Civilinė byla Nr. 2-53-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00111-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ skundą dėl 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuoti asmenys – G. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyrius, valstybės įmonė „Turto bankas“, R. P., uždaroji akcinė bendrovė „INFODEKA“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektros zona“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „2D Group Lt“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Ignalinos autocentras“, atstovaujama nemokumo administratorės D. J., pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti 2021 m. rugsėjo 22 d. BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimo sprendimus trečiuoju ir penktuoju dienotvarkės klausimais ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti turto pardavimo tvarką, kainas bei patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratorės pateiktus projektus.
2. Nurodė, kad, spręsdami dėl įkeisto ilgalaikio turto pardavimo tvarkos ir kainos, kreditoriai nutarė minėtą turtą pardavinėti ne iš varžytynių, tačiau toks sprendimas pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) gali būti priimtas tik esant motyvuotam nemokumo administratoriaus prašymui, o pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), įkeistas turtas privalomai turėjo būti parduotas iš varžytynių. Kreditorių susirinkimui nemokumo administratorė siūlė įkeistą ilgalaikį turtą pardavinėti varžytynėse už pradinę 360 000 Eur kainą, o nepardavus varžytynėse – šaukti naują kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos. Kreditorių sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, be to, nenurodyta jokia galima nauda kreditoriams turtą pardavinėjant ne iš varžytynių, juo labiau kad iki šiol pagal kreditorių susirinkimo nustatytas tvarkas turtas parduotas nebuvo, o pagal nemokumo administratorės siūlomą įkeisto ilgalaikio turto pardavimo tvarką (turto nepardavus iš varžytynių) būtų šaukiamas kitas kreditorių susirinkimas dėl pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Be to, neteisingas sprendimas priimtas ir sprendžiant dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ siūlė kreditorių susirinkimui patvirtinti 15 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jos 6 460 Eur atlyginimą nemokumo administratorei nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, numatant, kad administravimo išlaidų sąmata gali būti koreguojama nemokumo administratorei pateikus argumentuotus paaiškinimus ir administravimo išlaidų būtinumą pagrindžiančius dokumentus. Bendrovė laikytina didele įmone, turi neparduoto ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus 493 522,61 Eur sumai, taigi akivaizdu, kad naujai paskirta administratorė atliks įstatyme numatytas pareigas, o šiai dienai likęs nemokumo administratorei neišmokėtas atlyginimas sudaro tik 2 460 Eur, galimai bus patirtos ir administravimo išlaidos, nurodytos sąmatos projekte. Kreditorių susirinkimo sprendimu priimta sąmata vertintina nepagrįsta, patvirtinta nesiorientuojant į realiai numatomas išlaidas, kai nemokumo administratorė sąmatos projekte nurodė išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad kreditoriai 2017 m. balandžio 21 d. patvirtino 12 457,42 Eur administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įeina 6 460 Eur atlyginimas administratoriui. Pagrindinės bankroto procedūros yra atliktos ankstesnio bankroto administratoriaus V. S. ir pagal pajamų-išlaidų suvestinę jam yra išmokėtas 4 000 Eur atlyginimas bei 3 037 Eur administravimo išlaidos, todėl nėra pagrindo nustatyti nemokumo administratorės prašytą didelės įmonės administravimo išlaidų dydį. Likusios bankroto procedūros yra nesudėtingos, liko parduoti turtą, kaip turtinį vienetą, todėl pareiškėjos ginčijama kreditorių nustatyta 15 000 Eur administravimo išlaidų suma, atėmus administratoriui V. S. išmokėtas sumas, yra protinga.
4. Suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepime į skundą nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. susirinkime kreditorių patvirtinta pradinė įkeisto turto pardavimo laisvuoju pardavimu kaina (360 000 Eur nekilnojamo turto ir 24 700 Eur katilinės) mažai skiriasi nuo administratorės pasiūlytos pradinės šio turto pardavimo varžytynėse kainos (360 000 Eur). Įkeistas nekilnojamasis ir kilnojamasis ilgalaikis turtas neparduotas 8 varžytynėse, dalimis išskaidytas neįkeistas ilgalaikis turtas (serviso įranga) 2 varžytynėse. Pasiūlymą įkeistą ilgalaikį turtą parduoti iš varžytynių administratorė motyvavo tik deklaratyviais teiginiais, kreditoriams pateikė neteisingą informaciją apie parduodamo nekilnojamojo turto kainas Ignalinos mieste, susirinkimo metu atsisakė įkeistą bendrovės ilgalaikį turtą pardavinėti laisvuoju pardavimu, sudaryti paslaugų sutartį su nekilnojamojo turto agentūra, nors yra reali galimybė parduoti bendrovės turtą. Administratorės prašomos patvirtinti išlaidos nepagrįstos, o atlyginimas visam bankroto procesui nuo bankroto bylos bendrovei iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro grindžiamas bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais. Bendrovės turto vertė yra ženkliai mažesnė už balanse įrašytą turto vertę ir neviršija vidutinėms įmonėms nustatytos 300 000 Eur turto vertės, todėl pagal Nemokumo administratorių atrankos taisyklių vertinamuosius duomenis bendrovė priskirtina vidutinių įmonių kategorijai.
5. Suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime į skundą nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime balsų daugumą turintys kreditoriai G. V. ir R. P. nutarė tęsti bendrovės turto pardavimą pagal neįgyvendinamą turto pardavimo tvarką, kuri buvo patvirtinta 2020 m. rugpjūčio 12 d., tuo vilkinant bankroto procesą bei pažeidžiant bendrovės kreditorių teises. Turto pardavimo būdas prieštarauja JANĮ 90 straipsnio nuostatoms ir kreditorių susirinkimas neturėjo teisinio pagrindo, nesant nemokumo administratorės motyvuoto prašymo, priimti sprendimą bendrovės įkeistą ilgalaikį turtą pardavinėti ne iš varžytynių. Turtą parduodant laisvajame pardavime, bendrovės kreditoriai negautų jokios papildomos naudos, priešingai – tvarkoje numačius, kad turtas bus pardavinėjamas interneto portaluose pasitelkiant nekilnojamojo turto agentus (jų konkrečiai neįvardijant), sudaromos galimybės kreditoriui G. V. vienašališkai daryti įtaką pasirenkant jam palankų brokerį ir tokiu būdu daryti lemiamą įtaką turto pardavimui.
6. Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į skundą nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. įvykęs kreditorių susirinkimas nusprendė įkeistą ilgalaikį turtą pardavinėti pagal galiojančią ir nenuginčytą 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės kreditorių susirinkime patvirtintą turto pardavimo tvarką, esant nemokumo administratoriaus V. S. motyvuotam prašymui turtą parduoti ne iš varžytynių, o įkeistą nekilnojamąjį turtą (pastatus) ir kilnojamąjį turtą (šildymo katilą AKU 340) parduoti laisvuoju pardavimu. Kreditoriai patvirtino pradinę pardavimo kainą, nes įkeisto turto nepavyko parduoti 8 varžytynėse. Nemokumo administratoriaus pasikeitimas turto realizavimo proceso eigoje neturi įtakos turto realizavimo proceso tęstinumui. Administravimo išlaidų sąmata ir atlyginimas administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu buvo patvirtinti vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsniu, atsižvelgiant į bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles. Nemokumo administratorės prašomi patvirtinti administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai yra nepagrįsti jokiais duomenimis apie šių išlaidų būtinumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos BUAB „Ignalinos autocentras“ skundą, priteisė iš BUAB „Ignalinos autocentras“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidas G. V. ir 338,80 Eur – R. P. naudai.
8. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditoriai susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu nusprendė patvirtinti tokią įkeisto ilgalaikio turto pardavimo tvarką ir kainą – įkeistą ilgalaikį turtą pardavinėti pagal galiojančią patvirtintą turto pardavimo tvarką ir tomis pačiomis patvirtintomis kainomis, sudarant keturių mėnesių sutartį su nekilnojamojo turto agentūra, o 5-uoju klausimu kreditoriai nusprendė patvirtinti 15 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, tame tarpe įskaitant atlyginimą nemokumo administratoriui ir visus mokamus mokesčius už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro; administravimo išlaidų sąmata gali būti koreguojama nemokumo administratoriui pateikus argumentuotus paaiškinimus ir papildomus administravimo išlaidų būtinumą pagrindžiančius dokumentus.
9. Teismas sprendė, kad turto pardavimo tvarkos nustatymas ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas nepatenka tarp JANĮ 155 straipsnyje numatytų išimčių, todėl šiems klausimams spręsti taikytinos JANĮ nuostatos, tačiau ĮBĮ nuostatos taikytinos sprendžiant klausimą dėl atlygio nemokumo administratoriui.
10. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimas patvirtino bendrovės turto, kaip nedalomo vieneto, pardavimo tvarką ir pradinę pardavimo kainą, o nepardavus turto keturiose varžytynėse, 2018 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimas patvirtino bendrovės turto, kaip nedalomo vieneto, pardavimo laisvuoju pardavimu tvarką ir pradinę pardavimo kainą, 2019 m. gegužės 3 d. kreditorių susirinkimas patikslino turto pardavimo kainą, o nepardavus turto 2019 m. rugsėjo 27 d. patvirtinta dalimis išskaidyto turto pardavimo tvarka ir pradinė pardavimo kaina. Be to, nutarta pirkėjų paieškai sudaryti sutartį su nekilnojamo turto agentūra. Laisvuoju pardavimu buvo parduota dalis bendrovės neįkeisto ilgalaikio kilnojamojo turto. 2020 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimas patvirtino turto pardavimo tvarkos naują redakciją – įkeistą nekilnojamąjį turtą, kaip nedalomą vienetą (pastatus), ir įkeistą kilnojamąjį ilgalaikį turtą (šildymo katilą) parduoti iš varžytynių, visą kitą dalimis išskaidytą turtą – laisvuoju pardavimu, ir pradinę pardavimo kainą. Varžytynėse nepardavus įkeisto nekilnojamojo turto ir įkeisto ilgalaikio kilnojamojo turto, 2020 m. rugpjūčio 12 d. įvykęs kreditorių susirinkimas, nemokumo administratoriaus V. S. prašymu, įkeistą nekilnojamąjį turtą (pastatus) ir kilnojamąjį turtą (šildymo katilą AKU 340) leido parduoti laisvuoju pardavimu, patvirtino turto pardavimo tvarkos naują redakciją. 2020 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą įkeistą šildymo katilą su kaminu parduoti kreditoriui ir akcininkui E. Š., o sprendimus dėl parduodamo turto priimti kreditorių apklausos būdu. Pagal 2020 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintą tvarką laisvuoju pardavimu buvo parduotas beveik visas neįkeistas ilgalaikis turtas (serviso įranga), o šildymo katilas su kaminu nenupirktas.
