LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. vasario 25 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Traida“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Traida“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimas paliktas nepakeistas, peržiūrėjimo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės teigimu, teismai netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas nepateikė jokio defektinio/apžiūros akto, surašyto dalyvaujant šalių atstovams, iš kurio būtų galima neginčytinai spręsti, kad suoliukų lentų pakeitimo metu visos ir visų suoliukų lentos buvo išsikraipiusios, suskilinėjusios ar turėjo kitų defektų. Teismai nenustatinėjo ir nepasisakė dėl defektų apimties, nors tai lemia ir pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą, apimtį ir įvertinimą ar ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas/apimtis esamomis aplinkybėmis yra proporcingi. Ieškovo sprendimas pakeisti visas lentas negali būti vertinamas kaip proporcingas pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdas, nes ieškovo sprendimu buvo pakeista ir didelė dalis kokybiškų bei jokių defektų neturėjusių lentų, dėl ko atsakovui atsirado neadekvačios ir nepagrįstos išlaidos, kurių nebūtų, jei ieškovas būtų elgęsis apdairiai. Teiginys, kad nebus išlaikytas suoliukų vientisumas, vertintinas kritiškai, nes keičiant atskiras lentas, būtų sumontuojama tokios pačios rūšies (ąžuolo) ir tų pačių išmatavimų mediena, o iš naujo perdažius suoliukus, akivaizdu, kad jokio suoliukų, kaip gaminių, vientisumo pažeidimo ar įtakos estetiniam vaizdui nebūtų. Be to, atsakovės teigimu, teismai netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 2 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Traida“ (j. a. k. 302621293) 256 (du šimtus penkiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 25 d. Swedbank banko mokėjimo nurodymu Nr. 43.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė