Baudžiamoji byla Nr. 1-94-784/2012
Proceso Nr. 1-18-1-00865-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1.
(S)

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,
sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,
gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,
nukentėjusiajam T. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo pažymėjimą, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Kaltinamasis M. S. pagrobė svetimą turtą:
jis 2011 m. gegužės 30 d. apie 19.08 val., būdamas „Top Sport“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuo staliuko pagrobė be priežiūros paliktą nukentėjusiajam T. V. priklausantį 1 584 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta 20 Lt vertės „Omnitel“ SIM kortelė, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. V. priklausantį 1 604 Lt vertės turtą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011 m. gegužės 30 d. kartu su kolega R. V. ėjo į parduotuvę apsipirkti. Kadangi jis turėjo smulkių pinigų, pasiūlė palošti – „pastatyti“ už šunis po 2 litus. Užėjo į „Top Sport“ patalpas, kuriose tuo metu buvo du vyriškiai, priėjo prie staliuko, jo draugas iškart padarė statymą, o jis dar laukė, žiūrėjo per ekraną, kaip bėgioja šunys. Minėti vyrai išėjo, o mobilaus ryšio telefonas liko ant staliuko. Jis šį telefoną apžiūrėjo, padėjo atgal, sulošė, po maždaug 15 minučių vėl paėmė telefoną, apsidairė, nieko nebuvo, pasižiūrėjo į video kamerą, kad būtų nufilmuotas, savo veidą atsuko į vaizdo kamerą ir laikė rankoje telefoną, po to išėjo. Nuėjo į parduotuvę, praėjus 7-10 minučių, lažybų punkte žmonių nebuvo. Telefoną nunešė į savo namus, kai vakare grįžo, rado du praleistus skambučius. Jis telefoną maigė, telefonas „PIN“ kodo nereikalavo, bet nusėdo baterija, kitą dieną mobiliojo ryšio telefonų supirktuvėje paprašė pakrovėjo, ten buvęs jaunuolis atsakė, kad šiuo metu neturi. Jis minėtam jaunuoliui pasakė, kad jei kas ieškos, kad žinotų, jog pas jį yra telefonas. Visi prie parduotuvės besirenkantys girtuokliai („pijokėliai“) žinojo, kad jis turi minėtą telefoną. Telefonas pas jį pragulėjo apie savaitę iki sekančiuo šeštadienio, kuomet prie jo priėjo jaunuoliai, pasiteiravo, ar jis M., ir ar turi telefoną. Jam už telefoną pasiūlė 300 litų, bet kadangi buvo įbrėžtas korpusas, pardavė telefoną tik už 150 litų. Jo paties manymu, telefono vertė apie 600-700 litų. Jis gali pasakyti, kad telefoną pardavė po 5 dienų nuo jo paėmimo. Jam telefonas asmeniškai nebuvo reikalingas. Jis nežino, ar tie du vyrai, kuriuos rado užėjęs į „Top sport“ patalpas yra kaip nors susiję su šiuo mobiliuoju telefonu. Šunų, už kuriuos statė, bėgimas trunka 2 minutes, pertraukos tarp bėgimų būna 3-4 minučių trukmės, jo kolega pastatęs išlošė 4 litus, o jis vis delsė, prabuvo punkte apie 15 minučių, kol pastatė ir pralošė. Vaizdo kamera, į kurią pasižiūrėjo išnešdamas telefoną, įmontuota kampe. Grįždamas iš parduotuvės matė, kad „Top sport“ punkte nebuvo žmonių, ieškančių telefono. Tuo metu, kai paėmė telefoną, savo darbo vietoje sėdėjo mergina – operatorė. Ji visada ten sėdėjo. Jis niekuo nepasitikėjo, todėl telefono neatidavė. Prieš tai jis buvo radęs Santariškių ligoninėje tašę, kurią atidavė apsaugos darbuotojams, bet buvo apkaltintas 800 litų dingimu. Šį telefoną paėmė todėl, kad tai – rastas daiktas. Tuo metu jis su kolega buvo išgėrę, jiems nekilo mintis kreiptis dėl telefono į operatorę. Apie rastą telefoną valstybės institucijoms nepranešė. Žalą pripažįsta. Jokių skambučių į telefoną negirdėjo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. V. parodė, kad 2011 m. gegužės 30 d. su žmona užvažiavo į parduotuvę „Iki“. Žmona užėjo į parduotuvę, o jis sugalvojo padaryti statymus lažybų punkte. Jis