11. Teismas pažymėjo, kad įmonės turtas buvo pardavinėjamas iš varžytynių, be to, 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvusio nemokumo administratoriaus V. S. motyvuotu prašymu įkeistas nekilnojamasis ir kilnojamas turtas leistas parduoti laisvu pardavimu, todėl pareiškėjos teiginiai, jog kreditorių sprendimas turtą parduoti ne varžytynėse priimtas nesant nemokumo administratorės motyvuoto prašymo, atmestini, nes turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse ir buvo gautas administratoriaus prašymas turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu. Nors nemokumo administratorės teigimu, kreditoriai nenurodė, kad didesnė nauda būtų parduoti turtą kitu nei iš varžytynių būdu, tačiau kreditorių nustatyta turto pardavimo kaina ir nemokumo administratorės siūloma iš varžytynių parduodamo turto kaina skiriasi nežymiai, yra didesnė, be to, įvertintina, jog turtas varžytynėse kreditorių sprendimu ilgą laiką jau buvo pardavinėjamas didesne kaina ir pageidaujančių jį įsigyti nebuvo, o ilgas turto pardavinėjimas ženkliai užtęsė bankroto procedūras bei padidino administravimo išlaidas. Nepaneigti kreditoriaus G. V. teiginiai, kad šiuo metu yra besidominančių turtu, tai leidžia daryti prielaidą, jog turtas, kuris pardavinėjamas nuo 2017 m., gali būti parduotas. Kad turtas varžytynėse gali būti parduotas didesne kaina, nei patvirtinta kreditorių susirinkimo sprendimu, leidžia abejoti skelbti ankstesni turto pardavimai, be to, varžytynėms neįvykus, administratorės teiktu projektu siūloma kviesti kreditorių susirinkimą, kuris svarstytų turto pardavimo tvarką ir kainą, todėl neatmestina, jog turto pardavimas administratorės siūloma tvarka gali užtrukti ilgiau nei yra nustatyta ginčijamu sprendimu. Nemokumo administratorė neginčijamų duomenų, paneigiančių kreditorių nustatytą turto pardavimo kainą, teismui nepateikė.
12. Nors BUAB „Ignalinos autocentras“ turto pardavimas yra ženkliai užsitęsęs, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas kreditorių sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, įmonės ir kreditorių interesus, jog bankroto procesas nepagrįstai, tikslingai yra vilkinamas, todėl nėra pagrindo nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą.
13. Teismas nustatė, kad administratoriaus atlyginimui skirtos išlaidos buvo paskaičiuotos įvertinus BUAB „Ignalinos autocentras“ dydį, konstatuojant, jog įmonė yra vidutinė ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 nustatytais atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatytomis dydžiais, o likusi administravimo išlaidų sąmatos dalis skirta administravimo išlaidoms padengti apskaičiuota 15 mėnesių bankroto procedūrų atlikimui. Ta aplinkybė, kad nušalinus buvusį bankroto administratorių V. S. ir vykdant naują nemokumo administratoriaus atranką buvo nurodoma, jog įmonės turto balansinė vertė yra 484 648 Eur, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nurodyta vertė atitiko realią įmonės turto vertę, nes 2016 m. birželio 2 d. atlikus nekilnojamojo turto vertinimą, bendrovės nekilnojamas turtas buvo įvertintas 194 000 Eur. Nemokumo administratorė D. J. buvo atrinkta įmonės bankroto proceso eigoje, įmonę pripažinus likviduojama ir jau pardavus dalį bendrovės turto, todėl turto vertei bei likvidavimo procese darbų apimčiai sumažėjus. Be to, pardavus turtą, kreditoriai turi teisę nustatyti ir didesnį atlyginimą administratoriui bei priemoką už įplaukų dydį, tai numatyta ir ginčijamame kreditorių sprendime.
14. Teismas vertino, kad pagrindinės bankroto procedūros yra atliktos ir nors įmonės likvidavimo terminas pratęstas iki 2022 m. spalio 1 d., pardavus turtą, jis gali būti ir trumpesnis, tačiau vykdant turto pardavimą, atsiskaitant su kreditoriais, tvarkant ir perduodant archyvui bendrovės dokumentaciją, teikiant finansines ataskaitas ir kt. neabejotinai yra reikalingos lėšos pašto, ryšio, pažymoms, buhalterinės apskaitos tvarkymui apmokėti, transporto išlaidoms padengti ir kt. Kreditoriams nutarus administravimo išlaidoms skirti viso 15 000 Eur, minėtoms administravimo išlaidoms skiriama 5 503 Eur suma. Teismo vertinimu, tiek išlaidos skirtos patalpų, tiek ir organizacinės technikos nuomai, yra susijusios su nemokumo administratoriaus, kaip verslo subjekto, veikla, todėl negali būti perkeliamos bankrutuojančiai įmonei, tačiau kreditoriai gali bendrovės lėšomis prisidėti išlaikant nuomojamas administratorės patalpas ir orgtechniką. Kadangi nemokumo administratorė neišskyrė, kokias išlaidas ji patirs už ryšio, pašto, kanceliarinių prekių apmokėjimą, pažymas, todėl negalima jų įvertinti ir atitinkamai spręsti dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.
