Civilinė byla Nr. 2-396-241/2016
Proceso Nr. 2-56-3-00777-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.14.8.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Garduva“ vadovo P. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Garduva“ vadovo P. U. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Garduva“ direktorius P. U. kreipėsi į teismą prašymas iškelti UAB „Garduva“ restruktūrizavimo bylą. Pareiškėjas nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius yra padavęs ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Garduva“ iškėlimo, tačiau minėtos įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, įmonėje dirba šeši darbuotojai, įmonė kasmet mažina susidariusį įsiskolinimą. Ieškovo teigimu, pagal sudarytą verslo planą įmonės pardavimai per dieną padidės iki 580 Eur, o metinis grynasis pelnas sudarys apie 30 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pareiškėjui paskyrė 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Teismas nustatė ĮRĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimus – nėra pasiūlytos administratoriaus kandidatūros, nėra akcininkų sprendimo pritarimo šiai kandidatūrai, restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodyta administravimo išlaidų sąmata; pareiškėjas nepateikė duomenų, jog apie priimtą įmonės vadovo sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo per 5 dienas informavo įmonės kreditorius, Lietuvos Respublikos įgaliotą instituciją ir kitus suinteresuotus asmenis. Teismas taip pat nustatė, kad pateiktas kreditorių sąrašas neatspindi realaus kreditorių skaičiaus, kadangi parengtas 2015 m. vasario 28 d., o pareiškimas pateiktas 2015 m. spalio 5 d.; verslo planas neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų, be to, nėra pateikti ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 1-6 punktuose nurodyti duomenys. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo į teismą kreipiasi trečią kartą, tačiau neatsižvelgia į teismo nutartyse nurodytus pareiškimo trūkumus, todėl konstatavęs nustatytus esminius pareiškimo neatitikimo įstatymo nuostatoms pažeidimus, sprendė, jog netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, atsisakė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Konstatavęs pareiškėjo piktnaudžiavimą procesu, teismas paskyrė jam 500 Eur baudą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti ir esmės – priimti pareiškimą dėl UAB „Garduva“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir leisti papildyti pareiškimą trūkstamais dokumentais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Teismas itin siauru aspektu vertino restruktūrizavimo planą, konstatuodamas duomenų netinkamumą. Restruktūrizavimo plano metmenų negalima sutapatinti su restruktūrizavimo planu. Pateiktuose dokumentuose buvo aiškiai nustatyti visi esminiai rodikliai, privalomi nustatyti įmonės galimybes sumokėti skolas. Teismui pateiktas pradinis verslo planas yra tik įmonės veiklos tam tikros gairės ir restruktūrizavimo bylos kėlimo (nekėlimo) stadijoje negalima reikalauti labai išsamaus veiklos vertinimo ateityje.
2. Teismas pirmiausia turėjo pritaikyti trūkumų šalinimo institutą ir tik pareiškėjui neištaisius nustatytų trūkumų pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikyti nepaduotu bei grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atsisakęs priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismas priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, nesivadovavo CPK normomis. Trūkstamus įrodymus pareiškėjas teismui galėjo pateikti ir vėliau, kadangi jie svarbūs nagrinėjant tik pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrįstumą, bet ne sprendžiant teisės kreiptis į teismą pagrįstumo klausimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą ir nepagrįstai nenustatė termino pareiškimo trūkumams pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra universali, bet ne absoliuti. Jos įgyvendinimas yra siejamas su tam tikromis įstatyme numatytomis sąlygomis, kurios vadinamos teisės kreiptis į teismą prielaidomis ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygomis. Pateikus pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prasideda pradinė ir privaloma civilinės bylos iškėlimo stadija, be kurios neįmanoma pradėti kitų proceso stadijų. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Įstatyme įtvirtinta sąvoka išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali apimti neteisminių institucijų veiklą, sprendžiant tam tikrų kategorijų civilines bylas ar pretenzijas. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka taip pat gali būti įgyvendinama per privalomą pretenzijų pareiškimą priešingus interesus turinčiam materialinių teisinių santykių subjektui, kurių tikslas – informuoti skolininką apie neįvykdytą prievolę arba kitų pareigų nevykdymą, suteikiant jam galimybę įvykdyti šiuos įsipareigojimus ir išvengti kreipimosi į teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išankstinė įmonės restruktūrizavimo bylos sprendimo tvarka Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nėra nustatyta, tačiau ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurios turi būti įgyvendintos prieš kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šioje teisės normoje reglamentuota, kad įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimus, dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, patvirtinę metmenis, pritaria įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir priima sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi prieš kreipdamasis į teismą įmonės dalyvių susirinkimas ar savininkas turi patvirtinti metmenis, pritarti administratoriaus kandidatūrai ir priimti sprendimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant įvykdytoms ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, yra pagrindas vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir atsisakyti priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju konstatuotina, jog nebuvo laikytasi ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prielaidų, būtinų tinkamam kreipimuisi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo įgyvendinti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto paduotas pareiškimas neatitinka ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos – nėra pasiūlytos administratoriaus kandidatūros ir akcininkų sprendimo dėl pritarimo šiai kandidatūrai. Atsižvelgiant į tai, kad administratoriaus kandidatūra nebuvo suderinta iki kreipimosi į teismą, kaip to reikalauja ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė kitus pareiškimo trūkumus – ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, nes šioje teisės normoje nurodytiems asmenims nepranešta apie sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo; ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, nes pateiktas neaktualus kreditorių sąrašas; teismui nėra pateikti ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 1-6 punkte nurodyti duomenys, o pateiktas verslo planas neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimo. Sutiktina su apelianto argumentais, kad šių pareiškimo neatitikimo ĮRĮ reikalavimams ištaisymui yra taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas.
ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Vadinasi, teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą, vadovaujasi CPK įtvirtintomis teisės normomis, reglamentuojančiomis ieškinio trūkumų šalinimą. CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Vadovaujantis šiomis procesinės teisės normomis, teismas, nustatęs, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar šio pareiškimo priedas – restruktūrizavimo plano metmenys yra su trūkumais, nutartimi nustato terminą minėtiems trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra procesinio pobūdžio trūkumai, reiškiantys, kad teisę kreiptis į teismą pareiškėjas realizavo nesilaikydamas ĮRĮ detalizuotos procesinės teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo realizavimo tvarkos. Šie trūkumai gali būti ištaisyti taikant trūkumų šalinimo institutą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad be kitų ĮRĮ pareiškimo turiniui ir formai nustatytų reikalavimų apelianto pareiškimas neatitiko ir ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prielaidų, būtinų tinkamam kreipimuisi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo įgyvendinti, pirmosios instancijos teismas pagristai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (2015 m. kovo 5d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-537-157/2015).
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas į teismą su pareiškimu dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipiasi trečią kartą. Pirmą kartą pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo atsisakyta priimti iš esmės dėl tokių pačių kaip ir šioje byloje nustatytų ĮRĮ neatitikimų (civilinė byla Nr. B2-1461-436/2015), antrą kartą pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, o jų neištaisius, pareiškimas laikytas nepaduotu (civilinė byla Nr. B2-1744-221/2015). Apeliacinės instancijos teismas šias pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas (2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-537-157/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1337-236/2015).
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su pagrindų iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo, o sprendė tik pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pagrįstai nustatė pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą.
Teisėja Danutė Gasiūnienė