nuėjo prie staliuko, pasinaudodamas telefonu naršė po internetą, žiūrėjo, už ką statyti. Telefoną buvo padėjęs ant stalo. Jis darydamas statymą užtruko prie operatorės, tuo metu į punktą užėjo du vyrai, o telefonas jam visai „iškrito iš galvos“. Jį pašaukė žmona ir jis išvažiavo. Važiuodamas link Kaišiadorių ties Gariūnais pastebėjo, kad nėra telefono. Jis sustojo ir iš žmonos telefono pradėjo skambinti į savo telefoną. Į pirmus skambučius niekas neatsiliepė, o skambinant trečią kartą telefonas jau buvo išjungtas. Jis grįžo į lažybų punktą pas operatorę, tačiau ji tuo metu buvo kažkur išėjusi, punktas buvo uždarytas. Jo manymu, į lažybų punktą jis grįžo ne vėliau kaip po 15 minučių. Jis palaukė operatorės ir jos paklausė, ar niekas nerado telefono, ji atsakė, kad ne, gal galėjo paimti tie du vyrukai, bet pastarieji jai nieko nesakė. Jis parašė pareiškimą policijai. Telefone „PIN“ kodas tikrai buvo įvestas. Ieškinį palaiko.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. T. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Puikiai pamena tai, kas įvyko lažybų punkte. Ji nematė, kas paėmė telefoną, tuo metu ji buvo savo darbo vietoje. Kas paėmė telefoną, užfiksuota vaizdo įraše. Ji kaltinamąjį pažinojo, kadangi jis buvo lažybų punkto klientas. Lažybų punkte buvo tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis. Pirmas išėjo nukentėjusysis, po to, beveik tuo pačiu metu ir kaltinamasis. Paskui nukentėjusysis grįžo ir paklausė, ar nerado palikto telefono. Paprastai klientai rastus daiktus atneša jai, o ji juos pasideda ir atiduoda tiems, kas kreipiasi dėl pamestų daiktų. Tuomet ji kreipėsi į vaizdo kamerų stebėtoją, kuris atsuko vaizdo įrašą ir jie pamatė, kad kameros užfiksavo, kad tuo metu, kai telefonas paimtas, buvo du žmonės.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas J. K. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo su kolega O. C., iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į prekybos centre „Iki“ esantį lažybų punktą atėjo žmogus, prieš keletą dienų pavogęs telefoną. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi lažybų punkto darbuotoja, kuri paaiškino, kad prieš kelias dienas punkte buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas, o tai padaręs žmogus vėl buvo atėjęs į lažybų punktą ir ne per seniausiai išėjo. Darbuotoja nupasakojo įtariamojo požymius, po kurio laiko įtariamasis buvo sulaikytas ir pasakė, kad telefono nepavogė, bet jį rado.
Teisiamajame posėdyje remiantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio nuostatomis, tikslu patikrinti byloje surinktus įrodymus, buvo perskaityti liudytojo R. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
2011 m. rugpjūčio 16 d. apklausos metu liudytojas R. V. parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį su pažįstamu M. S. užėjo į „Top sport“, (duomenys neskelbtini), pirmą kartą jimes užeinant į patalpas išėjo du vyrukai, jie nuėjo prie staliuko. Jis gal ir matė telefoną ant staliuko, bet tiesiog nekreipė dėmesio. Nes norėjo sužaisti. Negali tiksliai pasakyti, ar M. tą telefoną buvo paėmęs į rankas, kol jie stovėjo prie staliuko, ar tik paėmė, kai išeidinėjo, jis dar kelis kartus buvo nuėjęs prie operatorės, atsiėmė laimėjimą. Matė, kad telefoną M. paėmė, bet nieko jam nesakė, nes jis yra suaugęs asmuo ir pats žino, ką daro. Tą dieną jis su M. išsiskyrė, kur pastarasis padėjo telefoną, jis negali pasakyti, nes vėliau nesidomėjo, galvojo, kad telefoną nunešė į policiją ar susisiekė su savininku ir grąžino (b. l. 29).
Iš byloje esančios informacijos analizės matyti, kad 2011 m. gegužės 30 d. 19.37 val. policijoje gautas nukentėjusiojo T. V. žodinis pranešimas, kad buvo pagrobtas jo mobiliojo ryšio telefonas (b. l. 3-5).