15. Teismas pažymėjo, kad tiek kreditorių susirinkimui, tiek ir teismui nemokumo administratorė nepateikė duomenų, jog už buhalterinės apskaitos paslaugas tikslinga mokėti sąmatoje nurodytą sumą, kad ši suma yra proporcinga konkrečiai bendrovei teikiamoms paslaugoms ir atitinka rinkos kainą, o minėtas paslaugas teikti mažesne suma pasiūlymų negauta, todėl sprendė, jog minėtoms paslaugoms apmokėti kas mėnesį yra reikalinga prašoma suma nėra įrodyta. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu nustatytas 0,50 Eur / km įkainis, o ketinamų išleisti transporto lėšų administratorė neapribojo jokia suma, taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad prašymas patvirtinti transporto išlaidų dydį buvo pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Pareiškėja BUAB „Ignalinos autocentras“ atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2021 m. rugsėjo 22 d. BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimo sprendimus trečiuoju ir penktuoju dienotvarkės klausimais ir nustatyti turto pardavimo tvarką, kainas pagal administratorės arba kreditoriaus E. Š. pateiktus projektus bei patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nors teismas konstatavo, kad nemokumo administratorius 2020 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkime teikė prašymą dėl turto pardavimo laisvuoju pardavimu, tačiau 2021 m. gegužės 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi nutarta atstatydinti V. S. iš bendrovės administratoriaus pareigų ir nemokumo administratore paskirti D. J., o 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime iš naujo buvo sprendžiama dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, taigi privalėjo būti naujai paskirtos nemokumo administratorės prašymas dėl įkeisto ilgalaikio turto pardavimo ne iš varžytynių.
16.2. Nėra nustatyta galimai didesnė nauda visiems bendrovės kreditoriams, turtą pardavinėjant ne iš varžytynių, ypač atkreipiant dėmesį, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo metu patys kreditoriai pripažino, jog turtas jau yra pardavinėjamas ketverius metus ir iki šiol neparduotas; nekilnojamojo turto agentūrai mokamas užmokestis už pardavimo organizavimą, kai ši funkcija priskirta būtent nemokumo administratoriui, taigi turtą parduodant iš varžytynių sumažėtų turto pardavimo kaštai.
16.3. Kreditoriai G. V. ir R. P., kurių balsais buvo priimti skundžiami nutarimai, turėtų įrodyti ekonominį naudingumą, o ne nemokumo administratorė, kuri teikė pasiūlymą įkeistą ilgalaikį turtą pardavinėti vadovaujantis imperatyviomis įstatymo normomis. Ankstesniuose kreditorių susirinkimuose patvirtinta ilgalaikio įkeisto turto pardavimo tvarka ir kaina nebuvo efektyvi, t. y. turtas per daugiau nei ketverius pardavimo metus nėra parduotas.
16.4. Iš 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo protokolo turinio matyti, kad didžioji dauguma bendrovės kreditorių (ne finansinių reikalavimų dydžio aspektu) balsavo už nemokumo administratorės pateiktą turto pardavimo tvarką ir kainas, o dėl kreditoriaus G. V. pasiūlymo kiti kreditoriai net neturėjo galimybės balsuoti.
16.5. Šiuo konkrečiu atveju teismas privalo būti aktyvus ir panaikinęs iš esmės vieno kreditoriaus valia priimtą nutarimą, nustatyti bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainas, nes tik tokiu būdu būtų apgintos visų, o ne tik didžiausią balsų skaičių turinčių kreditorių teisės ir teisėti lūkesčiai gauti bent dalį savo finansinių reikalavimų patenkinimo realizavus bendrovės turtą. Palikus galioti iš esmės vieno kreditoriaus sprendimu priimtą nutarimą, bankroto procesas užsitęstų neaiškų laikotarpį, ypač atkreipiant dėmesį, kad įkeisto ilgalaikio turto pardavimas laisvuoju pardavimu iki šiol nepasiteisino.
16.6. Turtą parduodant iš varžytynių, būtų laikomasi imperatyvių įstatymo reikalavimų ir būtų užtikrintas pardavimo proceso skaidrumas, be to, nors nemokumo administratorė siūlė nustatyti pradinę turto pardavimo kainą 360 000 Eur, tačiau, teismui manant, kad visų bendrovės kreditorių interesai bus apginti veiksmingiau, pritartina turto vertinimo atlikimui siekiant nustatyti realią rinkos kainą, tai sąlygotų operatyvesnį turto pardavimą.
16.7. Priešingai nei nurodė teismas, bendrovė laikytina didele įmone, tai matyti iš 2021 m. gegužės 18 d. sistemos siūlomos administratoriaus kandidatūros atrankos protokolo. Be to, teismo minimoje 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje nėra konstatuota, kad bendrovė laikytina vidutine, o tik nutarta atmesti buvusio administratoriaus prašymą dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Bendrovė turi neparduoto ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus net 493 522,61 Eur sumai ir kt., o šiai dienai likęs nemokumo administratoriui neišmokėtas atlyginimas sudaro tik 2 460 Eur, be to, galimai bus patirtos bankroto administravimo išlaidos, nurodytos sąmatos projekte.
17. Suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o apeliacinį procesą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti BUAB „Ignalinos autocentras“ 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus 5 darbotvarkės klausimu ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą, nutraukti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Sprendimas leisti įkeistą ilgalaikį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pardavinėti laisvuoju pardavimu (ne iš varžytynių) nemokumo administratoriaus prašymu buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 12 d. bendrovės kreditorių susirinkime 93,32 proc. kreditorių balsų. Nei JANĮ, nei kituose bankroto procesui taikomuose norminiuose teisės aktuose nėra reikalavimo, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime sprendžiant dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo turėjo būti pateiktas naujai paskirtos nemokumo administratorės prašymas dėl įkeisto turto pardavimo ne iš varžytynių.
