, kad reikia deklaruoti savo veiklą. Kai po patikrinimo jam tai pasakė, iš karto deklaravo. Dėl buhalterinės apskaitos irgi nežinojo, nebuvo buhalterio, sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia įmone taip pat nebuvo sudaryta, pats tvarkėsi. Supranta, kad darbo užmokestis turėjo būt diferencijuojamas. Su darbuotojais darbo užmokestis buvo aptariamas. Supranta, kad padarė nusižengimą. Po patikrinimo visą įmonės veiklą sutvarkė kaip reikia. Gailisi. Jo pagrindinis pajamų šaltinis yra bitininkavimas, pajamos per mėnesį yra 600–800 Eur. Iš įmonės pajamos minimalios, jokių dividendų kaip savininkas negauna.
T. N. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad įmonė nuo 2016 m. vasario mėnesio teikia keleivių pavežimo paslaugas su jam (T. N.) nuosavybės teise priklausančiais automobiliais Toyota Prius (4 automobiliai). Su vairuotojais pasirašytos materialinės atsakomybės sutartys, automobiliai dažniausiai stovi prie namų (duomenys neskelbtini). Šiuo metu įmonėje dirba 12 vairuotojų, daugiausiai dirba nepilnu etatu. Atlyginimas mokamas kartą per mėnesį grynais pinigais pagal kasos orderį, vairuotojams mokamas minimalus darbo užmokestis, priedų nemokama. Įmonė sudariusi sutartį su UAB „D.“, kuri teikia eTRANSPORT paslaugas. Klientams atsiskaitant grynais pinigais, išrašomas pinigų priėmimo kvitas, kurie kartu su pinigais priduodami į įmonės kasą, ne rečiau kaip kartą į savaitę. Buhalterės Bendrovėje kol kas nėra, veiklos nedeklaruotos, veiklos vieta nenurodyta, todėl, kad draugo žmona, padedanti tvarkyti dokumentus, neinformavo (b. l. 9).
Dėl registravimo mokesčių mokėtoju tvarkos pažeidimo
ANK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mokesčių mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą mokesčių mokėtojus registruojančiai įstaigai, neteisingų duomenų pateikimą, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčių mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotas pateikimą.
Iš VMI 2017 m. balandžio 21 d. operatyvaus patikinimo pažymos (toliau – ir OP pažyma, b. l. 3–4) matyti, kad Bendrovė nuo 2016 m. vasario mėn. vykdo keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugų teikimą. Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis, 46 straipsnio 2 dalyje – asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo. Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 16.9 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. vasario 21 d.) nustatyta, kad registre tvarkomi Lietuvos juridinių asmenų registravimo duomenys – pagrindinės vykdomos veiklos rūšies kodas ir pavadinimas (pagal juridinio asmens pateiktus duomenis). Iš VMI pateiktų duomenų (išrašo apie juridinį asmenį) matyti, kad UAB „T.“ pagrindinės vykdomos veiklos rūšies kodą ir pavadinimą mokesčių mokėtojų registre įregistravo tik 2017 m. balandžio 26 d. (b. l. 7), nors šią veiklą, kaip minėta, vykdė nuo 2016 m. vasario mėn., tokiu būdu T. N. pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas ir padarė ANK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Dėl neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla
ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu.
Iš OP pažymos ir kitos VMI pateiktos medžiagos matyti, kad Bendrovė keleivių vežimo paslaugas teikia 4 T. N. priklausančiais automobiliais Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kurie Benrovei suteikti naudotis neatlygintinai pagal panaudos sutartis: 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. gegužės 1 d. ir 2016 m. birželio 1 d. (b. l. 10, 18–29). Be to, Bendrovė su UAB „D.“ 2016 m. kovo 15 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. (17-03-17) dėl naudojimosi eTRANSPORT sistema, teikiant pavėžėjimo paslaugas, pagal kurią UAB „D.“ (toliau – ir Užsakovas) teikia programinės įrangos pagrindu užsakymus Bendrovei. Pagal pateiktus prie sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2 Užsakovas Bendrovei moka 0,48 Eur už faktiškai nuvažiuotą atstumą (km) pagal išrašytas sąskaitas, Bendrovė sumoka 0,60 Eur Užsakovui už kiekvieną užsakymą. Tarpusavio atsiskaitymai vykdomi grynais pinigais išrašant sąskaitą ir kasos pajamų orderį (b. l. 11–17).