Iš 2011 m. birželio 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – „Top sport“ lažybų punktas, esantis Architektų g. 43/31, Vilniuje, šalia „Iki“ parduotuvės (b. l. 7-70).
Iš 2011 m. rugsėjo 1 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. V. pateikė prašymo įjungti abonentą kopiją ir PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad 2010 m. gruodžio 2 d. mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy“ vertė buvo 2 147,93 Lt (b. l. 16-18).
Iš byloje esančio 2011 m. birželio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu iš „Top Sport“ lažybų bendrovės (b. l. 26).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta tai, kad 2011 m. gegužės 30 d. apie 19.08 val. (laikas nustatytas kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo iš „Top sport“ lažybų punkto apžiūros metu), kaltinamasis M. S. nukentėjusiojo T. V. mobiliojo ryšio telefoną išsinešė iš „Top Sport“ lažybo punkto patalpų, prieš tai (maždaug 19.04 val.) šį telefoną paėmęs nuo staliuko, ant kurio minėtą telefoną apie 18.55 val. paliko nukentėjusysis T. V.. Šiuos savo veiksmus (tik nekonkretizuodamas jų atlikimo laiko) kaltinamasis M. S. visiškai pripažino, jis taip pat nurodė, kad sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nors ir mano, kad telefono „Samsung Galaxy“ vertė yra mažesnė, negu nurodė nukentėjusysis. Vis dėlto, iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, kad įsigijimo dieną – 2010 m. gruodžio 2 d. minėto telefono vertė buvo 2 147,93 Lt, tad įvertinant telefono natūralų nusidėvėjimą, laikytina, jog nukentėjusiojo nurodoma mobiliojo ryšio telefono vertė vagystės dieną (2011 m. gegužės 30 d.) – 1584 Lt, yra teisinga. Kaltinamasis M. S., neneigdamas mobiliojo ryšio telefono užvaldymo fakto, teigia, jog šį telefoną rado. Atitinkamai, kaltinamojo nuomone, jis negali būti teisiamas dėl vagystės. Ši kaltinamojo versija vertintina kritiškai, kadangi baudžiamojoje byloje įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu teisės taikymo klaidų kvalifikuojant M. S. veiksmus, nepadaryta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, tais atvejais, kai asmuo užvaldo laikinai be priežiūros paliktą svetimą turtą, šiais veiksmais nutraukdamas teisėtą šio turto valdymą, veika atitinka vagystės požymius. Vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojamas) saugoti, jį pasisavina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-41/2009. Teismų praktika Nr. 31, P. 232-238). Tiek punkto „Top sport“ darbuotojos liudytojos A. T., tiek ir paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis, kaip jis pats teigia, rasto telefono minėtai darbuotojai neatidavė. Iš kaltinamojo parodymų ir byloje esančio bei teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad kaltinamasis šį telefoną paėmė nuo staliuko, skirto lažybų punkto klientams. Minėtu vaizdo įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad telefoną nukentėjusysis ant staliuko lažybų punkte paliko apie 18.55 val., o sugrįžo telefono ieškoti – 19.18 val., apie telefono pagrobimą policijai buvo pranešta 19.37 val. Taigi, netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad jis šį telefoną tiesiog buvo trumpam pamiršęs, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad kaltinamasis suprato, jog vertingo mobiliojo ryšio telefono savininkas galėjo būti nesunkiai nustatytas, tereikėjo šį telefoną perduoti visą laiką savo darbo vietoje buvusiai (šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis) lažybų punkto „Top sport“ darbuotojai A. T.. Užuot tai padaręs, kaltinamasis telefoną išsinešė iš lažybų punkto patalpų, o po keleto dienų pardavė nepažįstamam asmeniui, kaip pats teigia, už 150 litų. Tokie kaltinamojo M. S. veiksmai pagrįstai laikytini svetimo turto pagrobimu ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba), sutikimą atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Šioje baudžiamojoje byloje dėl pavogto telefono ir SIM kortelės nukentėjusysis T. V. pareiškė 1 604 Lt civilinį ieškinį. Ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš M. S. nukentėjusiajam T. V. 1 604 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturis litus) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (b. l. 25) saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Teisėjas Gediminas Viederis