17.2. 2020 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą leisti įkeistą ilgalaikį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pardavinėti ne iš varžytynių (laisvuoju pardavimu), šio sprendimo nepanaikinus ir jam galiojant, šiam turtui netaikomas JANĮ 90 straipsnio 1 dalies reikalavimas jį pardavinėti iš varžytynių, o pagal JANĮ 86 straipsnio 2 dalį juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą.
17.3. Nekilnojamasis turtas buvo pardavinėjamas 8 varžytynėse ir nebuvo parduotas, o brokerės veiklos dėka atsirado galimi turto pirkėjai.
17.4. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ar pakeitimo yra neskundžiama, todėl apeliacinis procesas dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti BUAB „Ignalinos autocentras“ 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus 5 darbotvarkės klausimu ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą, nutrauktinas.
17.5. Naudojamų patalpų išlaikymo išlaidų, buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų pirkimo būtinumą ir pagrįstumą patvirtinantys dokumentai nepateikti, administratorė nepateikė įrodymų apie jau atliktus ir ateityje būtinus atlikti bankroto proceso administravimo darbus, apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes ar papildomus laiko, darbo, piniginius ir žmogiškuosius išteklius, reikalingus norint užtikrinti tinkamą tolesnį bankroto proceso administravimą, iš kurių kreditorių susirinkimas galėtų nustatyti, ar šios išlaidos pagrįstos, bei nuspręsti, kad reikia didinti administravimo išlaidų sąmatą.
17.6. Bendrovės turto vertė pagal jo likutinę vertę 174 149,08 Eur, o reali vertė pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Naujas būstas“ išvadą 285 355,41 Eur. Bendrovė priskirtina vidutinių įmonių kategorijai. Be to, pagal Nemokumo administratorių atrankos taisyklių 14.1 punktą, jeigu įmonės administratorius skiriamas bankroto proceso metu, įmonės atrankinis dydis nustatomas pagal bankroto procedūrų apimtį: kai administratorius atrenkamas bankrutavusiai įmonei, pagal Taisyklių 10-12 punktus nustatytas įmonės dydis mažinamas vienu dydžiu (išskyrus mažos įmonės atvejį). Todėl bendrovė negali būti priskirta didelių įmonių kategorijai.
18. Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti BUAB „Ignalinos autocentras“ 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus 5 darbotvarkės klausimu ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą, nutraukti, skundo reikalavimą dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo pagal kreditoriaus E. Š. projektą palikti nenagrinėtą, kitą skundo dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. 2020 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimas įkeistą ilgalaikį turtą pardavinėti laisvu pardavimu yra galiojantis ir nenuginčytas. 2021 m. rugsėjo 22 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu nutarta įkeisto ilgalaikio turto pardavimo procesą tęsti pagal jau patvirtintą ir galiojančią turto pardavimo tvarką. Nemokumo administratoriaus pasikeitimas turto realizavimo proceso eigoje neturi įtakos šio proceso tęstinumui, t. y. nesudaro pagrindo nutraukti pradėtą turto realizavimo procesą.
18.2. Įkeisto ilgalaikio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nepavyko parduoti 8 varžytynėse. Nemokumo administratorė, reikalaudama nustatyti turto pardavimo tvarką ir kainas pagal jos siūlomą projektą, pagal kurį turtas būtų parduodamas iš varžytynių, nepateikė jokių argumentų, kodėl būtų naudingiau bandyti dar kartą parduoti turtą iš varžytynių.
18.3. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ar pakeitimo yra neskundžiama, todėl apeliacinis procesas dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti BUAB „Ignalinos autocentras“ 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus 5 darbotvarkės klausimu ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą, nutrauktinas.
18.4. Nemokumo administratorė nepagrįstai priskyrė bendrovę didelių įmonių kategorijai. Jos prašomi patvirtinti atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai yra nepagrįsti jokiais duomenimis apie šių išlaidų būtinumą.
19. Suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skundo dalį dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo tenkinti, patvirtinant bendrovės turto pardavimo tvarką pagal siūlomą projektą, o skundo dalį dėl administravimo išlaidų sąmatos nagrinėti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Bendrovės turtas negali būti pardavinėjamas pagal 2020 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintą turto pardavimo tvarką, kadangi joje yra nustatytas įpareigojimas potencialiems turto pirkėjams savo pasiūlymus siųsti neaktualiu buvusio bendrovės administratoriaus el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir pasirinktinai vienam kreditoriui G. V.. Tai reiškia, kad iš esmės vienintelis asmuo, kuris gaus potencialių pirkėjų pasiūlymus bus G. V. ir tai sukurs galimą situaciją, jog jis spręs, kuriuos pasiūlymus paviešinti nemokumo administratoriui ir kitiems kreditoriams, o kuriuos nuslėpti. Tai parodo, kad turto pardavimo procesas nebus skaidrus, o G. V. tokiu nutarimu iš esmės siekia perimti bendrovės nemokumo administratoriaus kompetenciją.
19.2. Kreditoriai 2021 m. rugsėjo 22 d. susirinkime neturėjo teisinio pagrindo, nesant nemokumo administratoriaus motyvuoto prašymo, priimti nutarimo įkeistą ilgalaikį turtą pardavinėti ne iš varžytynių. Tai, kad prieš kelis metus motyvuotą prašymą pardavinėti turtą laisvame pardavime galimai buvo pateikęs nušalintas bankroto administratorius, nereiškia, jog toks prašymas galioja ir paskyrus naują nemokumo administratorę, juo labiau iš naujo sprendžiant bendrovės turto pardavimo tvarkos projekto patvirtinimo klausimą.