KTK 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Pagal Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. Pagal Keleivių vežimo už atlyginį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 2 d.) vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi.
Iš OP pažymos matyti, kad nuo veiklos pradžios 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės pajamos iš keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklos sudarė 18 494,37 Eur. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. raštas patvirtina, kad UAB „T.“ leidimas vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi nebuvo išduotas (b. l. 8). Taigi nurodytos pajamos gautos neturint leidimo teikti minėtas paslaugas.
Nuo 2017 m. pradžios Lietuvos Respublikoje reglamentuojama nauja keleivių vežimo rūšis – keleivių vežimas už atlygį lengvaisiais automobiliais. KTK 18 straipsnio 14 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad vežėjai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas gali teikti tik Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyta veiklą. Pagal Keleivių vežimo už atlyginį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 28 ir 29 punktus (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 3 d.) vežėjas, ketinantis vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklą, privalo pateikti savivaldybės institucijai deklaraciją apie ketinimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą; vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai diena.
Iš OP pažymos matyti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Bendrovės pajamos iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos sudarė 4 680,95 Eur. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. raštas patvirtina, kad UAB „T.“ deklaracijas apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą pateikė tik 2017 m. kovo 24 d. Taigi nurodytos pajamos gautos neturint leidimo teikti minėtas paslaugas.
Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad T. N. pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas ir padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo
ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą.
Iš OP pažymos matyti, kad Bendrovėje nėra buhalterio ir (arba) nesudaryta sutartis su apskaitą tvarkančia įmone, ar apskaitos paslaugas savarankiškai teigiančiu asmeniu. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Kadangi Bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarkė pats T. N., konstatuotina, kad jis pažeidė nurodytus Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir padarė ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju T. N. veika administracinio nusižengimo protokole buvo kvalifikuota pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, tačiau teismo posėdyje VMI atstovas prašė šią T. N. veiką perkvalifikuoti į ANK 205 straipsnio 1 dalį. Teismas sutinka su šia VMI atstovo nuomone. Tam neprieštaravo ir pats T. N., taip pat neprašė pertraukos pasiruošti gynybai. Be to, ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija yra švelnesnė negu ANK 150 straipsnio 1 dalyje.
Dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo
ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už DK, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą.
Iš OP pažymos matyti, kad tikrinant kuro įsigijimą patvirtinančius kvitus nustatyta, jog kas 5 kvitas (apie 20 proc. visų kvitų) įsigytas nakties metu. Bendrovės pateikti darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio priskaitymų ir išmokėjimo dokumentai ir darbo sutartys patvirtina, kad Bendrovėje dirbama naktį (patvirtina kuro įsigijimo dokumentai) ir švenčių dienomis (patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo grafikai), tačiau už šį darbą Bendrovės darbuotojams nėra apmokamas padidintas darbo užmokestis (b. l. 32–45). DK 193 straipsnyje nurodyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 194 straipsnyje numatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje; už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad T. N. pažeidė minėtas DK nuostatas ir padarė ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Dėl nuobaudos skyrimo
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję prekyba, finansų sistema ir statistika, su ekonomika ir verslo tvarka, su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), T. N. asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka, b. l. 83–86), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs minėtus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. N. skirtinos ANK 99 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 1 dalies, 189 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant jų minimalius dydžius (ANK 34 str.). Už kelis administracinius nusižengimus skiriamos administracinės nuobaudos subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (ANK 38 str.).
ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, kad T. N. šį nusižengimą padarė galimai nežinodamas teisės aktų reikalavimų dėl jo vykdomai veiklai privalomo leidimo gavimo (o vėliau ir privalomos deklaracijos pateikimo), po VMI atlikto operatyvaus patikrinimo ištaisė padarytas klaidas, nevengė atsakomybės už konstatuotus pažeidimus valdant Bendrovę, gailisi, šiuo atveju taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir T. N. netaikytinas gautų pajamų iš minėtos veiklos konfiskavimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
T. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur baudą.
T. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 (trijų šimtų) Eur baudą, netaikant iš veiklos gautų pajamų konfiskavimo.
T. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur baudą.
T. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, T. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) Eur baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant nusižengimo identifikavimo kodą (ROIK) – 17067471742. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Valerij Lauš