19.3. Nustatyta turto kaina beveik dvigubai didesnė nei reali turto rinkos vertė. Pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. atliktą nekilnojamojo turto vertinimą, viso įkeisto ilgalaikio nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė yra 194 000 Eur. Šiai dienai rinkos vertė yra nežymiai pasikeitusi, tačiau, siekiant pašalinti bet kokias abejones, tai galima objektyviai sužinoti tik paskyrus šio nekilnojamojo turto aktualios rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kuriai kreditorius G. V. prieštarauja.
20. Suinteresuotas asmuo BUAB „2D Grop Lt“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
22. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Pareiškėja BUAB „Ignalinos autocentras“ kartu su atskiruoju skundu pateikė sistemos siūlomos administratoriaus kandidatūros atrankos protokolą, suinteresuotas asmuo (kreditorius) G. V. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė kreditoriaus G. V. 2021 m. spalio 28 d. atsiliepimo ir 2021 m. lapkričio 9 d. paaiškinimų kopijas, kreditoriaus E. Š. 2021 m. spalio 25 d. atsiliepimo kopiją, 2021 m. lapkričio 16-18 d. el. laiškų kopijas, suinteresuotas asmuo R. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2021 m. lapkričio 16-18 d. el. laiškų kopijas.
24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.
25. Nagrinėjamu atveju naujais įrodymais byloje dalyvaujantys asmenys grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, tačiau neformuluoja prašymo šiuos įrodymus priimti. Kai kurie iš pridėtų įrodymų (atsiliepimų ir rašytinių paaiškinimų kopijos) yra iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ prieinama informacija (bankroto bylos medžiaga), su kuria esant poreikiui teismas gali susipažinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), sistemos siūlomos administratoriaus kandidatūros atrankos protokolas galėjo būti pateiktas nagrinėjant skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu 2021 m. lapkričio 16-18 d. el. laiškų kopijos nėra esmingai susiję su ginčo dalyku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 24 punkte aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina naujai pateiktų dokumentų.
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
26. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnyje, įtvirtinančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Taigi JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu.
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėja BUAB „Ignalinos autocentras“ ginčija 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimus dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo bei administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (padidinimo). Pagal aukščiau aptartas įstatymo taikymo laiko atžvilgiu taisykles (nutarties 26 punktas) pirmosios instancijos teismas ginčą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo pagrįstai sprendė vadovaudamasis JANĮ nuostatomis, kurios taikytinos ir apeliaciniam procesui. Tuo tarpu klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (padidinimo) turėjo būti sprendžiamas pagal ĮBĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, kadangi administravimo išlaidų sąmata buvo tvirtinama dar 2017 m. vasario 27 d. (patvirtintas administratoriaus atlyginimas) ir 2017 m. balandžio 21 d. (patvirtintos administravimo išlaidos) kreditorių susirinkime. Pastebėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Taigi, ĮBĮ nuostatos sprendžiant pastarąjį klausimą taikytinos ir apeliaciniam procesui.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo nustatyti turto pardavimo tvarką ir kainą
28. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turto realizavimui įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalis juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. JANĮ 90–91 straipsnių nuostatomis reglamentuojamas įmonės nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytynių. Pagal JANĮ 90 straipsnio 1 dalį iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis).
29. JANĮ 44 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės. Šioje JANĮ normoje kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus: administratoriaus veiklos kontrolę, bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą, įmonės likvidavimą, parduodamo turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą, kt. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
30. Taigi, tiesioginį suinteresuotumą, kokia kaina bus parduotas bankrutavusios įmonės turtas, turi jos kreditoriai, nes pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje yra gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto. Bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymas priklauso išskirtinei kreditorių susirinkimo prerogatyvai (JANĮ 44, 86, 90, 91 straipsniai). Šis klausimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017).
31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditoriai 2021 m. rugsėjo 22 d. susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu nusprendė netvirtinti nemokumo administratorės pasiūlytos įkeisto ilgalaikio turto pardavimo tvarkos ir kainos pagal pateiktą projektą; įkeistą ilgalaikį turtą pardavinėti pagal galiojančią patvirtintą turto pardavimo tvarką ir tomis pačiomis patvirtintomis kainomis, sudarant keturių mėnesių sutartį su nekilnojamojo turto agentūra. Nemokumo administratorė, nesutikdama su tokiu kreditorių susirinkimo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime iš naujo buvo sprendžiama dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, taigi privalėjo būti naujai paskirtos nemokumo administratorės prašymas dėl įkeisto ilgalaikio turto pardavimo ne iš varžytynių.
32. Nagrinėjamu atveju BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditoriai 2020 m. rugpjūčio 12 d. susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu nusprendė, esant nemokumo administratoriaus V. S. prašymui, įkeistą nekilnojamąjį turtą (pastatus) ir kilnojamąjį turtą (šildymo katilą AKU 340) leisti parduoti laisvuoju pardavimu pagal patvirtintą BUAB „Ignalinos autocentras“ turto pardavimo tvarką (toliau – ir Tvarka). Minėtas nutarimas yra nenuginčytas ir galiojantis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad privalėjo būti naujai paskirtos nemokumo administratorės prašymas dėl įkeisto ilgalaikio turto pardavimo ne iš varžytynių, o tokio prašymo nesant, turto pardavimas ne iš varžytynių prieštarauja imperatyvioms nemokumo procesą reglamentuojančioms įstatymo normoms. Nemokumo administratoriaus pasikeitimas bankroto byloje neturi įtakos kreditorių priimto sprendimo dėl turto pardavimo tvarkos (ne iš varžytynių) galiojimui, t. y. visi kreditorių susirinkimo priimti sprendimai yra privalomi naujai paskirtam nemokumo administratoriui.
33. Iš BUAB „Ignalinos autocentras“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkime patvirtintos turto pardavimo tvarkos 3.2 punkto matyti, kad įkeistas ilgalaikis nekilnojamasis turtas kartu su įkeista žemės nuomos teise bus parduodamas laisvuoju pardavimu kaip vienas nedalomas vienetas; pradinė pardavimo kaina – 360 000 Eur (Tvarkos 3.3 punktas); administratorius, organizuodamas nekilnojamojo turto pardavimą laisvuoju pardavimu, paskelbia apie rengiamą nekilnojamojo turto laisvąjį pardavimą viešuose nekilnojamojo turto skelbimų portaluose (įskaitant, bet neapsiribojant skelbimų portalais www.aruodas.lt, www.domoplius.lt, www.skelbiu.lt), pateikia informaciją suinteresuotiems potencialiems pirkėjams ir nekilnojamojo turto agentūroms, kuriuos pasiūlo kreditoriai ir savo nuožiūra parenka pats administratorius, taip pat informaciją paskelbia ant parduodamo nekilnojamojo turto (Tvarkos 3.4 punktas); pardavinėjant nekilnojamąjį turtą laisvuoju pardavimu, pirminių pasiūlymų teikimui nustatomas 2 (dviejų) mėnesių terminas nuo paskelbimo apie parduodamą nekilnojamąjį turtą Tvarkos 3.4 punkte nurodytose informavimo priemonėse (Tvarkos 3.5 punktas). Jeigu nekilnojamojo turto laisvojo pardavimo laimėtojas atsisako pirkti nekilnojamąjį turtą arba neatsiranda šią Tvarką atitinkančių pasiūlymų per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį, nekilnojamojo turto pradinė kaina mažinama 10 proc. ir nekilnojamojo turto laisvasis pardavimas toliau vykdomas šios Tvarkos 3.4-3.14 punktuose numatyta tvarka. Jei per 2 (dviejų) mėnesių terminą po pradinės kainos sumažinimo negaunamas nei vienas šią Tvarką atitinkantis pageidavimas pirkti nekilnojamąjį turtą, dėl tolesnės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos sprendžia kreditorių susirinkimas (Tvarkos 3.15 punktas). Analogiška pardavimo tvarka numatyta ir įkeistam ilgalaikiam kilnojamajam turtui šildymo katilui AKU 340 (Tvarkos 3.17, 3.24 punktai). Tvarkos 3.15 ir 3.24 punktuose numatytu atveju ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo 2 (dviejų) mėnesių termino po pradinės kainos sumažinimo pabaigos administratorius turi sušaukti kreditorių susirinkimą (Tvarkos 3.25 punktas).
34. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Ignalinos autocentras“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimo patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje nustatyti terminai buvo suėję, o bendrovės turtas pagal nustatytą tvarką nebuvo parduotas, nemokumo administratorė D. J. pagrįstai 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimui teikė svarstyti klausimą dėl naujos bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokumo administratorė, nei teikdama 2021 m. rugsėjo 22 d. BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimui nutarimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos projektą, nei skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo nepagrindė aplinkybės, kad turto pardavimas varžytynėse (kai kreditoriai 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą turtą pardavinėti laisvuoju pardavimu) bus ekonomiškai naudingesnis kreditoriams, leis operatyviau ir efektyviau užbaigti turto pardavimo procedūras ir bankroto procesą.
35. Pagal JANĮ 85 straipsnio nuostatas juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).
36. Pastebėtina, kad bendrovės turtas jau ne kartą buvo pardavinėjamas iš varžytynių (pagal 2017 m. gruodžio 20 d., 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriais nutarta turtą pardavinėti iš varžytynių), tačiau nebuvo parduotas, kas nulėmė tiek užsitęsusį bendrovės bankroto procesą, tiek administravimo išlaidų padidėjimą. JANĮ 86 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Šiuo atveju nemokumo administratorės siūloma iš varžytynių parduodamo turto kaina (360 000 Eur) tik nežymiai skiriasi nuo kainos, kuri nustatyta 2020 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimu (360 000 Eur už nekilnojamąjį turtą ir 24 700 Eur už šildymo katilą), tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad už tokią kainą turtas laisvu pardavimu pardavinėjamas nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir iki šiol nebuvo parduotas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad mažai tikėtina, jog turtas varžytynėse gali būti parduotas didesne kaina, nei patvirtinta kreditorių susirinkimo sprendimu. Nors JANĮ neįpareigoja nemokumo administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, todėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimas. Tačiau, jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391-330/2017). Nemokumo administratorė šiuo atveju neteikia pasiūlymo kreditoriams kreiptis į nekilnojamojo turto vertintojus ir nustatyti realią turto rinkos vertę ar imtis kitų priemonių realiai turto rinkos vertei nustatyti. Be to, pagal nemokumo administratorės siūlomą turto pardavimo tvarkos projektą, nepardavus turto varžytynėse, per 30 dienų kviečiamas kreditorių susirinkimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (numatytos tik vienerios varžytynės, nenumatant kainos mažinimo kitose varžytynėse, o turto jose nepardavus, vėl būtų šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl naujos tvarkos nustatymo), todėl tokios turto pardavimo tvarkos nustatymas galimai tik dar ilgiau užtęstų bankroto procedūras.
37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aukščiau minėtus turto pardavimo bankroto procese principus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad nėra nustatyta galimai didesnė nauda visiems bendrovės kreditoriams, turtą pardavinėjant ne iš varžytynių (bankroto proceso operatyvumo, ekonominio naudingumo prasme). Juolab kad pagal byloje pateiktus duomenis (nekilnojamojo turto agentės, kreditoriaus G. V. ir nemokumo administratorės el. laiškus) šiuo metu jau yra realiai susidomėjusių turtu galimai potencialių pirkėjų. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad nekilnojamojo turto agentūrai mokamas užmokestis už pardavimo organizavimą, todėl turtą parduodant iš varžytynių sumažėtų turto pardavimo kaštai, tačiau, pastebėtina, jog užmokestis agentūrai yra mokamas tik pirkėjo suradimo ir turto pardavimo sandorio sudarymo atveju. Be to, byloje esanti nekilnojamojo turto brokerės ataskaita, kuri buvo pateikta ir kreditorių susirinkimui, patvirtina, kad brokerė jau yra susipažinusi su parduodamu objektu, išanalizavusi objekto buvimo vietos rinką, sukaupusi informaciją apie galimus objekto pirkėjus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo tvarka yra apribota laike ir suėjus tvarkoje nustatytiems terminams, jeigu turtas būtų neparduotas, būtų šaukiamas kreditorių susirinkimas naujai turto pardavimo tvarkai ir kainai nustatyti (sutartis su nekilnojamojo turto agentūra pagal skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą taipogi sudarytina ribotam laikui – keturių mėnesių laikotarpiui).
38. Suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pastebėjo, kad nustatytoje turto pardavimo tvarkoje yra nustatytas įpareigojimas potencialiems turto pirkėjams savo pasiūlymus siųsti neaktualiu buvusio bendrovės nemokumo administratoriaus el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis adresas gali būti tikslinamas, nurodant aktualų nemokumo administratoriaus adresą (nustatytoje turto pardavimo tvarkoje yra aktualus būtent subjektas, kuriam siunčiami pasiūlymai – nemokumo administratorius, o jo el. pašto adresas gali kisti). Juolab kad pagal byloje esančius duomenis nemokumo administratorė D. J. 2022 m. sausio 4 d. buvo išbraukta iš Nemokumo administratorių sąrašo, taigi bus skiriamas naujas bendrovės nemokumo administratorius.
39. Nors skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas priimtas vieno iš didžiausių kreditorių balsų dauguma, tačiau vien tik ši aplinkybė nesuponuoja skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Kaip jau minėta, nemokumo administratorė nepagrindė turto pardavimo iš varžytynių ekonominio naudingumo, taip pat bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo, nustatant tokį turto pardavimo būdą. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo išspręsti klausimą iš esmės, patvirtinant bendrovės turto pardavimo tvarką pagal jo pateiktą projektą, kad pardavimo procesas nesitęstų neribotą laiką, o būtų efektyvus ir nuoseklus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, nors BUAB „Ignalinos autocentras“ turto pardavimo procesas yra užsitęsęs, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti situacijos išskirtinumą, kuomet teismas turėtų pagrindą įsikišti ir spręsti išskirtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės parduodamo turto kainos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti bankroto proceso vilkinimo ir / ar kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo, o pareiškėja ir bendrovės kreditoriai turi kuo operatyviau rasti visų lūkesčius labiausiai tenkinančią ir atitinkančią turto pardavimo tvarką bei kainą.
40. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutarties dalį dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime nustatytos turto pardavimo tvarkos ir kainos.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą
41. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis tvarkos nustatymas ir toliau paliktas kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą.
42. Teisme ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu.
43. Teismas, išnagrinėjęs ginčą ir tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Taigi, teismo diskrecija nustatant administravimo išlaidų dydį yra ribota. Būtent dėl šios priežasties ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018).
44. Nagrinėjamu atveju BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto byla iškelta 2016 m. lapkričio 14 d., administravimo išlaidų sąmata patvirtinta 2017 m. vasario 27 d. (patvirtintas administratoriaus atlyginimas) ir 2017 m. balandžio 21 d. (patvirtintos administravimo išlaidos) kreditorių susirinkimuose. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo jau galiojant naujai ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pagrįstumo, turi būti taikoma nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija.
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius ar kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Ši ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų ĮBĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 27 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 28 punktą).
46. Taigi, remiantis nurodyta ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi išnagrinėjus nemokumo administratorės skundą dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 5-uoju dienotvarkės klausimu – jo netenkinus, teismo nutarties dalis dėl administravimo išlaidų sąmatos tapo galutinė ir neskundžiama.
47. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
48. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties dalies, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 5-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, negali būti skundžiama apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 338 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Suinteresuotas asmuo R. P. prašo priteisti iš pareiškėjos administravimo išlaidų 423,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2022 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2022 m. sausio 11 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą.
51. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.16 punkte numatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas apmokėta 2022 m. I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2021 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 598,10 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 639,24 Eur (0,4 x 1 598,10 Eur). Suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (423,50 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte numatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl, atskirąjį skundą atmetus, priteistina iš pareiškėjos administravimo išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
apeliacinį procesą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ignalinos autocentras“, atstovaujamos nemokumo administratorės D. J., atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu sprendimo panaikinimo, nutraukti.
Kitą Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ignalinos autocentras“ (juridinio asmens kodas 302923046) administravimo išlaidų 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Asta Radzevičienė